Piršliai prisižiūri vaizdų
Klaipėdietė Svetlana Vasičkina per keliolika metų organizavo pusantro šimto vestuvių. Dabar moters verslą perėmė jos dukra Tatjana.
Per savo piršliavimo praktiką S.Vasičkina patyrė tiek situacijų, kad turi medžiagos storokai knygai apie tai, kas galėtų nutikti per vestuves.
Kartą jos praktikoje per tuoktuves net buvo pralietas kraujas, nes jaunikiui teko ginti savo ir nuotakos garbę kumščiais nuo gatvės chuliganų.
"Pamenu, tuokėsi korėjiečių kilmės vaikinas su baltaruse mergina. Ėjome fotografuotis prie fontanų šalia Dangės. Ten sėdėjo jaunuolių kompanija, jie gurkšnojo alų. Staiga jiems užkliuvo jaunųjų išoriniai skirtumai. Jie ėmė užgaulioti nuotaką, esą ką ji jame rado? Gal jie manė, kad jaunikis nesupranta lietuviškai, tačiau jo šeima Klaipėdoje gyveno jau labai seniai, vaikinas buvo baigęs lietuvių mokyklą. Taigi jaunasis neištvėrė tokio elgesio, atsiprašė savo nuotakos bei mūsų visų. Ir toliau jau viskas vyko kaip koviniame filme", – prisiminė Svetlana.
Per kelias minutes nepraustaburniai gulėjo ant grindinio, vienas jų – su nuplėšta ausimi. Aplink buvo pilna kraujo. Šventės nuotaika, žinoma, buvo sugadinta.
Kraują plovė vandens žarna
Vestuvių organizavimu šiuo metu aktyviai užsiima ir S.Vasičkinos dukra Tatjana.
Moteris pasakojo dramatišką vos ne Romeo ir Džuljetos istoriją. Jaunųjų šeimos prieštaravo jų santuokai.
Įtampa buvo jaučiama nuo pat vestuvių pradžios. O kai svečiai gerokai apgirto, viskas peraugo į susistumdymą.
"Kažkas pastūmė vieną jaunuolį, jis nusirito nuo laiptų ir susilaužė koją. Buvo itin daug kraujo, nes lūžis buvo atviras. Kol laukėme greitosios, kažkas paėmė baltą staltiesę, pradėjo šluostyti. Kai sužeistąjį išvežė, atėjo sodybos šeimininkas ir ėmė plauti kraują vandens žarna. Ta banga nusirito per visą kiemą. Vaizdas ir pati situacija buvo labai kraupu ir buvo sunku viską užglaistyti, nes nuotaikos jau nekokios", – prisiminė Tatjana.
Iškylose – jokio alkoholio
Savaitgaliais paprastai būna daug vestuvių. Neretai vestuvininkų kompanijos susitinka ne tik prie bažnyčių, santuokų rūmų, bet ir pakeliui link jūros, kur mėgstama fotografuotis.
S.Vasičkina pasakojo maždaug 10 metų senumo istoriją, kai viena vestuvininkų kompanija automobiliais visus kitus nuolat pralenkdavo, šūkavo išlindę pro langus, kitaip kvailiojo.
"Po kiek laiko mes grįžtame iš Palangos į Klaipėdą ir matome štai tokį vaizdą – viena su kita susidūrusios keturios mašinos, nuotaka guli ant plento jau uždengta, jaunikis vaikšto laukuose akivaizdžiai neblaivus, kruvinas, leisgyvis, susiėmęs už galvos. Taip baigėsi neprasidėjęs jaunųjų bendras gyvenimas, ir viskas dėl besaikio girtuokliavimo", – pasakojo S.Vasičkina.
Svetlana pabrėžė, kad į tas vestuves, kurias ji organizuodavo, kategoriškai neleisdavo imti alkoholio, kai jaunieji važiuodavo fotografuotis ar šiaip pabūti gamtoje.
"Jaunimas labai pykdavo dėl to. Ir nuolatos turėdavau jiems kartoti, kad tėvams juos noriu grąžinti sveikus ir gyvus, o paskui jau elkitės, kaip išmanote", – teigė S.Vasičkina.
Laimingai pasibaigusios nelaimės
Svetlana pasakojo apie jos organizuotas vestuves, kuriose ir pati tik per plauką nežuvo. Viename Klaipėdos restorane vidury salės buvo fontanas.
Moteris vedė puotą ir žengė kelis žingsnius atbula, kai netikėtai įkrito į fontaną. Visiems buvo labai juokinga.
"Juokiausi, žinoma, ir aš. Visa laimė, kad manęs, įkritusios į vandenį, nenutrenkė elektra, nes tuomet laikiau rankoje mikrofoną. Gerai, kad krisdama jį iškėliau virš galvos. Persirengiau, ir šventė toliau tęsėsi", – pasakojo Svetlana.
Nutiko ir ne tokių pavojingų dalykų. Buvo atvejis, kai prieš pat išvykstant į tuoktuvių ceremoniją, jaunikiui bekvailiojant, ant sėdmenų per siūlę plyšo kelnės.
"Jau reikia važiuoti į santuokų rūmus, o jaunikio kelnėse – baisiausia skylė. Paskubomis teko siūti. Šiaip taip spėjome. O per vestuves, kurios buvo švenčiamos ukrainiečių papročiu, liudininkas turėjo atkąsti kiek galima didesnį kąsnį lašinių, kad parodytų, kokia didelė yra jaunikio meilė nuotakai. Jis kando tuos lašinius, bet atkąsti negalėjo. Taip ir stovėjo su tuo lašinių gabalu burnoj sustingęs, kol visi ėmė juoktis", – prisiminė vestuves organizuojanti Tatjana.
Mamyčių ir anytų "pokštai"
Buvo atvejis, kai jaunikio motina užsakė itin prabangias vestuves – nuotakos suknelė išskirtinai puošni, pasamdyti šventės organizatoriai, muzikantų grupė, operatorius, fotografas, užsakytas prabangus restoranas Melnragėje.
Šventė buvo rengiama 70 žmonių, tačiau paaiškėjo, kad svečių bus perpus mažiau.
Prieš pat puotą jaunikio mamytė virėjams pareiškė, kad mėsos patiekalų jiems nebereikės, nes ji atsivežė žuvų. Liepė ruošti patiekalus iš žuvų, nors mėsos patiekalai jau buvo paruošti.
"Galiausiai, kai reikėjo su visais atsiskaityti, ji pareiškė, kad pinigų neturi, nes pametė. Iškvietėme policiją. Pareigūnai išsivežė ir nuotaką, ir jaunikį, ir jos tėvus. Nuovadoje išsiaiškinta, kad jaunikis dar ir pats ieškomas policijos. O jaunojo mamytė "nusiplovė" nuo visų reikalų. Labai keistos buvo vestuvės", – šypsojosi S.Vasičkina.
Dar keisčiau buvo pačioje nepriklausomybės pradžioje, kai Svetlanai teko organizuoti vestuves vienos tada žinomos Klaipėdoje damos dukrai.
"Kai jau reikėjo atsiskaityti su muzikantais, fotografais, operatoriais ir manimi, ji mums pareiškė, kad dirba Mokesčių inspekcijoje, ir pareikalavo pasiaiškinti, kaip už šią savo veiklą sumokėsime mokesčius valstybei. Mes nuščiuvome, kokie dar mokesčiai, buvo tik pati laisvosios rinkos pradžia. O iš fotografo tiesiog paėmė fotojuosteles, pagrasinusi atiduoti geruoju, jei jis nenori nemalonumų. Nukabinome nosis ir išėjome", – prisiminė S.Vasičkina.
Žmonės vis dar tiki prietarais
Kad vestuvės vyktų sklandžiai ir būtų išvengta nelaimių tiek per šventę, tiek tolesniame vedybiniame gyvenime, žmonės laikosi tam tikrų papročių, apipintų prietarais.
Anot S.Vasičkinos, negalima skolinti nuotakos suknelės kitai jaunajai, nes neaišku, kaip susiklostė ankstesnės nuotakos gyvenimas, ir tos jos nelaimės neva gali persekioti visas kitas merginas, dėvėsiančias tą patį rūbą.
Dar kiti mano, kad blogas ženklas, jei iki vestuvių jaunikis pamatys savo išrinktosios suknelę.
Iki santuokos ceremonijos nuotaka paprastai niekam neduoda palaikyti savo puokštės, nes tai esą blogas ženklas.
Dar blogiau, jei kas nors svetimas pasimatuoja vestuvinius žiedus.
Esą labai blogas ženklas, jei bažnyčioje per ceremoniją ant grindų nukrenta jaunavedžių žiedas.
Teigiama, kad vis dar madinga savo vedybinę ateitį "išsiaiškinti" pas būrėją.
Pakanka ir vienos dienos?
Vienas garsiausių piršlių Lietuvoje – komikas Raimundas Šilanskas sutuokė šimtus porų. Ir, kaip pats teigė, po 200 vestuvių, vos pamatęs jaunavedžius, jis galėdavo pasakyti, ar ta pora gyvens kartu.
"Pagal anytos veidą galima nuspręsti, kaip ji priima marčią ir kaip sūnus klauso mamos. Kartais jau per vestuves matyti, kad iš tos santuokos nieko nebus", – pasakojo R.Šilanskas.
Labai didelių tragedijų per savo piršliavimo patirtį R.Šilanskas teigė nepatyręs, tačiau viena istorija itin įsiminė.
"Jaunikis pagriebė jaunąją ant rankų ir, norėdamas pasirodyti, per tiltą norėjo perbėgti pirmas. Ir labai apmaudžiai griuvo. Vaizdas buvo baisus – jaunosios suknelė suplyšo, jaunikio keliai – kruvini. Jaunoji taip "užsiputojo", kad liepė jam važiuoti savo keliais. O šiaip didelių tragedijų patirti neteko. Bet pasitaikydavo, kai antrą vestuvių dieną jaunikis prie stalo sėdėdavo prakirsta lūpa ir pamušta akimi, o jaunoji su juo nesikalbėdavo. Gerai, kad dabar vestuvės nebevyksta dvi ar tris dienas, kaip būdavo anksčiau", – kalbėjo R.Šilanskas.
Pasitaikydavo, kai antrą vestuvių dieną jaunikis prie stalo sėdėdavo prakirsta lūpa ir pamušta akimi, o jaunoji su juo nesikalbėdavo.
Pati didžiausia tragedija
Vis dėlto nelaimių išvengti net ir per šventes nepavyksta. Bene pati skaudžiausia jų Lietuvoje nutiko 1998-ųjų rugpjūčio 30 d. Plungės rajone.
Antrąją vestuvių dieną puotos svečiai buvo skraidinami sraigtasparniu virš Platelių ežero.
49 m. pilotas iš Rygos, pavojingais piruetais bauginęs žiūrovus, nusileido vos per metrą nuo vandens, staiga sraigtasparnio ratai kliudė ežero paviršių, skraidyklė vertėsi ir išsyk nuskendo.
Sraigtasparnį gelbėtojai aptikto 9 metrų gylyje, jame žuvo 10 žmonių (nuo 7 iki 62 m.), tarp jų – pilotas ir 5 vaikai.
Tik jaunojo teta iškilo iš vandens be sąmonės, tačiau dėl daugybės sužalojimų ji ligoninėje išgyveno vos porą savaičių.
Nepaprastos tiems laikams vestuvės staiga virto kraupiausiomis laidotuvėmis. Jaunikis neteko motinos ir seserų. Jaunoji gedėjo mamos.
Jaunieji liko gyvi, nes turėjo skristi kitu reisu. Vėliau buvo nustatyta, kad pilotas buvo neblaivus.
Beveik "pasakėlės iš rūsio"
Beveik legenda virtusi istorija, kai vestuvės virto kone siaubo filmu, nutiko sovietmečiu, praeito amžiaus 8-ajame dešimtmetyje. Tada buvo įprasta stabdyti vestuvininkus, ištiesiant virvę ar juostą, puoštą gėlėmis, kad jaunųjų svita "išsipirktų" saldainiais ar svaigalais. Tokie veikėjai, laukdami "Volgos" su jaunaisiais, per kelią tarp dviejų beržų ištempė grandinę, kuria rišami galvijai. Vairuotojas, pamatęs užtvertą kelią, paspaudė greičio pedalą. Tvirtai užrišta grandinė nupjovė automobilio viršų ir visiems viduje buvusiems vestuvininkams galvas.
O štai jau nepriklausomoje Lietuvoje švenčiant vestuves viename Dzūkijos kaime girta kompanija naktį važinėjosi automobiliu ir sukėlė avariją, kurios metu žuvo jaunuolis.
Vidurio Lietuvoje per vestuvių puotą girtas jaunikio dėdė šampano taurės šuke perrėžė gerklę kitam pokylio dalyviui.
Šiaurės Lietuvos kaime per vestuvių įkarštį girtas jaunikis sulaužė nosį savo žmonos paaugliui sūnui.
O Vilniaus rajone neblaivus uošvis peiliu mirtinai subadė jaunikį.
