Pavojaus nekelia

Užsienio laboratorijoje išaiškinta Klaipėdos dirvožemyje aptikto chromo charakteristika.

Lietuvos akredituotose laboratorijose nėra galimybės nustatyti toksiško šešiavalenčio chromo koncentracijos bendrame dirvožemyje aptikto chromo kiekyje, tai gali padaryti tik specializuotos laboratorijos užsienyje.

"Gautas atsakymas – viltinga žinia, kad gyvename gana saugioje aplinkoje. Nors ši situacija visiems sukėlė daug nerimo ir sumaišties, galiausiai paaiškėjo atsakymas, kurio savivaldybė negavo nė iš vienos šalies sveikatos, aplinkos apsaugos, mokslo ar verslo institucijos, – ne visas chromas yra pavojingas žmonių sveikatai. Džiaugiuosi galėdamas nuraminti žmones, kad nustatyta dirvožemio tarša chromu nekelia pavojaus miestiečiams", – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Tyrimai – devyniose teritorijose

Siekdama išsiaiškinti dirvožemio taršos chromu paplitimo mastą, Klaipėdos miesto savivaldybė užsakė atlikti detalius ekogeologinius tyrimus Vitės kvartale.

Tyrimus atliko atvirą konkursą laimėjusi bendrovė "DGE Baltic Soil and Environment".

Norėdami nustatyti šešiavalenčio chromo kiekį, t. y. kokios rūšies chromu yra užterštas gruntas, specialistai paėmė dirvožemio mėginius iš devynių teritorijų šiaurinėje miesto dalyje ir perdavė juos ištirti laboratorijai Danijoje.

Nulinio valentingumo – tai gyvų organizmų neįsisavinamas "metalinis" chromas. Trivalentis – menkai toksiškas ir gamtinėje aplinkoje nejudrus chromas. Šešiavalentis chromas – tirpus, judrus, koroduojantis, toksiškas chromas, kuris yra sudedamoji chemijos pramonės produktų dalis.

Ekogeologinis tyrimas apėmė Klaipėdos Vitės progimnazijos, gyvenamųjų namų Švyturio g. 14 ir 18, Klaipėdos universiteto (Sportininkų g. 13), Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (J.Janonio g. 13), Klaipėdos valstybinės kolegijos, "Vaivorykštės tako" gimnazijos (Sportininkų g. 11), Klaipėdos lopšelio-darželio "Bitutė" (Švyturio g. 14A), Klaipėdos lopšelio-darželio "Traukinukas" (S.Daukanto g. 39), Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (S.Dariaus ir S.Girėno g. 8) teritorijas.

Tik vienoje teritorijoje prie gyvenamųjų namų Švyturio g. rastas nežymus šešiavalenčio chromo kiekis (0,7 mg/kg), visose kitose teritorijose minėto cheminio elemento neaptikta.

Vertins Geologijos tarnyba

"Danijos laboratorijos tyrimų rezultatai yra atsakymas, kad pavojingo sveikatai šešiavalenčio chromo dirvožemyje nėra arba yra tiek mažai, kad neverta dėl jo labai jaudintis. Žinoma, dar turime sulaukti galutinių tyrimo išvadų, bet jau dabar norisi čia gyvenančius, dirbančius, auginančius vaikus, taip pat miesto svečius nuraminti – Klaipėdoje gyventi yra saugu", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Kai bus gauti visi tyrimų rezultatai, bendrovė paruoš tyrimų ataskaitas ir pateiks vertinti Lietuvos geologijos tarnybai, kuri, savo ruožtu, savivaldybei pateiks išvadą, ar kurią nors iš tirtų teritorijų reikia tvarkyti.

Tuomet Klaipėdos savivaldybė ketina peržiūrėti ir bendrąsias rekomendacijas dėl gyventojų apsaugos.

Viršijo normas

Praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomo aplinkos monitoringo metu atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų.

Didžiausi viršijimai buvo nustatyti ties uosto teritorija. Einant toliau nuo uosto, koncentracijos palaipsniui mažėjo. Mėginiai buvo imti praėjusių metų rugpjūtį ir perduoti tirti laboratorijai, savivaldybė sulaukė pirminių rezultatų, o tyrimus atlikęs Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas spalį patvirtino – tarša bendru chromu yra.

Geologijos tarnyba savivaldybei rekomendavo atlikti teritorijos, kurioje rasta chromo, ekogeologinius tyrimus.

Šešiavalenčiam chromui Lietuvos dirvožemiuose nėra nustatytos oficialiai galiojančios ribinės vertės. Jos nustatytos tik bendram chromo kiekiui.

Koronaviruso pandemija pristabdė veiksmus, siekiant nustatyti tikrąjį dar pernai paaiškėjusios galimos taršos chromu Vitės kvartale mastą. Miestas iki šiol nėra gavęs visų tyrimų atsakymų.

Tyrimų rezultatų iš devynių teritorijų, kuriose buvo imti mėginiai, dėl šešiavalenčio chromo iš Danijos laboratorijos tikimasi sulaukti artėjančią savaitę.

"Šis tyrimas yra labiau susijęs su žmonių sveikata. Sužinosime dėl toksiškumo. Ar užterštumas yra paprastas – gamtinis, elementinis, ar toksiškas, kuris daro poveikį žmogaus sveikatai", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

"Klaipėda" dar šių metų pradžioje rašė, kad paaiškėjusi galima tarša ir būtini išsamesni tyrimai sustabdė miesto planus atnaujinti Vitės progimnazijos sporto aikštyną.

"Ten turime atlikti detalius ekogeologinius tyrimus, kad būtų aiškus paplitimas ir gylis, nes nuo to priklauso tvarkymo planas, sprendimai, ką su ta teritorija daryti", – dėstė R.Jievaitienė.

Panašu, kad šių tyrimų rezultatai miesto artimiausiu laiku dar nepasieks, ir darbai iki rudens neprasidės. Taip esą nutiko todėl, kad koronaviruso pandemija smarkiai sutrikdė laboratorijų darbą.

"Iš pradžių laboratorijos nedirbo, o paskui, kai visi susiuntė mėginius, susidarė nemaža eilė. Be to, atsakymus dar reikės analizuoti, tai užims laiko", – pastebėjo Aplinkosaugos skyriaus vedėja.

Tikimasi, kad šių tyrimų rezultatai bus aiškūs ir miestui perduoti liepą. Rezultatai taip pat bus nusiųsti Lietuvos geologijos tarnybai.

Gavęs minėtos tarnybos galutines ataskaitas, miestas pirks šios teritorijos tvarkymo plano parengimo paslaugą.

"Kai Geologijos tarnyba viską įvertins, mums galutinai pateiks visas ataskaitas. Tada mes pirksime paslaugą tų teritorijų tvarkymo planams parengti", – teigė pašnekovė.

Anot R.Jievaitienės, tikėtina, kad visi šie darbai nusitęs iki rudens, tad progimnazijos mokiniams naujų mokslo metų pasitikti atnaujintame sporto aikštyne nevertėtų tikėtis.

Tikrasis taršos chromu mastas Klaipėdos Vitės kvartale vis dar lieka neaiškus. Kada bus atsakyti jau bemaž pusmetį keliami klausimai, kol kas neprognozuojama.

Aiškinantis užterštumo situaciją buvo užsakyti išsamūs, tikrąją padėtį turėję atskleisti ekogeologiniai tyrimai. Uostamiestyje paimti mėginiai turėjo būti tiriami užsienyje, mat Lietuvoje nėra tokius tyrimus atlikti pajėgių laboratorijų.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės teigimu, sutartis su tyrimus turėjusia atlikti įmone buvo pasirašyta kovą.

Specialistai jau buvo pradėję darbus sporto aikštyno rekonstrukcijos laukiančios Vitės progimnazijos teritorijoje. Vis dėlto procesus sustabdė ir daugelį kitų gyvenimo sričių jaukiantis koronavirusas.

Teigiama, kad visoje Europoje darbus nutraukė daugybė laboratorijų.

"Gali būti, kad teks laukti karantino pabaigos", – prognozavo R.Jievaitienė.

Dėl tos pačios priežasties, pasak Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos, vėluoja ir pavasarį būdavę oro kokybės tyrimai.

Domėjosi padėtimi

Savaitės pabaigoje Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys lankėsi Vilniuje, Aplinkos apsaugos ministerijos surengtame pasitarime, kur kalbėta apie situaciją uostamiestyje dėl taršos chromu.

Dar praėjusiais metais, išaiškėjus informacijai apie taršą, buvo numatyta, kokios institucijos turi imtis veiksmų sprendžiant šią problemą.

„Dabar aplinkos ministras norėjo žinoti, kokia yra situacija, kas padaryta, kokie tolimesni veiksmai“, – pasitarimo tikslą įvardijo Klaipėdos vicemeras.

Prioritetas – stadionui

Pašnekovo teigimu, savivaldybė šiuo metu vykdo ekogeologinių tyrimų pirkimo procedūras. Tikimasi, kad jau šį mėnesį bus įvertinti pateikti pasiūlymai ir pasirašyta sutartis su tyrimus atliksiančiais tokios paslaugos teikėjais.

Numatoma, kad tyrimai bus atliekami 9 teritorijose Vitės kvartale. Tyrimai bus atliekami pagal ekogeologijos tarnybos pateiktas rekomendacijas, kur turėtų būti atlikti detalūs tyrimai. Vitės kvartale paimti mėginiai tirti bus siunčiami į užsienį. Numatoma, kad rezultatai paaiškės per 5 mėnesius.

„Esame numatę prioritetus, kad pirmiausia Vitės progimnazijos stadiono teritorija būtų ištirta. Lauksime rezultatų ir tada toliau spręsime dėl stadiono remonto – turime ir projektą, ir lėšas“, – aiškino A.Barbšys.

Tyrimai – ir uoste

Tyrimų metu paaiškės ne bendras chromo kiekis, o rezultatai pagal valentingumą – kiek dirvožemyje yra trivalenčio ir šešiavalenčio chromo, todėl bus išsiaiškinta, ar teršalai yra pavojingi žmonėms. Tuomet, jeigu reikės, dar bus rengiamas situacijos sprendimo veiksmų planas.

Susitikimo metu taip pat spręsta, ar ekogeologinių tyrimų nevertėtų atlikti ir greta minėto kvartalo esančioje Klaipėdos uosto teritorijoje. Paaiškėjo, kad uosto direkcija sutinka finansuoti ir prašo savivaldybės, kad ši išplėstų numatomų tyrimų teritoriją.

„Kadangi pirkimas jau yra prasidėjęs, mes spręsime dėl tokios galimybės“, – pastebėjo vicemeras.

Vis dėlto sutarta, kad tyrimai uosto teritorijoje – būtini.

Aplinkos ministras K.Mažeika paragino nestabdyti savivaldybės jau pradėtų procesų ir siekti, kad tyrimų miesto teritorijoje rezultatai paaiškėtų kuo greičiau.

Išgąsdino skaičiai

Šis ruduo Vitės kvartale gyvenantiems klaipėdiečiams tapo kupinu nerimo. Nors čia gyvenantys žmonės ne kartą buvo girdėję apie padidintą taršą metalais, tyrėjų paskelbti duomenys ne juokais išgąsdino.

Pranešimas apie 12 kartų didesnį, nei leidžiama, užterštumą chromu buvo sutiktas nerimastingai.

Visuomenės sveikatos specialistai ėmė raginti neišeiti į lauką be kaukės, vengti vaikštynių Vitės progimnazijos stadione, neatverti langų, nevalgyti šiame rajone užaugintų vaisių ir daržovių.

Visa tai esą kelia grėsmę sveikatai, o padidinta šio metalo koncentracija organizme gali sukelti vėžį.

Klaipėdos savivaldybės užsakymu atlikto monitoringo lentelėse buvo aiškiai matyti, kad panašus užterštumas buvo dar 2005–2006 m.

Dėl nerimą pasėjusios informacijos žmonės ėmė prašyti tikrinti jų auginamas daržoves ir vaisius.

Negaliu pasakyti, kodėl rezultatai tokie skirtingi.

Sušauktame ekstremalių situacijų komisijos posėdyje bandyta raminti gyventojus ir pažadėta, kad bus atlikti papildomi tyrimai.

Šiame posėdyje nuspręsta, kad būtina tyrimus pakartoti ir paimti mėginius iš švietimo ir ugdymo įstaigų teritorijų.

Taršos neaptiko

Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė paaiškino, kad tyrimu norėta įsitikinti, ar visą karštą šių metų vasarą vaikai žaidė smarkiai chromu užterštu smėliu.

Asta Šlepetienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nacionalinės laboratorijos specialistai mokyklos ir kelių darželių teritorijose atliko tyrimus.

Nustatyta, kad Vitės progimnazijos stadione ir dviejų darželių dirvožemio paviršiuose bei 10 cm gylyje minėto metalo koncentracija nesiekia net viršutinės normos ribos.

Nepalyginamas skirtumas tarp dviejų tyrimų sutrikdė gyventojus ir pasėjo nepasitikėjimą.

"Gal yra kokių nors metodikų skirtumas, gal kitoks vertinimas, negaliu pasakyti, kodėl rezultatai tokie skirtingi. Tai yra ženklas, kad šį procesą būtinai reikia kontroliuoti, vertinti, sekti", – paaiškino A.Šlepetienė.

Laukia geologų desanto

Savivaldybėje su tiesiogiai už aplinkos kokybę atsakingo skyriaus vadove pasikalbėti nepavyko, skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė telefonu neatsiliepė ir neperskambino. Jos tiesioginis vadovas – Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda.

"Mes nesnaudžiame, mes imamės priemonių. Šią savaitę dėl šito dalyko aiškinsimės. Yra užsakytas trečias tyrimas. Ketvirtadienį į Klaipėdą atvažiuos geologai iš Vilniaus. Jie patys pamatė, kas čia vyksta, ir pasisiūlė paimti mėginius. Šiame procese dalyvaus Visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai. Mėginiai bus imami iš įvairių gylių ir atliekami tyrimai", – patikino L.Dūda.

Kada klaipėdiečiai sulauks jų rezultatų, kol kas neaišku, tikėtina, kad rezultatų neteks laukti ilgai.

Tai bus trečioji tyrėjų išvada, veikiausiai – nešališkiausia.

Pasak L.Dūdos, priklausomai nuo paskutinio tyrimo rezultatų bus sprendžiama, ar užsakyti kartografinį tyrimą.

Tai yra tyrimas, kai mėginiai imami daugybėje vietų ir visos jos fiksuojamos žemėlapiuose, kad po tam tikro laiko kartojant tyrimą mėginiai būtų imami tose pačiose vietose.

Geologai kartu su išvadomis praneš, ar rekomenduos vėliau atlikti tokį tyrimą.