„Mūsų vertinimu, dalyvių, gyventojų, žmonų pasitikėjimas ir motyvacija kaupti turėtų padidėti, nes asmuo žinos, kad išskirtiniais atvejai, kai bus išskirtinė svarbi priežastis ir tikslo kaupti nebebus, jam pačiam ar artimiesiems bus galima pasiimti sukauptas lėšas“, – BNS ketvirtadienį sakė T. Gudaitis.

„Kaip mes suprantame šį sprendimą – teismas pasakė, kad kaupimas yra tinkamas, masiškumas ir vientisumas turi būti. Kaip pasakė teismas, turi būti numatyti išskirtiniai, išimtiniai atvejai, kai dėl svarbių priežasčių kaupimas tampa betikslis“, – pridūrė jis.

T. Gudaičio teigimu, pensijos kaupimas tampa betikslis, kai žmogus žino, kad jos nesulauks, todėl svarbia priežastimi, kuri leistų pasitraukti iš sistemos, galėtų būti kritinės ligos.

Jo nuomone, dėl išskirtinių atvejų apibrėžimo dar reikia išsamių diskusijų.

Kaip pasakė teismas, turi būti numatyti išskirtiniai, išimtiniai atvejai, kai dėl svarbių priežasčių kaupimas tampa betikslis.

 

„Kai asmuo žino, kad pensijos tikrai nesulauks, tai kam kaupti, mokėti „Sodros“ įmokas, jeigu žinau, kad senatvės pensijos nesulauksiu. Tikriausiai kalbame apie tokius atvejus, kurie, tikėtina, apibrėžiami kaip sunki, kritinė liga“, – sakė T. Gudaitis.

„Reikia žiūrėti gerąją kitų šalių praktiką, pasižiūrėti, kuriose pažangiose šalyse yra tokie atvejai ir kaip apibrėžti“, – sakė jis.

Pasak jo, kritiniais atvejais žmogus turėtų turėti galimybę sukauptus pinigus panaudoti.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.

„Tai priklauso pagal amžių – kai kurie iš fondų uždirbo 16 proc. ir daugiau, kai kurie ir 10 proc., ir 8 proc., bet vidutiniškai ta grąža yra 14 proc. už praėjusius metus ir žiūrint istoriškai tai viena geriausių grąžų per pensijų kaupimo laikotarpį“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė T. Gudaitis.

„Rezultatai yra tikrai labai geri“, – pridūrė LIPFA vadovas.

Anot jo, šiuo metu bendras fondų turtas siekia 7,1 mlrd. eurų, o gyventojų gauta nauda per uždirbtą grąžą siekia daugiau nei 2 mlrd. eurų.

„Bendras turtas siekia daugiau nei 7 mlrd. eurų, suskaičiavome, kad toje sumoje 2,2 mlrd. eurų yra ta nauda, kurią yra sukūrusi sistema per uždirbtą grąžą gyventojams“, – teigė T. Gudaitis.

Pernai didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai.

22–28 metų amžiaus kaupiančiųjų grupė uždirbo 16,3 proc. grąžą, 29–35 metų – 16,1 proc., 36– 42 metų ir 43–49 metų – 15,9 proc.

 

Tuo metu 50–56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė 14,1 proc., o 57–63 metų – 10,6 proc. 64–70 metų – 7,6 proc. Turto išsaugojimo fondai fiksavo 7,4 proc. svertinę grąžą. 

Nuo antros pakopos fondų veiklos pradžios 2004 metais kaupiančiųjų skaičius augo 3,5 karto iki 1,4 mln.

Trečios pakopos pensijų fondai pernai uždirbo 14,6 proc. grąžą

Trečios pakopos pensijų fondai pernai uždirbo 14,6 proc. svertinę grąžą., o mišraus investavimo fondai – 10,6 proc.  Mažesnės rizikos trečios pakopos fondų vidutinė svertinė grąža buvo 6,9 proc.

T. Gudaitis atkreipė dėmesį, kad po 40 metų prognozuojama gyventojų pensija sieks vos 28 proc. dabartinio atlyginimo.

„Tarp EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) narių atrodome nelabai gerai (...) Lietuvoje tas procentas, drįsčiau teigti, yra tragiškai žemas“, – sakė jis.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas pažymėjo, jog Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Deja, lūkesčiai ir realybė šiuo metu nesutampa. (...) 2018 metais įvedus pensijų indeksavimą pensijų didėjimas susietas su darbo užmokesčio fondo augimu, taigi, sistema tapo finansiškai tvaresnė, tačiau pensijų adekvatumas kelia klausimų“, – spaudos konferencijoje sakė V. Cibas.

Anot jo, problema yra per mažas darbdavių įsitraukimas į pensijų kaupimą (2022 metais jis siekė 0,01 proc.), nepakankamas pasitikėjimas sistema (kaupime lieka apie 50 proc. įtrauktųjų) bei per mažos pensijų įmokos, kurios sąlygoja mažas išmokas.   

Pensijų anuitetų turtas pernai augo 58 proc. 

„Sodros“ vyriausiasis aktuaras Evaldas Valeiša teigė, kad Pensijų anuitetų fondo (PAF) turtas 2023 metais augo 58 proc. iki 39,7 mln. eurų (2022 metais – 25,2 mln. eurų).

Pensijų anuitetų (stabilių pensijų išmokų) gavėjų skaičius pernai augo 45 proc. iki 2,8 tūkst. Anot jo, jiems išmokėta 1,7 mln. eurų – 70 proc. daugiau nei 2022 metais (1 mln. eurų).

„Didžiausia mėnesinė išmoka buvo 350 eurų per mėnesį, mažiausia – apie 8 eurai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė E. Valeiša.

„2023 metais beveik 2 mln. eurų išmokėjome ir numanome kad toliau augs taip pat eksponentiškai, kaip ir iki šiol“, – pridūrė aktuaras.

„Šioje vietoje tam tikrų diskusijų reikia. Tokie galbūt nedideli, bet tiksliniai palengvinimai, tikrai reikėtų įsivertinti, ar jie neįtakos kažkokių didesnių pokyčių. (...) Matome – sprendimai konstruktyvūs, diskutuotini, svarbu visą laiką galvoti, koks bus galutinis tikslas ir jų rezultatai“, – kalbėjo T. Gudaitis.

Iki 10,8 tūkst. eurų sukaupusiems gyventojams siūloma leisti rinktis – šią sumą atsiimti vienkartine arba periodine išmoka. Ministerija kovo viduryje pranešė, kad dėl šio ir kitų pakeitimų sutarta su suinteresuotomis institucijomis.

T. Gudaičio manymu, pritarus šiam siūlymui juo, tikėtina, pasinaudos didesnė gyventojų dalis, tačiau taip nebus išsaugotas jų turtas.

„Tikėtina, kad tendencija bus ta, kad žmonės daugiau norės pasiimti pinigus čia ir dabar. Tai toje vietoje reikėtų spręsti ir galvoti, ar tas vadinamas turto išsaugojimo fondas – koks yra jo tikslingumas, likvidumas, galbūt reikėtų pasakyti, kad jis bus skirtas ne turtui išsaugoti. (...) Šioje vietoje matome, kad tam tikrų diskusijų dar reikia“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Jis palankai vertina ir ministerijos siūlymą, pagal kurį kaupime atsisakęs dalyvauti asmuo pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą, o sustabdžiusiems dalyvavimą automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas. T. Gudaitis sako, kad reikia skatinti žmones pensiją kaupti kitaip.

„Mes matome iš jų tam tikrus nepasitenkinimo signalus, kas liečia automatinį įtraukimą ir dažną reikalavimą to atsisakyti. Matome, kad ta vieta yra sprendžiama ir teigiamas dalykas, tik šioje vietoje reikia nepamiršti, kad kažkas turėtų atidirbti ir paskatinti pasirūpinti papildoma pensija“, – teigė jis.

T. Gudaitis teigia, kad asociacija vykdys bet kokius politikų  sprendimus: „Mes, pensijų fondai, vykdysime sprendimus, kurie bus priimti“.

LIPFA neigiamai vertina Finansų ministerijos pasiūlymą ateityje gyventojams neleisti susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus.

„Tie pasiūlymai yra buhalteriniai pasiūlymai, skaičiuojama debitas su kreditu, kiek mokesčių bus surinkta. Bet mes norime žiūrėti, kokius makroekonominius tikslus norima išspręsti su mokesčių tarifais“, – sakė T. Gudaitis. 

„Pirmą ketvirtį Lietuvoje veikiančių fondų valdytojų grąža buvo teigiama. Gyventojai turi sukaupę daugiau lėšų nei turėjo sukaupę praėjusių metų pabaigoje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Antros pakopos pensijų fondų vidutinė grąža pirmąjį ketvirtį siekė 4,1 proc., trečios pakopos – 3,34 proc.  

Praėjusiais metais antros pakopos fondų turto vidutinė grąža buvo neigiama ir siekė minus 13,8 proc.

INVL investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas tikisi, kad 2023 metais vidutinė metinė grąža bus teigiama.

Istoriškai trys iš keturių metų investuotojams yra sėkmingi, tai 75 proc. tikimybė, kad 2023 metai fondams bus pelningi.

„Istoriškai trys iš keturių metų investuotojams yra sėkmingi, tai 75 proc. tikimybė, kad 2023 metai fondams bus pelningi“, – spaudos konferencijoje sakė V. Rūkas.

Antroje pakopoje didžiausią grąžą uždirbo didžiausią dalį akcijų galintys turėti jauniausių dalyvių fondai: 21–27 metų amžiaus grupės fondai – 5,04 proc., 28–34 metų – 97 proc., 35–41 metų – 4,8 proc., o 42–48 metų – 4,76 proc.

Pasak T. Gudaičio, rizikingesni vertybiniai popieriai svyruoja labiau, tačiau būtent jų kotiruotėms sumažėjus paskesnis atsispyrimas būna ryškesnis.

„Didesnę šių antros pakopos fondų investicinę grąžą leido pasiekti patvirtintos strategijos ir portfelių struktūra, kurioje akcijos viršija obligacijų kiekį. Svyravimams labiau atsparios, daug konservatyvesnės obligacijos metų pradžioje taip pat judėjo teigiama kryptimi, tik kukliau“, – LIPFA pranešime teigia T. Gudaitis.

Didesnę šių antros pakopos fondų investicinę grąžą leido pasiekti patvirtintos strategijos ir portfelių struktūra, kurioje akcijos viršija obligacijų kiekį.

49-55 metų amžiaus gyventojų fondai sausį–kovą uždirbo 3,98 proc. grąžą, 56–62 amžiaus – 2,73 proc., o 63–69 metų –  1,65 proc. Nuo pastarųjų vos atsiliko turto išsaugojimo fondų grupė, jos investicijų grąža pirmąjį ketvirtį sudarė 1,59 proc.

Nuo veiklos pradžios antros pakopos fondai kaupiantiesiems uždirbo 1,6 mlrd. eurų investicijų grąžą.

Tuo metu trečioje pakopoje didesnės akcijų dalies fondai šiemet augo 4,48 proc., mišraus investavimo – 2,24 proc., o mažesnės rizikos augimas siekė 1,15 proc.

Anot T. Gudaičio, bendras fondų turtas metų pradžioje viršijo 6 mlrd. eurų.

LIPFA neigiamai vertina Finansų ministerijos pasiūlymą ateityje gyventojams neleisti susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus.

„Tie pasiūlymai yra buhalteriniai pasiūlymai, skaičiuojama debitas su kreditu, kiek mokesčių bus surinkta. Bet mes norime žiūrėti, kokius makroekonominius tikslus norima išspręsti su mokesčių tarifais“, – spaudos konferencijoje sakė T. Gudaitis.

Lietuvos antros pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba apie 1,4 mln. Lietuvos dirbančiųjų, veikia  šešios fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

Trečios pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigė, jog finansų rinkas veikia įtampa dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, kurią sukėlė karas Ukrainoje, didėjusios energetikos žaliavų kainos ir auganti infliacija.

Birželio pabaigoje antros pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 5,37 mlrd. eurų – 8,9 proc. mažiau nei metų pradžioje.

„Netiesiogiai, bet karas jau palietė daugybę mūsų gyvenimo aspektų, tarp kurių ir pensijų sąskaitos. Netikrumas, įtampa ir iš naujo pasaulyje balansuojami ekonominiai santykiai, stengiantis už borto palikti agresorę Rusiją, akimirksniu persiduoda finansų rinkoms. Tokiu laikotarpiu tikėtis optimizmo rinkose būtų tiesiog nerealu“, – pranešime sakė T. Gudaitis.

Pasak jo, situacija nėra tokia sudėtinga, kaip per 2008-ųjų krizę, kai pensijų fondai prarado iki 50 proc. valdomo turto vertės. Jis pažymi, jog 25–30 proc. nuosmukį 2020 metų pirmoje pusėje metų lėmė ir koronaviruso pandemija, tačiau rinkos atsistatė per rekordiškai trumpą laikotarpį ir metai pasibaigė teigiama investicine grąža.

„Kaupimas pensijai yra bent keletą dešimtmečių trunkantis procesas, todėl neigiami grąžos pokyčiai neturėtų gąsdinti kaupiančiųjų. (...) Nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios – per pastaruosius 3,5 metų antros pakopos pensijų fondų svertinės grąžos prieaugis birželio pabaigoje siekė 32,96 proc.“, – sakė asociacijos vadovas.

LIPFA skaičiavimais, jauniausių antros pakopos klientų grupių investicijas valdančių fondų grąžos sumažėjo ryškiausiai. 20–26 metų amžiaus pensijų kaupimo sistemos dalyvių svertinė investicijų grąža šiemet sausį–birželį sumažėjo 14,69 proc., 27–33 metų smuko 14,32 proc., 41–47 metų – 14,28 proc., o 34–40 metų dirbančiųjų svertinė grąža susitraukė 14,20 proc.

48–54 metų pensijų fondų dalyvių vidutinė svertinė grąža šiemet smuko 13,55 proc., 55–61 metų – 12,12 proc., 62–68 metų – 10,63 proc.

Savo ruožtu, turto išsaugojimu užsiimantys pensijų fondai birželio pabaigoje fiksavo minus 10,05 proc. svertinį grąžos vidurkį.

Trečioje pensijų pakopoje, kurioje kaupiama neribotais įnašais ir tempu, birželio pabaigoje klientų turto vertė siekė 207,23 mln. eurų ir buvo 6,7 proc. mažesnė nei metų pradžioje. Tuo metu bendras šios pakopos fondų grąžos svertinis vidurkis buvo neigiamas – 12,23 proc.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos antros pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pastebi, kad ypač aktyvūs buvo apie 7 proc. sutikusių kaupti pensijai – jie patys pasirinko kaupimo bendrovę.

Pasak LIPFA vadovo Tado Gudaičio, naujieji II pakopos dalyviai pateko į patiems jauniausiems 19-25 metų amžiaus kaupiantiesiems skirtus gyvenimo ciklo fondus (GCF).

„Gyvenimo ciklo fondų principu veikianti II pensijų pakopa naujiems jos dalyviams leidžia pradėti kaupti pensijai dinamiškai investuojančiuose fonduose, kurie didžiąją dalį turto skiria investicijoms į akcijas bei kitus rizikingesnius, tačiau ir daugiau uždirbti leidžiančius vertybinius popierius. Starto pozicija yra labai palanki, nes suteikia galimybę maksimaliai išnaudoti savarankiško kaupimo suteikiamus privalumus, kadangi laikui bėgant investicijos tampa konservatyvesnės“, – sako T. Gudaitis.

Su automatiniu „Sodros“ paskirstymu į pensijų fondų įmones šiemet sutiko ir pradėjo kaupti 20,9 tūkst. gyventojų, tuo tarpu patys konkrečią bendrovę pasirinko 1,5 tūkst. prie II pakopos prisijungusių dalyvių.

Asociacijos vadovo teigimu, finansiniuose sprendimuose aktyvumas yra pozityvus bruožas – II pensijų pakopa yra standartizuotas finansinis produktas ir jam taikomi nedideli mokesčiai, kuriais pensijų fondų įmonės taip pat konkuruoja tarpusavyje.

„Savo nuomonės dėl konkrečios įmonės neišreiškę gyventojai nebūtinai nežinojo, nematė ir tiesiog paėmė tai, kas jiems buvo duota. Įvertinus tai, kad apčiuopiama dalis naujų darbo rinkos dalyvių nutaria kaupimo atsisakyti rodo, kad šis klausimas sulaukia ir teigiamo, ir neigiamo dėmesio, atitinkamai – siūlomos sąlygos bei asmeninė finansinė situacija, kaip ir taupymo tikslas, prieš galutinai apsisprendžiant yra įvertinami. Juo labiau, ir Lietuvos bankas, ir mūsų asociacija reguliariai skelbia veiklos rezultatus, todėl palyginti efektyvumą ir „migruoti“ į kitą pensijų fondų bendrovę yra nesudėtinga“, – teigia T. Gudaitis.

„Sodros“ duomenimis, šiemet į pensijos kaupimą buvo pasiūlyta įsitraukti 34,3 tūkst. gyventojų, iš jų kaupti atsisakė 11,8 tūkst., arba 34,4 proc.

Anot T. Gudaičio, sparčiai senėjančios visuomenės ir prastėjantis dirbančiųjų bei jų išlaikomų pensininkų santykis turėtų motyvuoti pensijai kaupti savarankiškai, tačiau sprendimą nekaupti pensijai gali lemti įvairūs motyvai. Tarp jų – netikrumas dėl ateities tebesitęsiant koronaviruso pandemijai, siekis susimokėti už studijas, įsigyti būstą, automobilį, geriau įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Visi argumentai yra gerbtini, nors tokiu atveju ir labai norisi priminti, kad savo papildomos pensijos kaupimas antroje pakopoje turėtų būti pirmas žingsnis planuojant savo biudžetą – skiriant kelis procentus nuo atlyginimo, tai daryti finansiškai skatina valstybė, be to, pinigai nestovi stalčiuje, o yra įdarbinami finansų rinkose. Nusprendusieji dar nepradėti kaupti tą gali padaryti bet kuriuo metu patys pateikdami prašymą vienai iš pensijų kaupimo bendrovių. Kuo anksčiau pradedama taupyti, tuo didesne finansine pagalve pasirūpinama ateičiai“, – sako asociacijos vadovas.

LIPFA skaičiavimais, pirmąjį šių metų pusmetį 19-25 metų kaupiantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai uždirbo +13,9 proc. svertinę grąžą, tuo tarpu visas II pakopos pensijų fondų dalyvių turtas uždirbo +11,4 proc. bendrą svertinę grąžą, o jo vertė pirmą kartą kirto rekordinę naujo milijardo ribą ir viršija 5,2 mlrd. eurų.

Pagal Lietuvos II pakopos pensijų fondų investavimo efektyvumą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) mūsų šalies fondams 2020 metais skyrė 10-ą vietą pasaulyje.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba beveik 1,4 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

„Sodros“ duomenimis, pernai gruodį senatvės pensiją šalyje gavo beveik 616 tūkst., arba maždaug kas penktas šalies gyventojas – apytiksliai 2 tūkst. daugiau nei prieš metus. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pažymi, kad toliau dirbti pasirenka palyginti nedidelė pensininkų dalis, o daugumai pensija yra pagrindinės ir vienintelės pajamos.

„Apmaudu, bet nemaža dalis žmonių šiam savo gyvenimo etapui daug dėmesio neskiria, todėl galiausiai atsiduria situacijoje, kuomet smarkiai kritus pajamoms belieka kažkaip bandyti susidoroti su nauja realybe. Nemalonių netikėtumų būtų mažiau, jei į pensiją žvelgtume kaip į atostogų planavimą ar bent kaip į didesnio pirkinio įsigijimą“, – sako T. Gudaitis.

Nemalonių netikėtumų būtų mažiau, jei į pensiją žvelgtume kaip į atostogų planavimą ar bent kaip į didesnio pirkinio įsigijimą.

Pajamų ir išlaidų aritmetika

Nors manoma, kad asmeninių finansų tvarkymas yra sudėtingas, specifinių žinių reikalaujantis dalykas, tačiau realybėje viskas yra gerokai paprasčiau. Ruošdamiesi įsigyti būstą, automobilį ar didelį pirkinį paprastai patys susiskaičiuojame, kokio dydžio išlaidas galėtume sau leisti.

„Pensijos pajamų ir išlaidų planavimo struktūrą geriausiai atitinka atostogos. Jos apima ir tokius būtinus poreikius kaip būstas, maistas, transportas, sveikata bei papildomas išlaidas pramogoms, įvairiems pirkiniams ir kitiems maloniems dalykams. Kur gyvensime ir ką valgysime, kiek pramogausime priklauso nuo turimo biudžeto – tai tikrai paprastas ir nesudėtingas principas. Jį pritaikius pensijos laikotarpiui irgi paaiškėtų, ką ir kurioje, pajamų ar išlaidų, pusėje reikėtų koreguoti“, – teigia asociacijos vadovas.

Vis dėlto, didele problema išlieka tai, kad apie tikėtinas pajamas pensijoje neretai turime tik miglotą supratimą.

Kiek aš turiu pinigų?

Finansų ekspertai pataria kartais pasitikrinti savo pensijų sąskaitą ir kiek joje sukaupta lėšų. Lietuvoje tam skirti II ir III pakopos pensijų fondai. Be to, iš valstybės biudžeto mokamą tikėtiną senatvės pensiją galima sužinoti „Sodros“ puslapyje.

„Tokia kontrolė leidžia ne tik suprasti realią situaciją, bet ir imtis veiksmų, kol tam dar yra laiko. Tik nuo asmeninių pastangų priklauso, kokio dydžio bus ta antroji privati pensija. Užsienyje įprasta, kad pensijų planai vertinami rimtai ir stengiamasi užsitikrinti kuo didesnę sąskaitą. Jei ji nepakankama – kaupiama aktyviau, atidedama jos naudojimo pradžia. Beje, pastarasis pasirinkimas galimas ir mūsų šalies II pakopos fonduose, tokiu atveju pinigai bus tiesiog investuojami toliau“, – aiškina T. Gudaitis.

Jis pataria asmeniniais finansiniais ištekliais pensijos laikotarpiui pradėti periodiškai domėtis kuo anksčiau. Tačiau reikia nepamiršti, kad kuo arčiau pensijos amžius, tuo mažiau erdvės lieka galimiems manevrams.

Viltis – ne planas

Pensija tikrai nėra tas dalykas, apie kurį būtų malonu svajoti ir jam ruoštis. Be to, dirbantiems ir socialinio draudimo mokesčius mokantiems gyventojams užtikrintumo suteikia žinojimas, kad atėjus laikui jie gaus senatvės pensiją.

„Štai todėl pensijos laikas vis dar sutinkamas su daug klaustukų. Tikimasi gauti senatvės pensiją, kažkiek išmokų iš privačios pensijos sąskaitos, kažkaip išlaikyti įprastą gyvenimo būdą. Tačiau viltis nėra planas, ypač kalbant apie finansinius dalykus. Kad ir kaip nesinorėtų, šį neišvengiamą gyvenimo etapą turime planuoti tam, kad jis pateiktų kuo mažiau nemalonių staigmenų“, – primena asociacijos vadovas.

Natūralu, kad kasdienės išlaidos išėjus į pensiją laipsniškai mažėja, tačiau paprastai vis daugiau lėšų prireikia dažnėjančioms sveikatos problemoms spręsti.

„Iki 5 tūkst. eurų II pensijų pakopoje sukaupę žmonės savo santaupas gali atsiimti iš karto. Visi kiti, kurie tam tikrą laiką gaus periodines išmokas arba lėšas pamažu išsigrynins anuiteto pagalba, taip pat pageidautų pirmojo scenarijaus. Vis dėlto, kas mėnesį gaunamas privačiai kauptas pensijos priedas yra pats geriausias būdas užsitikrinti papildomas pajamas ir reikia stengtis, kad jis būtų kuo didesnis“,  – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

„Metai nebuvo lengvi, jie buvo sunkūs, su daug pokyčių, prisitaikymų prie naujos, dabartinės aplinkos bet kai kalbama apie pensijų fondų rezultatus, turime gerų žinių. Pernykščiai metai tikrai buvo geri. Tie gyventojai, kurie kaupia papildomai lėšas senatvei, uždirbo vidutinę 5,2 proc. grąžą. Visi pensijų fondai, ar skirti patiems vyriausiems, ar jauniausiems, uždirbo teigiamą grąžą ir visi Lietuvos gyventojai, kurie kaupia lėšas antrai pakopai, turi teigiamą rezultatą“, – žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė T. Gudaitis.

Jo teigimu, mažiausios rizikos gyvenimo ciklo fondų svyravimai buvo minimalūs.

„Tie, kurie nesiblaškė, tęsė kaupimą, pensiją kaupė jam skirtame gyvenimo ciklo pensijų fonde, kiekvienas dalyvis – ar jaunas, ar vyresnis – laimėjo“, – sakė T. Gudaitis.

Pasak T. Gudaičio, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos vyriausybėms kalba apie tai, jog reikėtų žiūrėti į ilgalaikius pensijų kaupimo tikslus.

„Antras momentas – turime galvoti ir pasirūpinti visais ir jų ateities pensijomis. Kalbu apie tai, kad atsirado daugiau žmonių, kurie gal laikinai neteko darbo, darbo diena pasikeitė, ji nėra pilna, galbūt dirba mažiau valandų. Bet reikia pagalvoti apie tuos žmones ir jiems sudaryti galimybę kaupti pensijai“, – sakė T. Gudaitis.

Jis taip pat pridūrė, jog, EBPO teigimu, tikėtina, kad pandemija turės ilgesnes pasekmes ekonomikai, pasauliui ir tolesniam vystymusi ir lems mažesnę grąžą.

Tuo metu turto valdymo įmonės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas sakė, kad ir konservatyvūs pensijų fondai praėjusiais metais turėjo svyravimų į neigiamą pusę, tačiau jie nebuvo ženklūs.

„Metai buvo permainingi: konservatyvūs ir saugiai investuojantys pensijų fondai turėjo svyravimų į neigiamą pusę, tačiau nėra tokio turto, kuris visai nesvyruotų. Svarbiausią darbą – tai yra saugios investicijos – jos atliko. Vidutiniškai Lietuvos konservatyvūs fondai svyravo vienaženkliu skaičiumi arba mažiau net ir pačiame blogiausiame taške“, – sakė V. Rūkas.

„Luminor“ pensijų turto valdymo grupės vadovas Andrius Adomkus sakė, kad prognozuoti šių metų pensijų fondų rezultatus sudėtinga, tačiau svarbiausias patarimas kaupiantiesiems – nesiblaškyti.

„Prognozuoti sudėtinga, tai manau, kad čia svarbu atsiminti ilgalaikį pensijų fondų pobūdį ir kad gyvenimo ciklo fondai, pavyzdžiui, pagal amžių investuojantys, nukreipia didesnę dalį į akcijas, kai per ilgą laikotarp,į nepaisant visų svyravimų, grąžos yra linkusios būti teigiamos. Kaip bus artimiausiais metais, sunku prognozuoti, bet pakilus į rekordinius taškus pagrindinėms rinkoms, rinkos įverčiai yra istoriškai nemaži ir ilgalaikės prognozės yra gana nuosaikios ir atsargios“, – sakė A. Adomkus.

„Geriausias patarimas pensijų fondų dalyviams – nesiblaškyti, nes tai ilgalaikis kaupimas, ilgalaikis investavimas“, – sakė A. Adomkus.

Nerimo signalų apstu

Šiandien turime faktą, kad Lietuvoje vienas iš trijų abiturientų neįveikė dar pirmojo laiptelio. Liūdna, apmaudu ir gaila tų jaunų žmonių, kurie dėl to turės iš esmės persvarstyti ir tikriausiai radikaliai keisti savo tolesnio išsilavinimo bei gyvenimo planus. Bet matematikos dėstymo kokybės, jos suvokimo ir, galiausiai, praktinio pritaikymo iššūkiai nėra būdingi tik Lietuvai.

Didžioji Britanija dar 2014 m. paskelbė, kad išgyvena matematikos krizę paaiškėjus, jog net keturi iš penkių suaugusiųjų turi žemus funkcinius matematikos įgūdžius. Atitinkamai žemas funkcinio raštingumo lygis buvo nustatytas mažiau nei pusei šios šalies suaugusiųjų, todėl akivaizdu, kad problemų su matematika kyla gerokai daugiau.

Nerimo signalų apstu ir Lietuvoje, tačiau iki šiol jie labai ir nerūpėjo kaip visuma. Finansinis mūsų šalies gyventojų raštingumas yra iš esmės kuklus, nemaža dalis žmonių gyvena nuo algos iki algos ir netgi didesnės pajamos jiems nepadeda susikurti visiškos finansinės nepriklausomybės, nekalbant apie tvaraus finansinio elgesio ir taupymo reikšmės suvokimą. Vėliau peršokama į pensinį amžių su kuklia pensija ir finansiniai iššūkiai tęsiasi toliau – užburtas ratas.

Matematikos dėstymo kokybės, jos suvokimo ir, galiausiai, praktinio pritaikymo iššūkiai nėra būdingi tik Lietuvai.

Tendencijos nedžiugina

Kaip nutiko, kad matematika, kurios net dvi sritys – aritmetika ir geometrija – senovės Graikijoje buvo laikomos dviem iš septynių laisvųjų menų, atsidūrė tokioje nepavydėtinoje situacijoje šių dienų pasaulyje, neaplenkiant ir mūsų Lietuvos?

Gerų motyvuotų specialistų trūkumas mokant matematikos problemų sukuria dar mokykloje, nes matematika prisideda net ir prie (ne)kokybiško socialinių mokslų disciplinų, muzikos ar meno suvokimo. Tik pažymiui "iškalus" matematikos teoriją vėliau nesugebama žinių taikyti praktiškai. Galiausiai turime daugybę žmonių, kurių finansinius įgūdžius galima pavadinti nebent baziniais ir nuo pagrindų jiems turime aiškinti vieno ar kito sprendimo pasekmes. Sutikime, kad tai nedidina jų finansinio saugumo ir pasitikėjimo savimi jausmo, o kai kuriais atvejais dar ir sukuria erdvę manipuliacijoms.

Ko imtis, kaip keisti matematikos mokymo programą ir kaip sujungti žinias su jų praktiniu pritaikymu, nuspręs specialistai. Norėtųsi palinkėti, kad tai būtų padaryta kuo greičiau ir vertinant ne tik šiemet matematikos egzaminą išlaikiusių (67,61 proc.) bei jo neišlaikiusių (32,39 proc.) santykį, bet ir bendras nedžiuginančias tendencijas jau tarp suaugusiųjų gyventojų.

Nepasitiki savo gebėjimais

Tai, kad mūsų santykis su matematika pasidarė labai specifinis, bene pirmoji praėjusio amžiaus viduryje prabilo su jaunimu dirbusi matematikė sesuo Mary Fides Gough. Būtent ji pasiūlė terminą matemafobija (angl. mathemaphobia), kuris reiškia nerimą dėl matematikos, jos baimę, nepasitikėjimą savo gebėjimais. Neįtikėtina, bet jau 70 metų šį fenomeną tiriantys mokslininkai ne kartą patvirtino jo universalumą. Matematikos fobija būdinga įvairioms šalims, įvairaus amžiaus žmonėms, tarp kurių atsiduria ir besiruošiantieji egzaminams, ir tie, kuriems matematikos žinių prisireikia kasdieninio gyvenimo reikaluose.

Neįtikėtina, kad taip reaguojame į vieną universaliausių ir reikalingiausių gyvenime dalykų, nes net vadinamoji auksinė proporcija, panaudota garsiausiuose, milijonus žmonių žavinčiuose meno šedevruose, yra skaičius – 1,618.

Jaunimo pamėgta grupė "KaYra" vienoje savo dainų taikliai klausia – kaip suprast tave, matematika? Ir aš užbaigsiu klausimu – ar dar ne pats laikas susigrąžinti matematiką į savo gyvenimą ir skirti jai deramą vietą jame? Pirmiausia pasirūpinti tvirtais ir kokybiškais šios disciplinos pagrindais nuo pat darželio ir tęsti juos mokantis visą gyvenimą bei taikant praktiškai – tiek priimant finansinius sprendimus, tiek gėrintis meno šedevrais.