Per šešiolika veiklos metų fondas labdarai ir paramai skyrė daugiau kaip 250 tūkst. eurų. Daugiausia paramos suteikta gabiems vaikams: muzikantams buvo perkami instrumentai, remiamos menininkų, sportininkų išvykos, tiesiama pagalbos ranka sunkiau besiverčiantiems.

„Labai geras jausmas padėti ir matyti, kaip jauni žmonės auga, tobulėja“, – kalbėjo A. Makūnienė. Viena iš fondo veiklų – paskatinamųjų kalėdinių stipendijų skyrimas darbštiems, kūrybingiems ir visuomeniškiems moksleiviams.

Džiugu, kad talentingų mokinių atsiranda visose mokyklose ir tai yra vaikų, jų tėvų ir mokytojų bendro darbo rezultatas. Šiemet stipendijos buvo įteiktos aštuoniolikai moksleivių: Gabijai Kleizaitei (Garliavos Juozo Lukšos gimnazija), Kamilei Burbaitei (Zapyškio pagrindinė mokykla), Erikai Bruniūtei (Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla), Emilijai Janulytei (Karmėlavos Balio Buračo gimnazija), Airai Kupčiūnaitei (Kulautuvos pagrindinė mokykla), Augustei Štandtaitei (Neveronių gimnazija), Viliui Račinskui (Raudondvario gimnazija), Benui Mizerevičiui (Vandžiogalos gimnazija), Agnei Strankauskaitei (Babtų gimnazija), Mantui Orentui (Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija), Emilijai Vienažindytei (Domeikavos gimnazija), Gabijai Mikalauskaitei (Ežerėlio pagrindinė mokykla), Marijai Strigūnaitei (Garliavos Jonučių progimnazija), Evitai Balčiūnaitei (Lapių pagrindinė mokykla), Augustei Beniušytei (Piliuonos gimnazija), Gabrieliui Gužiui (Šlienavos pagrindinė mokykla), Danielei Nekrošiūtei (Vilkijos gimnazija), Eimantui Pociui (VDU Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija).

Dėl Lietuvoje įvesto karantino ir koronaviruso grėsmės, šokių kolektyvų pasirodymai buvo nufilmuoti iš anksto. Grupės savo pasirodymus surengė po atviru dangumi, Paluknio aerodrome. Jų pasirodymus stebėjo saugiai automobiliuose sėdintys artimieji, o palaikymą išreikšdavo mirksėdami šviesomis ir garsiniu signalu.

„Dalyviai sulaukė didžiulio palaikymo, gyvai pamatyti pasirodymą atvažiavo šeimos nariai, giminės, draugai. Puikios emocijos, norėjimas kaip įmanoma geriau pasirodyti, nenuvilti savęs ir aplinkinių tiesiog sklandė ore. Net neabejoju, kad tą pajaus ir televizijos žiūrovai“, – po filmavimo aerodrome kalbėjo projekto prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas.

Šokėjų kolektyvams galiojo tos pačios taisyklės kaip ir tiems, kurie pasirodys tiesioginio eterio metu. Grupei buvo skirta viena repeticija, o vėliau laukė pasirodymo įrašas. Visi pasirodymai buvo nufilmuoti iš pirmo ir vienintelio dublio. Jei kažkam nepasisekė ir nepavyko sušokti taip, kaip buvo planuota, pasirodymo nebuvo galima nufilmuoti iš naujo. Tiek iš anksto nufilmuotų pasirodymų dalyviai, tiek sekmadienį pasirodysiantys tiesioginiame eteryje turi tokius pačius šansus sužavėti TV3 žiūrovus ir pelnyti jų balsus.

„Šokėjai turėjo išskirtinę galimybę pasirodyti 16 metrų pločio scenoje. Vienas kolektyvas galėjo įvykdyti tai, ką buvo suplanavęs – į pasirodymą įtraukti ugnies šou. To padaryti studijoje nebūtų buvę galimybės, neleistų saugumo reikalavimai. Galiu atskleisti, kad kelios šokėjų grupės mus itin nustebino. Paruošė tokius pasirodymus, ko seniai nebuvome matę ant scenos. Neabejoju, kad jie patiks tiek žiūrovams, tiek teisėjams“, – sakė šou režisierius Mindaugas Meškauskas.

Projekto teisėjai Marijus Mikutavičius, Justinas Jankevičius ir Neringa Čereškevičienė tiesioginio eterio metu išvys iš anksto nufilmuotus pasirodymus. Teisėjams taip pat pasirodys ir tiesioginiame eteryje savo talentus demonstruosiantys dalyviai.

Antrojo finalo metu žiūrovams pasirodys Adrija Žilinskaitė, Kipras Makutis, Adomas Dimša, grupė „Mode“, SFINX, „RED Kids“, „Gustas Rukas“, „Tepam slides“, Luana Puraitė, Aurėja Šedbaraitė, Kipras Jurkonis, „Smaragdo miesto žonglierės“.

Antrasis „Lietuvos talentai. Supervaikai“ finalas jau sekmadienį, 19.30 val. per TV3.

Tiesioginės transliacijos metu scenoje savo talentus demonstravo Gabrielė Pareščiūtė, Kotryna Čerkauskaitė, Paulius Rimeikis, Lukrecija Šiaulytė, Motiejus Dudnikas, Perla Burneikytė, Tėja Krisiulevičiūtė ir Deimantė Gelažauskaitė, Miglė Miknevičiūtė, Julija Jevtušenkaitė, Sandra Jadeškaitė, Kristina Bujanauskaitė ir Barbora Cirtautaitė.

Visi dalyviai buvo paruošę naujus, iki šiol nematytus pasirodymus, kuriuos lydėjo ugnies šou, įspūdingos vizualizacijos, šviesų efektai. Žiūrovai nusprendė, kad į superfinalą keliauja Tėja ir Deimantė bei Kristina Bujanauskaitė. Šios dalyvės pelnė daugiausiai balsų.

K. Bujanauskaitė – „Lietuvos talentai“ nugalėtojo, žonglieriaus Kasparo Bujanausko sesuo. Sekmadienį ji šventė savo gimtadienį. „Tikras talentas šviečia iš toli. Matau tokį įdirbį ir užtikrintumą“, – sakė teisėja Neringa Čereškevičienė.

Tėją ir Deimantę teisėjas Justinas Jankevičius pavadino „šokių monstriukėmis“ ir gyrė už tai, kad scenoje jos išlieka vaikiškomis. Mergaitėms puikiai pavyksta ne tik šokti, bet ir būti labai artistiškoms. „Labiausiai mane žavi jūsų tarpusavio ryšys. Jūsų širdutės yra kartu, esate tikras duetas“, – sakė N. Čereškevičienė.

Trečioje ir ketvirtoje vietoje atsidūrė P. Rimeikis ir P. Burneikytė. „Jūs užsikėlėte kartelę taip aukštai... Esate per gera, kad Lietuva galėtų jus prarasti“, – apie talentingos mergaitės pasirodymą sakė teisėjas J. Jankevičius ir skyrė jai balsą. Vis dėlto kiti du teisėjai nusprendė, kad į superfinalą bilietas turi būti suteiktas krištolinio balso savininkui P. Rimeikiui, kuris scenoje atliko itin jautrią dainą.

Ateinantį sekmadienį žiūrovai išvys ir šokių kolektyvų pasirodymus. Jie dėl saugumo reikalavimų iš anksto bus nufilmuoti įspūdingoje vietoje po atviru dangumi.

Antrame tiesioginiame finale pasirodys Adrija Žilinskaitė, Kipras Makutis, Adomas Dimša, grupė „Mode“, SFINX, „RED Kids“, „Gustas Rukas“, „Tepam slides“, Luana Puraitė, Aurėja Šedbaraitė, Kipras Jurkonis, „Smaragdo miesto žonglierės“.

Antrasis „Lietuvos talentai. Supervaikai“ finalas jau sekmadienį, 19.30 val. per TV3!

– Esate penkių ypač talentingų vaikų mama. Kokiais pagrindiniais principais rėmėtės augindama ir auklėdama savo vaikus?

– Manau, kad pagrindinis principas, kuriuo rėmiausi, – neskubėti. Labai svarbu yra išklausyti vaikus, duoti jiems laisvės, pasitikėti vaikais, kad jie galėtų pasitikėti jumis kaip mama, ir sudaryti sąlygas vaikui pasireikšti, atsiskleisti. Naudinga sukurti vaikams kuo daugiau įdomesnių sąlygų, kurios nebūtinai turi būti lengvos – priešingai, kai kuriomis sudėtingomis sąlygomis progų atsiskleisti turi vaiko drąsa, imlumas, protas.

– Ar tiesa, kad augindama savo vaikus sukūrėte unikalią edukacinę sistemą?

– Savo pačios edukacine sistema pavadinčiau jau minėtų sąlygų vaikams sukūrimą. Svarbu suvokti šią sąlygų sąvoką teisingai: tai ne dėžutė, į kurią įdedame vaiką ir tikimės, kad jis atitiks kažkokį mūsų įsivaizdavimą, bet galimybės, tarsi lipnus molis, iš kurio galima nulipdyti bet ką, lyg vanduo, kuris nuolat keičiasi, vis atsinaujina. Taip ir mano sistema nėra statiška, nekintanti, bet judri, jautri ir nuolat reikalaujanti naujų kūrybinių sprendimų.

– Esate vaikų ugdymo namuose šalininkė. Kuo ugdymas namuose skiriasi nuo valstybinėmis švietimo sistemomis paremto ugdymo?

– Pagrindinis skirtumas toks, kad mokant vaikus namuose jie labai daug dalykų išmoksta ir perima iš tėvų. Natūralu, kad besimokydami valstybinėse mokyklose vaikai daugiau dalykų išmoksta ir perima iš mokytojų, savo bendraamžių. Gerai tai ar blogai – spręsti jums. Namų mokymas naudingas tėvams, norintiems perteikti vaikams savo sukauptą patirtį, žinias, išmintį.

– Kaip manote, kokių žinių vaikui įgyti yra svarbiausia?

– Manau, kad vaikui svarbiausia yra įsisąmoninti, jog jis pats yra savo gyvenimo režisierius. Vaikas turi ne tik apie tai išgirsti, bet ir patirti praktiškai, priimdamas asmeninius sprendimus, jausdamas jų pasekmes, o ne darydamas tai, kas jam kažkieno primesta iš išorės. Mums reikia daugiau kuriančių žmonių! O mano anksčiau minėta sistema ypač naudinga kūrėjams ir norintiesiems jais tapti. Juk kūrėjas – tai ir rašytojas, ir verslininkas, ir dailininkas, ir netgi gydytojas.

– Koks yra tėvų vaidmuo ugdant vaiką ir atskleidžiant jo talentus?

– Tėvų misija – pastebėti vaiko talentus, nuolat stebėti, į ką jis yra linkęs, ir sudaryti sąlygas tiems talentams atsiskleisti. Ne tik leisti vaikui daryti tai, ką jis nori, bet kartais ir paraginti, padrąsinti vaiką eiti norima linkme, jei jis sustoja. Ne visuomet vaikų sustojimas yra teisingas – juk vaikai dėl vienų ar kitų priežasčių sustoja dažnai. Tai gali būti ir nenoras, ir nepasitikėjimas savimi, ir dar daugybė įvairių priežasčių. Bet jei būtent ta veikla ir yra stebuklas, kurį vaikas nešioja savo širdyje? Jei tėvai tai jaučia, jų pareiga padėti šiam stebuklui visiškai atsiskleisti, sužydėti ir rasti savo vietą po saule.

– O ką daryti, jei vaikas sustoja?

– Reikalingas subtilus tėvų suvokimas, kaip kalbėti su vaiku, kad pavyktų jį švelniai paraginti, vėl sužadinti norą imtis mėgstamos veiklos. Svarbu grąžinti vaikui įkvėpimą tikėti savo paties norais ir savo jėgomis juos įgyvendinti.

– Ką patartumėte tėvams, norintiems išvengti auklėjimo klaidų, kurias kartais sukuria tradicinės pedagoginės sistemos?

Svarbu grąžinti vaikui įkvėpimą tikėti savo paties norais ir savo jėgomis juos įgyvendinti.

– Pirmiausia, nepulti į kraštutinumus. Pavyzdžiui, gali įsivyrauti klaidinga nuomonė, kad jei per didelis spaudimas labai neigiamai veikia vaiką, tuomet jam reikia suteikti visišką laisvę. Tai netiesa! Vienas svarbiausių dalykų – harmonija, balansas tarp laisvės ir pareigų. O šeima turi veikti kaip komanda, kurios nariai nuolat padeda vieni kitiems ne tik džiaugtis laisve, bet ir darniai vykdyti savo pareigas. Vaiką svarbu išmokyti draugiškumo ir sklandaus bendradarbiavimo įgūdžių. O tai yra ir sėkmingiausių šiandienos bei ateities profesijų atstovų savybės.

– Kaip manote, ar žmogus jau gimsta genialus, ar toks tampa, jei laiku pastebimi jo talentai?

– Tikru genijumi tampama – visada ir be išimties. Netgi susiklosčius pačioms nuostabiausioms aplinkybėms, neužtenka tik gimti talentingam – įvairių prigimtinių talentų turi absoliučiai visi žmonės. Tačiau ne visus mus galima pavadinti genijais. Kodėl? Todėl, kad prigimtinių vaiko talentų užgniaužimą matau beveik kiekvienoje šeimoje ir tai yra liūdna tiesa. Kitas šalutinis efektas – pernelyg išaukštintas pastebėtas vaiko talentas. Tokiu atveju žmogaus dvasinės vertybės nesutampa su jo talentu, atsiranda išpuikimas, tinginystė ir panašios ydos, o talentas negali toliau sėkmingai skleistis.

– Ką patartumėte visoms Lietuvos mamoms, norinčioms visapusiškai ir darniai atskleisti vaiko talentus?

– Svarbiausia yra neskubinti vaiko toje srityje, kurioje vystosi jo talentas. Yra puiki pamokanti pasaka apie žąsį, dedančią auksinius kiaušinius. Visi nori tokios žąsies tik sau, ir kad ji dėtų kuo daugiau auksinių kiaušinių. Tai štai, nereikia vaiko talento paversti stabu, dėl kurio imtų kentėti pats vaikas, nes tokiu atveju jis niekada nebus laimingas realizuodamas savo talentą. O bendras patarimas visiems tėvams būtų gyventi ir bendrauti su savo vaikais taip, tarsi tai būtų paskutinė diena. Kaip elgtumėtės tokiu atveju? Pradėkite jau dabar.

Džiugins ne tik kauniečius

Festivalis jau yra tapęs neatsiejamu Kauno ir visos Lietuvos kultūros renginiu, kiekvieną pavasarį atveriančiu kelią į profesionalią sceną vis naujiems jaunosios kartos atlikėjams, kurių vardai vėliau suspindi garsiausių pasaulio koncertinių erdvių afišose.

Programos "Ars Baltica", koordinuojamos Baltijos jūros regiono šalių kultūros ministerijų, nario – Tarptautinio jaunųjų muzikų festivalio pakviesti Kaune koncertavo kone visų žemynų jaunieji talentai. Kaip teigia Kauno valstybinės filharmonijos vadovas, festivalio iniciatorius ir globėjas Justinas Krėpšta, atskleisti jaunąjį talentą – nelengva užduotis, verčianti susidurti su aibe iššūkių tiek būsimam muzikantui, tiek jo ugdytojams.

Dėmesingiems tėvams, kūrybiškiems mokytojamas padedant ir susiklosčius palankioms aplinkybėms atrandamos, puoselėjamos ir visapusiškai ugdomos būsimos scenos žvaigždės, o tinkamu laiku nukreipti teisinga linkme jaunieji talentai išdrįsta pasukti muzikos garsų nušviestu keliu. Daugelis muzikantų žino, kad šis kelias nelengvas, bet jame laukia gausybė džiugesio, palaimos ir triumfo akimirkų.

XXVI festivalis – kaip visada jaunatviškas, kupinas polėkio ir pateisinantis solidaus pavasarinio renginio amplua. Iki šešių koncertų ciklo išsiplėtęs festivalis šiemet peržengia Kauno valstybinės filharmonijos sienas – du festivalio dalyvių koncertus išgirs į Elektrėnų ir Rietavo meno mokyklų sales susirinkę klausytojai. Pradedamojo ir baigiamojo festivalio koncertų metu solistams akompanuos simfoniniai orkestrai.

Solidi programa

Festivalio atidarymo vakarą ryškiausius Lietuvos talentus pristatys visuomenei plačiai žinomo dirigento Jono Janulevičiaus vadovaujamas Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos simfoninis orkestras. Užbaigiant festivalį jo dalyvius muzikinio olimpo link lydės Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas), kuriam diriguos sparčiai karjeros laiptais kylantis jaunosios kartos batutos meistras Ričardas Šumila.

Pradedamajame festivalio koncerte skambės itališkojo baroko atstovų Alessandro Marcello ir Antonio Lucio Vivaldi, ankstyvojo vokiečių klasicizmo kompozitoriaus Carlo Philippo Stamitzo, neprilygstamojo prancūzų romantiko Camille Saint-Saënso, legendinio italų smuiko virtuozo Niccoli Paganini, XX a. Meksikos orkestrinės kūrybos genijaus Arturo Marquezo ir mūsų šalies žymiojo operų kūrėjo Vytauto Klovos instrumentinės pjesės ar koncertai įvairiems instrumentams su orkestru ir žavingosios Wolfgango Amadeus Mozarto Simfonijos Nr. 40 pirmoji dalis. Juos atliks obojininkas Ignas Ščesnulevičius, klarnetininkas Tumas Razmus, puikiai valtorną valdantis Valentinas Rezničenko, žavi smuikininkė Radvilė Stonytė, gitaristas Rokas Jurkus ir jaunieji pianistai Naglis Norkevičius bei Joana Janulevičiūtė.

Dviejų filharmonijoje vyksiančių koncertų programos džiugins klausytojus soliniais kamerinės muzikos opusais, kuriuos gros jaunieji Lietuvos atlikėjai ir svečiai iš Gruzijos, Latvijos, Slovėnijos, Norvegijos, Rusijos, Vokietijos ir Italijos.

Elektrėnų ir Rietavo publiką džiugins klarnetininkas Rokas Makštutis, smuikininkė Paulina Banaitytė, violončelininkas Pijus Titas Mašanauskas, pianistas Simonas Miknius, gitara skambinanti Emilija Grigaliūnaitė ir viešnia iš Gruzijos, nuo mažumės fortepijoną pamilusi atlikėja Ana Shapatava.

Baigiamajame koncerte talentingiausi mūsų šalies ir iš tolimų kraštų atvykę jaunieji muzikai į vientisą garsų puokštę suskins nuostabiausius baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų muzikos žiedus. Čia skambės barokinės polifonijos meistrų Johanno Sebastiano Bacho bei A.L.Vivaldi, preciziškojo klasiko W.A.Mozarto, į svaiginančias lyrikos aukštumas pakylėjančio Piotro Čaikovskio, neišdildomas emocijas žadinančių romantikų Frédérico Chopino bei Roberto Schumanno ir kitų kūrėjų koncertai solo instrumentams su orkestru. Šiuos pasaulinės muzikos lobyno šedevrus atliks mūsų šalies jaunosios pianistės Julija Rockina ir Kaja Kašubaitė, smuikininkai iš Italijos bei Rusijos Flavia Napolitano ir Daniilas Chaplyginas, violončelininkė iš Norvegijos Hedda Aadland, iš broliškosios Latvijos atvykęs fortepijono virtuozas Kārlis Bukovskis ir Vokietijos bei Slovėnijos atstovai, puikūs pianistai Konstantinas Egenspergeras ir Makas Munis Mihevcas.

Buvę dalyviai – jau garsūs

Tarptautinis jaunųjų muzikų festivalis per daugelį metų tapo svarbiu atspirties tašku nemažam būriui atlikėjų, kurių vardus šiuo metu galime išvysti prestižinių koncertinių erdvių afišose. Tai visoje Europoje koncertuojantis violončelininkas Edvardas Armonas, pasaulyje originaliomis interpretacijomis ir savita atlikimo technika išgarsėję lietuvių pianistai Indrė Petrauskaitė, Edvinas Minkštimas, Gabrielius Alekna, Evelina Puzaitė, Andrius Žlabys, Aidas Puodžiukas, Vokietijoje reziduojanti latvių fortepijono virtuozė Lauma Skride, viena talentingiausių Čekijos pianisčių Veronika Böhmova, kurios koncertų maršrutai driekiasi po visą pasaulį, prieš septynerius metus jauniausiu koncertmeisteriu tarp didžiųjų JAV simfoninių orkestrų tapęs norvegų smuikininkas Davidas Coucheronas ir kiti.

XXVI festivalio organizatoriai linki tiek klausytojams, tiek dalyviams patirti šį užburiantį stebuklą – scenoje sužėrintį talento pliūpsnį, dovanojantį kuo nuoširdžiausias emocijas. Juk vienas iš svarbiausių šio festivalio tikslų – siekti, kad visus lydėtų puiki nuotaika ir jaunatviško muzikavimo teikiamas džiaugsmas.

Kas? XXVI Tarptautinio jaunųjų muzikų festivalio atidarymo koncertas.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Kovo 29 d. 18 val.

Pirmą kartą Lietuvoje parengtas veiksmų planas, kuriuo siekiama visoje šalyje atrasti ypatingai gabius ir talentingus vaikus bei padėti juos tinkamai ugdyti. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad tai paieška tų, kurie temps Lietuvą į priekį.

Dabar gabesnius, talentingesnius nei kiti vaikus dažniausiai atskiri mokytojai ar mokyklos bando atpažinti ir skirti jiems daugiau dėmesio savo iniciatyva.

„Stipresni  [vaikai] gauna kitokį mokymą ir tiesiog patys mokytojai į juos žiūri kaip į aukštuomenę – vertina labiau“, – sakė J. Lelevelio mokyklos moksleivė Agata Naimavičiūtė.

Kai kurie moksleiviai patys ieško, kur galėtų sužinoti ir išmokti daug daugiau, nei reikalauja bendrosios ugdymo programos, dažnai jiems per lengvos.

Pirmą kartą Lietuvoje parengtas veiksmų planas, kurio tikslas – visoje šalyje rasti, atpažinti ir pasiūlyti specialų ugdymą gabiems ir talentingiems vaikams, kuriems bendrosios programos per lengvos ir nepadeda siekti to, ką jie gali.

„[Talentingi vaikai] yra Lietuvos turtas. [...] O mes tą ir paleidžiame vėjais. [...] Vaikai, kurie negauna to ugdymo, kuris turėtų būti, kelia sparnus“, – teigia Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentė dr. Sigita Girdzijauskienė.

Mokslininkai sako, kad tai nėra paprastas uždavinys, nes silpnesnį mokinį mokytojas gali pamatyti per kelias pamokas ar mėnesį. Gabieji, pasak jų, paprastai slepiasi.

„Ant kaktos nė vienam neparašyta, kad labai gabus. Jie gali būti labai visokie – ir pikti, ir pavargę, ir niekuo nesidomintys, ir prieštaraujantys“, – tvirtina S. Girdzijauskienė.

Pagal veiksmų planą darželių auklėtojai, mokytojai ir mokyklų psichologai visoje Lietuvoje turės būti išmokyti tokius gabumus ir talentus atpažinti. Tai jiems padės padaryti ir specialūs testai, kurie jau yra išbandyti su daugeliu šalies vaikų, ir klausimynai mokytojams.

Kaune jau veikianti Nacionalinė moksleivių akademija, Vilniuje su pradinukais dirbanti Gabių vaikų akademija bei kelios elitinėmis tapusios mokyklos yra nepasiekiamos visiems talentingiesiems. Todėl mokytojai bus mokomi per pamoką specialiai dirbti ir su gabesniais, taip pat nukreipti juos į būrelius.

Svarstoma, kad su atokiau gyvenančiais gabiais vaikais ekspertai galėtų dirbti ir internetu.

„Mes privalome skatinti tuos, kurie renkasi mokslą, inovacijas, kurie galvoja greičiau, giliau, sumaniau, nes būtent ši dalis visuomenės temps visą Lietuvą į priekį“, – aiškina švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Ministras žada skirti pinigų papildomoms mokytojų konsultacijoms po pamokų, jaunųjų biologų, chemikų, fizikų ir kitų neformalaus ugdymo mokyklėlėms, kuriose su vaikais turėtų dirbti mokslininkai, atgaivinti.

Mokytojų ir priemonių parengimas, pasak specialistų, užtruks apie porą trejetą metų. Tačiau jau po metų programos turėtų būti išbandytos pavienėse savivaldybėse.

Viena iš priemonių – mokslinė laboratorija ant ratų. Ji turėtų dar šiais metais pradėti keliones po atokiausias Lietuvos mokyklas ir mėginti sudominti mokinius siekti akademinių aukštumų.