Naujausia TEA prognozė buvo pateikta po to, kai beveik 200 šalių JT klimato konferencijoje COP28 priėmė susitarimą, kuriame teigiama, kad pasaulis atsitrauks nuo iškastinio kuro, kad iki 2050 metų pasiektų nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį ir apribotų pasaulinį atšilimą.

Anglis yra didžiausias su energetika susijęs CO2 šaltinis, kartu su kitomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis lemiantis visuotinį atšilimą.

Mokslininkai teigia, kad planeta jau atšilo 1,2 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir mano, kad 2023 metų bus patys karščiausi metai per visą istoriją, kol visame pasaulyje plinta audros, sausros ir gyvybių pareikalavę gaisrai.

TEA teigimu, taršiausio iškastinio kuro suvartojimas 2023 metais išaugo 1,4 proc. iki rekordinio kiekio – 8,5 mlrd. tonų, o augimas Kinijoje, Indijoje ir Indonezijoje nusvėrė smarkiai sumažėjusią paklausą Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

„Tikimės, kad nuo 2024 metų pasaulinė anglies paklausa mažės“, – teigė Paryžiuje įsikūrusi agentūra, pažymėjusi, kad saulės ir vėjo energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių ir toliau auga.

TEA duomenimis, 2023-iaisiais vien Kinijoje anglies suvartojimas išaugo 220 mln. tonų, arba 4,9 proc., Indijoje – 8 proc., o Indonezijoje – 11 procentų.

Tuo metu Europoje suvartojimas sumažėjo 23 proc. arba 107 mln. tonų, o JAV – 95 mln. tonų arba 21 proc., daugiausia dėl silpnėjančios pramonės veiklos ir tebesitęsiančio perėjimo prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.

TEA teigė, kad dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje sunku prognozuoti paklausą Rusijoje, kuri šiuo metu yra ketvirta pagal dydį anglies vartotoja.

„Ketiname aptarti, kokių veiksmų galime imtis, kad užtikrintume naftos rinkų stabilumą“, – pažymėjo TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis per diskusiją, kurią ketvirtadienį surengė „The New York Times“.

TEA valstybių narių ministrų susitikimą „sušaukė Jungtinės Valstijos, kad įvertintų neseniai priimto TEA narių sprendimo panaudoti naftos atsargas poveikį ir apsvarstytų galimas papildomas priemones“, – naujienų agentūrai AFP teigė Prancūzijos energetinio perėjimo ministerija.

TEA kovo 1 dieną pareiškė, kad jos narės susitarė iš savo strateginių atsargų panaudoti 60 mln. barelių naftos, siekdamos stabilizuoti rinką, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskelbė apie rekordinio naftos kiekio išleidimą į rinką – 1 mln. barelių kiekvieną dieną šešis mėnesius, arba iš viso daugiau nei 180 mln. barelių.

Precedento neturinčiu strateginių atsargų panaudojimu siekiama atvėsinti sparčiai augančias kuro kainas ir sumažinti Rusijos, kaip energetikos milžinės, svertą.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacija OPEC ir Rusijos vadovaujama sąjungininkių grupė ketvirtadienį susitarė dėl dar vieno nedidelio naftos gavybos padidinimo, ignoruodamos Vakarų spaudimą gerokai padidinti gavybą, nes karas Ukrainos lėmė spartų kainų augimą.

Kovo 7 dieną naftos kainos buvo priartėjusios prie istorinių aukštumų, kurios pastarąjį kartą fiksuotos per 2008 metų finansų krizę.

Minėtą dieną „Brent“ naftos kaina siekė 139,13 JAV dolerio už barelį, o WTI 130,50 JAV dolerio už barelį.

Penktadienį naftos kainos svyruoja maždaug ties 100 JAV dolerių už barelį riba.

„Lietuva padarė didelę pažangą įgyvendindama saugios, konkurencingos, tvarios ir inovatyvios energetikos sistemos Baltijos regione viziją. Tikimės, tai prisidės prie greito Lietuvos pakvietimo tapti šios organizacijos nare“, – po TEA ataskaitos pristatymo sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vykdyto vertinimo metu buvo analizuota, ar Lietuvos teisės aktai ir energetikos politikos principai atitinka TEA standartus. Dėmesys buvo skiriamas Lietuvos tikslams bei realiai situacijai naftos, gamtinių dujų, elektros, atsinaujinančių išteklių energetikos (AEI), energetikos statistikos rinkimo, energetikos technologijų ir inovacijų ir kitose srityse.

„Lietuva turi padidinti investicijas į švarios energijos technologijas, tai leis padidinti tiek energetinį saugumą, tiek pramonės konkurencingumą. Vandenilis, jūrinis vėjas ir baterijos gali būti esminiai veiksniai pereinant prie švarios energetikos“, – savo ruožtu teigė TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis.

Vertinimo rezultatai parodė, kad Lietuva jau dabar yra tarp TEA šalių lyderių pagal AEI dalį galutiniame energijos suvartojime. Taip pat unikaliu pripažintas Lietuvoje naudojamas nutolusių elektros iš AEI vartotojų modelis.

Kita vertus, TEA pastebėjo, kad su energetika susijusios CO2 emisijos Lietuvoje nuo 2000 m. padidėjo 9 proc., ypač iš transporto. Kad pasiektų savo klimato kaitos mažinimo tikslus, Lietuva turės suvaldyti šias tendencijas – CO2 emisijos privalo pradėti mažėti. Lietuva taip pat paskatinta žymiai padidinti investicijas į švarios energijos technologijas – tai dar labiau prisidės prie šalies energetinio saugumo bei pagerins pramonės konkurencingumą.

Pradėti Lietuvos stojimo į TEA konsultacijas šios organizacijos valdyba nutarė 2019 m. viduryje. TEA valdybai galutinai pritarus, kad Lietuva atitinka narystės TEA standartus, Seime turės būti ratifikuotas 1974 m. lapkričio 18 d. susitarimas dėl tarptautinės energetikos programos. Tuomet Lietuva galės tapti visateise TEA nare. Planuojama, kad tai įvyks šiais metais.

Šiuo metu TEA narės yra 30 šalių.

2019 metų „Pasaulio energetikos perspektyvos“ ataskaitoje TEA teigė, kad jei bus tęsiama šiuo metu vykdoma politika, pasaulio energijos paklausa iki 2040-ųjų kasmet kils 1,3 proc. ir „sukels įtampą visose energijos rinkose bei skatins taršos augimą“.

Tačiau net jei šalių vyriausybės tęsės savo pažadus ir vykdys pokyčius, o energijos paklausa pakils tik 1 proc., pasekmės „vis tiek bus smarkiai nukrypusios nuo tikslo įtvirtinti saugią ir tvarią energijos ateitį“, sakoma ataskaitos santraukoje.

Jei norima žengti toliau ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, vyriausybės turės priimti „greitus ir plačius pokyčius visoje energetikos sistemoje“, sakė TEA.

Ataskaitoje priduriama, kad vadinamojo „darnaus vystymosi scenarijaus“ (angl. Sustainable Development Scenario) vykdymas sumažintų taršą, o žemė galėtų apgyvendinti daugiau žmonių ir palaikyti ekonominį augimą.

Stipri lyderystė

TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis sakė, kad šio scenarijaus vykdymui reikėtų „stiprios lyderystės“.

2015-aisiais pasirašytame Paryžiaus klimato susitarime šalys įsipareigojo apriboti klimato atšilimo lygius ir siekti, kad metinės temperatūros kilimo lygis nebūtų didesnis nei 2 ar 1,5 laipsnio.

Tačiau praeitais metais paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje sakoma, kad norint sumažinti atšilimą ir palaikyti metinės temperatūros kilimą ties 1,5 laipsnio riba, anglies dvideginio tarša iki 2030-ųjų metų turi sumažėti 45 procentais ir pasiekti nulinius lygius iki 2050-ųjų.

TEA teigė, kad vadovaujantis jų siūlomu „darnaus vystymosi scenarijumi“ anglies dvideginio tarša iki 2050-ųjų sumažėtų trečdaliu, o nuliniai lygiai būtų pasiekti 2070-aisiais.

Su šiuo planu iškastinio kuro naudojimas nukristų nuo praeitais metais fiksuoto 81 proc. iki 58 proc. 2040-aisiais. TEA tikino, kad tokie pokyčiai turėtų apriboti atšilimą iki 1,8 laipsnio.

Tačiau nepaisant tokių planų, energetikos keliama tarša toliau didėja. Žemės paviršius nuo pramonės revoliucijos įšilo 1 laipsniu, o iki šio šimtmečio pabaigos gali įšilti 3 laipsniais ir sukelti katastrofiškų pasekmes.

F. Birolis sakė, kad „pasauliui kuo greičiau reikia susikaupti ir mažinti taršos lygius“.

Iš viso iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija 2024 m. sudarys 3,7 teravatus (TW). Pernai atsinaujinanti energetika pagamino 2,5 TW energijos, rašo „Reuters“.

Saulės baterijos sudarys beveik 60 proc. augimo, dar 25 proc. prieaugio sudarys sausumos vėjo jėgainės, sakoma kasmetinėje TEA atsinaujinančios energetikos ataskaitoje.

Iki 2024-ųjų atsinaujinančios energetikos dalis pasaulyje ūgtelės iki 30 proc. Šiuo metu iš atsinaujinančių išteklių pagaminama 26 proc. pasaulio energijos.

TEA teigimu, atsinaujinančios energetikos plėtrą skatina mažėjančios technologijų išlaidos ir efektyvesnė valstybių politika.

„Atsinaujinantys ištekliai jau dabar yra antras didžiausias pasaulio elektros energijos šaltinis, tačiau jų plėtra turi būti spartinama, jei norime pasiekti ilgalaikius klimato kaitos, oro kokybės ir energetikos prieinamumo tikslus“, – sakė TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolas.

„Krintant kaštams, turime vis augantį skatinimą spartinti saulės baterijų diegimą“, – pridūrė jis.

Saulės baterijų pagamintos elektros savikaina jau dabar daugelyje šalių yra žemesnė nei vartotojams tiekiamos elektros kaina. Pasak TEA, saulės baterijų gaminamos elektros kaina per 5 metus turėtų sumažėti dar 15-35 proc.

Vis dėlto, įspėjama ataskaitoje, tvariam saulės energetikos augimui būtina tinkama politika, kuri leistų išvengti chaoso elektros rinkose.

Pasak Ž. Vaičiūno, kai viso pasaulio viena didžiausių sprendžiamų problemų yra klimato kaita, TEA vaidmuo – ypač svarbus.

„Narystė TEA taps reikšmingu tarptautiniu Lietuvos kaip pažangios energetikos valstybės pripažinimu. Tai suteiks naujas ir plačias galimybes perimti pažangiausių valstybių patirtį ir kartu būti aktyvia pasaulinio lygio diskusijų ir politikos formavimo dalyve, sprendžiant svarbiausius energetikos, aplinkosaugos ir klimato kaitos iššūkius“, – pranešime spaudai cituojamas energetikos ministras.

Jo teigimu, nors stojimo į TEA procesas įprastai trunka nuo dvejų iki penkerių metų, Lietuvos tikslas – tapti nare per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį. Tai leistų Lietuvai greičiau išnaudoti TEA narystės naudą ir ekspertinę pagalbą, ieškant geriausių sprendimų pereinant prie klimatui neutralios energetikos, stiprinant valstybės energetikos inovacijų politiką, didinant energetinį efektyvumą.

Kaip skelbia Energetikos ministerija, vizito metu energetikos ministras taip pat dalyvavo TEA organizuotame aukšto lygio forume, kuriame diskutuota apie vandenilio ir kitų švarių technologijų plėtrą energetikoje. Ministras pažymėjo, kad Lietuvos mokslininkai ir verslas šioje srityje dirba ypač aktyviai, lietuviškos vandenilio technologijos patentuojamos tarptautiniu lygiu.

Birželio 19 d. TEA valdyba vienbalsiai pritarė Lietuvos prašymui stoti į šią organizaciją.

Per artimiausius penkerius metus atsinaujinančios energetikos jėgainės sudarys didžiausią dalį tarp visų naujai įrengiamų elektros energijos generavimo šaltinių, prognozuoja Tarptautinė energetikos agentūra (International Energy Agency, IEA). IEA duomenimis, pasaulyje 2015-2020 m. naujai įrengtų atsinaujinančios energetikos elektrinių bendra galia sieks 700 GW.

Be to, nors naujų jėgainių bus įrengta daug, investicijos į atsinaujinančią energetiką per artimiausius penkerius metus sumažės apie 15 proc. ir 2020 m. sieks maždaug 230 mlrd. dolerių, prognozuoja IEA. Agentūros teigimu, mažiau investicijų reikės dėl stabiliai krentančios saulės ir vėjo jėgainių įrengimo kainos. Apie du trečdalius investicijų sumos, prognozuojama, bus skirta naujoms vėjo ir saulės jėgainėms.

Apie trečdalį naujai įrengtos elektros energijos generavimo galios sudarys sausumos vėjo jėgainių gaminama energija, panašiai tiek, tikimasi, bus įrengta ir saulės elektrinių. Maždaug penktadalis naujai įrengtos elektros energijos generavimo galios teks hidroelektrinėms.

Prognozuojama, kad 2020 m. kiek daugiau negu ketvirtadalis (26 proc.) pasaulyje suvartojamos atsinaujinančios elektros energijos bus pagaminta vėjo jėgainėse. Agentūra numato, kad švarios elektros energijos iš viso bus generuojama tiek, kad patenkintų bendrą Kinijos, Indijos ir Brazilijos elektros poreikį.

IEA tikisi, kad šios ataskaitos apie atsinaujinančios energetikos ateitį išvados, Stambule pristatytos IEA šalių narių energetikos ministrams, paskatins politikos formuotojus kurti stabilesnius mechanizmus atsinaujinančios energetikos paramai.

Tai, kad vis mažiau kainuoja įrengti naujas atsinaujinančios energetikos elektrinės, tiesiogiai susiję su augančiais masiniais užsakymais atskirų elektrinių dalių produkcijai gaminti ir mažėjančia šių dalių kaina. IEA duomenimis, vėjo jėgainių turbinų gamybos kaštai 2010-2015 m. sumažėjo trečdaliu, o per artimiausius penkerius metus sumažės dar 10 proc. Saulės elektrinių įrengimo kaštai per tą patį laikotarpį sumažėjo 60 proc., o per artimiausius penkerius metus sumažės dar 25 proc.

IEA teigimu, krentančios iškastinio kuro kainos neturėtų reikšmingai paveikti atsinaujinančios energetikos augimo.  Agentūros teigimu, tokie atsinaujinančios energetikos plėtrą skatinantys veiksniai kaip kova su aplinkos tarša, anglies atsisakymas ir energijos šaltinių diversifikacija savo aktualumo nepraranda.