Turtingosios šalys anglies dvideginio poveikio neutralumą dabar privalo pasiekti maždaug 2045-aisiais, o Kinija – 2050-aisiais, kad būtų pasiektas Paryžiuje išsikeltas tikslas pasaulio šiltėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginti su temperatūra iki pramonės revoliucijos, nurodė TEA.

„Pasaulis jau per ilgai delsė, kad išvengtų sunkių sprendimų“, – teigė pasaulinė energetikos priežiūros institucija.

Ataskaitoje, kuri paskelbta prieš svarbias Jungtinių Tautų derybas dėl klimato kaitos, atnaujinamas 2021-ųjų TEA „Grynojo nulio planas“, kuriame teigiama, kad nauja iškastinio kuro plėtra yra nesuderinama su pasauliniu išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu iki šimtmečio vidurio ir 1,5 Celsijaus apribojimo tikslo įgyvendinimu.

Praėjus dvejiems metams TEA pastebėjo pažangą – rekordiškai išaugo saulės energijos pajėgumai ir elektromobilių pardavimai. Tai atitinka planą siekti grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio, taip pat ir pramonės planus diegti naują jų gamybą.

TEA teigė, kad energetikos sektorius keičiasi greičiau, nei daugelis mano, ir pridūrė, kad šios švarios energijos technologijos kartu turėtų sudaryti trečdalį kiekio, kuriuo iki 2030 metų reikia sumažinti teršalų išmetimą.

Tačiau agentūra įspėjo, kad laikotarpiu, per kurį po COVID-19 pandemijos atsigavinėjo ekonomika ir kilo Rusijos invazijos į Ukrainą sukelta energetikos krizė, didėjo investicijos į iškastinį kurą ir emisijų kiekis, sukeldami neigiamą poveikį.

„Per pastaruosius dvejus metus kelias iki 1,5 Celsijaus tikslo susiaurėjo, tačiau švarios energijos technologijos jį išlaiko atvirą“, – sakė TEA vadovas Fatihas Birolis.

Tai ketvirtas kartas agentūros istorijoje nuo 1974 m., kai priimtas toks sprendimas kainų stabilizavimui, ir Lietuva jį aktyviai rėmė, pažymi Energetikos ministerija.

„Lietuvai didelį susirūpinimą kelia padėtis pasaulio energetikos rinkose, ypač sparčiai kylančios naftos kainos. Pasaulinės naftos rinkos situacija, susijusi su karu Ukrainoje, reikalauja, kad būtume vieningi ir imtumės neatidėliotinų veiksmų, todėl Lietuva remia siūlymą ir prisidės prie sprendimo dėl bendro naftos atsargų išleidimo į rinką, – posėdyje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. – Dabartinė situacija Ukrainoje dar kartą akivaizdžiai patvirtino būtinybę mažinti visų mūsų energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Mokėdami už Rusijos gamtines dujas ir naftą finansuojame žiaurų Rusijos karą prieš Ukrainą ir jos žmones. Privalome tai sustabdyti, nes vieną dieną galime susidurti su tokiu pat karu“.

Tikimasi, jog papildoma pasiūlos injekcija – iš viso apie 60 mln. barelių naftos – padės stabilizuoti naftos kainų kilimą. Planuojama, kad šalys prie sprendimo prisidės proporcingai pagal suvartojamos naftos ir jos produktų kiekius. Tikslus skaičius, kiek tonų naftos iš rezervų turės prisidėti Lietuva, nebus skelbiamas, sakoma Energetikos ministerijos pranešime.

Ministras posėdyje taip pat akcentavo, kad Lietuva aktyviai bendradarbiauja su ES partneriais ir JAV, kad užsitikrintų energetikos sistemos stabilumą ir nenutrūkstamą energijos tiekimą, taip pat ieškodama alternatyvių patikimų energijos šaltinių ir transportavimo kelių.

Tarptautinė energetikos agentūra – svarbiausia šio sektoriaus organizacija pasaulyje, patarianti valstybėms narėms energetikos politikos formavimo bei pasirengimo reaguoti į naftos tiekimo sutrikimus klausimais, analizuojanti ir teikianti informaciją apie tarptautinę naftos rinką ir kitus energetikos sektorius. Energetiškai pažangiausias pasaulio valstybes vienijančioje organizacijoje – 31 narė, tarp jų – ir Lietuva.

Pasak Ž. Vaičiūno, kai viso pasaulio viena didžiausių sprendžiamų problemų yra klimato kaita, TEA vaidmuo – ypač svarbus.

„Narystė TEA taps reikšmingu tarptautiniu Lietuvos kaip pažangios energetikos valstybės pripažinimu. Tai suteiks naujas ir plačias galimybes perimti pažangiausių valstybių patirtį ir kartu būti aktyvia pasaulinio lygio diskusijų ir politikos formavimo dalyve, sprendžiant svarbiausius energetikos, aplinkosaugos ir klimato kaitos iššūkius“, – pranešime spaudai cituojamas energetikos ministras.

Jo teigimu, nors stojimo į TEA procesas įprastai trunka nuo dvejų iki penkerių metų, Lietuvos tikslas – tapti nare per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį. Tai leistų Lietuvai greičiau išnaudoti TEA narystės naudą ir ekspertinę pagalbą, ieškant geriausių sprendimų pereinant prie klimatui neutralios energetikos, stiprinant valstybės energetikos inovacijų politiką, didinant energetinį efektyvumą.

Kaip skelbia Energetikos ministerija, vizito metu energetikos ministras taip pat dalyvavo TEA organizuotame aukšto lygio forume, kuriame diskutuota apie vandenilio ir kitų švarių technologijų plėtrą energetikoje. Ministras pažymėjo, kad Lietuvos mokslininkai ir verslas šioje srityje dirba ypač aktyviai, lietuviškos vandenilio technologijos patentuojamos tarptautiniu lygiu.

Birželio 19 d. TEA valdyba vienbalsiai pritarė Lietuvos prašymui stoti į šią organizaciją.