Oro taršos stotelių duomenys vakar fiksavo tik žemą ir labai žemą oro taršos lygį mieste.

Tiek anglies monoksido (nuodingų bespalvių, bekvapių dujų, liaudiškai vadinamų smalkėmis), tiek sieros dioksido, kuris į aplinkos orą patenka deginant kurą, taip pat azoto dioksido (rausvai rudos spalvos aštraus kvapo dujų), kuris į atmosferą patenka su transporto išmetamosiomis dujomis bei deginant kurą šildymo įrenginiuose, ar kietųjų dalelių (kurių sudėtyje gali būti rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių) neleistino pertekliaus Klaipėdos ore neužfiksuota.

Specialistai pastebėjo, kad per karantiną sumažėjo transporto, kuris yra vienas didžiausių taršos šaltinių mieste, srautai.

Galbūt tai turėjo įtakos kietųjų dalelių kiekio sumažėjimui uostamiestyje.

Beje, oro tarša Klaipėdoje daug priklauso nuo vėjo krypties, nes, pavyzdžiui, rytiniai vėjai į miestą atneša kietosiomis dalelėmis užterštą orą iš privačių namų kvartalų, kuriuose namai šildomi ne tik dujomis, bet ir malkomis ar net anglimis.

Pavojaus nekelia

Užsienio laboratorijoje išaiškinta Klaipėdos dirvožemyje aptikto chromo charakteristika.

Lietuvos akredituotose laboratorijose nėra galimybės nustatyti toksiško šešiavalenčio chromo koncentracijos bendrame dirvožemyje aptikto chromo kiekyje, tai gali padaryti tik specializuotos laboratorijos užsienyje.

"Gautas atsakymas – viltinga žinia, kad gyvename gana saugioje aplinkoje. Nors ši situacija visiems sukėlė daug nerimo ir sumaišties, galiausiai paaiškėjo atsakymas, kurio savivaldybė negavo nė iš vienos šalies sveikatos, aplinkos apsaugos, mokslo ar verslo institucijos, – ne visas chromas yra pavojingas žmonių sveikatai. Džiaugiuosi galėdamas nuraminti žmones, kad nustatyta dirvožemio tarša chromu nekelia pavojaus miestiečiams", – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Tyrimai – devyniose teritorijose

Siekdama išsiaiškinti dirvožemio taršos chromu paplitimo mastą, Klaipėdos miesto savivaldybė užsakė atlikti detalius ekogeologinius tyrimus Vitės kvartale.

Tyrimus atliko atvirą konkursą laimėjusi bendrovė "DGE Baltic Soil and Environment".

Norėdami nustatyti šešiavalenčio chromo kiekį, t. y. kokios rūšies chromu yra užterštas gruntas, specialistai paėmė dirvožemio mėginius iš devynių teritorijų šiaurinėje miesto dalyje ir perdavė juos ištirti laboratorijai Danijoje.

Nulinio valentingumo – tai gyvų organizmų neįsisavinamas "metalinis" chromas. Trivalentis – menkai toksiškas ir gamtinėje aplinkoje nejudrus chromas. Šešiavalentis chromas – tirpus, judrus, koroduojantis, toksiškas chromas, kuris yra sudedamoji chemijos pramonės produktų dalis.

Ekogeologinis tyrimas apėmė Klaipėdos Vitės progimnazijos, gyvenamųjų namų Švyturio g. 14 ir 18, Klaipėdos universiteto (Sportininkų g. 13), Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (J.Janonio g. 13), Klaipėdos valstybinės kolegijos, "Vaivorykštės tako" gimnazijos (Sportininkų g. 11), Klaipėdos lopšelio-darželio "Bitutė" (Švyturio g. 14A), Klaipėdos lopšelio-darželio "Traukinukas" (S.Daukanto g. 39), Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (S.Dariaus ir S.Girėno g. 8) teritorijas.

Tik vienoje teritorijoje prie gyvenamųjų namų Švyturio g. rastas nežymus šešiavalenčio chromo kiekis (0,7 mg/kg), visose kitose teritorijose minėto cheminio elemento neaptikta.

Vertins Geologijos tarnyba

"Danijos laboratorijos tyrimų rezultatai yra atsakymas, kad pavojingo sveikatai šešiavalenčio chromo dirvožemyje nėra arba yra tiek mažai, kad neverta dėl jo labai jaudintis. Žinoma, dar turime sulaukti galutinių tyrimo išvadų, bet jau dabar norisi čia gyvenančius, dirbančius, auginančius vaikus, taip pat miesto svečius nuraminti – Klaipėdoje gyventi yra saugu", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Kai bus gauti visi tyrimų rezultatai, bendrovė paruoš tyrimų ataskaitas ir pateiks vertinti Lietuvos geologijos tarnybai, kuri, savo ruožtu, savivaldybei pateiks išvadą, ar kurią nors iš tirtų teritorijų reikia tvarkyti.

Tuomet Klaipėdos savivaldybė ketina peržiūrėti ir bendrąsias rekomendacijas dėl gyventojų apsaugos.

Viršijo normas

Praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomo aplinkos monitoringo metu atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų.

Didžiausi viršijimai buvo nustatyti ties uosto teritorija. Einant toliau nuo uosto, koncentracijos palaipsniui mažėjo. Mėginiai buvo imti praėjusių metų rugpjūtį ir perduoti tirti laboratorijai, savivaldybė sulaukė pirminių rezultatų, o tyrimus atlikęs Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas spalį patvirtino – tarša bendru chromu yra.

Geologijos tarnyba savivaldybei rekomendavo atlikti teritorijos, kurioje rasta chromo, ekogeologinius tyrimus.

Šešiavalenčiam chromui Lietuvos dirvožemiuose nėra nustatytos oficialiai galiojančios ribinės vertės. Jos nustatytos tik bendram chromo kiekiui.

„Siekiame dirbti atsakingai ir užkirsti riziką bet kokiam neigiamam poveikiui aplinkos orui, vandeniui ir gruntui. Jau ir dabar KLASCO taiko pažangiausias aplinkosaugos priemones, naudojamas Vakarų Europos uostuose, atitinkamai organizuojami darbai, atsisakome itin taršių krovinių. Prie KLASCO pastatytų dviejų oro kokybės tyrimų (OKT) stotelių duomenys rodo, kad KLASCO naudojamos priemonės yra veiksmingos ir uosto poveikis aplinkai yra gerokai mažesnis už kitų taršos šaltinių mieste įtaką orui. Tačiau viešojoje erdvėje toliau eskaluojama taršos tema, kurioje remiamasi ne faktais, o subjektyvia nuomone, siekiant diskredituoti bendrovę“, – sakė KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

Pasak KLASCO vadovo, naujasis penkerių metų trukmės planas apima organizacines bei technines priemones iki 2025 metų. Bendrovė dar daugiau dėmesio skirs jau ir dabar naudojamoms priemonėms: krovos metu darbuotojai nuolat stebi KVJUD monitoringo stotelės fiksuojamus kietųjų dalelių koncentracijos ore duomenis ir pagal juos koreguoja krovos darbus, esant būtinybei juos stabdo. Nuolat vykdomas paviršinių lietaus nuotekų monitoringas, valomi nuotekų šuliniai, valymo įrengimai ir t.t. Kraunant dulkančius krovinius, kylančių dulkių sklaida lokalizuojama 6 vandens rūko patrankomis, kroviniai drėkinami krovos ir sandėliavimo vietose, sausuoju metų laiku laistomi ir valomi pravažiavimo keliai, technologinės zonos bei sandėliavimo aikštelės. Krovinius kraunančiuose transporteriuose yra įrengtos drėkinimo sistemos virš transporterio juostų ir krovinių perkritimo taškuose. Taip pat bus įvestos papildomos krovos darbų organizavimo priemonės, darbuotojai mokomi dirbti su specializuotais kroviniais bei taršą mažinančia technika ir įranga ir t.t.

Oro monitoringo stotelių duomenys ir aplinkosaugos specialistų periodiškai atliekamų tyrimų rezultatai rodo, kad jau ir šiuo metu naudojamos aplinkosaugos priemonės yra efektyvios. Pagal oro stebėjimo stotelių, stovinčių KLASCO teritorijoje, duomenis, nuo 2019 metų balandžio mėnesio kietųjų dalelių PM1, PM2,5 ir PM10 paros vidutinė norma nei karto nebuvo viršyta. Tuo metu Klaipėdos mieste esančios OKT stotelės užfiksavo netgi 7 kartus užfiksavo paros normos viršijimus.

Šiuo metu bendrovė išbando papildomas naujas priemones: mobilų dulkių sulaikymo ekraną, sulaikantį dulkes transporto iškrovimo bei vagonų valymo vietose, dulkių slopinimo įrenginio „PIRA DUO“ – vandens rūko patranką, purškiančią vandens ir absorbuojančio preparato „AIRBORN 10“ mišinį dulkių surišimui ir nusodinimui. KLASCO buvo suplanavusi metalurgijos žaliavos krovą perkelti iš krantinių Nr. 7-9 į rekonstruojamas krantines Nr. 10-11, esančias toliau nuo miesto. Tam buvo atliktos investicijos, įrengiant papildomus infrastruktūros tinklus, suplanuota įrengti papildomą apsauginą tvorą krovos ir krovinio sandėliavimo vietoje – tai atitiktų pusiau uždarą krovos technologiją. Tačiau krovinio perkėlimo projektas vėluoja, nes Aplinkos apsaugos departamentas nepritarė bendrovės atliktai atrankai. Šiuo metu atliekamas papildomas poveikio aplinkai vertinimas, kurį bendrovė netrukus užbaigs.

Artimiausiu metu planuojama atlikti paviršinio vandens nuotekų valymo įrenginių remontą krantinėse, įrengti autoplovyklą išvažiuojančiam transportui ir įgyvendinti eilę kitų priemonių. Įgyvendindama aplinkosaugos priemonių planą, KLASCO taip pat atliks pilną esamos ir planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kurio sudėtyje bus vertinamas ir poveikis visuomenės sveikatai.

KLASCO informacija.

Viršijo normas

Šiomis dienomis uostamiesčio savivaldybėje surengtas dar vienas pasitarimas dėl taršos Vitės kvartale. Susitikimas iš esmės situacijos neišsprendė.

"Buvo pateikta informacija apie tai, kad balandžio 30 ir gegužės 1 d., atlikus oro tyrimus prie Sportininkų g. 44, buvo užfiksuoti lakių organinių jungčių ribinių verčių viršijimai. Savivaldybės administracija, atlikusi matavimus, kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą ir departamentą dėl patikrinimo", – nurodė pasitarimui vadovavęs Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Uostamiesčio savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Gutauskienė aiškino, kad lakiųjų organinių junginių tyrimus miesto užsakymu atliko Darnaus vystymosi institutas.

Tyrimo metu, anot savivaldybės darbuotojos, nustatyti ribinių verčių viršijimai. Pavyzdžiui, ribinė benzeno vertė yra 5 mikrogramai kubiniame metre, o balandžio 30 d. buvo 8 mikrogramai kubiniame metre, dar kartą pamatavus kiek vėliau – 5 mikrogramai, tyrimų metu gegužės 5 d. buvo nustatyta 12 mikrogramų.

Savivaldybės turimais duomenimis, leistinų normų viršijimai nustatyti ir vertinant etilbenzino koncentraciją.

Su išvadomis nesutinka

Vis dėlto pasitarime paaiškėjo, kad įmonės, kurių prašyta pakomentuoti atliktų tyrimų rezultatus, savo kaltės įžvelgti nėra linkusios.

Bendrovės "Krovinių terminalas" vyriausiasis technologas Gintaras Gvezdauskas dėstė, kad balandžio 30 d. iš tanklaivio buvo iškraunamas benzinas, o gegužės 1 d. į tą patį tanklaivį buvo pradėta MTB krova iš įmonės rezervuarų. Tvirtinama, kad darbų metu veikė rekuperacinė sistema, nebuvo kraunami vagonai.

Bendrovės atstovai taip pat sakė, kad iš įmonės rekuperacinės sistemos mėginius jau paėmė Aplinkos apsaugos agentūra, kuri konstatavo, kad bendrovės įrenginiai veikia tinkamai.

Bendrovės "Klaipėdos nafta" aplinkos saugos vadovė Jurgita Lengvytė tvirtino, kad miesto užsakyti tyrimai atlikti neteisingai.

Be to, teigta, kad tuo metu, kai minėtoje Sportininkų g. vietoje buvo užfiksuoti leistinų normų viršijimai, pačios bendrovės turimų matavimų duomenys nerodė viršytų normų.

Miesto savivaldybės atstovė paaiškino, kad tyrimai buvo atlikti pagal visas galiojančias tvarkas "Orlen Lietuva" laboratorijoje.

Taršos nefiksuoja

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai taip pat teigė neturintys duomenų apie minimu laikotarpiu padidėjusią oro taršą. Aiškinama, kad aplink minėtas bendroves yra išdėstyta 10 daviklių. Šių stotelių fiksuojami duomenys stebimi visą parą.

Klaipėdos vicemeras A.Barbšys sakė, kad nors bendrovės padidėjusios taršos nefiksuoja, tačiau gyventojai ją jaučia, todėl būtina imtis visų galimų priemonių, kad žmonės galėtų normaliai gyventi Vitės kvartale.

Anot Vitės bendruomenės pirmininko Tomo Meškinio, dėl taršos kamantinėjamos bendrovės niekada neužfiksuoja normų viršijimų atvejų, nors gyventojai užuodžia aštrius kvapus. Pirmininkas pastebėjo, kad ir šiuo konkrečiu atveju savivaldybės ir įmonių turimi duomenys labai skiriasi.

Vargina ir dulkės

Posėdyje akcentuota ne tik kvapų, bet ir taršos dulkėmis problema. Dėl automobilius, palanges nudažančių dulkių žmonės gana dažnai kreipiasi į savivaldybę.

Aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė V.Gutauskienė teigė, kad savivaldybėje yra paruoštas raštas Aplinkos ministerijai dėl KLASCO veiklos sustabdymo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas teigė, kad ši problema bus išspręsta tik iš esmės sutvarkius krovos procesą – jis turi būti toks, kad dulkės nesklistų iš krovos vietos.

"Tyrimų galima daryti šimtus, bet jeigu taršos šaltinyje krūvos viršys ir stogus, bus supiltos aukštai, o krova vyks ne uždarytose patalpose, ta problema išliks ir toliau. Reikia imtis kardinalių veiksmų. Kad arba krovos nebūtų visai, arba ji būtų vykdoma uždaru būdu, kad tos dulkės nesklistų toliau nei tvora", – tvirtino R.Grigaliūnas.

Dėl šios problemos paprastai linkstama kaltinti bendrovę KLASCO. Įmonės Saugos darbe skyriaus viršininkas Edmundas Norvaiša teigė, kad bendrovėje situacija atsakingai stebima – vertinama vizualioji tarša, vėjas, matavimo stotelių duomenys, o prireikus stabdomas darbas.

Nuo gegužės 11 iki 23 d. buvo 12 atvejų, kai prireikė stabdyti krovos darbus. To prireikė arba dėl vėjo, arba dėl didelių stotelių užfiksuotų reikšmių, arba dėl vizualiai padidėjusios taršos.

"Situacija užsitęsė"

Visos dėl galimos taršos pasiaiškinti pakviestos bendrovės tvirtino, kad imamasi būtinų priemonių, siekdamos užkirsti kelią taršai, kai kurios minėjo įgyvendinamus naujus projektus, kuriamas strategijas ir pan.

Vis dėlto ir šiame pasitarime kaltųjų surasti nepavyko.

Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, situacija jau yra užsitęsusi, tad norėtųsi greičiau sulaukti galutinių šiuo metu dar tyrimus atliekančių institucijų išvadų ir tuomet numatyti aiškų veiklos scenarijų.

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2019 gegužės iki 2020 metų balandžio.

Pagaliau tyrėjai pasakė, kad mietą teršia ne tik automobiliai, bet ir tyrėjų įvardijami stacionarūs taršos šaltiniai (tai yra pramonės, energijos ir šilumos gamybos įmonės).

„Didžiausias kietųjų dalelių kiekis Klaipėdos mieste susidaro iš pramonės objektų taršos (įskaitant uoste vykdomą veiklą)“, – teigiama atsakaitoje.

Tačiau ten pat tyrėjai aiškina, kad kietųjų dalelių koncentracija didžiojoje Klaipėdos dalyje neviršija reglamentuotų ribinių verčių. Lokalūs arba trumpalaikiai oro kokybės normų viršijimai identifikuojami tik pavieniais atvejais.

Pasirodo, didžiausi azoto dioksido kiekiai uostamiestyje susidaro nuo kelių transporto priemonių išmetamųjų dujų.

„Azoto dioksido koncentracija Klaipėdos mieste stacionariųjų matavimų metu neviršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytų normų, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į indikatorinių matavimų bei modeliavimo metu nustatytus koncentracijos padidėjimus prie intensyvaus eismo gatvių“, – konstatavo tyrėjai.

Pagrindinis sieros dioksido ir lakiųjų organinių junginių šaltinis Klaipėdos mieste yra pramonės objektai, įskaitant uoste vykdomą veiklą.

Valstybinio monitoringo metu, ilgalaikių sieros dioksido, BTEX grupės junginių, amoniako, vandenilio sulfido, sunkiųjų metalų teršalų koncentracijos padidėjimų viršijant oro kokybės normas nenustatyta.

Tik atskirais metais fiksuojami ozono siektinos vertės viršijimai.

Projekto vykdymo metu kvapų taršos atvejai fiksuoti tik šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyje, esant specifinėms meteorologinėms sąlygoms.

Tiriant oro mišinio sudėtį kvapų taršos atvejais identifikuoti 75 skirtingi junginiai, du kartus fiksuoti individualių junginių ribinių verčių viršijimai.

Pusė kvapų taršos atvejų sietina su bendru organinių junginių, įskaitant lakius ir pusiau lakius organinius junginius, kiekio padidėjimu aplinkos ore. Teigiama, kad kvapų taršą taip pat galėjo sąlygoti ir kitos cheminių medžiagų grupės junginiai.

2019 metais, kaip rodo visų atliktų oro taršos šaltinių matavimo duomenys, KLASCO neviršijo nei momentinių, nei vidutinių metinių taršos normų. O šių metų balandžio 1-5 dienomis, kai Vitės kvartalo gyventojų grupelė ėmė atakuoti aplinkosaugininkus skundais, oro monitoringo stotelių diagrama aiškiai rodė, kad stotelės Klasco2 kreivė yra daug  žemesnė už stotelių Šilutės plente ir Bangų gatvėje fiksuotas kietąsias daleles. Šie duomenys Aplinkos apsaugos departamentui turėtų būti žinomi. Netgi visuomenės atstovai socialinio tinklo grupėje dalijasi stotelės duomenimis, kurie balandžio 1-5 d. jokios taršos nerodo, o balandžio 6 d. pavakare matomas padidėjimas, tačiau tuo metu vėjas pūtė nuo miesto link uosto.

KLASCO, kaip ir kitos pramonės įmonės, laikosi tokių poveikio mažinimo įstatymų, kokius  priima Seimas atsižvelgdamas į Europos Sąjungos aplinkosaugos standartus. Ir jos veikla kontroliuojama tokiais  rinkoje esančiais instrumentais, kokius aprobuoja  Aplinkos ministerija.  Šiuo konkrečiu atveju KLASCO teritorijoje veikiančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastatytos 2 oro monitoringo stotelės  įsigytos kaip tinkami įrankiai  stebėti ir fiksuoti kietųjų dalelių kiekius ore. Nors įmonė pernai buvo tikrinta arti 100 kartų, jokių normatyvinių pažeidimų pareigūnai nerado. O KLASCO  taikomos dulkių nusodinimo priemonės pripažintos kaip efektyvios, kadangi 2 monitoringo stotelės KLASCO teritorijoje nuolat rodo mažesnę taršą nei kitos 2 stotelės miesto gatvėse – Šilutės plente ir Bangų gatvėje.

Vykdydama 2018 metų  rugpjūtį gautą Aplinkos apsaugos inspekcijos nurodymą parengti poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą, KLASCO jį suderino su Aplinkos apsaugos agentūra ir nuo 2019 metų  kovo mėn. nuolat teikia ataskaitas už įgyvendintas priemones.

2018-2019 metais į aplinkosaugos priemones ir krovą spartinančią techniką KLASCO investavo daugiau kaip milijoną eurų. KLASCO pirmoji uoste įsigijo ir naudoja 6 vandens rūko patrankas, kurios drėkina krovinius. Veikia nauji „Tukan“ kranai, mažinantys operacijų skaičių ir laivų krovos trukmę, o kartu ir krovos poveikį uosto aplinkai, naudojama kita dulkių patekimą į aplinką mažinanti įranga. KLASCO pirmoji Klaipėdos uoste pradėjo naudoti ekologišką medžiagą biriems kroviniams dengti – taip išvengiama poveikio aplinkai krovinio sandėliavimo metu. Bendrovė  drėkina ir valo gatves Vitės gyvenamųjų namų teritorijoje savo turimomis priemonėmis. O vietoj planuoto vieno pažangaus transporterio su magnetais šiukšlėms išrinkti  naudojami du. Pastatyta speciali sienutė, sulaikanti dulkių judėjimą krovos metu, nutiesti nauji inžineriniai lietaus vandens surinkimo tinklai.

Artimiausiu metu KLASCO parengs naują ataskaitą Aplinkos apsaugos agentūrai, kurioje pateiks numatomas poveikį aplinkai mažinančias investicijas ir darbų planus.

Klaipėdietė Laima ketvirtadienio rytą, pažvelgusi pro savo privataus namo langą Jurbarko gatvėje, labai nustebo.

Jos šeimos automobilis, kieme esantys daiktai ir net namo langas buvo nuklotas kažkokiai baltais milteliais, taip pat atrodė ir kaimynų kiemas.

Pradžioje moteris pagalvojo, kad čia – šarma, tačiau pažvelgusi į lauko termometrą, suprato, jog tai neįmanoma.

„Ryte apie pusės šešių mano vyras išgirdo garsiau kalbant kažkokius žmones, nekreipė dėmesio. Maža kas. O visą vaizdą pamatėme ryte, kai atsikėlėme. Ir mūsų, ir kaimynų mašinos baltos. Visur pilna kažkokių miltelių ir ant šiukšliadėžių, ir ant langų, palangių. Ir taip jau ne pirmą kartą. Kažkada dienos metus krovė ir visur dulkėjo, visai vaismedžiai ir daržai buvo nukloti baltais milteliais. Skambinau, kur įmanoma, niekas tada nereagavo“, – pasakojo klaipėdietė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šįkart moteris irgi kreipėsi į aplinkosaugininkus, tačiau šiuo metu darbų tempai labai sulėtėję, daugelis dėl karantino dirba nuotoliniu būdu.

Aplinkosaugininkai dėl šio įvykio pradžioje kol kas pasakyti nieko negalėjo. Jie tik fiksavo incidentą, žadėjo paimti mėginius. Kada bus aišku, kas ir kuo užteršė aplinką, taip pat nežinia.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įrengtos taršos fiksavimo stotelės yra pastatytos ties bendrovėmis „Klaipėdos nafta“, KLASCO ir „Bega“. Jos jokios taršos ketvirtadienį nefiksavo.

Pietinėje miesto dalyje tokių taršos fiksavimo stotelių nėra. Tačiau netoli tos vietos ir nėra jokios įmonės, kuri potencialiai galėjo užteršti aplinką.

Šalia Jurbarko gatvės arčiausiai yra Karinių jūrų pajėgų flotilės uostas, kiek toliau bendrovė „Kaminera“, bet ji krauna metalą, taip pat – „Konteinerių terminalas“.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tad, kas užteršė Jurbarko gatvės kvartalą, paaiškės tik po išsamaus aplinkosaugininkų tyrimo.

„Mums gi niekas nesako, kas čia vyksta. Visos institucijos stumia vieni nuo kitų – esą ne jiems priklauso. Tai ką mums daryti? Juk kaimynai turi mažų vaikų, tos dulkė krinta ant galvų, kuo mes kvėpuojame. Bet niekam atrodo tai nerūpi“, piktinosi moteris.

Neoficialiais duomenimis, tie balti milteliai, padengę Jurbarko gyventojų namus ir kitą lauke buvusį turtą, buvo ne kas kitą, o – kukurūzų miltai.

Kartu su šiuo dokumentu Maskvai perduotas ir atsakymas į sausio viduryje gautą notą dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos į Kuršių marias.

„Pirmąja nota kreipiamės į Rusiją prašydami pateikti informaciją, kokios gamybos įmonės jų teritorijoje galėjo neteisėtai išmesti didelį kiekį parafino, kuris pasiekė mūsų krantus“, – BNS atsiųstame komentare teigė aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.

„Antrąja nota atsakėme į paklausimą dėl „Grigeo Klaipėda“ – apie sustabdytą taršą į Kuršių marias“, – teigė ji.

Apie tai, kad pirmadienį Maskvai įteikti šie dokumentai BNS patvirtino ir Užsienio reikalų ministerijos atstovė Rasa Jakilaitienė.

Neaiški, į parafiną panaši medžiaga pajūryje pastebėta sausio 23 dieną.

Aplinkosaugininkai teigė nustatę, kad ji į Lietuvą galėjo patekti iš Rusijos. Tuo metu aplinkos ministras žadėjo kreiptis į atsakingas Rusijos institucijas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybė bei savanoriai vėliau surinko apie dvi dešimtis kubinių metrų šios atliekos.

Domėjosi padėtimi

Savaitės pabaigoje Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys lankėsi Vilniuje, Aplinkos apsaugos ministerijos surengtame pasitarime, kur kalbėta apie situaciją uostamiestyje dėl taršos chromu.

Dar praėjusiais metais, išaiškėjus informacijai apie taršą, buvo numatyta, kokios institucijos turi imtis veiksmų sprendžiant šią problemą.

„Dabar aplinkos ministras norėjo žinoti, kokia yra situacija, kas padaryta, kokie tolimesni veiksmai“, – pasitarimo tikslą įvardijo Klaipėdos vicemeras.

Prioritetas – stadionui

Pašnekovo teigimu, savivaldybė šiuo metu vykdo ekogeologinių tyrimų pirkimo procedūras. Tikimasi, kad jau šį mėnesį bus įvertinti pateikti pasiūlymai ir pasirašyta sutartis su tyrimus atliksiančiais tokios paslaugos teikėjais.

Numatoma, kad tyrimai bus atliekami 9 teritorijose Vitės kvartale. Tyrimai bus atliekami pagal ekogeologijos tarnybos pateiktas rekomendacijas, kur turėtų būti atlikti detalūs tyrimai. Vitės kvartale paimti mėginiai tirti bus siunčiami į užsienį. Numatoma, kad rezultatai paaiškės per 5 mėnesius.

„Esame numatę prioritetus, kad pirmiausia Vitės progimnazijos stadiono teritorija būtų ištirta. Lauksime rezultatų ir tada toliau spręsime dėl stadiono remonto – turime ir projektą, ir lėšas“, – aiškino A.Barbšys.

Tyrimai – ir uoste

Tyrimų metu paaiškės ne bendras chromo kiekis, o rezultatai pagal valentingumą – kiek dirvožemyje yra trivalenčio ir šešiavalenčio chromo, todėl bus išsiaiškinta, ar teršalai yra pavojingi žmonėms. Tuomet, jeigu reikės, dar bus rengiamas situacijos sprendimo veiksmų planas.

Susitikimo metu taip pat spręsta, ar ekogeologinių tyrimų nevertėtų atlikti ir greta minėto kvartalo esančioje Klaipėdos uosto teritorijoje. Paaiškėjo, kad uosto direkcija sutinka finansuoti ir prašo savivaldybės, kad ši išplėstų numatomų tyrimų teritoriją.

„Kadangi pirkimas jau yra prasidėjęs, mes spręsime dėl tokios galimybės“, – pastebėjo vicemeras.

Vis dėlto sutarta, kad tyrimai uosto teritorijoje – būtini.

Aplinkos ministras K.Mažeika paragino nestabdyti savivaldybės jau pradėtų procesų ir siekti, kad tyrimų miesto teritorijoje rezultatai paaiškėtų kuo greičiau.