„Teismas (...) daro išvadą, kad byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nebuvo neginčijamai įrodyta jos kaltė, nebuvo nustatyta nė vieno tiesioginę kaltinamosios kaltę patvirtinančio įrodymo“, – BNS sakė teismo atstovė Jurgita Urbanavičiūtė.

Išteisintosios naudai iš valstybės priteistos proceso išlaidos – 6,3 tūkst. eurų.

Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Prokuratūra kaltinamajai prašė skirti 2,5 tūkst. eurų baudą. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos prokuratūra prašė atmesti kaip neįrodytą, o neturtinę mažinti teismo nuožiūra.

Nukentėjusioji Dalia Cibulskienė prašė jai priteisti 14,5 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 2,5 tūkst. eurų turtinę žalą.

Teismas šiuos ieškinius nuosprendžiu atmetė.

Savivaldybės tarybos narei buvo pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už dokumento klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Už tai gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Įtarimai L. Radzevičiūtei buvo pareikšti dar 2019 metų rugpjūtį, ji savo kaltę neigė.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus prokurorų persiųstą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareiškimą, į prokurorus kreiptasi 2019 metų gegužę gavus vieno savivaldos rinkimuose dalyvavusio kandidato pranešimą.

Tuometinė VRK pirmininkė teigė, kad iš komisijos surinktos bei patikrintos informacijos nebuvo galimybės nustatyti, ar tam tikra finansinė operacija buvo atlikta paties kandidato, ar pasinaudojant kandidato duomenimis, jo vardu. Kilus rimtų abejonių, buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Tarybos narė L. Radzevičiūtė teigė atlikusi piniginę operaciją už kitą Lietuvos centro partijos atstovę su partijos pirmininko Naglio Puteikio žinia.

Savivaldos rinkimuose L. Radzevičiūtė į miesto tarybą buvo išrinkta pagal Lietuvos centro partijos sąrašą.

42-ejų L. Radzevičiūtė buvo viena iš kandidatų kovo 5 dieną vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose į Alytaus miesto merus ir tarybos narius, ją iškėlė Lietuvos regionų partija. Ji mero rinkimuose surinko 2,88 proc. balsų, taip pat nepateko ir į naująją tarybą.

Byla Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams buvo perduota birželį, teismo posėdis kol kas nepaskirtas, BNS šią savaitę pranešė teismo atstovė Jurgita Urbanavičiūtė.

Prokuratūra apie bylos perdavimą teismui neskelbė.

Savivaldybės tarybos narei pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu.

Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Tyrė beveik trejus metus

Įtarimai L. Radzevičiūtei buvo pareikšti dar 2019 metų rugpjūtį. Politikė bylos perdavimą teismui sieja su artėjančiais savivaldos rinkimais.

„Tiesą sakant, jau prieš pusantrų metų turėjau informacijos, kad bus laukiama artėjančių savivaldos rinkimų ir, kad net nesant jokių svarių mano kaltės įrodymų, byla vis tiek keliaus į teismą prieš artėjančius savivaldos rinkimus. Taip ir įvyko“, – mano L. Radzevičiūtė.

Ji sakė besidžiaugianti galimybe savo tiesą ir nekaltumą įrodinėti teisme.

„Pagaliau man bus atrištos rankos atviriau kalbėti bei viešinti šios bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą“, – BNS sakė L. Radzevičiūtė.

Marijampolės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas BNS sakė, jog „ikiteisminio tyrimo trukmė betarpiškai susijusi su vienos iš proceso dalyvių probleminiu dalyvavimu procese“.

Pagaliau man bus atrištos rankos atviriau kalbėti bei viešinti šios bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus prokurorų persiųstą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareiškimą, į prokurorus kreiptasi tų metų gegužės mėnesį gavus vieno savivaldos rinkimuose dalyvavusio kandidato pranešimą.

Tuometinė VRK pirmininkė teigė, kad iš VRK surinktos bei patikrintos informacijos, nebuvo galimybės nustatyti, ar tam tikra finansinė operacija buvo atlikta paties kandidato, ar pasinaudojant kandidato duomenimis, jo vardu atliekant atitinkamą operaciją. Kilus rimtų abejonių, buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Tarybos narė L. Radzevičiūtė teigė atlikusi piniginę operaciją už kitą Lietuvos centro partijos atstovę su partijos pirmininko Naglio Puteikio žinia.

„Tai buvo kandidatė iš mūsų sąrašo – Dalia Cibulskienė. Ir su partijos pirmininko N. Puteikio žinia ji man norėjo duoti grynus pinigus. Aš už ją atlikau operaciją – įnešiau į pašto skyrių. Viskas. Centro partijos sąskaita tų pinigų nepriėmė, juos grąžino atgal tai moteriai, tą patarė padaryt pats partijos pirmininkas“, – BNS anksčiau yra sakiusi Alytaus tarybos narė.

Savivaldos rinkimuose L. Radzevičiūtė į miesto tarybą buvo išrinkta pagal Lietuvos centro partijos sąrašą.

Ji taip pat dirbo Seimo nario Mindaugo Puidoko patarėjų komandoje, o anksčiau dirbo Seimo nario N. Puteikio patarėja.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį pripažino jos įgaliojimus.

B. Vėsaitė Lazdijų savivaldybės taryboje pakeis partijos kolegą Justą Pankauską. Jis tarybos nario mandato atsisakė dėl nesuderinamų pareigų.

Dėl asmeninių priežasčių dirbti taryboje atsisakė ir Joalita Lynikienė. Ji Socialdemokratų partijos kandidatų į Lazdijų savivaldybės tarybą sąraše buvusi aukščiau už B. Vėsaitę.

2019 metais per savivaldos rinkimus socialdemokratai šioje savivaldybėje iškovojo du mandatus.

B. Vėsaitė nuo 2000 iki 2016 metų buvo Seimo narė, 2012–2013 metais ėjo ūkio ministrės pareigas.

Etikos sargai buvo nustatę, kad politikė etikos nepažeidė.

Tačiau šį nutarimą VTEK apskundė Klaipėdos mažųjų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" vadovas Algirdas Valentinas, kuris jaučiasi įžeistas A.Velykienės viešai ištartos frazės.

Pasak A.Valentino, A.Velykienė pernai liepos 20 d. vykusiame jungtiniame Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos ir Klaipėdos savivaldybės Jūrinių bei vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas bei A.Valentino garbę ir orumą.

Skunde dėstoma, kad minėto posėdžio metu A.Valentinui pareiškus kritiką politikei, ši, esą rodydama į A.Valentiną pirštu bei sakydama "šis ponas", pareiškė, jog jis be leidimo ir nemokėdamas jokių mokesčių prie Klaipėdos muziejaus krantinės laikė savo laivą.

Penktadienį vykusiame Etikos komisijos posėdyje kilo ginčas dėl to, kad neaišku, apie kokį asmenį yra kalbama, – juridinį ar fizinį.

Etikos komisijai raštą pateikęs A.Valentinas raštą teikė kaip asociacijos vadovas, tad tai, pasak komisijos narių, sukėlė dviprasmybių.

Vis dėlto išanalizavusi iš naujo visą surinktą medžiagą, Etikos komisija balsavo, kad A.Velykienė pažeidė etiką.

Už šį sprendimą balsavo šeši komisijos nariai, trys buvo prieš, vienas susilaikė.

Priėmę sprendimą, kad A.Velykienei Etikos komisija turės rekomenduoti atsiprašyti A.Valentino, komisijos nariai susizgribo, kad nėra aišku, kaip politikė turės tai padaryti.

Nuspręsta konsultuotis su teisininkais ir dar kartą rinktis į posėdį jau šį, kovo mėnesį.

Šią kandidatūrą miesto meras Artūras Visockas pateikė tarybos nariams.

„S. Potelienė yra puiki vadovė ir tarybos narė, labai gerai suprantanti svarbiausius miesto ir regiono iššūkius bei problemas. Šiauliečiai iš mūsų tikisi ne tik tęsiamų ir tinkamai atliekamų darbų, bet ir aukštos politinės kultūros, glaudaus bendradarbiavimo su bendruomene, todėl ilgametė Simonos patirtis miesto taryboje yra ypatingai reikšminga“, – pranešime teigė A. Visockas.

„Esu įsitikinęs, jog tarybos nariai vienbalsiai pritars šiai kandidatūrai ir galėsime tęsti rekordinės apimties darbus mieste dar efektyviau“, – sakė jis.

Savivaldybės teigimu, S. Potelienė taryboje dirba nuo 2015 metų, yra frakcijos „Dirbame miestui“ seniūnė, taip pat Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkė ir Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos bei Šiaulių regiono plėtros tarybos kolegijos narė.

S. Potelienė, kaip teigiama pranešime, Šiaulių universitete baigusi ekonomikos bakalauro ir magistrantūros studijas, vėliau apgynusi socialinių mokslų srities ekonomikos mokslo krypties daktaro disertaciją.

Šiuo metu S. Potelienė vadovauja bendrovės „Šiaulių vandenys“ Finansų ir planavimo skyriui bei dėsto paskaitas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos studentams.

Šiaulių vicemero postas laisvas po to, kai į Seimą buvo išrinktas buvęs vicemeras Domas Griškevičius.

Pasiekė skundas

Uostamiesčio Etikos komisijos narius pasiekė Modesto Nugaro pranešimas, kuriame reiškiamos abejonės dėl L. Girskienės ir R. Zaborės bendravimo ir ar tai nepažeidžia politiko elgesio normų, skaidrumo reikalavimų.

Dar prieš komisijos nariams pradedant tartis, šiuo klausimu pasisakiusi L. Girskienė sakė, kad Etikos komisija pastaruoju metu tampa įrankiu, siekiant paveikti politikų veiksmus ar su jais susidoroti. Tai, politikės nuomone, padaryti siekta ir šįkart.

"Šiuo metu pareiškėjas dirba bendrovės "Raguvilė" marketingo vadybininku. M. Nugaras buvo Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Klaipėdos mero rinkimuose", – dėstė L. Girskienė.

Anot jos, pateiktas skundas yra šios bendrovės kova prieš politikę dėl to, kad ji, kaip pati teigia, kovoja prieš verslininkų planus Klaipėdos rajone, Šimkų kaime.

"M. Nugaras atstovauja įmonės interesams, ir šitas skundas yra noras susidoroti su manimi, paveikti mane", – puolimą įžvelgė politikė.

Akcentavo aukštus standartus

Informavusi, kad nusišalins nuo klausimo svarstymo, L. Girskienė dar pareiškė, kad ne Etikos komisijos kompetencija yra spręsti, su kuo politikas gali bendrauti ir su kuo neturėtų.

Tokią poziciją palaikė ne visi miesto etikos sargai.

Etikos komisijos narys Kazys Bagdonas teigė, kad politikai vis dėlto turėtų rūpintis geru savo įvaizdžiu ir paisyti aukštų standartų.

Raimonda Zaborė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Čia kalba eina apie nuolatinį, o ne atsitiktinį bendravimą. Etikos kodeksas numato, kad politikas turėtų atsižvelgti, su kuo bendrauja, nes tai jo įvaizdis", – dėstė politikas.

Jo kolega komisijoje Rimantas Didžiokas laikėsi nuomonės, kad politikai turi vengti kontaktų su abejotinos reputacijos asmenimis.

"Tai yra norma. Nežinau, ar ji kur nors yra įrašyta, ar nėra. Tuo labiau, jeigu kontaktuojama nuolat. Tai yra tokia kaip ir visiems suprantama, nerašyta taisyklė. Jeigu tai yra kur nors užrašyta – turėtume į tai atsižvelgti", – aiškino politikas.

Tyrimo nepradėjo

Tiesa, būta ir palaikančių poziciją, kad politikams neturėtų būti aiškinama, su kuo bendrauti.

Ironizuodamas Alvidas Šimkus kolegų klausė, ar politiku, tarybos nariu tapęs žmogus turi prašyti tų, su kuriais ketina bendrauti, kad atneštų pažymas dėl teistumo ir pan.

Komisijos nariui Sauliui Liekiui skundas pasirodė keistokas.

Ligita Girskienė / Vytauto Petriko nuotr.

"Kaltina žmogų, kodėl jis bendrauja su tam tikru žmogumi, kuris yra kažkada galbūt teistas. Bendrauti gali su bet kuo. Aš, kaip socialinis darbuotojas, irgi daug bendrauju su narkotikų vartotojais ir taip toliau", – dėstė S. Liekis.

Nuomonės, kad tyrimo pagal pateiktą skundą pradėti nereikia, laikėsi daugiau komisijos narių.

Todėl buvo apsispręsta tyrimo nepradėti, motyvuojant tuo, kad skundžiamos veiklos apibūdinime trūksta aplinkybių, pagal kurias komisija galėtų imtis šio klausimo.

Prezidentė ketvirtadienį taip pat susitiko su šio think tank'o įkūrėju Geert'u Cami, ir prezidentu Etjen'u Davignon'u, buvusiu Europos Komisijos viceprezidentu bei aptarė bendradarbiavimo galimybes įvairiuose projektuose.

D. Grybauskaitė buvo pakviesta aktyviai dalyvauti organizacijos veikloje ir tapti Patikėtinių tarybos nare, pranešė Prezidentės biuras.

Ekspertinė ne pelno organizacija „Friends of Europe“, užsiimanti ES politikos analize, įkurta prieš 20 metų Briuselyje, siekia formuoti naujas Europos ateities idėjas. Patikėtinių taryboje – daug įžymių politikos, verslo, visuomenės veikėjų: Joaquin'as Almunia, Michel'is Barnier, Carl'as Bildt'as, Jaap'as de Hoop Scheffer'is, Javier'as Solana, Herman'as van Rompuy, Toom'as Hendrik Ilves'as, Pascal'is Lamy, Mario Monti ir kiti.

Organizacija „Friends of Europe“ save laiko tiltu tarp politikos formuotojų ir visuomenės, verslo bendruomenės. Vienas iš „Friends of Europe“ veiklos metodų - palaikyti tiesioginį ryšį su piliečiais, įtraukti juos į diskusiją, kaip turėtų keistis politika. Taip pat atliekami tyrimai, kuriuose dalyvauja žurnalistai. Organizacijos rengiamos internetinės diskusijos „Debating Europe“ yra sulaukusios daugiau nei 4 mln. dalyvių.

„Friends of Europe“ jau šešiolika metų rengia forumą „State of Europe“, į kurį sukviečia įtakingiausius Europos politikos formuotojus.

Kalta dėl sukčiavimo pripažintai V. Račienei teismas yra skyręs pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Kartu su V. Račiene nuteista ir jos akių gydytoja Danutė Milkintienė. Ji pripažinta kalta dėl padėjimo sukčiauti, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo. Ji, kaip ir V. Račienė, nuteista pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Bylą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pripažino, kad nuosprendis, kuriuo už dokumentų klastojimą, sukčiavimą bendrininkaujant, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi buvo pripažinta V. Račienė ir medikė yra pagrįstas ir teisėtas, jame teisės taikymo klaidų ar esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų nepadaryta.

Antradienį Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija patvirtino Apeliacinio teismo išvadas, kad, siekiant nustatyti regėjimo funkcijų sutrikimus, pakanka Lietuvoje taikomais medicininiais tyrimo metodais surinktų patikrintų ir kitų bylos duomenų kontekste įvertintų įrodymų.

Teismai taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje galiojanti netekto darbingumo nustatymo sistema turi trūkumų, tokių kaip nedarbingumo lygio nustatymas vadovaujantis išimtinai medicininiu kriterijumi, dažnai nedalyvaujant pačiam asmeniui, dėl kurio yra priimamas sprendimas, ir t. t.

„Šie bei kiti trūkumai buvo konstatuoti ir 2012 metų gruodžio 20 dienos Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje dėl objektyvaus neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo ir efektyvios profesinės reabilitacijos. Tačiau šie konstatuoti teisinio reguliavimo trūkumai nelemia asmenų, pasinaudojusių jais, nebaustinumo“, – rašoma Aukščiausiojo Teismo pranešime.

V. Račienė ir D. Milkintienė „Sodrai“ turės grąžinti 16 tūkst. 964 eurus.

Bylos duomenimis, nors V. Račienei buvo nustatytas 10 proc. darbingumas, ji vairavo automobilį ir vaikščiojo be akinių.

Moteris anksčiau taip pat anksčiau dirbo tuometinio Seimo nario socialdemokrato Edvardo Žakario padėjėja.

Byla nagrinėta uždaruose posėdžiuose, nes bylos duomenys susiję su asmens sveikata.

Pareigūnų teigimu, pagal gydytojų parengtus medicininius dokumentus bei išvadas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno 5-ojo teritorinio skyriaus komisija V. Račienei nustatė tikrovės neatitinkantį 90 proc. netekto darbingumo lygį ir specialiuosius nuolatinius slaugos poreikius neterminuotam laikui.

STT pareigūnai per ikiteisminį tyrimą nustatė, kad V. Račienė galbūt nepagrįstai, apgaule savo naudai nuo 2010 metų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gavo apie 17 tūkst. eurų išmokų dėl jai nustatyto neįgalumo – neva abiejų akių lėtinių nepagydomų ligų bei didelių regėjimo funkcijų sutrikimų.

2015 metų rugsėjo 21 dieną Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius panaikino šiaulietei anksčiau nustatytą neįgalumą ir specialiuosius poreikius.

Šiemet kovą Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti dar vieną bylą dėl galbūt nepagrįstai nustatyto darbingumo netekimo, simuliuojant regos sutrikimus.

Prieš teismą stojo Eglė Ruzgienė, ji yra V. Račienės dukra.

Kartu su E. Ruzgiene teisiama gydytoja D. Milkintienė. Gydytoja oftalmologė kaltinama sukčiavimu ir dokumentų klastojimu.

Trečia kaltinamoji – V. Račienės draugė Rita Jankauskienė. Pastaroji dirbo Šiaulių globos namuose socialine darbuotoja, ji taip įtariama nepagrįstai gavusi nBuvusi Šiaulių tarybos narė ir medikėeįgalumo išmoką.

Teismui buvo pateiktas prašymas nagrinėti šią bylą uždarame posėdyje, teismas šį prašymą atmetė.

Ilgametė matematikos mokytoja

Ji pakeitė socialdemokratą Petrą Mikelionį, kuris neteko tarybos nario mandato deklaravęs savo gyvenamąją vietą ne Kauno rajone. Nepartinė, tačiau Socialdemokratų partijos sąraše savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusi L.Rutkauskienė davė tarybos nario priesaiką, jai įteiktas tarybos nario ženklelis. L.Rutkauskienė – Čekiškės P.Dovydaičio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, matematikė. Ši mokykla – vienintelė jos darbovietė, moteris čia dirba 32 metus – nuo tada, kai baigė Vilniaus pedagoginį institutą. L.Rutkauskienė iki šiol matematikos moko dvi gimnazijos klases. Moksleivių mylima pedagogė pernai buvo išrinkta Kauno rajono Metų mokytoja.

P.Mikelionis buvo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Biudžeto ir finansų bei Strateginio planavimo komitetų narys. Ketvirtadienį L.Rutkauskienė dar nežinojo, ar užims P.Mikelionio vietą šiuose komitetuose. "Kol kas nežinau, nei kokiuose komitetuose dirbsiu, nei kiek tai laiko užims ar kokiu metu dirbsiu. Kažin ar aš turiu reikiamas kompetencijas eiti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininko pareigas, – abejojo naujoji tarybos narė. – Norėčiau dirbti Kultūros ir švietimo ar Socialinių reikalų komitetuose. Šiomis sritimis aš domiuosi ir domėsiuosi, galvoju, kad turiu tam kompetencijų."

Tikisi suderinti darbus

Moteris neabejoja, kad, jai tapus tarybos nare, darbo krūvis padidės, tačiau pamokų gimnazijoje atsisakyti neketina. "Tos darbo valandos įeina į gimnazijoje mano užimamą etatą. Tikiuosi, visus darbus suderinsiu. Be to, situacija, kuriai susiklosčius, tapau tarybos nare, buvo netikėta, neplanuota – baigiantis mokslo metams, vienuoliktokus ir dvyliktokus perduoti kitiems mokytojams būtų sudėtinga", – užsiminė vietos politike tapusi mokytoja.

Prieš dvejus metus L.Rutkauskienė pradėjo eiti Čekiškės bendruomenės centro pirmininkės pareigas. Jos iniciatyva suvienytos miestelio ir gimnazijos bendruomenių pastangos gražinant Čekiškę: organizuojamos bendros talkos, renginiai. pašnekovė sakė kol kas negalinti pasakyti, ar toliau eis Čekiškės bendruomenės centro pirmininkės pareigas. "Bendruomenės ataskaitinis susirinkimas planuojamas apie balandžio 10 d. Nors nuostatuose parašyta, kad bendruomenės centro pirmininkas renkamas ketveriems metams, susirinkime, be abejo, kelsiu šį klausimą", – žadėjo pašnekovė.

Neplanuoja gauti lengvatų

Prieš pusmetį duodama interviu "Kauno dienai" L.Rutkauskienė buvo užsiminusi, kad finansavimą bendruomenės centro parengtiems projektams gauti sunku. Gal dabar, kai ji tapo tarybos nare, tai padaryti bus lengviau? "Vyriausybė kelia didelius reikalavimus projektams, kad jie taptų finansuojami. Antra, galbūt rašant projektus mūsų vadinamajame tolimame kaime mums iš tiesų pritrūksta žinių. Galbūt man padirbėjus taryboje, įgijus daugiau patirties, mūsų projektai taps stipresni. Tuomet gal ir taps lengviau gauti finansinę paramą. O apie kažkokias lengvatas, tapus tarybos nare, man net mintis nešauna", – tikino moteris.