Aplenkė net bitkoiną

Vienas didžiausių JAV žiniasklaidos kanalų CNBC prieš keletą dienų paskelbė, kad bene pelningiausia investicija 2021-aisiais tapo naudoti automobiliai. Rinkos analitikas Jimas Bianco apskaičiavo, kad jų kaina vien per pastaruosius keturis mėnesius išaugo apie 20 proc. Pagal šiuos rodiklius buvo aplenkti ne tik populiariausi akcijų biržos produktai, bet ir kur kas rizikingesnės investicijos į žinomiausią kriptovaliutą – bitkoiną.

Drastiškas naudotų automobilių brangimas siejamas su jų gamybos sektoriaus problemomis. Šiai sričiai itin atsiliepė puslaidininkių, naudojamų daugelyje elektroninių prietaisų, deficitas. Dėl technologinių problemų ir sulėtėjusios logistikos vartotojams tapo kur kas sunkiau seną transporto priemonę pakeisti naujesne.

Šia prasme kiti metai numatomi ne ką geresni. Pasak vieno didžiausių JAV bankų „JPMorgan“ analitikų, jau ištisus metus užsitęsęs puslaidininkių, naudojamų mikroschemose, trūkumas įvairioms pramonės šakoms, tarp jų ir automobilių gamybai, atsilieps dar bent iki 2022-ųjų vidurio.

Mikroautobusai – deficitas

JAV rinkos tendencijos neretai skiriasi nuo europietiškų, ypač Lietuvos, realijų. Tačiau šiuo atveju jos gana panašios.

„Metai buvo tikrai sudėtingi. Tiesa, daugelis Lietuvos įmonių džiaugiasi pelnais ir augimu“, – 2021-uosius apibendrino Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Pasak jo, mūsų šalies bendrovėms, prekiaujančioms naudotu transportu, 2021-aisiais dirbti buvo sunkiau nei prieš keletą metų. Pandemijos suvaržymai ribojo logistikos tempus, o kylant automobilių kainoms, prekeivių išlaidos taip pat didėjo, todėl jie buvo priversti jas kelti pirkėjams.

„Iš esmės mūsų įmonių pelno marža nekito, keitėsi tik kainos“, – pabrėžė V.Baršys.

Pardavėjams tapo sunkiau rasti tinkamą prekę, kurią galėtų pasiūlyti pirkėjams. Ypač tai smogė komerciniam transportui. Pavyzdžiui, jei prekių išvežiojimo ar krovinių pervežimo įmonė Lietuvoje dabar norėtų įsigyti naują mikroautobusą, užsakymai jam gali būti išvis nepriimami arba laukimo laikas bus neadekvačiai ilgas.

Nepasiruošė: įvedus savininko deklaravimo kodą, prie „Regitros“ durų nusidriekė didžiulės eilės. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ridos gerokai išaugo

Šiemet tiek lietuviai, tiek Vakarų Europos vairuotojai, nesulaukdami naujų automobilių ar jų tiesiog neįpirkdami, ilgiau nekeitė savo senų automobilių, taip sudarydami deficitą antrinėje rinkoje.

„Lietuvos situaciją sunkina tai, kad mūsų bendras automobilių parkas yra labai senas. Deficito sąlygomis jis paseno dar labiau. Anksčiau žmogus naudotą automobilį parduodavo matydamas, kad į jo remontą greitai teks investuoti didesnę sumą. Šiemet ta pardavimų grandinė buksavo, nes pigiai pardavęs seną, naujesnio taip lengvai nebeįpirksi – jis kainuoja brangiau nei prieš kelerius metus, o ir pasiūla bus skurdesnė“, – dėstė V.Baršys.

Galbūt kažkam atrodo, kad prekeiviams šiemet buvo aukso amžius.

Kai kurie modeliai Lietuvoje brango apie 10 proc., bet buvo ir tokių, kurių kaina kilo beveik 20 proc. Anksčiau mūsų verslininkas Vakaruose tą patį modelį nupirkdavo už 10 tūkst. eurų, o dabar už jį reikia pakloti 12–13 tūkst.

„Galbūt kažkam atrodo, kad prekeiviams šiemet buvo aukso amžius. Taip, jis iš tiesų būtų, jei iš anksto prisipirktum daug automobilių ir jie brangtų tiesiog stovėdami tavo sandėlyje. Tačiau bėda ta, kad kilo ne tik pardavimo Lietuvoje, bet ir pirkimo Vakaruose kaina, todėl pelno procentas liko panašus“, – aiškino pašnekovas.

Didžiausią Lietuvoje automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovo Valentino Naujanio pastebėjimu, lietuviai prekeiviai, nuvažiavę, pavyzdžiui, į Belgiją, anksčiau nesunkiai rasdavo Lietuvos rinkai tinkamų automobilių, kurių rida maždaug 150 tūkst. km. Šiemet paieškoms jau tekdavo sugaišti gerokai daugiau laiko, nes dėl naujų automobilių pasiūlos trūkumo ir atitinkamo brangimo belgai neskubėdavo atsikratyti sena transporto priemone, kol ji neprisuks 200 ar 250 tūkst. km.

Vismantas Baršys

Karas tęsis ir šiemet

Dar viena nueinančių metų aktualija – kasmetis taršių automobilių mokestis. Pagal pirminius planus, jis įsigalios nuo 2023-iųjų, bet priimtas turėjo būti dar šiemet. Nors projektas sulaukė Vyriausybės pritarimo, tačiau paskutiniu momentu buvo apsigalvota. Gruodžio viduryje nuspręsta atidėti įstatymo svarstymą Seime iki ateinančio pavasario.

Vieni valdančiosios daugumos atstovai atidėjimą teisino techniniais niuansais, kiti pripažino, kad įstatymą dar reikia gerokai tobulinti.

Beveik niekas neabejoja, kad taršos mokestis 2022-aisiais bus priimtas.

Vis dėlto verslo atstovai mano kiek kitaip. Pasak jų, tikėtina, kad politikai pabūgo neigiamų reakcijų, kurias sukeltų šis įstatymo priėmimas būtent šiuo politiškai ir socialiai įtemptu metu. Kita vertus, beveik niekas neabejoja, kad taršos mokestis 2022-aisiais bus priimtas.

„Taršos mokesčio įstatymas, koks buvo paruoštas šiemet, buvo ydingas. Tai dirbtinis baubo darymas iš dyzelinio automobilio. Juk akivaizdu, kad šiuolaikinis dyzeliu varomas automobilis gali būti nedaug taršesnis nei elektromobilis, ypač žinant, kiek tarši yra elektromobilių gamyba bei utilizacijos procesas. Norėtųsi, kad 2022-aisiais, tobulinant įstatymo projektą, būtų tariamasi su žmonėmis, o ne nuleidžiama iš viršaus eilinė mokesčių rinkliava“, – kalbėjo V.Baršys.

Paieškos: lietuviai Belgijoje anksčiau nesunkiai rasdavo tinkamų mašinų, su 150 tūkst. km rida, o šiemet ji išaugo maždaug perpus. Evaldo Šemioto nuotr.

Lenkijos pavyzdys netiks

Jam pritarė ir Kauno turgaus vadovas V.Naujanis. Tiesa, jis pastebi, kad, nepaisant valdžios diegiamų ekologiško, bet brangaus transporto madų, paprastas lietuvis neskuba joms pasiduoti.

„Žmogus vis tiek pirmiausia orientuojasi į savo turimą pinigų sumą. Tarkime, jei turi 3–4 tūkst. eurų, ieško kiek galima geresnio dyzelinio ar benzininio automobilio už tą sumą. Aišku, kad gero elektromobilio už tiek pinigų neįpirksi. Kitas dalykas, kad nėra naudotų pigių elektromobilių pasiūlos. Tad net ir norėdamas būti ekologiškas pirkėjas nelabai ką ras“, – vardijo V.Naujanis.

Galbūt norima padaryti, kad visa Lietuva persėstų į mažalitražes skardines, kurių kadaise buvo pilna Lenkija.

Pasak jo, smarkiai apmokestinant taršius automobilius, neatsižvelgiama į realią lietuvių perkamąją galią.

„Galbūt norima padaryti, kad visa Lietuva persėstų į mažalitražes skardines, kurių kadaise buvo pilna Lenkija. Pamenate, kaip prieš keletą metų ten po kelius zujo tūkstančiai mažų vietos gamybos fiatukų. Bet jie palaipsniui dingo, o pas mus apskritai nėra pigių vietinės gamybos automobilių. Tad iš plačioms masėms įperkamų transporto priemonių lieka dviračiai ir paspirtukai“, – ironizavo automobilių verslo atstovas.

Reforma kainavo postą

Nemažai sumaišties į nueinančius metus įnešė ir nesusipratimai dėl gegužės pradžioje Lietuvoje įvesto unikalaus savininko deklaravimo kodo (SDK). Jis tapo privalomas kiekvienam mūsų šalyje esančiam automobiliui. Naujoji transporto priemonių savininkų apskaitos sistema buvo įdiegta siekiant pažaboti „šešėlį“ automobilių prekybos rinkoje.

Pirmosiomis savaitėmis, norėdami išsiimti šį kodą, tūkstančiai vairuotojų šturmavo valstybės įmonės „Regitra“ atstovybes, kurios buvo nepasirengusios priimti milžiniškai išaugusius klientų srautus. Skambučių srauto neatlaikė ir įmonės telefonų linijos bei interneto portalas. Žmonės eilėse laukė ištisomis paromis, o reikiamų paslaugų sulaukdavo tik antruoju ar trečiuoju bandymu. Dėl kilusios sumaišties birželio pradžioje iš pareigų pasitraukė „Regitros“ generalinis direktorius Dalius Prevelis.

„Perpardavinėtojai naują tvarką išsiaiškino gana greitai ir rado būdų, kaip prie jos prisitaikyti. Paprastiems žmonėms kilo daug neaiškumų. Akivaizdu, kad šiai reformai nebuvo tinkamai pasiruošta“, – naujovių poveikį pasvėrė V.Naujanis.

Valentinas Naujanis

Gelbėjo ukrainiečiai

Chaosas „Regitroje“ turgaus klientams taip pat atsiliepė, nes sulėtino sandorių sudarymo procedūras. Vietiniai klientai į turgų buvo aktyviau sugužėję metų pradžioje, kai dar pernai įvedus vienkartinį taršos mokestį, kurį nuo 2023-iųjų pakeis jau minėtas kasmetis mokestis, ieškojo mažiau taršių automobilių.

Nueinančiais metais, kaip ir pernai, automobilių turguje pagrindiniai pirkėjai buvo ukrainiečiai. Net ir prieš pat šventes jie zujo po turgų, rinkdamiesi transporto priemonę, kurią siuntė į tėvynę. Tarp pirkėjų buvo ir nemažai Lietuvoje kitus darbus dirbančių ukrainiečių, kurie ieškojo automobilio sau. Šios šalies prekeiviams situaciją palengvino ir Ukrainoje sumažinti muito mokesčiai. Todėl šiemet ukrainiečiai automobilius iš Lietuvos ėmė gabenti ne po vieną du, o pakrovę pilnus automobilvežius.

Anot V.Naujanio, šiek tiek pavienių automobilių iš Kauno buvo išvežama ir į Donecko Respublika pasivadinusią teritoriją, kurioje galioja ne ukrainietiški įstatymai bei mokesčiai. Tačiau iš esmės naujų prekybos krypčių šiemet neatsirado. Anksčiau populiarias Centrinės Azijos šalių kryptis dar prieš keletą metų nubraukė pasikeitusi šių valstybių mokesčių politika. Tiesa, pavieniai prekeiviai iš Kirgizijos turguje sukinėjasi ir dabar. Jie noriai renkasi krovininius autobusiukus, kurių poreikis jų šalyje yra didžiulis, nes dėl prastų kelių automobiliai greitai genda ir juos reikia keisti naujesniais.

Šių metų pabaigoje pagrindinėje, lankomiausioje, Kauno turgaus dalyje pasiūla nusistovėjo maždaug ties 300 automobilių riba. Dar prieš keletą metų siūlomų automobilių skaičius siekdavo 1,2 tūkst. Dar maždaug 1 tūkst. transporto priemonių pirkėjų laukia greta turgaus esančiose prekybos aikštelėse.

Šiemet per sausį mokesčio surinkta 1,93 mln. eurų – tai mažiausia mėnesio suma per šio mokesčio galiojimą. Pernai kas mėnesį į biudžetą buvo surenkama vidutiniškai po beveik 2,6 mln. eurų.

Iš viso sausį apmokestinta 14,5 tūkst. automobilių iš 19,6 tūkst., kuriems buvo nustatytas anglies dioksido (CO₂) kiekis. 5,1 tūkst. automobilių mokestis netaikytas, nes CO₂ dydis neviršijo leistino 130 gramų kilometrui kiekio.

Daugiausia, 71,2 proc., lengvųjų automobilių, kurių CO₂ kiekis viršijo normą buvo varomi dyzelinu, o benzinu – 21,2 procento.   

„Regitros“ duomenys rodo, kad pernai tiek daug dyzeliną naudojančių taršių automobilių, turėjusių mokėti mokestį, registruota nebuvo. Jų vidutiniškai per mėnesį buvo apmokestinta 65-69 proc., o benzinu – 24,3-28,7 procento.

Pernai  taršių automobilių mokesčio surinkta 15,42 mln. eurų. Kiekvieną mėnesį jo buvo surenkama po 2,24-2,94 mln. eurų. 

Taršių automobilių mokestis Lietuvoje galioja nuo 2020 metų liepos. Naujoji Vyriausybė taršių automobilių mokestį yra žadėjusi peržiūrėti. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS sakė, kad pakeitimai Seimui bus pateikti pavasario sesijoje.

Seime taip pat yra registruota Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisa, kurias automobilių taršos mokestį nuo 2022 metų siūloma pervesti į savivaldybių, o ne į valstybės biudžetą.

Automobilių registracijos mokestis mokamas, kai išmetamo CO2 kiekis viršija 130 gramų kilometrui. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13 iki 510 eurų.

Tiek ministerija, tiek Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ketina siūlyti taisyti įstatymą dėl šių lėšų panaudojimo.

Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius sako, kad miškasodžiui surinktų pinigų panaudoti neįmanoma, nes nėra laisvos žemės.

Be to, anot jo, papildomai lėšų miškasodžiui nereikia, nes užtenka jau turimų, tuo metu labiausiai sodinti miškus trukdo konkurencija dėl žemės su žemdirbiais.

„Mes galime skirti (lėšų – BNS) miškų užsodinimui, bet nėra įpareigojimo, kad valstybė skirtų miškų plotų papildomų. Turim Miškų programoje pakankamai lėšų, kad galėtume įveisti naujus miškus, bet laisvos žemės mums Nacionalinė žemės tarnyba kaip ir nesuteikia“, – šią savaitę komitete teigė ministerijos kancleris. 

Ministerijos Miškų politikos grupės vadovo Nerijaus Kupstaičio teigimu, parlamentarai, pasiūlę naują miškasodžio tvarką, nebuvo iki galo įsigilinę į realią situaciją.  

Pasak A. Mockevičiaus, sprendimas rastas – siūloma pataisyti įstatymą ir pinigus skirti miestų želdynams. 

„Siūlysime pakoreguoti (Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą – BNS), kad galėtume skirti želdynams miestuose tvarkyti. Tai būtų viena iš pinigų panaudojimo galimybių, kurią galima padaryti jau dabar“, – teigė A. Mockevičius.

A. Mockevičius BNS teigė, kad lėšos atitektų savivaldybėms ir jos pačios spręstų, kokias žaląsias zonas tvarkyti.

„Savivaldybės yra išreiškusios lėšų poreikį tam“, – sakė ministerijos kancleris. 

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius norėtų, kad pajamos iš taršių automobilių mokesčio būtų skirtos visuomenės reikmėms, taršai mažinti, pavyzdžiui, viešojo transporto elektrifikavimui, elektromobilių įsigijimui.  

„Net sovietmečiu buvo tramvajai paleisti Kryme, kad neterštų aplinkos saugotinose vietose, didmiesčiuose. (...) O mes negalime sutvarkyti taršaus transporto bent jau saugomose teritorijose“, – pareiškė jis.  

„Valstietės“ Virginijos Vingrienės teigimu, šiomis lėšomis valstybė galėtų išpirkti kai kuriuos želdynus, pavyzdžiui, parkus, kuriuos norima urbanizuoti, arba skirti kompensacijas už mažai taršius automobilius.

Liberalas Simonas Gentvilas siūlė šias lėšas naudoti „kuriant alternatyvą viešajam transportui“.

„Ypač regionuose žmonėms, kurie neturi susisiekimo. Vaikus atveža į mokyklas... Net toje pačioje Kuršių Neringoje, kur 30 eurų įvažiavimo mokestis, ne visada rasi autobusą“, – komiteto posėdyje kalbėjo parlamentaras.

„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Šumino duomenimis, nuo liepos 1 dienos, kada įsigaliojo taršių automobilių mokestis, į valstybės biudžetą surinkta 1,5 mln. eurų. 

„Regitra“ sako, kad su eilėmis pirmadienį susitvarkė ir aptarnavo visus norinčius.

„Regitros“ atstovė Aurelija Juodytė sako, kad paskutiniai klientai buvo įleisti po darbo valandų. 

Anot jos, pavyzdžiui, visi Vilniaus „Regitros“ filialai per dieną gali užregistruoti apie 400 automobilių,  vieno kliento aptarnavimas trunka apie 20 minučių, kartais – ir trumpiau. „Regitros“ atstovė sako, kad siekiama aptarnauti visus, įskaitant atvažiavusius be išankstinės registracijos.

„Mes nedarome problemos ir tuos, kurie neturi tos išankstinės registracijos, taip pat stengiamės aptarnauti. Bet pirmenybė, aišku, teikiama tiems, kurie turi pasirinkę laiką“, – BNS sakė A. Juodytė.

Mes nedarome problemos ir tuos, kurie neturi tos išankstinės registracijos, taip pat stengiamės aptarnauti.

„Mūsų specialistai sako, kad šiandien visą tą gyvą eilę suspėjo aptarnauti“, – pridūrė ji.

Pasak jos, jau nuo praėjusio ketvirtadienio į „Regitros“ filialus atvyksta daugiau žmonių be išankstinės registracijos.

„Jie (atvažiavę be registracijos – BNS) yra aptarnaujami tuo metu, jei kažkas neatvyksta, jei pavyksta greičiau sutvarkyti“, – teigė A. Juodytė.

Ji taip pat pažymėjo, kad jei automobilis jau buvo naudotas Lietuvoje, jį galima bandyti užregistruoti ir internetu.

Be to, anot jos, jei registracijos paslaugos apmokėtos ir sutvarkytos internetu iki liepos 1 dienos, registracijos liudijimą galima pasiimti ir po šios dienos, nemokant mokesčio.

Automobilių registracijos mokestis bus taikomas priklausomai nuo degalų rūšies, kai išmetamo CO2 kiekis viršija 130 gramų kilometrui. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13 iki 510 eurų.

Mokestis bus mokamas, kai automobilis yra registruojamas pirmą kartą, kai keičiasi jo valdytojas arba po išregistravimo automobilis yra registruojamas iš naujo.

Pavėlinti mokesčio įsigaliojimo datą siūlantis „valstietis“ Tomas Tomilinas teigia pasirašęs pataisą.

„Kad žmonės ir verslas galėtų pasiruošti, kad visuomenei būtų kuo mažiau streso“, – BNS sakė jis.

Analogišką siūlymą registravo ir Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma, nors tokiam pačiam jo siūlymui dėl mokesčio įsigaliojimo Seimas per svarstymą nepritarė, o balsavo už „valstietės“ Agnės Širinskienė pasiūlytą balandžio 1-ąją.

Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas sako, kad taršių automobilių mokestį įvedant nuo liepos į biudžetą tebus surinkta apie 12 mln. eurų pajamų.

„Mokesčių administravimo požiūriu rinktis liepą yra teisinga, fiskaliniu požiūriu Šapokai (finansų ministrui Viliui Šapokai – BNS) gali būti daugiau nerimo“, – BNS teigė M. Majauskas.  

Anksčiau skaičiuota, kad šiam mokesčiui įsigaliojus nuo sausio, kaip siūlyta pirminiame variante, valstybės biudžetą papildytų apie 19-20 mln. eurų.

T. Tomilinas sako, kad jeigu mokestis bus įvestas nuo liepos, į biudžetą pateks perpus mažiau pajamų. 

Kad žmonės ir verslas galėtų pasiruošti, kad visuomenei būtų kuo mažiau streso.

Seime liko paskutinis balsavimas dėl taršių automobilių apmokestinimo. Jis numatytas ateinantį antradienį. 

Po svarstymo penktadienį pritarta „valstiečių“ siūlymui, kad mokestis būtų renkamas nuo kitų metų balandžio. Jis būtų mokamas kaskart, keičiantis mašinos savininkui, jo nemokėtų tik senovinių automobilių valdytojai.   

Opozicija prognozuoja, kad naujas mokestis neskatins nei keisti taršius automobilius į naujesnius, mažiau taršius, nei važinėti mažiau, nei persėsti į viešąjį transportą.

Taip pat priekaištaujama, kad bus apmokestinamos ne visos transporto priemonės, mokesčio išvengs sunkiasvorių automobilių savininkai, ūkininkų technika.

Mokestis svyruotų nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.

Seimas penktadienį iš anksto nenumatytame posėdyje apsvarstė šio mokesčio įstatymo projektą ir jam pritarė: už balsavo 51, prieš – 36, o susilaikė 6. Liko galutinis balsavimas kitą savaitę.

„Mes įvedame mokestį, kuris yra daug kartų mažesnis nei analogiški mokesčiai kitose valstybėse“, – po balsavime Seime žurnalistams teigė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Pasak jo, „Golf“ markės automobilis Latvijoje apmokestinamas tris ar keturis kartus daugiau nei Lietuvoje.

Paklaustas, kodėl šio mokesčio išvengs ūkininkai, jis tikino, kad pastarieji nelygiomis sąlygomis konkuruoja su Vakarų Europos ūkininkais ir yra diskriminuojami. 

„Čia yra kitas klausimas ir jį reikia nagrinėti atskirai – reikia lyginti kitų šalių praktiką, o ne lyginti vairuotojus, vairuojančius lengvuosius automobilius, su ūkininkais, vairuojančiais traktorių. Lygina juos ne su tais, su kuo reikia lyginti, o su kažkokiomis kitomis žmonių kategorijomis, kurie nedirba konkurencijoje su kitų šalių ūkininkais, o Lietuvos ūkininkai diskriminuojami“, – aiškino vienas didžiausių žemvaldžių Lietuvoje R. Karbauskis. 

Jis teigė nežinąs, kokį mokestį už automobilį jam asmeniškai teks mokėti. 

„Tai mažas žingsnelis dėl taršos mažinimo, bet vis tik žingsnelis“, – pripažino Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Biudžeto ir finansų komiteto narė Gintarė Skaistė prognozavo, kad naujas mokestis neskatins nei keisti taršius automobilius į naujesnius, nei važinėti mažiau, nei persėsti į viešąjį transportą. 

„Skatins išlaikyti tą, kuris yra dabar“, – tikino ji.

Konservatorius Mykolas Majauskas suskaičiavo, kad mokestį kasmet mokėtų 171 tūkst. naujus automobilius registruojančių bei dar 207 tūkst. keisiančių automobilius gyventojų.

„Šis mokestis palies visus, išskyrus ūkininkus. (...) Traktoriai savo galingais varikliais teršia labiau nei paprasti automobiliai“, – tvirtino M. Majauskas. Jo teigimu, naujas mokestis būtų taikomas tik transporto priemonėms iki 3,5 tonos.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino, kad šiuo įstatymu norima užlopyti biudžeto skyles ir jis nebus taršos mokestis. 

Parlamentaras priekaištavo, kad būtų apmokestinamos ne visos transporto priemonės: „Kodėl tik lengvieji ir mikriukai yra transporto priemonės ir bus apmokestinamos, o kur sunkioji technika, kur žemės ūkio? Jie neteršia gamtos?“

Mokestis svyruotų nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.

Mokestis valstybės biudžetą papildytų apie 19-20 mln. eurų.

Tačiau ministras negalėjo pasakyti, kada toks mokestis įsigaliotų.

„Tam kompleksiškam modeliui, tai sistemai sukurti reikia apie 1 mln. eurų, jos kūrimas užtruktų dar bent dvejus metus. Dabar reikia žengti bent pirmą žingsnį, o vėliau jau dirbti ties tobulesniu modeliu, kuris būtų labiau orientuotas, kad žmonės ne tik mokėtų už taršaus automobilio pasirinkimą, bet už nuvažiuotus kilometrus“, – ketvirtadienį Seimo liberalų frakcijoje pareiškė ministras.

Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektą Seimas svarstys penktadienį, iš anksto nenumatytame posėdyje. Jeigu Seimas pritartų, mokestis būtų mokamas kiekvieną kartą įregistruojant ar perregistruojant automobilį, o priklausomai nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jis siektų nuo 13,5 iki 540 eurų.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas teigia, kad naujas mokestis valstybės biudžetą papildytų apie 19-20 mln. eurų.

Aplinkos ministerijos kanclerio Armino Mockevičiaus teigimu, mokestį mokėtų daugiau nei pusė registruojamų automobilių savininkų. 

Pasak A. Mockevičiaus, 50 proc. viso anglies dioksido išmeta lengvieji automobiliai.

Komitetas taip pat pritarė „valstiečio“ Viktoro Rinkevičiaus siūlymui nuo mokesčio atleisti istorinių, prieš 30 metų ar anksčiau pagamintų mašinų savininkus.

Aplinkos ministerijos kanclerio Armino Mockevičiaus teigimu, tokių automobilių Lietuvoje gali būti iki 3 tūkstančių. Jis taip pat nurodė, kad šalyse, kuriose transporto priemonės atleidžiamos nuo taršos mokesčių, nustatyta, kiek laiko per metus jais galima važiuoti.  

Komiteto narys Algirdas Butkevičius teigė nepritariąs tokiai išimčiai, nes daugelis senovinių automobilių „generuoja pajamas“, pavyzdžiui, veža vestuvininkus.

Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektą Seimas svarstys šį penktadienį, iš anksto nenumatytame posėdyje.

Mokestis, priklausomai nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, siektų nuo 13,5 iki 540 eurų. BFK pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad naujas mokestis valstybės biudžetą papildytų apie 19-20 mln. eurų.

Jeigu Seimas pritartų, mokestis būtų mokamas kiekvieną kartą įregistruojant ar perregistruojant automobilį.

Taršių automobilių apmokestinimui yra nepritarę Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetai, o Aplinkos apsaugos komitetas iš esmės pritarė, bet apsispręsti, kas jį mokėtų ir kada, paliko BFK.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė, kad Seime svarstomi visiškai nauji mokesčiai turėtų įsigalioti tik po pereinamojo laikotarpio.

„Agnės Širinskienės projektas atitinka mūsų buvusį projektą su tais pataisymais, kad būtų apmokestinami Lietuvoje visi automobiliai, kurie yra perkami – tiek pirmą kartą registruojami, tiek perregistruojami. Valdytojo mokestis buvo pateiktas Vyriausybėje, kad būtų sumažinta šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – posėdyje sakė Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.

„Valstietis“ Antanas Baura klausė, kokio dydžio baudos Lietuvai grėstų neįvedus šio mokesčio. Tuo metu A. Mockevičius komentavo, kad kalbama ne apie baudas ES pažeidimo prasme, bet įsipareigojimų nevykdymą.

„Mes turėsime nusipirkti apyvartinius taršos leidimus rinkoje, kadangi šiuo metu visos šalys turi didesnį ar mažesnį įsipareigojimą. (...) Dabar 25 eurai už toną, tai paskaičiavome, kad jei nieko nedarysime, per 10 metų susikauptų apie 300 mln. eurų. Jeigu leidimo kaina padidėtų iki 300 eurų, tai tada būtų 3 mlrd. eurų“, – sakė A. Mockevičius.

Konservatorius Dainius Kreivys klausė, kodėl pasirinktas būtent toks apmokestinimo modelis.

„Šiaip logika sakytų – kas teršia, tas moka. Norint pasiekti didesnį efektą, turėtume apmokestinti visus taršiausius automobilius, tada mokesčio dydis būtų mažesnis ir labai diferencijuotas“, – sakė D. Kreivys.

Aplinkos ministerijos kancleris sakė, kad tai apsisprendimo reikalas.

„Didelė dalis valstybių taiko tiek registracijos, tiek naudotojo ar kasmetinį mokestį. Jie turi skirtingus tikslus – metinis mokestis skatina atsisakyti taršaus automobilio (...), o mokant registracijos mokestį, tu pagalvoji, kad gal verta pirkti mažesnį automobilį, kuris teršia mažiau, ir esi skatinamas pirkimo, o ne naudojimo momentu“, – sakė jis.

„Valstiečiai“ taip pat siūlo, kad pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą nuo apyvartos, taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.

Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė Eltai yra teigusi, kad, remiantis kitų ES valstybių pavyzdžiais, Lietuvai įsivedus šį mokestį, Europos Komisija galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš šalį.

BFK svarstys Finansų rinkos dalyvių, Stambios prekybos ir Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčių įstatymų projektus.

Komitetui taip pat bus pateiktos ekspertų išvados, kurių paprašė Seimas, dėl šių mokesčių.  

Bankų turto mokestį pasiūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, tačiau kiti valdančiosios koalicijos atstovai „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai ketvirtadienį Seime registravo Pelno mokesčio pataisas, kuriomis nuo 2020 metų sausio siūlo papildomą 7 proc. pelno mokestį finansų rinkos dalyvių pelno daliai, viršijančiai 2 mln. eurų. Tokiu būdu bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.

BFK vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas BNS teigė, kad bankų turto mokestį siūlančio  projekto svarstymas greičiausiai bus atidedamas, o irsis į priekį nauja iniciatyva dėl pelno apmokestinimo. 

Projektus dėl stambios prekybos apyvartos ir taršių automobilių mokesčių komitetas svarstys tik tuo atveju, jeigu dėl jų sprendimą penktadienį priims Ekonomikos komitetas. 

„Jie svarsto iš ryto. Pažiūrėsime kaip suspės. Be jo (Ekonomikos komiteto – BNS) apsvarstymo nieko mes negalime daryti, turime sulaukti jų verdikto“, – BNS teigė V. Ąžuolas.

Pagal Seimo Statutą, kol paskirti papildomi komitetai projektų neapsvarsto, jų negali imtis pagrindinis – BFK, kurio išvada Seime yra svarbiausia ir kurio dauguma narių yra valdančiųjų atstovai.

V. Ąžuolas pripažino, kad Ekonomikos komitetui neapsvarsčius šių dviejų mokesčių, nes pavyzdžiui, balsuojant nebus kvorumo, BFK jų svarstymą atidės kitai savaitei. 

„Turėsime laukti, kol apsvarstys“, – teigė komiteto vadovas. 

„Valstiečiai“ siūlo apmokestinti stambiųjų prekybos tinklų apyvartą, jeigu ji viršys 2 mln. eurų per mėnesį (be PVM).

„Valstiečiai“ jau atsisakė idėjos automobilių taršos mokestį mokėti tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant mašiną ir grįžta prie pirminės versijos – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui. Seime registruotos pataisos, kuriomis iš pavadinimo siūloma išbraukti žodį „pirmos“, taigi, mokestį mokėti tektų visuomet, keičiantis automobilio savininkui, išskyrus kai keistųsi jo pavardė ar pavadinimas.