Veikė gana efektyviai

Iki šiol kaip pagrindinės Kuršių marių taršos likvidavimo pajėgos buvo nurodomos Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Tai kėlė tam tikrų klausimų, kodėl pasieniečiai turi užsiimti taršos likvidavimu? Atsakymas paprastas – pakrančių apsaugos tarnyba turėjo gana sekliuose Kuršių marių vandenyse arba ant ledo galinčių plaukioti ar judėti laivų. Todėl ji gana efektyviai galėjo vykdyti tiek žmonių paiešką ir gelbėjimą, tiek teršalų likvidavimą.

Kiek kitokia veiklos schema yra Klaipėdos uoste, kur viskuo rūpinasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Taip pat ir Baltijos jūroje, kur pagrindines koordinavimo funkcijas vykdo Lietuvos kariuomenė, o tiksliau, Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras.

Taršos likvidavimo technika

Dabar tą schemą, kai pasieniečiai užsiima žmonių paieška ir teršalų likvidavimu, planuojama iš esmės keisti. Teršalus likviduos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba.

Ši tarnyba kol kas beveik neturi nei Kuršių marioms pritaikytos paieškos, nei teršalų likvidavimo technikos – laivų.

Ši tarnyba kol kas beveik neturi nei Kuršių marioms pritaikytos paieškos, nei teršalų likvidavimo technikos – laivų.

Nurodyta, kad ji turi du 6,5 metro ilgio jūrinius katerius ir jai skirtą pakrančių apsaugos rinktinės katerį "Lamor 6500".

Numatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba į pagalbą galės pasitelkti tiek kariškius, tiek Klaipėdos uosto tarnybas, tiek pamario savivaldybes.

Daugiausia įvairios teršalų likvidavimo technikos turi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Tarp jų ir dvi baržas, 6 jūrinius katerius "Zunda", naftos produktų rinktuvų, boninių užtvarų, specialių traktorių, siurblių.

Nemažą kiekį įvairios naftos produktų surinkimo ir gelbėjimo įrangos, įskaitant laivą "Šakiai", turi ir Lietuvos kariuomenės teršimo incidentų jūroje likvidavimo padalinys.

Šiek tiek teršalų likvidavimo technikos ir priemonių yra ir Neringos savivaldybėje, kuri nuo seno stengėsi savo pakrantes saugoti nuo galimos taršos iš Kuršių marių.

Galės kviesti pasieniečius

Teršalų likvidavimo operacijas Kuršių mariose organizuosianti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba prireikus į pagalbą galės kviestis ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos turimus laivus ir kitą techniką.

Numatyta, kad, kai reikalinga žvalgyba iš oro, į pagalbą galės būti kviečiami ne tik pasieniečių Aviacijos valdybos budėtojai, bet ir Lietuvos kariuomenės oro žvalgybos dalinys.

Išlaisvinti Valstybės sienos apsaugos tarnybą nuo papildomos funkcijos rūpintis ir Kuršių marių teršimo likvidavimo darbais nuspręsta, kai į Lietuvą iš Baltarusijos ėmė plūsti migrantai.

Pasieniečių nebeapkrauti papildomomis funkcijomis svarbu ir todėl, kad Kuršių marios yra kaimynystėje su Rusija, kurios santykiai su kaimyninėmis šalimis pastaruoju metu  nedraugiški.

Pasak pranešimo, departamento pareigūnai antradienį buvo informuoti, kad Šiauliuose iš įmonės „Žeimelio grūdai“ sojų aliejaus perpumpavimo ir laikymo stoties išsiliejo apie 1 toną, pirminiais duomenimis, sojų aliejaus.

Į įvykio vietą atvykę aplinkosaugos pareigūnai kartu su ugniagesiais gelbėtojais lokalizavo taršą boninėmis užtvaromis ir kartu su „Žeimelio grūdų“ vadovu pradėjo koordinuoti taršos likvidavimo darbus.

Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai paėmė laboratorinius mėginius teršalams identifikuoti.

Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taršos incidentų likvidavimo jūroje veiksmų pratybose „Spill 2013“ ketvirtadienį treniravosi Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivai bei Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivis.

Lietuvai atstovavo Karinių jūrų pajėgų paieškos, gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas „Šakiai“ ir orlaivis L-410, Lenkijos – paieškos, gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas „Kapitan Poinc“, Rusijai – taršos likvidavimo ir gelbėjimo laivai „Balhan“ ir „Genadij Kozuhov“, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Pagal 2009 m. spalį pasirašytą trišalį Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos susitarimą tarptautinės teršimo incidentų likvidavimo pratybos Baltijos jūroje organizuojamos kas dveji metai vis kitoje šalyje.

Šalys, besiribojančios su Baltijos jūra, pagal HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos) konvenciją yra suskirstytos į regionus bendrų paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo darbams koordinuoti ir vykdyti. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, kadangi Lenkija, Lietuva ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis sudaro vieną iš šių subregionų, todėl šalys kasmet pakaitomis organizuoja trišales paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo jūroje pratybas.

Šiemet pratybas organizavo Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.