Kaip jau rašyta, R. Sipavičius atvyko, lydimas advokato, į tądien po restauracijos oficialiai atidarytą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą gruodžio 7-osios pavakarę ir jau iš jo nebeišėjo. Gruodžio 8-ąją Kauno apylinkės teismas leido jį suimti dviem mėnesiams.

Tuo metu šešiems R. Sipavičiaus bendrininkams, kurie yra suimti jau daugiau kaip tris mėnesius, jau buvo pareikštas galutinis įtarimas. O šio ikiteisminio tyrimo dalis, susijusi su trimis pasislėpusiais jų bendrininkais, tarp kurių buvo ir įtariamas šio išpuolio organizatorius, ir R. Sipavičius, buvo išskirta į atskirą bylą.

Kaltinami dviem nusikaltimais

Vienas iš minėtiems jau kelis mėnesius suimtiems šešiems įtariamiesiems pareikštų kaltinimų – viešosios tvarkos pažeidimas, kuris apima ir trims iš keturių nukentėjusiųjų padarytus nežymius sužalojimus ne tik kumščiais bei kojomis, bet ir metaliniais strypais, kastetais, peiliais, lauko baldais bei kitais nenustatytais žalojančiais daiktais.

Pavyzdžiui, Egidijui Smailiui, kurį greitosios medikai rado įvykio vietoje be sąmonės, konstatuotas ir galimas galvos smegenų sukrėtimas.

Kitas minėtiems šešiems įtariamiesiems pareikštas kaltinimas – nesunkus Ryčio Sadausko sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų. Anot portalą konsultavusių teisininkų, tokia formuluotė dažniausiai reiškia, kad nusikaltimo priežastis nenustatyta arba ji buvo menkavertė.

Viskas įamžinta

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad užpuolikų taikiniu vienareikšmiškai buvo R. Sadauskas. Įtarime dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų, o tai priskiriama apysunkiems nusikaltimams, nes už tai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų, jau konkrečiai išvardijama, kuo buvo ginkluotas ar kokius veiksmus atliko kiekvienas įtariamasis. Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas buvo ginkluoti kastetais, tačiau pastarasis dar spardė R. Sadauską bei daužė kumščiais ir mėtė į jį restorano baldus. Edgaras Rezajevas, kaip ir vienas tebeieškomas įtariamasis, buvo ginkluotas metaliniu strypu. Kitas tebesislapstantis įtariamasis, kaip ir Vitalijus Zakrževskis, kuriam pačiam kažkas iš besiginančiųjų nenustatytu daiktu sužalojo gerklę, buvo paleidę į darbą kumščius. Lukas Ščerbinskas, kaip ir Tadas Mučinskas, neleido R. Sadauskui pabėgti, kartu su kitais bendrininkais jį apsupdami.

Egidijus Smailys (kairėje) ir Rytis Sadauskas (dešinėje)

Kur trenkti, nesirinko

Gruodžio 7-ąją sulaikytas R. Sipavičius, teisėsaugininkų duomenimis, taip pat atvyko tą rugpjūčio 25-osios vidurdienį į Laisvės alėją apsiginklavęs – su metaliniu strypu. Kaip ir kiti šio išpuolio dalyviai, jis įtariamas įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės ir elgesio normų, pažeidęs tada viešąją tvarką ir dalyvavęs nežymiai sužalojant tris asmenis, sėdėjusius prie staliuko minėto restorano lauko erdvės prieigose, bei nesunkiai iš chuliganiškų paskatų sužalojęs kartu su jais buvusį R. Sadauską.

Anot teismo medicinos ekspertų, šiam buvo suduota ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas. Konstatuotos ne tik muštinės žaizdos R. Sadausko kaktoje, rankose bei kojose ir sumušimai bei nubrozdinimai ir kitose kūno vietose, bet ir kairės rankos piršto sulaužymas.

Dar vienas skandalas?

Pavyko portalui kauno.diena.lt išsiaiškinti ir moters, buvusios išpuolio metu kartu nukentėjusiaisiais prie vieno staliuko, asmenybę. Panašu, kad tai gali būti Tado Petrošiaus, priskiriamo „Agurkinių“ lyderiams ir šiuo metu atliekančio bausmę Alytaus kalėjime, nors, portalo kauno.diena.lt žiniomis, kasdien oficialiai atvykstančio į darbą Kaune, o išpuolio dieną dar ir išleisto trumpalaikei savaitgalio išvykai į namus, sutuoktinė.

Kaip jau rašyta, nuo užpuolikų ji bandė apsiginti ant stalo gulėjusia šakute. Tačiau tokių ketinimų atsisakė po grasinimų sulaužyti nosį.

Tadas Petrošius. Redakcijos archyvo nuotr.

Minėtos moters, kuri, panašu, kad turi šioje byloje tik liudytojos statusą, vardas ir pavardė sutampa su į Teisingumo ministerijos sąrašus įtrauktos mediatorės bei tik naktimis budinčios Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės.

Belieka priminti, kad portalas kauno.diena.lt jau yra rašęs, kad, pavyzdžiui, E. Smailio, sieto su dviem nužudymais, kuris taip pat yra tarp nukentėjusiųjų per šį išpuolį, sutuoktinė taip pat buvo sugebėjusi įsidarbinti Kauno apylinkės teismo raštinėje.

Galimas tęsinys dar tiriamas

Kaip jau rašyta, už mėnesio po išpuolio Laisvės alėjoje buvo, kaip nustatyta, tyčia padegtas vienas gyvenamasis namas pakaunėje – Vijūkuose. Neatmetama, kad tai gali būti nukentėjusiųjų kerštas, nes šis mūrinis dviaukštis – vieno iš įtariamųjų brolio šeimos.

Po šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu. Tačiau nukentėjusieji, tik atsitiktinai nenakvoję tąnakt namuose, pageidavo, kad tyrimas būtų perkvalifikuotas į pasikėsinimą nužudyti.

„Kauno dienos“ šaltinių, feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.

Iki R. Sipavičiaus sulaikymo to dar nebuvo padaryta. Niekam tada dar nebuvo pareikštas ir įtarimas dėl šio tyčinio padegimo.

O, ar jau buvo tada gaisro byloje apklaustas R. Sadauskas, neatsakyta.

Vienas ieškinys pareikštas

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, dėl išpuolio Laisvės alėjoje R. Sadauskas parodymus teisėsaugininkams davė. Tačiau tikino, kad nieko neatsimena – gėrė kavą, o po to atsigavo ligoninėje, t. y. nematė nei, kaip viskas prasidėjo, nei, kaip baigėsi. Apie viską sužinojo iš žiniasklaidos. Jos minimų įtariamųjų nepažįsta. Jokia žala jam nepadaryta ir jis nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju bei nereiškia niekam jokio ieškinio.

Tačiau portalo duomenimis, 460,15 eurų ieškinį už R. Sadauskui, Egidijui Smailiui ir Žanui Andrijūnui po išpuolio suteiktą medicinos pagalbą kaltinamiesiems jų užpuolimu yra pareiškusi Kauno teritorinė ligonių kasa.

Pavyzdžiui, Egidijui Smailiui, kurį greitosios medikai rado įvykio vietoje be sąmonės, konstatuotas ir galimas galvos smegenų sukrėtimas.

Egidijus Smailys (kairėje) ir Rytis Sadauskas (dešinėje)

Tačiau iš karto po įvykio visiems suimtiesiems pareikštas įtarimas dėl nesunkaus dviejų ar daugiau asmenų sveikatos sutrikdymo ne per seniausiai perkvalifikuotas į įtarimą dėl nesunkaus Ryčio Sadausko sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų. Anot portalą konsultavusių teisininkų, tokia formuluotė dažniausiai reiškia, kad nusikaltimo priežastis nenustatyta arba ji buvo menkavertė.

Išpuolio taikinys – aiškus

Remiantis minėtu perkvalifikuotu įtarimu, užpuolikų taikiniu vienareikšmiškai buvo R. Sadauskas. Įtarime dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų, o tai priskiriama apysunkiems nusikaltimams, nes už tai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų, jau konkrečiai išvardijama, kuo buvo ginkluotas ar kokius veiksmus atliko kiekvienas įtariamasis. Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas buvo ginkluoti kastetais, tačiau pastarasis dar spardė R. Sadauską bei daužė kumščiais ir mėtė į jį restorano baldus. Edgaras Rezajevas, kaip ir du tebeieškomi įtariamieji, buvo ginkluotas metaliniu strypu. Trečias besislapstantis įtariamasis, kaip ir Vitalijus Zakrževskis, kuriam pačiam kažkas iš besiginančiųjų nenustatytu daiktu sužalojo gerklę, buvo paleidę į darbą kumščius. Lukas Ščerbinskas, kaip ir Tadas Mučinskas, neleido R. Sadauskui pabėgti, kartu su kitais bendrininkais jį apsupdami.

Anot teismo medicinos ekspertų, R. Sadauskui, kuris, portalo kauno.diena.lt duomenimis, vienintelis iš nukentėjusiųjų buvo pas juos nuvykęs, buvo suduota ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas. Be konstatuotų muštynių žaizdų kaktoje, rankose bei kojose ir sumušimų bei nubrozdinimų ir kitose kūno vietose buvo sulaužytas ir kairės rankos pirštas.

Tačiau, portalo kauno.diena.lt šaltinių teigimu, kaip ir kiti trys nukentėjusieji, R. Sadauskas teigia niekam pretenzijų neturintis.

Istorija kartojasi?

Pavyko portalui kauno.diena.lt išsiaiškinti ir moters, buvusios kartu nukentėjusiaisiais, siejamais su Kauno nusikalstamu pasauliu, asmenybę.

Panašu, kad tai gali būti Tado Petrošiaus, priskiriamo „Agurkinių“ lyderiams ir šiuo metu atliekančio bausmę Alytaus kalėjime, nors, portalo kauno.diena.lt žiniomis, kasdien oficialiai atvykstančio į darbą Kaune, o išpuolio dieną dar ir išleisto trumpalaikei savaitgalio išvykai į namus, sutuoktinė.

Tadas Petrošius/Redakcijos arch. nuotr.

Kaip jau rašyta, nuo užpuolikų ji bandė apsiginti ant stalo gulėjusia šakute. Tačiau tokių ketinimų atsisakė po grasinimų sulaužyti nosį.

Minėtos moters, kuri panašu, kad turi šioje byloje tik liudytojos statusą, vardas ir pavardė sutampa su į Teisingumo ministerijos sąrašus įtrauktos mediatorės bei tik naktimis budinčios Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės. Pasitikslinti, ar tai – tas pats asmuo, nepavyko.

Belieka priminti, kad portalas kauno.diena.lt jau yra rašęs, kad, pavyzdžiui E. Smailio, sieto su dviem nužudymais, kuris yra tarp nukentėjusiųjų per šį išpuolį, sutuoktinė taip pat buvo sugebėjusi įsidarbinti Kauno apylinkės teismo raštinėje.

Namų darbus atliko ne visi?

Šiuo metu, portalo žiniomis, ikiteisminiame tyrime su likusiais šešiais nuo vasaros suimtais įtariamaisiais vyksta susipažinimas su bylos medžiaga.

Po to dar bus nagrinėjami galimai po to atsiradę įtariamųjų advokatų prašymai. Ir byla jau turėtų būti perduota Kauno apylinkės teismui, nes portalo kauno.diena.lt duomenimis, ne per seniausiai Kauno apygardos teismas iš dalies patenkino E. Rezajevo bei L. Ščerbinsko advokatų skundus dėl jų suėmimo pratęsimo lapkričio pabaigoje dviem mėnesiams ir sutrumpino šį terminą perpus – iki gruodžio pabaigos.

Kaip jau rašyta, už mėnesio po išpuolio Laisvės alėjoje buvo, kaip nustatyta, tyčia padegtas vienas namas pakaunėje esančiuose Vijūkuose. Neatmetama, kad tai yra nukentėjusiųjų kerštas, nes šis namas – vieno iš įtariamųjų brolio šeimos.

„Kauno dienos“ šaltinių, Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu nėra perkvalifikuotas į pasikėsinimą nužudyti, kaip norėjo tik atsitiktinai tąnakt namie nenakvoję nukentėjusieji per šį gaisrą. Niekam dar nėra pareikštas šiame ikiteisminiame tyrime ir įtarimas.

Tačiau į klausimą, ar R. Sadauskas jame jau yra apklaustas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras teigė negalintis atsakyti.

Tuo tarpu informacija dėl rugsėjo 24-osios vidurnakčio gaisro Kauno rajone – Vijūkuose, kuris gali būti kerštas už išpuolį Laisvės alėjoje ir buvo sukeltas už mėnesio po jo, informacija iš viso neteikiama. Neatsakyta net į klausimus, ar neperkvalifikuotas po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, pavyzdžiui, į pasikėsinimą nužudyti, ir, ar niekam dėl to dar nėra pareikštas įtarimas.

Kaip jau rašyta, vaizdo kameros įamžino du padegėjus, o gaisrų tyrėjai patvirtino, kad šis gaisras buvo sukeltas tyčia.

Visiška tyla, siejama su šiuo ikiteisminiu tyrimu, motyvuojama siekiu jam nepakenkti.

Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.

Tačiau atsakyta į klausimą, ar po išpuolio Laisvės alėjoje neatnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl 2018-ųjų rugpjūtį Kaune, Nuokalnės gatvėje, apšaudyto automobilio „BMW X5“, kuomet nesunkiai į koją buvo sužalota mažametė šio automobilio vairuotojo dukra.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šios mergaitės mamai kelios dienos prieš išpuolį Laisvės alėjoje toje pačioje reprezentacinėje Kauno gatvėje buvo grasinta neieškoti kaltų dėl dukters sužalojimo, nes tokių planų nukentėjusiosios šeima neatsisako.

Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius. (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)

Minėtas ikiteisminis tyrimas po kurio laiko buvo sustabdytas. Šiandien atsakyta, kad jis dar nėra atnaujintas. Ir leista suprasti, kad taip yra todėl, kad tai, kas pasakojama žiniasklaidai, teisėsaugininkams dėl nerašytų nusikalstamo pasaulio taisyklių, draudžiančių bendrauti su pareigūnais, yra nutylima.

Kauną sudrebinusios muštynės pačiame Kauno centre įvyko rugpjūčio 25-osios popietę. Lygiai po mėnesio, rugsėjo 24-osios vidurnaktį, Kauno rajone, Vijūkuose, supleškėjo gyvenamasis namas. „Kauno dienos“ šaltinių duomenimis, šie įvykiai labai glaudžiai susiję.

Į pakaunės Tulpių gatvę ugniagesiai gelbėtojai skubėjo prieš pat vidurnaktį – gautas pranešimas apie degantį dviejų aukštų mūrinį gyvenamąjį namą.

Atvykus ugniagesiams, namas jau degė atvira liepsna. Per gaisrą nudegė stogas, apdegė terasa ir joje buvę baldai. Taip pat – svetainės sienos ir lubos, čia buvę baldai. Sutrūko trijų langų paketai. Aprūko ir vandeniu sulietos visos patalpos. Gaisras visiškai likviduotas tik po kelių valandų.

Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.

Rugsėjo 26-ąją Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdybos atstovai „Kauno dienai“ perdavė gaisro tyrėjų išvadas: „Gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, įtariama tyčinė žmonių veika, padegimas. Medžiaga perduota policijai.“

Kauno policijos atstovai apie įvykį kalbėti nebuvo linkę. Tepasakė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Dėl papildomos informacijos pasiūlyta kreiptis tiesiai į Kauno apygardos prokuratūrą. Ir tai tapo nenuginčijama užuomina, kad tarsi niekuo neišsiskiriantis namo gaisras pakvipo didesniu kriminalu. Arba yra tokio kriminalo tęsinys.

Būtent apie tai „Kauno dienai“ prakalbo sudegusio namo savininkams artimas šaltinis, atskleidęs ir daugiau šokiruojančių tos nakties detalių.

Tik per plauką moteris su dviem mažametėmis tą vidurnaktį neliko namuose. Kokiu išsigimėliu reikia būti, kad taip elgtumeis?

Kerštas brolio šeimai?

Kaip rašyta, keturi įtariamieji surengus minėtą koridą Laisvės alėjoje išgaudyti karštais pėdsakais – Lukas Ščerbinskas, Tadas Mučinskas, Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas jau po dviejų dienų Kauno apylinkės teismo buvo suimti trims mėnesiams. Po kelių dienų patys policijai pasidavę Vitalijus Zakrževskis ir Edgaras Rezajevas – dviem mėnesiams. Teisėsaugininkai tikina, kad suras ir likusius tris įtariamuosius.

Anot dienraščio šaltinių, minėtas gaisras Vijūkuose kilo vieno iš šių asmenų brolio namuose. Čia jis gyveno su žmona ir dviem mažamečiais vaikais.

„Tik per plauką moteris su dviem mažametėmis tą vidurnaktį neliko namuose. Kokiu išsigimėliu reikia būti, kad taip elgtumeis? Jei tarpusavyje santykius aiškinasi vyrai, kuo dėti šeimos nariai, moterys ir vaikai?“ – tokiu šaltakraujišku elgesiu negalėjo patikėti šiai šeimai artimas žmogus, kuris tikino, kad, perskaičius užpultųjų – Ryčio Sadausko, Egidijaus Smailio ar Tado Petrošiaus – biografijas, keršto versija – labiausiai tikėtina.

Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius. (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)

Kaip teigiama, šiam galimam padegimui buvo ruošiamasi iš anksto. Prie tvoros rasti atremti specialūs padėklai, kuriais pasinaudojus greičiausiai patekta į namo kiemą. Vertingos informacijos atskleidžia ir šiame name buvusios vaizdo kameros. Šią medžiagą dabar tiria teisėsauga.

„Kauno dienos“ šaltinių nuotr.

Lenda senos bylos?

Pašnekovai neslėpė, kad gyvena apimti baimės ir nežino, ko laukti toliau.

„Neseniai susidorojimu buvo grasinta ir dar vienai, galimai su šiais įvykiais susijusiai moteriai, kurios vaikas 2018-aisiais buvo pašautas, kai į jos tėvo vairuotą BMW kažkas paleido kulką. Moteris visomis išgalėmis ieško teisybės – būtent dėl to ją siekiama nutildyti“, – pasakojo situaciją žinantys šaltiniai.

Kaip „Kauno dieną“ informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė Milda Butkutė, ikiteisminis tyrimas dėl peršautos mergaitės šiuo metu sustabdytas nenustačius asmenų, įvykdžiusių šią nusikalstamą veiką.

Minėtos prokuratūros atstovės paklausus, ar ketinama sujungti Laisvės alėjos išpuolio tyrimą su gaisru pakaunėje, sulaukta dviprasmio atsakymo.

„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas

„Jūsų minimų ikiteisminių tyrimų sujungimas šioje tyrimo stadijoje nesvarstomas“, – rašoma M. Butkutės atsiųstame atsakyme, kuris perša mintį, kad ateityje neatmetama ir tokia galimybė.

Anot prokuratūros, dėl galimo padegimo įtariamųjų kol kas nėra.

Kaip jau rašyta, šis devynetas įtariamas tada užpuolęs restorano „Grilintas cinamonas“ lauko erdvės prieigose – prie staliuko sėdinčius penkis asmenis, tarp kurių buvo ir viena moteris, pasak įvykio liudytojų, šioje netikėtoje situacijoje dar bandžiusi gintis po ranka buvusia šakute.

„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas

Vyriškoji užpultųjų pusė – iškalbinga: kaip paaiškėjo, Laisvės alėjoje jam skirtos trylikos metų laisvės atėmimo bausmės už dalyvavimą „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje likučius atlikinėjęs vienas iš šios grupuotė lyderių Tadas Petrošius, taip pat su „Agurkiniais“ siejamas Rytis Sadauskas, paskui kurį velkasi ne mažiau iškalbingas kriminalinis šleifas, vieno iš senųjų „Daktarų“ atžala Egidijus Smailys, sietas net su dviem lig šiol neatskleistomis žmogžudystėmis, ir Žanas Andrijūnas, kol kas nespėjęs taip pasižymėti kaip jo užstalės draugai.

Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)

Žinant visus užpultuosius, galima teigti ir tai, kad įtariamieji pasikėsino į savo kolegas iš Kauno nusikalstamo pasaulio, kurių šešėlyje lyg šiol tūnojo. O tam, kaip aiškėja, buvo panaudoti ne tik metaliniai strypai, bet ir teleskopinės lazdos, kastetai ir kiti žalojantys daiktai, nes tarp užpultųjų yra patyrusių ne tik pirštų lūžių ar kaktos bei pakaušio sužalojimų, bet ir pjautinių bei durtinių žaizdų rankose ir kojose.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, kitų suimtųjų advokatų skundus planuojama nagrinėti artimiausiomis dienomis.

Minėtoje nuotraukoje, kurią vienas iš nukentėjusiųjų – Rytis Sadauskas rugpjūčio 28-ąją įkėlė į savo feisbuko paskyrą, nėra ne mažiau garsaus Kauno nusikalstamo pasaulio atstovo – vieno iš „Agurkinių“ lyderio Tado Petrošiaus. Ir minėtas į liūdnai pagarsėjusius 90-uosius grąžinęs išpuolis buvo jau trečias pasikėsinimas į jį per trylika metų.

Vieną 2009-ųjų rugpjūčio rytą Lapių seniūnijos Radikių kaimo sodų bendrijoje automatų kulkų buvo suvarpytas automobilis, kuriuo T. Petrošius važiavo su savo apsaugininku. Jie buvo sunkiai sužeisti, tačiau medikams pavyko išgelbėti šių jaunų vyrų gyvybes. T. Petrošiui tada buvo 28-eri.

Po šio ginkluoto išpuolio už kelių kilometrų esančiame kitame kaime buvo rastas sudegęs automobilis su dviem automatais „Kalašnikov“. O įtariant šio nusikaltimo organizavimu buvo sulaikytas, o po to ir kurį laiką suimtas pats „Kamuolinių“ lyderis Giedrius Janonis, nuo kurio pravardės ir kilęs šios nusikalstamo susivienijimo pavadinimas.

Tačiau viskas baigėsi tuo, kad šios bylos tyrimas po pusantrų metų buvo sustabdytas, taip ir nenustačius, kas įvykdė šį išpuolį.

Vieną 2010-ųjų vasario pavakarę T. Petrošius kartu su dar dviem „Agurkiniams“ priskiriamais asmenimis buvo sunkiai sužeistas ir Šilainiuose – Šarkuvos gatvėje. Tiesa, tada, kaip paaiškėjo atvertus Kauno apygardos teisme šią bylą, agurkiniai patys galėjo patekti į savo pačių paspęstus spąstus.

Minėti šūviai nuaidėjo po to, kai buvo pradurtos vieno iš „Kamuolinių“, su kuriais, remiantis ne viena byla, „Agurkiniai“ aršiai konfliktavo, nors pastarųjų lyderis Saulius Velečka, pravarde Agurkas, viešai linkęs tai neigti, merginos automobilio padangos. Jai į pagalbą tada atskubėjo du su „Kamuoliniais“ siejami asmenys, vienas iš kurių vėliau ir buvo teisiamas dėl pasikėsinimo nužudyti tris žmones visuotinai pavojingu būdu.

Teisme jis pasakojo, kad griebėsi ginklo, kai jį pradėjo supti apie 20 agresyviai nusiteikusių vyrų. Trys iš jų tada buvo sužeisti.

Kauno apygardos teismas minėtą su „Kamuoliniais“ siejamą asmenį, oficialiai prisistačiusį Prienų verslininku, išteisino, konstatuodamas, kad tai buvo būtinoji gintis. Nors šis nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis minėtą skundą atmetė.

Kaltintas skandalinga vagyste

Turėjo parako kvapą ir kita Kauno apygardos teisme jau po minėtų pasikėsinimų į T. Petrošių nagrinėta byla, kurioje jis pats buvo teisiamasis.

Tadas Petrošius/Redakcijos arch. nuotr.

T. Petrošius tada kaltintas iš vieno Karmėlavos seniūnijos Narėpų kaimo namo pavogęs ginklą, kuriuo po pusmečio Vilniuje buvo nušautas vienas iš tuometinių Kauno mafijos šulų Remigijus Daškevičius arba tiesiog Daškė.

Vieną 2001-ųjų rytą įsibrovus į minėtą namą, iš jo buvo išnešta turto už daugiau kaip 62 tūkst. litų. Tada buvo pagrobti ir trys ginklai.

Po vagystės ant šio namo sekcijos stalčiaus buvo aptikti trys pirštų atspaudai. Tačiau tik 2010-ųjų pabaigoje, pradėjus naudoti naujausias technologijas, pavyko identifikuoti, kad vienas iš jų – T. Petrošiaus kairės rankos nykščio.

Atitiko ir ant laiptų, vedančių į rūsį, iš kurio buvo pagrobtas seifas, aptiktų batų pėdsakų ir T. Petrošiaus nešiojamos avalynės dydis. Tačiau šis neigė dalyvavęs vagystėje.

O prieš pat pirmąjį šios bylos posėdį prie teismo salės durų buvo surengta parodomąjį spektaklį primenanti esą netikėto jaunystės draugų susitikimo scena.

Po namo savininkų mirties vieninteliu nukentėjusiuoju šioje byloje liko jų vyresnysis sūnus, kurį tada į teismo posėdį atlydėjo jaunesnysis brolis, minėtos vagystės metu dirbęs užsienyje.

Anot T. Petrošiaus, netikėtas susitikimas su pastaruoju ir atsakė jam į klausimą, iš kur nusikaltimo vietoje – jo piršto atspaudas? Ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad niekada minėtame name nesilankė, esą sutikęs šį jaunystės draugą, T. Petrošius jau prisiminė, kad visgi ten buvo, tačiau neatpažino šio namo dėl prastos jo nuotraukos kokybės. Be to, nežinojęs šio tuomečio savo draugo, su kuriuo teigė susipažinęs naktiniame klube „Laukinis arklys“, nei vardo, nei pavardės.

Nepaisant to, kad kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė pateikė teismui iš Mokesčių inspekcijos gautą pažymą, kad minėtas naktinis klubas 2000-ųjų pabaigoje, kuomet T. Petrošius teigė susipažinęs su minėtu savo jaunystės draugu, dar neveikė, – jis buvo atidarytas tik 2001-ųjų pradžioje, Kauno apygardos teismas T. Petrošių dėl šios vagystės išteisino. Ir nors šis jo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis taip pat skundą atmetė.

Sanatorija už grotų

T. Petrošius pagaliau atsidūrė už grotų 2013-ųjų sausį, kai su kitais „Agurkinių“ lyderiais bei jų parankiais buvo sulaikytas įtariant juos disponavimu didelių kiekiu narkotikų bei šių kontrabanda.

Tada pradėtą ikiteisminį tyrimą vainikavo po beveik penkerių metų – 2017-ųjų gruodį Klaipėdos apygardos teismo paskelbtas nuosprendis dvylikai „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narių.

T. Petrošiui tada buvo skirtas įkalinimas trylikai metų. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, kuriam šis nuosprendis buvo apskųstas, 2020-ųjų balandį „Agurkiniams“ skirtas bausmes sugriežtino, nepaisant to, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas jau buvo tenkinęs šio nusikalstamo susivienijimo branduoliui priskiriamų keturių asmenų, tarp kurių buvo ir T. Petrošius, skundą dėl pernelyg ilgo jų suėmimo iki nuosprendžio ir priteisęs jiems po 6600 eurų, nors kiekvienas iš jų prašė už tai po 40 tūkst. eurų.

Apskundus ir Apeliacinio teismo sprendimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat konstatuodamas, kad daugiau kaip dešimt metų (nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki jų sprendimo) trukęs procesas buvo per ilgas, vėl visiems šios bylos kaltinamiesiems bausmes sušvelnino. T. Petrošiui ji buvo sušvelninta iki trylikos metų ir dešimties mėnesių.

Taigi, įskaičiavus į šią bausmę tuos beveik penkerius metus iki Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo, ir tuos beveik šešerius metus, kuriuos T. Petrošius jau atlieka minėtą bausmę, nepaisant užtrukusio skundų nagrinėjimo, jam dar likę apie trys metai už grotų.

Tačiau, kaip portalui kauno.diena.lt pavyko išsiaiškinti Alytaus kalėjime, kuriame T. Petrošius atlieka jam skirtą bausmę, šių metų rugpjūtį, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, jis buvo perkeltas į šios įkalinimo įstaigos atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nes jau atliko būtiną tokiais atvejais skirtos bausmės dalį, prieš šį sprendimą priklausė lengvai grupei, neturėjo nuobaudų ir vykdė individualų resocializacijos planą.

O perkėlus T. Petrošių į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam atsirado galimybė ne tik dirbti už bausmės atlikimo vietos ribų bei išeiti, gavus leidimą, apsipirkti į parduotuvę, bet ir trijų dienų savaitgalinėms išvykoms į namus, kuriomis, anot portalo kauno.diena.lt kalbintų Alytaus kalėjimo pareigūnų, linkę naudotis visi jų kaliniai, atliekantys bausmę minėto atviro tipo jos atlikimo vietoje. Ir tokios išvykos leidžiamos jau penktadienio ryte.

Šokiruojantis išpuolis Laisvės alėjoje buvo įvykdytas penktadienį apie 13.20 val.

„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po to savaitgalio trumpalaikės išvykos į namus T. Petrošius grįžo į Alytaus kalėjimą sužalotas. Tačiau pateikė šio darbuotojams versiją apie esą patirtą buitinę traumą.

Nepaisant pateiktos versijos, visais tokiais atvejais jos yra tikrinamos. Buvo apie T. Petrošiaus patirtus sužalojimus trumpalaikės išvykos į namus metu informuota policija ir šį kartą.