Kaip informavo kariuomenė, didžioji dalis šių prievolininkų į  Aviacijos bazę ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalioną paskirti iš Šiaulių, Vilniaus ir Panevėžio regionų, likusieji – iš Klaipėdos ir Kauno.

Į Oro gynybos batalioną atvykę jaunuoliai sudarys jau 9-ąją privalomos karo tarnybos karių laidą po šaukimo atnaujinimo. Jų paskirstymas į padalinius, kaip įprasta, vyko Radviliškyje.

Pasak kariuomenės, tarnyba šiame kariuomenės padalinyje yra išskirtinė tuo, kad po bazinio kario kurso šiems kariams teks įveikti artimo nuotolio raketinių oro gynybos sistemų GROM, RBS70, apžvalgos radarų SENTINEL ir GIREFFE MKIV bei orlaivių atpažinimo, bazinių oro gynybininkų specialistų rengimo programą.

Šiaulių karinio aerodromo funkcionavimą užtikrinančioje Aviacijos bazėje kariai treniruosis atlikti veiksmus, susijusius su skrydžiais, nemaža dalis jų vėliau renkasi profesinę karo tarnybą šiame Lietuvos kariuomenės vienete.

Vilniuje dislokuotame Lietuvos kunigaikščio didžiojo Gedimino štabo batalione pradėjo dešimtoji laida. Čia kariai po bazinio kurso bus mokomi veikti iki būrio lygmens vienetuose bei integruojami į bataliono užduotis bei veiklą.

Šiandien karo tarnybą Lietuvos kariuomenės padaliniuose pradėjusiems jauniesiems kariams pirmus tris mėnesius patyrę instruktoriai ves bazinius kario kursus, kurių metu privalomosios karo tarnybos kariai įgys pagrindinių taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinių, išmoks naudotis ginklais bei įgys kitų, kariui reikalingų įgūdžių.

Taip pat šauktinių laukia priesaika Lietuvai. Baigę bazinį kario kursą kariai bus skirstomi pagal specialybes ir treniruosis veikti padalinio sudėtyje. Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą, o jos nepasirinkusieji bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą ir periodiškai šaukiami atnaujinti karinių įgūdžių.

Lyg socialinis eksperimentas

Tarnauti atėję jaunuoliai iš pradžių patiria nemažą šoką: laisvas dienas pakeičia griežta dienotvarkė, tenka atsisakyti plaukų stiliaus, barzdos, auskarų, žiedų – visi tampa didelės mašinos dalimis, atliekančiomis tam tikras funkcijas. Vis dėlto devyni tarnybos mėnesiai, pasak karių, praeina nepastebimai greitai, veiklų netrūksta, o įspūdžiai, patirtys ir prisiminimai, pasibaigus tarnybai, išlieka ilgam.

Paulius Černeckis – kaunietis, 2017 m. tarnybą pradėjo Juozo Vitkaus inžinerijos batalione tik baigęs mokyklą, nusprendęs, kad mokslai ir aukštasis išsilavinimas niekur nepabėgs. Pasak Pauliaus, devyni mėnesiai inžinerijos batalione leido jam atsikvėpti nuo mokslų, o baigęs tarnybą jis įstojo į aukštąją mokyklą.

"Akademinė aplinka, be abejo, skiriasi nuo kariuomenės, tačiau nepasakyčiau, kad buvo sunku persiorientuoti. Kaip tik nuo fizinės veiklos protas būna pailsėjęs, tad net geriau ir kokybiškiau gali studijuoti. Žinau kolegų, kurie pasirinko tarnauti kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos (toliau – PKT) kariai, ir paraleliai mokosi neakivaizdiniu būdu kolegijose ar universitetuose. Taigi nemanau, kad sunku šiuos dalykus suderinti", – svarstė P.Černeckis.

Paulius Černeckis. / P. Černeckio asmeninio archyvo nuotr.

Kariuomenėje yra posakis, kad geras karys turi būti punktualus ir ateiti į susitikimą 15 min. anksčiau. Gyvenant pagal griežtą dienotvarkę, kurioje kiekviena valanda yra skirta teorinėms ar praktinėms veikloms, vėluoti nebūdavo geras sprendimas. "Iki šiol išlikęs įgūdis planuoti laiką ir tinkamai viską sudėlioti, kad niekur nevėluotum. Kariuomenėje dėl to ir yra tvarka. Palaikyti švarą ir ryte pasikloti lovą buvau įpratęs dar iki tarnybos, tad svarbiausias dalykas, kurį išmokau tarnyboje, – planuoti laiką", – prisipažino Paulius.

Kariuomenėje pasitaiko konfliktinių situacijų tarp karių dėl įvairių dalykų, tačiau, pasak vaikino, vadai ir bendra tvarka ne kartą padėjo išvengti nesutarimų. "Iš pradžių tų apsižodžiavimų gal ir buvo, bet nedaug. Juk čia – kaip kokiame socialiniame eksperimente: suleisk šešiolika žmonių į vieną kambarį ilgesniam laikui ir pasižiūrėk, kas įvyks. Vis dėlto bendra tvarka ir vadų indėlis padėjo viską sustyguoti", – įsitikinęs P.Černeckis.

Šiuo metu Paulius studijuoja Vilniaus universitete ir dirba informacinių technologijų analitiku. Prisimindamas tarnybą kariuomenėje vaikinas svarsto, kad sunkiausia vis dėlto buvo ne fiziškai, bet psichologiškai. "6 val. ryto atsikelti miške fiziškai nesunku, tačiau psichologiškai nusiteikti dar visą savaitę taip gyventi būdavo kiek sunkiau", – prisiminė pašnekovas.

Svajonė tapti pilotu

Į tarnybą Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotame pėstininkų batalione 2018 m. Matas Šimonis atėjo iškart pabaigęs mokyklą. Dabar jis studijuoja orlaivių aviaciją Vilniaus Gedimino technikos universitete. Vaikinas manė, kad kariuomenėje bus labai sunku, tačiau greitai suprato klydęs. Vis dėlto Matas neneigia, kad buvo sunkių akimirkų.

"Bene labiausiai įsiminė ataskaitinės kuopos pratybos Pabradėje baigiantis tarnybai. Buvo labai karšta, mažai miego, kasnakt vos po dvi valandas pasnausdavome. Dėl energijos ir miego trūkumo trečią parą prasidėjo haliucinacijos. Visada atsiminsiu, kaip ėjau ir pamačiau gulintį užsimaskavusį priešų snaiperį. Rodau jį savo kolegai, bet jis nemato. Paskui įsižiūrėjau ir supratau, kad ten buvo tiesiog rąstas. Einu toliau ir matau – lyg kažkas man mojuotų. Per ginklo optiką pažiūrėjęs supratau, kad ten tiesiog krūmai", – dabar jau su šypsena prisimena vaikinas.

Matas seniai svajojo apie orlaivių piloto darbą. Baigiantis tarnybos laikui atsirado galimybė likti dirbti kariuomenėje kaip PKT, bet Matas pasirinko siekti savo svajonės, nes jo norimos studijų programos neakivaizdiniu būdu nėra. Vis dėlto Kunigaikščio Vaidoto batalione vaikinas įgijo įgūdžių, naudingų ir jo siekiamoje profesijoje.

6 val. ryto atsikelti miške fiziškai nesunku, tačiau psichologiškai nusiteikti dar visą savaitę taip gyventi būdavo kiek sunkiau.

"Vieni pagrindinių dalykų, kurių prireiks dar ilgai, – orientavimasis, žemėlapio skaitymas, naudojimasis kompasu. Būsimam pilotui orientavimasis erdvėje yra labai svarbu. Tarnaudamas kariuomenėje buvau savo skyriaus vedliu, daug dirbau su žemėlapiu ir kompasu, ir šiuo metu tai labai praverčia, pravers ir ateityje. Žinoma, tas pats miškas iš oro atrodo kitaip, nei būnant ant žemės. Kariuomenėje reikėdavo susidėlioti maršrutą, kaip eisi, atskaitos taškus ir pan. Skrendant reikia stebėti išskirtinius taškus, pastatus ar kelių sankirtas, kad galėtum orientuotis erdvėje, nes iš oro visiškai kitaip viskas atrodo. Gyvenau kaime praktiškai visą savo vaikystę, bet iš oro sunkiai jį atpažinau", – patyrimais dalijosi pašnekovas.

Greta savo studijų Matas taip pat tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP). Devynių mėnesių patirtis vaikinui leido sklandžiai ir greitai įsilieti į savo naująją tarnybos vietą, nors jis pripažįsta, kad iš pradžių stebino skirtumai.

"Jau daugmaž žinojau, kaip veikia kariuomenė, ir turėjau šiek tiek daugiau kompetencijų, nei tik baigęs trijų savaičių bazinį kario savanorio rengimą. Bet KASP nuo šauktinių tarnybos labai skiriasi. Šauktiniui būdavo baisoka eiti kalbėti su vadais, o čia – viskas gerokai paprasčiau", – skirtumus pastebi M.Šimonis.

Kelia pasitikėjimą

Tadas Samušis, 2018 m. baigęs mokyklą, iškart pateikė dokumentus į universitetą ir atlikti devynių mėnesių tarnybą kariuomenėje, Kunigaikščio Vaidoto batalione. Vaikinas nusiteikęs po studijų toliau tarnauti kaip PKT karys. Šiuo metu Tadas studijuoja Vilniaus universitete ir gyvena bendrabutyje.

Smagiai: savo granatsvaidį T.Samušis vadino pumpurėliu. / T. Samušio asmeninio archyvo nuotr.

Savo tarnybos laikus prisimena nevienareikšmiškai – būta ir sunkumų, ir smagių dalykų: savo granatsvaidį T.Samušis vadino pumpurėliu. Vaikinas neslepia, kad kariuomenėje vartojamo žargono kartais pasitaiko ir civiliniame gyvenime.

"Žodis "vaflis" tapo bendriniu žodžiu – reiškia bet kokį žioplį. Jei atsispaudimus reikia daryti, tai vadinu pumpavimu. Šiaip nevartoju šitų žodžių, bet kai draugams pasakoju istorijas iš tarnybos, tai daugiau jų išlenda. Retsykiais ir bendrabučio kambarį pavadinu kubriku – taip tarnyboje vadindavome savo kambarius", – juokiasi T.Samušis.

Vaikinas sako nesigailintis ėjęs tarnauti. "Sutinki kokį žmogų bare, pradedame kalbėtis ir jam susidaro įspūdis, kad esu tarnavęs. Sakau, kad esu vaidotėnas, o jis man: "O aš – dragūnas." Ir, atrodo, iškart tampame draugais, atsiranda kažkoks pasitikėjimas, nors to žmogaus iki šiol gyvenime nesi matęs", – pasakojo vaikinas.

Yra, ką prisiminti

Ukmergėje baigęs vidurinę, Technologijų ir verslo mokyklas bei įgijęs autoremontininko-suvirintojo specialybę, Rytis Janonis 27-erių buvo pašauktas tarnauti Vaidoto mechanizuotame pėstininkų batalione. Iš pradžių vaikinas nenorėjo eiti į kariuomenę, mat turėjo kitų tikslų: susirasti darbą, pasitaupyti pinigų.

Devyni tarnybos mėnesiai vaikinui vis dėlto buvo naudingi – dabar ir pats mano, kad be kariuomenės būtų viskas šiek tiek kitaip, o gal net ir ne į gera.

Įvertino: R.Janonis nenorėjo tarnauti,bet dabar supranta, kad be kariuomenės jo gyvenimas būtų kitoks, o gal net ir ne į gera. / R. Janonio asmeninio archyvo nuotr.

"Žinios visada praverčia, kad ir kokios jos būtų. Dabar žinau, kur ir koks batalionas yra. Įgijau ir psichologinio atsparumo", – pranašumus vardijo R.Janonis.

Dabar Rytis dirba automobilių servise Vilniuje kartu su tarnybos kariuomenėje kolega. Tarnaudamas jis, be savo pagrindinių pareigų – granatsvaidininko padėjėjo, taip pat dirbo technikos parke, kur turėjo prižiūrėti ir remontuoti šarvuočius M113.

"Kariuomenėje įgytus įgūdžius retai naudoju savo profesijos srityje. Tarnaudamas remontavau kuopos šarvuočius, o darbe taikau panašius metodus didesnių automobilių gedimams identifikuoti. Bet tokių atvejų pasitaiko retai", – pasakojo pašnekovas ir neslėpė, kad baigęs tarnybą dar kurį laiką galvojo apie kariuomenę ir profesionalią tarnybą joje, bet gyvenimas pasisuko kita linkme.

Visi kariuomenėje tarnavę vaikinai sutinka, kad lengva toli gražu nebuvo, tačiau kiekvienas sukaupė naudingų įgūdžių, atrado naujų draugų ar paprasčiausiai smagiai ir įdomiai praleido laiką.

Devynių mėnesių trukmės tarnybą jaunuoliai pradės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų ir Mokymo ir doktrinų valdybos padaliniuose. Visi kariai tarnybą pradės nuo bazinio kario kurso, vėliau prasidės specialistų rengimo etapas, galiausiai kolektyvinis rengimas, kurio metu šauktiniai bus mokomi taktines užduotis atlikti savo padalinio sudėtyje, pažymima Lietuvos kariuomenės pranešime.

Baigę devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kariai galės tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos kariai, o nepareiškę noro tęsti tarnybą papildys kariuomenės rezervą.

Nuo šių metų pradžios iki pabaigos į tarnybą iš viso planuojama pašaukti apie 3800 karių.

Gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas (Gevinas Viljamsonas) sakė, kad po šio „istorinio“ žingsnio moterys, šiuo metu tarnaujančios kituose sausumos pajėgų daliniuose, galės teikti prašymus nedelsiant jas perkelti į pėstininkų dalinius.

Nuo gruodžio naujai užverbuotos moterys galės pretenduoti į kitus įvairius vaidmenis, įskaitant tarnybą Karališkųjų jūrų pėstininkų korpuse. Jų bazinio parengimo mokymai prasidės ateinančių metų balandį.

Apmokytos karės vėliau galės mėginti įstoti į elitinius dalinius, tokius kaip Specialioji oro tarnyba (SAS).

Didžioji Britanija dar 2016 metais atšaukė draudimą moterims tarnauti vadinamuosiuose koviniuose daliniuose ir toliau laipsniškai atveria kitas tarnybas.

„Nuo šiandienos, pirmąkart per jų istoriją, mūsų ginkluotosios pajėgos bus vertinamos vien pagal gebėjimus, o ne pagal lytį“, – G. Williamsonas sakė per vieną kariuomenės pristatymą visuomenei Solsberio lygumoje pietų Anglijoje.

„Atvėrus visus kovinius vaidmenis moterims mūsų ginkluotosios pajėgos taps ne vien šiuolaikiškesnės darbdavės, bet ir užtikrins, kad tinkamas asmuo gautų tinkamą vaidmenį“, – pridūrė jis per renginį, kuriame dalyvavo keletas moterų, pirmųjų įstojusių į Karališkąjį tankų ir šarvuočių korpusą.

Šis korpusas buvo pirmoji kovinėse operacijose betarpiškai dalyvaujantis dalinys, 2016 metų lapkritį atvėręs duris karėms ir karininkėms. Praeitų metų rugsėjį moterims buvo atvertas Karališkųjų oro pajėgų pulkas.

Nuo taisyklių sušvelninimo į tankų ir šarvuočių korpusą įstojo apie 35 moterys. Kai kurios iš jų jau yra dislokuotos Estijoje ir Omane.

Pareiškėjas prašė Lietuvos kariuomenės atidėti jo pašaukimą į kariuomenę, o su tokiu prašymu nesutikus dvasininkas kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas savo skunde teismui teigė, kad būdamas Jehovos liudytojų dvasininku jis pagal savo įsitikinimus negali būti nei šauktiniu, nei atlikti alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, nes tai nėra tikroji civilinė tarnyba.

Jehovos liudytojo vertinimu, pareigūnai skundžiamu sprendimu iš esmės nustatė, kokie jo įsitikinimai ir kokia sąžinė turėtų būti.

VAAT citavo Konstitucinio Teismo nutartį, kad alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba ir yra skirta tiems, kurie dėl savo religinių ar kitų įsitikinimų negali atlikti karo tarnybos.

Anot teismo, tai reiškia, kad remdamasis savo įsitikinimais, religija ar tikėjimu žmogus negali atsisakyti vykdyti Konstitucijoje numatytų pareigų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad piliečio sąžinė turi būti orientuota į Konstitucijos nuostatas, kurios ir yra pilietiško elgesio matas, tarp asmens sąžinės ir jo religinių, pasaulėžiūrinių įsitikinimų negali būti prieštaravimų, o kilęs vidinis konfliktas turi būti sprendžiamas Konstitucijos nuostatų laikymosi naudai.

„Savaime suprantama, esant tokioms sąlygoms, kai piliečiui instituciškai yra užkertamas kelias atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, karo prievolininkas turi konstitucinę teisę savo pažeistas teises ginti teisme“, – rašoma teismo sprendime.

„Tačiau tokiu atveju, kai asmuo nenori atlikti nei karo prievolės, nei alternatyviosios tarnybos, nėra visiškai aišku, kodėl toks pilietis siekia pasinaudoti valstybės, kurios jis nenorėtų ginti, teisminėmis institucijomis, kad jos apgintų jo tariamą teisę neginti valstybės”, – teigiama jame.

Anot teismo, konstituciniu požiūriu Jehovos liudytojo įsitikinimai yra lygiaverčiai su kitų asmenų pasaulėžiūra ir įsitikinimais, todėl negali būti privilegijuojami ir negali prieštarauti Konstitucijai ar būti nukreipti prieš valstybės konstitucinę santvarką bei teisinę tvarką apskritai.

VAAT sprendimas per mėnesį gali būti apskųstas.

Konstitucinis Teismas pernai paskelbė, kad religinių bendruomenių dvasininkai nepagrįstai atleidžiami nuo karo arba alternatyvios krašto apsaugos tarnybos.

2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo apie 3 tūkst. Jehovos liudytojų.

Kasmet Lietuvos kariuomenė turėtų priimti apie 1 tūkst. naujokų, kad būtų užpildyti visi daliniai ir pradėtas rengti tinkamas rezervas, teigia krašto apsaugos specialistai.

„Mūsų tikslas - kad apie tūkstantį eilinių ateitų tarnauti kasmet“, - penktadienį Seime sakė krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.

Kariuomenės vado generolo majoro Vytauto Jono Žuko teigimu, to bus siekiama palaipsniui didinant į profesinę karo tarnybą priimamų žmonių skaičių. Kitąmet bus priimta 450 karių daugiau, vėlesniais metais - dar 350 daugiau. Iki šiol kasmet iš viso būdavo priimama 200-300 karių ir tiek pat išeidavo į atsargą.

Pasak vado, nuo kitų metų žadama savanoriams sudaryti sąlygas tarnauti pagal gyvenamąją vietą.

„Karinių dalinių komplektavimas bus pagal gyvenamąją vietą. Dabar turime problemą - žmonės, baigę būtinuosius karinius mokymus, kaip ir norėtų pasirašyti kontraktą, bet mes jam galime pasiūlyti vietą Tauragėje, o jis gyvena Panevėžy. Stengsimės pašalinti biurokratines kliūtis ir pasiūlyti tarnybos vietą būtent ten, kur jis gyvena. Daug kam praeidavo noras eiti į karinį dalinį, nes neturėdavo, kur gyventi“, - teigė generolas majoras.

„Ar bus pakankamai savanorių, kurie norės tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir sudaryti kontraktą ketveriems metams? Jeigu iki 1 tūkst. žmonių mums pavyks surinkti, mes galėsime sukomplektuoti mūsų karinius dalinius ir pradėti rengti rezervą, tada spręsime rezervo turėjimo problemas“, - kalbėjo kariuomenės vadas.

Jis pabrėžė, kad optimalu būtų turėti triskart daugiau rezervininkų nei tarnaujančių karių.

„Turime didelį rezervą, kuris susikaupęs yra per 20 nepriklausomos Lietuvos metų, tačiau reikia atšviežinti jų pasirengimą. Esame numatę, kad dalį rezervo karių pakviesime į mokymus. Palaipsniui didiname po 200 karių, kurie atnaujina savo įgūdžius“, - tvirtino J.Olekas.

Kariuomenės vado duomenimis, iš viso nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje yra tarnavę apie 80 tūkst. žmonių.

V.J.Žukas sakė, kad formuojant rezervą pirmiausia remiamasi į atsargą išleistais profesinės karo tarnybos kariais, kurie tarnybą baigė ne vėliau kaip prieš penkerius metus, taip pat - parengtojo rezervo kariais, dalyvavusiais pakartotiniuose mokymuose, bei bazinius karinius mokymo baigusiais kariais. Tačiau pastarieji neturi įgiję karinės specialybės, nėra išmokyti veikti kaip komanda.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) surengtoje diskusijoje dalyvavusi buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, kad dabartinė rezervo karių rengimo tvarka netenkina, ją reikėtų keisti.

„Šiandien visi sutaria, kad rezervas būtinas, kad neužtenka tik profesionalų. Tik nėra aiškaus sutarimo, kaip rengsime rezervą. Dabar iš bėdos rengiame per bazinius karinius mokymus, tačiau to yra per mažai, apimtys per mažos ir per trumpas laikas. Per tris mėnesius galima išmokyti pradinės mokyklos pagrindų, tačiau neišmokome to, kad žmogus galėtų stoti į kovą su ginklu, jeigu to prisireiktų. Tam reikia ilgesnio mokymo“, - sakė ji.

Remdamasi krašto apsaugos ekspertais, eksministrė teigė, kad parengti visus įgūdžius ir pakankamai žinių turintį rezervo karį reikėtų bent septynių mėnesių.

„Mano giliu įsitikinimu, turime grįžti prie platesnio visuomenės renginio - ar tai būtų privalomai, ar savanoriškai“, - sakė R.Juknevičienė.

Jos tvirtinimu, tai jau politinės valios klausimas.

NSGK pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas savo ruožtu akcentavo, kad reikia pasinaudoti dabar padidėjusiu gyventojų patriotiniu aktyvumu ir rasti visiems vietą krašto apsaugos sistemoje.

„Šiandien visuomenė yra labai suaktyvėjusi, yra daug iniciatyvų - kurti savigynos būrius, pavyzdžiui, dažasvydininkų klubai samdo instruktorius, mokosi naudoti ginklą, suaktyvėjęs priėmimas į Šaulių sąjungą. Kyla klausimas, kaip mūsų krašto gynybos koncepcijoje atsispindi, kaip šie žmonės gali dalyvauti gynyboje. Krašto apsaugos ministerija turėtų rasti kiekvienam vietą“, - kalbėjo jis.

A.Paulauskas tvirtino, jog reikia dėti pastangų, kad pilietinės iniciatyvos nenuslūgtų.

„Visuomenės aktyvumą reikėtų šiandien panaudoti. Konstitucija sako, kad kiekvieno šalies piliečio pareiga - ginti tėvynę. Šiandien pagal įstatymą nereikia nei politiko, nei kieno kito sprendimo, žmogus pats gali apsipręsti ir eiti ginti. Bet jeigu jis pradės už kiekvieno medžio stovėti ir šaudyti, tai įsivaizduokite, kas čia būtų. Todėl jis turi būti bendroj sistemoj, kariuomenės užduotis - surasti jam tą vietą“, - sakė NSGK pirmininkas.

Penktadienį NSGK surengė diskusiją dėl politinių partijų pasirašyto susitarimo didinti gynybos finansavimą įgyvendinimo.

Šiemet Lietuvos krašto apsaugos finansavimas siekia 0,89 proc. bendrojo vidaus produkto. Vyriausybė kitų metų gynybai skirtas lėšas siūlo didinti trečdaliu - priėmus siūlomą biudžetą, kitąmet šis rodiklis padidėtų iki 1,11 procento. Išlaidas krašto apsaugai Lietuva didina reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje.