H. Amir-Abdollahianas, kalbėdamas telefonu su savo kolega iš Sirijos Faisaliu Mekdadu, „dėl šių veiksmų padarinių apkaltino sionistinį režimą ir pabrėžė, kad būtinas rimtas tarptautinės bendruomenės atsakas į tokius nusikalstamus veiksmus“, teigiama Irano užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Sirijos žmogaus teisių stebėjimo organizacija (SOHR) patvirtino, kad nužudytas „Quds Force“, vieno iš penkių IRGC padalinių, vadas.

Per išpuolį taip pat žuvo du Irano patarėjai ir penki IRGC nariai, pranešė SOHR remdamasi preliminariais duomenimis.

Per pirmadienio išpuolį buvo sugriautas šalia Irano ambasados esantis pastatas, kuris veikė kaip konsulatas vakariniame Damasko rajone, pranešė Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA.

Seimas ragina tarptautinę bendruomenę skubiai ir iš esmės padidinti politinę, ekonominę, finansinę, karinę, techninę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, siekiant padėti Ukrainai atgauti visišką visos jos tarptautiniu mastu pripažintos teritorijos kontrolę ir sėkmingai apsiginti nuo tolesnės Rusijos agresijos“, – teigiama ketvirtadienį Lietuvos parlamentarų priimtoje rezoliucijoje.

Už ją balsavo 108 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Parlamentarai pabrėžė, kad šiuo metu prioritetas – karinė pagalba, o „delsimas teikti pagalbą Ukrainai yra palankus Rusijai ir ilgina karą. Šio delsimo kaina – nekaltų ukrainiečių gyvybės“.

Rezoliucijoje Europos Sąjungos valstybės raginamos kuo greičiau didinti gynybos sektoriaus gamybinius pajėgumus, „kad būtų remiama Ukrainos pergalės strategija ir stiprinami NATO pajėgumai atgrasant Rusiją“.

Dokumente pažymima, kad kovo septynioliktą dieną vyksiantys Rusijos prezidento rinkimai, kaip ir bet kokie kiti rinkimai, kuriuos Rusija rengia laikinai okupuotose ir neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose, yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas.

Seimas pranešė nepripažinsiantis šių rinkimų rezultatų.

„Vadinamieji rinkimai Rusijoje nėra nei laisvi, nei teisėti, jie vykdomi visiškai sunaikinus opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą, be tarptautinių stebėtojų, pažeidžiant tarptautinę teisę, todėl neturi jokio legitimumo bei demokratinio pagrįstumo“, – rašoma rezoliucijoje.

Parlamentarai dar kartą pasmerkė Rusijos karą su Ukraina. Pasisakė už būtinybę nuteisti karo nusikaltėlius, nustatyti tokį teisinį režimą, kuris leistų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai atstatyti ir kompensacijoms nuo Rusijos agresijos nukentėjusiems asmenims išmokėti.

„Lietuvos Seimas išreiškia solidarumą su Ukraina ir Ukrainos žmonėmis, kurie nenuilstamai demonstruoja nuostabią drąsą, valią ir atsparumą, gindami Ukrainos valstybę, ukrainiečių tautą ir savo laisvę bei demokratines vertybes, bei pabrėžia, kad Lietuva dės visas pastangas Ukrainos pergalei“, – rašoma rezoliucijoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija užsienio valstybes ir organizacijas paragino nepripažinti šių rinkimų, kuriuos Kyjivas vadina farsu, rezultatų, o tarptautinius stebėtojus – juose nedalyvauti.

Kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia užsitikrinti dar vieną šešerių metų kadenciją ir Kremliuje likti mažiausiai iki 2030 metų.

Stebėtojai neabejoja, kad valdžią įtvirtinusiam ir opoziciją sistemingai užgniaužusiam V. Putinui tai pavyks. Visiems svarbiems opozicijos politikams rinkimuose dalyvauti uždrausta.

„Manau, kad, kaip ir daugelis kitų šalių, mes vis dar stebime visą pritaikytų sankcijų poveikį. Tačiau tai nereiškia, kad mes turime čia sustoti. Sankcijos turi tapti didžiule kaina Rusijai už tai, ką ji daro. Už kiekvieną nužudomą civilį, už kiekvieną susprogdintą ligoninę turi būti labai stiprus Vakarų bendruomenės ar netgi globalaus aljanso, kuris yra platesnis nei vien tik transatlantinė bendruomenė, atsakas“, – Švedijos nacionaliniam radijui sakė G. Landsbergis.

„Jis (V. Putinas – BNS) mano akyse yra karo nusikaltėlis, ir taip jis turi būti vertinamas. (...) Jis papildė dvidešimtojo amžiaus diktatorių gretas“, – teigė užsienio reikalų ministras.

Pasak G. Landsbergio, Rusija galėjo manyti, kad Europos Sąjungos atsakas nebus rimtas, todėl, jo teigimu, Bendrija galėjo pasiųsti „tam tikras“ žinutes, kad į Rusiją yra žiūrima rimčiau.

Vis dėlto, anot G. Landsbergio, Europa per naktį tapo geopolitine ir ekonomine galia.

Visi partneriai, kurie kurie laiko Ukrainą savo partnere, turi siųsti pagalbą nuolatos taip, kad Ukraina sustabdytų V. Putiną.

„Situacija Europoje taip pat pasikeitė beveik per naktį. Europa iš, daugeliu atveju, diskusijų klubo tapo geopolitine ekonomine galia, galinčia atsakyti į karinę agresiją“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Pasak G. Landsbergio, norint virš Ukrainos suformuoti patikimą neskraidymo zoną, būtinas visiškas NATO įsitraukimas, o šiuo metu to pilnai įgyvendinti nėra galimybių.

„Patikimos neskraidymo zonos sukūrimas reikalauja visapusiško NATO įsitraukimo. Tai reiškia, jog reikia ne tik lėktuvų, bet ir priešlėktuvinių raketų (...). Manau, kad atsakymas kyla iš pozicijos, jog šiuo metu nėra galimybės užtikrinti, kad tai tikrai veiktų“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, gavę tinkamą ginkluotę ukrainiečiai patys galėtų efektyviai apginti savo oro erdvę.

„Manau, kad (...) galima ukrainiečius aprūpinti įranga taip, kad jie patys galėtų įvesti neskraidymo zoną pagal geriausiai pagal savo pajėgumus. Manau, kad tai buvo gana veiksminga su trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis. Tą rodo skaičiai, kiek Rusija prarado savo lėktuvų. Ukrainiečiai patys gali tai pasiekti“, – sakė G. Landsbergis.

Ministro teigimu, Ukrainai būtina nuolatinė kitų šalių parama.

„Ukrainai reikia nuolatinės paramos. Tai reiškia, kad vienos siuntos iš vienos valstybės nepakanka. Visi partneriai, kurie kurie laiko Ukrainą savo partnere, turi siųsti pagalbą nuolatos taip, kad Ukraina sustabdytų V. Putiną“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pasak ministro, Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO sustiprintų regiono saugumą, tačiau jis patikino, kad Lietuva gerbs bet kokį Švedijos vyriausybės sprendimą.

„Prisijungdamos prie NATO, Švedija ir Suomija, prisidėtų prie regiono saugumo. (...) Bet oficiali mūsų pozicija yra tokia, kad mes tikime, jog Švedijos vyriausybė padarys teisingą pasirinkimą, ir, bet kokiu atveju, mes jį gerbsime“, – paklaustas apie galimos Švedijos narystės NATO reikšmę regiono stabilumui, sakė G. Landsbergis.

Lietuva ir Lenkija šiuo metu patiria Baltarusijos režimo organizuotą hibridinę ataką. Susitikimo metu, kaip praneša Vidaus reikalų ministerija, bus aptarti bendri veiksmai, kaip atremti režimo išpuolius ir atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje.

„Mes pasigendame tarptautinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, aktyviai išsakomos pozicijos bei veiksmų Baltarusijos atžvilgiu. Lietuva daro viską, kad užtikrintų migrantams bazinius poreikius, tačiau būtina reaguoti ir į situaciją Baltarusijoje. Su Lenkijos kolegomis diskutuosime, kaip pasiekti didesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio situacijai Baltarusijoje, kur žmogaus teisės yra nuolat pažeidžiamos“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Susitikimo metu taip pat bus aptariamas bendradarbiavimas stiprinant Europos Sąjungos (ES) išorės sienos apsaugą. Lietuva kartu su Lenkija saugo apie 2 650 km ES išorės sienos. Abi šalys siekia ir greitesnių ES sprendimų dėl ES teisės aktų keitimo sienos apsaugos ir migracijos srityse. Praeitą savaitę neatidėliotinus ES migracijos politikos pokyčius ministrė A. Bilotaitė Varšuvoje aptarė su Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministru Mariuszu Kaminskiu.

Penktadienį Vilniuje vyks XX Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos posėdis. Jam pirmininkaus Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų viceministrai Arnoldas Abramavičius ir B. Grodeckis. Tai reguliariai vykstantys susitikimai, skirti aptarti pasienio bendradarbiavimo, gyventojų apsaugos ir gelbėjimo ekstremaliųjų situacijų atvejais, teritorijų planavimo ir tarpregioninio bendradarbiavimo klausimus.

Ši komisija įsteigta 1995 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl bendradarbiavimo per sieną, primena VRM pranešime. Komisiją sudaro 4 darbo grupės: Pasienio bendradarbiavimo, Gyventojų apsaugos ir gelbėjimo ekstremalių situacijų atvejais, Teritorijų planavimo bei Tarpregioninio bendradarbiavimo darbo. Posėdžiai vyksta kasmet pakaitomis kiekvienoje iš valstybių.

„Lietuva ragina NATO ir visą tarptautinę bendruomenę vieningai remti Ukrainą ir aiškiai perduoti Kremliui, kad kariniai veiksmai prieš Ukrainą turės skaudžių pasekmių pačiai Rusijai“, – sakė G. Landsbergis po trečiadienį įvykusio neeilinio NATO užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimo.

Anot jo, dabartinis Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų primena 2014-2015 metus, kai Rusija įsiveržė į šią šalį ir aneksavo Krymo pusiasalį.

Kaip pranėšė Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos, NATO sąjungininkės vieningai įvertino Rusijos veiksmus kaip „eskalacinius, nerimą keliančius ir nepateisinamus“.

Anot jų, ministrų susitikimas buvo surengtas siekiant aptarti saugumo situaciją Afganistane ir konsultuotis dėl laipsniško NATO misijos „Tvirta parama“ užbaigimo.

Ministrai sutarė, kad JAV ir kiti sąjungininkai koordinuotą pajėgų atitraukimą pradės nuo gegužės 1 dienos ir visiškai išves pajėgas iki rugsėjo 11-osios.

Pabrėžiama, kad NATO ir toliau „diplomatinėmis, finansinėmis ir kitomis priemonėmis rems Afganistano žmones bei šios šalies vyriausybės įsipareigojimus taikos procesui“.

„Mūsų bendras tikslas – saugus ir tinkamai suplanuotas karių atitraukimas. Bendradarbiavimas su sąjungininkais bus kaip niekada svarbus“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, prie šios šalies sienų sutelktų Rusijos karių skaičius galėjo pasiekti 110 tūkstančių. Anot ministerijos, taip pat sustiprintos ir pajėgos aneksuotame Kryme, gali būti stiprinamas ir Juodosios jūros laivynas.

Maskva anksčiau pareiškė, kad dislokavo karių palei savo vakarinę sieną „pratyboms“, esą reaguodama į „grėsmę keliančius“ NATO veiksmus.

Tarptautinė bendruomenė ketina įvertinti Baltarusijos progresą, įgyvendinant prieš dvejus metus šaliai pateiktas rekomendacijas dėl netoli sienos su Lietuva statomos Astravo atominės elektrinės (AE).

Kovo 15 dieną Ženevoje vyks Espo konvencijos įgyvendinimo komiteto posėdis, kuriame bus įvertinta, kaip Baltarusija įgyvendina 2014 metų birželį konvencijos šalių susitikime pateiktas rekomendacijas.

„Rekomendacijos buvo išleistos ir kuris laikas praėjo po to, ir dabar komitetas daro posėdį pasižiūrėti, kaip Baltarusija ir Lietuva tas rekomendacijas vykdo, koks yra progresas. Tos rekomendacijos daugeliu atveju yra nukreiptos Baltarusijai, iš kurios pusės progreso mes nelabai matome. (...) Rekomendacijos buvo nurodyta, kad Baltarusija turi tęsti PAV (poveikio aplinkai vertinimo - BNS) procesą ir atsakyti į Lietuvos klausimus, organizuoti viešą svarstymą. Po to, kai šios rekomendacijos buvo patvirtintos, kažkokio veiksmo iš Baltarusijos pusės mes nematėme“, - BNS sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.

Anot jo, buvo siūlyta Lietuvai ir Baltarusijai pasirašyti bendrą sutartį dėl keitimosi informacija, šalims įgyvendinant įvairius projektus, kuriems būtų reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Pernai gruodį į Vilnių buvo atvykę Baltarusijos atstovai, tačiau aptarta tik nedidelė dalis sutarties.

„Iš 13 sutarties straipsnių apšnekėjom tik preambulę ir du straipsnius. Tai tas bendras progresas yra minimalus, pasistūmėjom kažkiek su ta sutartimi ir viskas. (...) Baltarusiai duoda daug informacijos, bet ta informacija yra ta pati, kaip ir 2010 metais. Jei tai yra progresas, tai jis yra labai menkas ir savotiškas“, - kalbėjo V.Auglys.

Lietuva dar 2011 metais pateikė skundą Espo konvencijos įgyvendinimo komitetui, kad Baltarusija pažeidžia šią Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste. PAV ataskaita yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, įpareigojantis kaimynines šalis bendradarbiauti AE statybos klausimais – teikti informaciją, supažindinti kaimyninių šalių visuomenę, organizuoti ekspertų konsultacijas. 2013 metais Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas paskelbė, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų.

Nepaisydama Lietuvos prieštaravimų, Espo konvencijos šalių susitikimo išvadų ir rekomendacijų tęsti Astravo AE galimo PAV procesą, Baltarusija teigė, kad PAV procesas yra baigtas. Lietuva 2015 metų kovą su skundu kreipėsi ir į Orhuso konvencijos atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas - PAV procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.

Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus. Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, o anot Baltarusijos, pirmasis jos blokas gali pradėti veikti 2018 metais.

Lietuva laukia atsakymo, kodėl Baltarusija, turėdama daugiau kaip 70 aikštelių variantų, pasirinko būtent Astravą. Baltarusija nepateikė informacijos, ar šioje vietoje buvo atlikti šiuolaikiniai seisminiai tyrimai, taip pat laukiama atsakymo ir apie galimą AE poveikį Neries upei, aplinkinėms teritorijoms, gyventojams.

Nerimaujama dėl avarinės parengties planų, ypač dėl Vilniaus evakuacijos, jeigu Astravo AE įvyktų didelė avarija. Neatsakyti lieka klausimai apie panaudoto branduolinio kuro, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.

Ukrainos žmonėms pakanka tarptautinės bendruomenės kalbų, laikas savo poziciją įrodyti darbais. Kadangi Rusija sukėlė ir remia šį karą, jo pabaiga yra Rusijos rankose, Lietuvos prašymu penktadienį sušauktame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje sakė Lietuvos nuolatinė atstovė JT ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

Lietuvos atstovė ragino Rusiją įgyvendinti 2014 metų rugsėjį ir šių metų vasarį Minske pasiektus susitarimus.

„Įgyvendinant šiuos susitarimus visi sulaikytieji, įskaitant Ukrainos pilotę N.Savčenko, kuri per 80 dienų praleido badaudama, turi būti paleisti. Svarbu užtikrinti, kad ESBO Stebėsenos misijai Ukrainoje būtų suteiktas netrukdomas patekimas į visas vietoves. Yra abejonių, ar ginkluotos grupės išveda ginkluotę, ar tik pasinaudoja priedanga juos pervežti“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorė.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, Rusija turi baigti destabilizuoti situaciją Rytų Ukrainoje ir nustoti remti ten veikiančias ginkluotas grupuotes.

Lietuva įspėjo, kad bet kokie Rusijos remiamų ginkluotų grupių bandymai užimti papildomą teritoriją bus akivaizdus Minsko susitarimų pažeidimas ir dar labiau apsunkins politinio sprendimo paieškas.

JT Saugumo Tarybos posėdyje JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas politikos reikalams Jeffrey Feltmanas (Džefris Feltmanas) informavo, kad JT negavo detalesnio Ukrainos prašymo dėl taikos palaikymo operacijos detalių.