Tai galėtų suteikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui galimybę be jokių komplikacijų šiais metais sudalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės aukščiausiojo lygio susitikime Rio de Žaneire.

TBT dėl valstybių vadovų neliečiamybės diskutuoja nuo 2007 metų ir neaišku, ar pavyks priimti kokį nors sprendimą iki lapkritį įvyksiančio 20 didžiausių pasaulio ekonomikų lyderių susitikimo. Tačiau ši Brazilijos pozicija gali leisti jos vyriausybei nepaisyti TBT pernai Hagoje išduoto V. Putino arešto orderio, grindžiamo kaltinimais karo nusikaltimais, susijusiais su karu Ukrainoje, įskaitant įtariamą neteisėtą ukrainiečių vaikų deportavimą į Rusiją.

Brazilijos kairiųjų pažiūrų prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) praėjusį rugsėjį per G-20 viršūnių susitikimą Naujajame Delyje pareiškė, kad V. Putinas nebus sulaikytas, jei dalyvaus susitikime Rio de Žaneire. Tačiau, sulaukęs plačios kritikos, jis atsiėmė šį pareiškimą, sakydamas, kad tai priklauso nuo Brazilijos teismų, o ne nuo jo vyriausybės.

Rusija buvo prisijungusi prie TBT, bet 2016 metais išstojo po to, kai Hagoje įsikūręs teismas ėmėsi veiksmų dėl 2014-aisiais Maskvos įvykdytos invazijos į Krymą ir jo aneksijos. Kremlius yra pareiškęs, kad TBT kaltinimai V. Putinui yra absurdiški ir nepagrįsti.

Brazilija, pati priklausanti TBT, tvirtina, kad valstybių vadovų imunitetas yra būtinas siekiant skatinti taikius valstybių santykius, leidžiant jiems dalyvauti diplomatinėse konferencijose ir kitokio pobūdžio vizituose užsienio šalyse. Dokumente, kuriame neminimas nei V. Putinas, nei G-20 aukščiausiojo lygio susitikimas, Brazilija teigė, kad TBT sprendimai turėtų būti taikomi tik Romos statutą, pagal kurį pripažįstama šio teismo jurisdikcija, ratifikavusioms šalims.

Teismas apkaltino leitenantą generolą Sergejų Kobylašą ir karinio jūrų laivyno admirolą Viktorą Sokolovą nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. kovo vykdžius išpuolius prieš Ukrainos elektros energijos infrastruktūrą.

„Mes šito nepripažįstame“, – kalbėdamas per spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Rusija nėra pasirašiusi Romos statuto, kuriuo steigiamas TBT, pareiškė jis.

„Tai nėra pirmas sprendimas, mums yra žinoma apie įvairius uždarus ten vykstančius procesus, kurie laikomi paslaptyje“, – tęsė jis.

Teismas praėjusių metų kovą išdavė ir prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, tačiau Maskva šį sprendimą pavadino „niekiniu“. Atsakydama į jį Rusija pati išdavė orderį suimti TBT pirmininką.

Hagoje įsikūręs TBT neturi nuosavų policijos pajėgų, kurios galėtų vykdyti jo arešto orderius, todėl šiuo atžvilgiu pasikliauja 124 savo narių teisingumo sistema.

„Kiekvienas Rusijos vadas, įsakantis smogti į Ukrainos civilius ir svarbią infrastruktūrą, turi žinoti, kad teisingumas bus įvykdytas. Kiekvienas tokių nusikaltimų vykdytojas turi žinoti, kad bus patrauktas atsakomybėn“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė V. Zelenskis.

Jis įvardijo šiuos du asmenis – armijos generolą leitenantą ir laivyno admirolą Sergejų Kobylašą ir Viktorą Sokolovą – ir nurodė, kad įtariami jų nusikaltimai buvo įvykdyti nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų kovo.

Tai tik antras kartas, kai tarptautinis teismas viešai paskelbė apie arešto orderius, susijusius su Rusijos karu Ukrainoje. 2023 metų kovą teismas paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vaikų teisių kontrolierės arešto orderį dėl karo nusikaltimų, kaltindamas juos asmenine atsakomybe už vaikų grobimą iš Ukrainos.

Pastaruosius orderius Kremlius pavadino niekiniais.

S. Kobylašas ir V. Sokolovas ieškomi dėl karo nusikaltimo: atakų nukreipimo į civilinius objektus ir pernelyg didelės atsitiktinės žalos civiliams gyventojams arba žalos civiliniams objektams, ir nusikaltimo žmoniškumui: nežmoniškų veiksmų.

Šiuo laikotarpiu buvo vykdoma įtariama smūgių kampanija prieš daugybę elektros jėgainių ir pastočių, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdyta daugelyje Ukrainos vietų.

Teismas nurodė, kad prokurorų pateiktus įrodymus išnagrinėję teisėjai teigė, jog yra pagrįstų priežasčių manyti, kad šie du vyrai yra atsakingi už raketų smūgius, kuriuos jų vadovaujamos pajėgos nuo 2022 metų spalio 10-osios iki bent 2023 metų kovo 9-osios vykdė prieš Ukrainos elektros infrastruktūrą.

„Šiuo laikotarpiu buvo vykdoma įtariama smūgių kampanija prieš daugybę elektros jėgainių ir pastočių, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdyta daugelyje Ukrainos vietų“, – sakė TBT.

Nuo invazijos pradžios prieš daugiau nei dvejus metus Rusijos pajėgos ne kartą taikėsi į Ukrainos infrastruktūrą.

TBT teigė, kad ši kampanija „kvalifikuotina kaip elgesys, apimantis daugkartinius veiksmus prieš civilius gyventojus, vykdant valstybės politiką“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasveikino TBT sprendimą išduoti arešto orderius šiems rusams.

„Kiekvienas Rusijos vadas, įsakęs smogti Ukrainos civiliams gyventojams ir svarbiausiai infrastruktūrai, turi žinoti, kad teisingumas bus įvykdytas. Kiekvienas tokių nusikaltimų vykdytojas turi žinoti, kad bus patrauktas atsakomybėn“, – sakoma V. Zelenskio pranešime socialiniuose tinkluose.

Mažai tikėtina, kad kuris nors iš įtariamųjų bus perduotas Hagos teismui. Rusija nėra tarptautinio teismo narė, nepripažįsta jo jurisdikcijos ir atsisako išduoti teismo apkaltintus įtariamuosius.

Teismas neatskleidė išsamios informacijos apie orderius, „siekdamas apsaugoti liudytojus ir tyrimą“.

Tačiau jis teigė, kad paskelbė apie orderius „atsižvelgdamas į tai, kad, įtariama, tebevyksta elgesys, panašus į nagrinėjamą šioje situacijoje, kuris prilygsta tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams“. TBT teigimu, jų paskelbimas „gali padėti užkirsti kelią tolesniam nusikaltimų darymui“.

Buvęs Baltarusijos kultūros ministras Pavelas Latuška teigė, kad dalis naujos informacijos gauta iš savų asmenų Baltarusijoje.

„Dalijamės papildomais įrodymais, kad A. Lukašenka, būdamas vadinamosios Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės vadovu, tiesiogiai dalyvavo neteisėtai deportuojant ukrainiečių vaikus į Baltarusiją“, – prie Teismo būstinės Hagoje naujienų agentūrai AP sakė buvęs ministras.

Anot jo, dosjė taip pat yra įrodymų ir anksčiau nežinotų faktų apie įvairių Baltarusijos ir Rusijos organizacijų, taip pat jų vadovų ir narių dalyvavimą neteisėtai deportuojant ukrainiečių vaikus į Baltarusiją, be to, pateikiama išsamesnės informacijos apie ukrainiečių vaikų perauklėjimo programą valstybinėje stovykloje, siekiant pakeisti vaikų mentalitetą pagal rusiškus naratyvus pasauliui.

P. Latuška teigė, kad dosjė taip pat nurodyti 37 ukrainiečių vaikų, neteisėtai perkeltų iš Ukrainos į Baltarusiją, asmens duomenys.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija antradienį komentarų nepateikė.

Birželį P. Latuška pateikė teismui informacijos, kuri, jo teigimu, rodė, kad daugiau kaip 2,1 tūkst. ukrainiečių vaikų iš mažiausiai 15 Rusijos okupuotų Ukrainos miestų A. Lukašenkai pritarus buvo prievarta išvežti į Baltarusiją.

A. Lukašenka atmetė šiuos kaltinimus kaip beprotybę, teigdamas, jog Baltarusija laikinai priglaudė vaikus, kad padėtų jiems atsigauti nuo karo sukeltos traumos.

TBT savo ruožtu atlieka Ukrainoje įvykdytų nusikaltimų tyrimą.

Kovą teismas išdavė arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai. Hagos teisėjai teigė nustatę pagrįstų priežasčių manyti, kad jie abu yra atsakingi už karo nusikaltimus – neteisėtą vaikų deportaciją ir neteisėtą jų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją. Maskva šiuos kaltinimus atmetė.

P. Latuška buvo priverstas išvykti iš Baltarusijos dėl šios šalies valdžios spaudimo po to, kai A. Lukašenka buvo paskelbtas 2020-ųjų rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarai pasmerkė kaip suklastotus, laimėtoju. Dabar P. Latuška gyvena Lenkijoje.

Klimato aktyvistai iš grupės „Extinction Rebellion“ šiek tiek po vidurdienio sustojo ant tilto priešais Hagoje įsikūrusį teismą ir laikė plakatą su užrašu „Netanyahu yra karo nusikaltėlis“. Nuo spalio 7-osios, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį, aktyvistų grupės, kuri iš pradžių buvo įkurta kovai su klimato kaita, Nyderlandų skyrius surengė ir keletą kitų palestiniečius palaikančių akcijų.

„Demonstracija nesutrikdė įprastos TBT veiklos. Situaciją sprendė TBT apsauga kartu su policija“, – sakė TBT atstovė spaudai Sonia Robla.

19 asmenų, kuriuos policija po trumpo sulaikymo paleido, prisijungė prie nedidelio palestiniečių protesto už TBT teritorijos ribų.

Demonstracija vyko tuo metu, kai Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) atvyko į Artimuosius Rytus susitikti su B. Netanyahu ir palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu).

Tai bus pirmoji V. Putino kelionė į užsienį po to, kai kovą Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė jo arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją.

„Kirgizijos prezidento Sadyro Japarovo (Sadyro Džaparovo) kvietimu spalio 12 dieną mūsų šalyje su oficialiu vizitu lankysis Rusijos Federacijos prezidentas“, – pranešė Kirgizijos naujienų agentūra „Kabar“, remdamasi prezidento kanceliarijos pareigūno tvirtinimu.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad V. Putinas ketina apsilankyti Rusijos oro pajėgų bazėje į rytus nuo Kirgizijos sostinės Biškeko esančiame Kanto mieste, minint 20-ąsias jos atidarymo metines.

Ilgametis lyderis retai palieka savo šalį nuo tada, kai 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą.

Vėliausią kartą užsienyje jis lankėsi praėjusių metų gruodį, kai vyko į Kirgiziją ir Baltarusiją.

Kirgizija nėra ratifikavusi Romos statuto – TBT steigimo sutarties, įpareigojančios nares laikytis šio teismo sprendimų.

Iš TBT narių nuo kovo tikimasi, kad Rusijos lyderiui įžengus į jų teritoriją, jis bus sulaikytas.

Dėl tokios grėsmės V. Putinas nusprendė nedalyvauti liepą Pietų Afrikos Respublikoje, kuri yra TBT narė, vykusiame BRICS bloko aukščiausiojo lygio susitikime.

Antradienį Maskvos pasipiktinimą sukėlė Armėnijos parlamentas, pritaręs svarbiam žingsniui siekiant prisijungti prie šios institucijos.

Kelionėje po Europą jis daugiausia dėmesio skiria veiksmams prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.

Vašingtonas niekada neratifikavo Romos sutarties, kuri yra Hagoje įsikūrusio teismo steigimo dokumentas.

Ankstesnė JAV administracija net buvo paskelbusi teismui sankcijas dėl jo vykdytų tyrimų Afganistane.

M. Garlandas atvyko į Europą „susitikti su tarptautiniais kolegomis, kad aptartų Rusijos patraukimą atsakomybėn ir kitus bendrus teisėsaugos prioritetus“, teigė JAV teisingumo departamentas, vizitą į TBT pavadinęs istoriniu.

2002 metais įsteigtas TBT, kurio paskirtis – teisti už didžiausius žiaurumus pasaulyje atsakingus asmenis, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas M. Garlando susitikimas su prokuroru Karimu Khanu (Karimu Chanu) ir pirmininku Piotru Hofmanskiu.

Kovo mėnesį teismas išdavė V. Putino arešto orderį dėl įtariamo neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo.

Maskva, kuri taip pat nėra TBT šalis narė, atmetė orderį kaip niekinį.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) pasveikino M. Garlandą Hagoje, kurioje taip pat įsikūrusi Nyderlandų vyriausybė.

„Aptarėme JAV paramą Tarptautiniam agresijos nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo centrui, kuris bus atidarytas liepos 3 dieną Eurojuste“, – „Twitter“ rašė W. Hoekstra.

Centras, taip pat įsikūręs Hagoje, daugiausia dėmesio skirs Rusijos Ukrainoje įvykdytiems nusikaltimams.

„Taip pat kalbėjome apie mūsų bendras pastangas dėl kompensacijų Rusijos karo nusikaltimų aukoms per žalos registrą, – pridūrė W. Hoekstra. –Nyderlandai ir JAV tebėra įsipareigoję siekti atskaitomybės Ukrainoje.“

Antradienį M. Garlandas vyks į Švediją, kur susitiks su šios šalies ministrais ir Europos Sąjungos vadovais, pranešė jo departamentas.

Duomenis apie daugiau kaip 2000 Ukrainos vaikų, daugiausia našlaičių, galimą neteisėtą perkėlimą iš laikinai Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų į stovyklas Baltarusijoje surinko Baltarusijos opozicija.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, per susitikimą su K. Khanu aptarti tarptautiniai procesai, siekiant visiškos ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos atsakingų asmenų atsakomybės už agresijos prieš Ukrainą metu įvykdytus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui. 

Anksčiau šiuos duomenimis G. Landsbergis perdavė Lietuvos generalinei prokuratūrai, ši pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl civilių trėmimo ir perkėlimo bei vaiko atskyrimo.

Statuto valstybių šalių asamblėja, kuri jungia TBT nares, pareiškime teigė, kad buvo „grasinimų Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir priemonių, nukreiptų prieš jo prokurorą ir teisėjus“.