Teatrai ir koncertinės įstaigos pačios spręstų, ar nori būti biudžetinėmis, ar viešosiomis įstaigomis, nepaisant jų pasirinkimo, valstybės finansavimas nemažės, teigia kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Jis ketvirtadienį Seime pristatė naują Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo redakciją. Šis projektas, kaip ir ankstesnis jo variantas, jau yra sulaukęs kai kurių teatralų kritikos.

Parlamentarai po pateikimo projektui pritarė, už balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė 21. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. „Projekte siūlome naujo teisinio reguliavimo nuostatas, kurios sudarys galimybę, pabrėžiu – galimybę, nacionaliniam, valstybiniam ir savivaldybės teatrui ir koncertinei įstaigai pasirinkti, pabrėžiu žodį „pasirinkti“, o ne prievarta tapti viešosios įstaigos teisinę formą su vieninteliais įstaigos savininkais – valstybe arba savivaldybe ir turtą perduoti tik patikėjimo teise“, – sakė kultūros ministras.

„Svarstant Vyriausybės strateginiame komitete labai aiškiai buvo suformuluota labai aiški garantija, kad nepaisant to, kokia yra juridinė forma, jeigu ateityje būtų, finansavimas nenukentėtų. Ir ta nuostata yra (...) Galiu garantuoti, kad valstybė tikrai nemažins finansavimo, nes finansavimas yra skirtas konkrečių programų, kurios ir šiandien vykdomos, įgyvendinimui“, – akcentavo Š.Birutis.

Anot jo, teatrams tapus viešosiomis įstaigomis, nebus ribojama jų komercinė veikla, jos galės užsidirbti papildomų lėšų ir panaudoti jas savo reikmėms.

„Mūsų pareiga – sudaryti sąlygas norintiems dirbti ir užsidirbti, investuoti lėšas į meistriškumą ir kelti kūrybos lygį“, – tvirtino Š.Birutis.

Projektu siūloma praplėsti profesionaliojo scenos meno sistemą, į ją greta teatrų ir koncertinių įstaigų įtraukiant cirkus, informacijos centrus, kūrybinius inkubatorius ir pan.

Ministras taip pat pabrėžė, kad įstatymo projektas numato galimybę konkurso būdu skirti valstybės biudžeto lėšas profesionaliojo scenos meno įstaigų, kurios nėra nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, veiklai. Taip siekiama pagerinti nevalstybinių įstaigų veiklos sąlygas.

Pagal projektą, valstybės įstaigos galės sudaryti jungtinės veiklos sutartis su privačiomis įstaigomis bendriems projektams įgyvendinti.

Naujos redakcijos įstatyme taip pat numatyta kasmet vertinti teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų veiklą. Jeigu vadovo veikla du kartus iš eilės įvertinama nepatenkinamai, įstaigos savininkas turėtų jį atleisti. Gerai ir labai gerai dirbantis nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas galėtų eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių.

Be to, būtų vertinama ir tų įstaigų kūrybinių darbuotojų veikla. Dukart neigiamų vertinimų sulaukę asmenys netektų darbo.

„Įstatymo projektas nustato kūrybiniams darbuotojams papildomas socialines garantijas“, – pabrėžė Š.Birutis.

Siūloma kompensacines išmokas didinti nuo šešių iki aštuonių bazinių socialinių išmokų (BSI), tai yra nuo 228 iki 304 eurų.

„Profesionaliojo scenos meno įstaigą paliekantis kūrybinis darbuotojas turės bent minimalų pragyvenimo šaltinį, o įstaigoje bus paskatinta kūrybinių darbuotojų kaita“, – tvirtino ministras.

Projektu numatoma mažinti artistams ir šokėjams nustatytą kūrybinio darbo stažą nuo 20 metų iki 18 metų.

Tik privalomą stažą turintys menininkai gali gauti kompensacines išmokas.

Projekte nebėra anksčiau itin aršios kritikos sulaukusio siūlymo atsisakyti etatų teatruose, o kūrybinius darbuotojus samdyti pagal intelektinių paslaugų teikimo ar viešo atlikimo sutartis.

Šį projektą sukritikavo dalis profesionaliosios scenos įstaigų darbuotojų profsąjungų. Jų teigimu, dokumente numatomos per menkos kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos, pasigesta darbo santykių reglamentavimo.

Ankstesnis, 2014 metais parengtas, Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas buvo sukėlęs aršų aktorių pasipiktinimą, jie reikalavo ministro Šarūno Biručio atsistatydinimo. Tuomet, be kita ko, buvo numatyta įteisinti penkerių metų terminuotas sutartis aktoriams – teigta, jog tai esą išspręstų problemą, kad dabar kai kurie aktoriai yra užimti vos keliuose spektakliuose per metus, tačiau jiems mokamas atlyginimas. Teatralų nuomone, tai būtų sugriovę repertuarinį teatrą, aktoriai netektų socialinių garantijų.

Prieš pusantrų metų triukšmingai sukritikuota nauja Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo redakcija, nepaisant to, kad buvo taisyta specialios darbo grupės, vėl kelia nepasitenkinimą.

Darbo grupei priklausę teatralai teigia buvę apgauti, nes jų pasiūlytos ir darbo grupėje priimtos nuostatos neįtrauktos į Seimui pateiktą projektą. Pastarasis, anot kritikų, nors ir geresnis už ankstesnę įstatymo redakciją, vis tiek esą ne padės, o pakenks teatrams ir kūrėjams.

Bijoma dėl meninio lygio smukimo

„Pats įstatymas nukreiptas prieš žmogų, kuris dirba scenoje“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime pareiškė privataus „Vaivorykštės teatro“ atstovas konservatorius Petras Mendeika.

Anot jo, siūlymas teatrams tapti viešosiomis įstaigomis ir patiems užsidirbti pinigų iš kitos savo veiklos, kelia grėsmę jų meniniam lygiui.

„Jeigu pereis teatras prie viešosios įstaigos, jis jau bus nebevalstybinis, o tik valstybės remiamas, tai yra įstaiga, veikianti visai pagal kitus įstatymus. Jai finansuoti valstybė gali skirti daugiausia 80 proc. reikiamų lėšų, tai yra tik tuo atveju, jeigu valstybė turi pinigų ir gali duoti šitokią sumą. (...) Nueisime iki gatvinio, vienadienio lygio“, – nuogąstavo jis.

Dalis teatralų kovo pradžioje prezidentei, Seimo pirmininkei, premjerui, kultūros ministrui nusiuntė kreipimąsi, kuriame nerimaujama dėl kūrybinių darbuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų.

„Apgailestaujame, kad dėl Kultūros ministerijos valdininkų savivalės, nepaisant ministerijoje dirbusios darbo grupės nuomonės, naujai pasiūlytame svarstyti scenos meno įstatyme ženkliai sumažinti teatrų meno tarybų ir meno vadovų įgaliojimai ir vaidmuo, neliko nuostatų (...) dėl menininko statuso sąlygojamos darbo apskaitos, neliko ir valstybės įsipareigojimo užtikrinti valstybiniams teatrams ne tik bazinį (patalpų išlaikymas ir atlyginimai), bet ir pilną kūrybinių sąnaudų finansavimą“, – rašoma kreipimesi.

Jo autoriai siūlo projektą grąžinti darbo grupei rengti iš naujo.

Šį laišką pasirašė daugelio teatrų profesinių sąjungų atstovai.

Norėjo daugiau socialinių garantijų

Operos solistės Reginos Šilinskaitės Burakauskienės teigimu, darbo grupėje siūlyta išplėsti specialybių, kurių atstovai gali pretenduoti į kompensacines išmokas, sąrašą. Į jį norėta įtraukti aktorius, styginių instrumentų muzikantus.

Taip pat siekta sumažinti privalomą darbo stažą operos solistams, choro dainavimo artistams, pučiamųjų instrumentų muzikantams. Be to, norėta į projektą įtraukti naujų sąvokų, kurios palengvintų teatralų darbo laiko skaičiavimą.

„Mes visi labai  norėjome į tą scenos meno įstatymą įtraukti daug naujų sąvokų. Kalbėjome apie individualaus laiko sąvoką ir kitas. Ilgai diskutavome, svarstėme, priėmėme, bet jos ištirpo. Paaiškinimas buvo paprastas, kad, teisininkų nuomone, tos sąvokos nereikalingos, nes paskui apie jas nekalbama. Bet teatralams tos sąvokos reikalingos. Įstatyme jų nelieka, o dabar yra spaudimas, visuose teatruose auditas daro išvadas ir sako, kad tabeliai pildomi neteisingai, kad darbuotojų nėra darbo vietose. Kyla klausimas, kodėl nebuvo galima įvesti naujus terminus, naujas sąvokas, tas būtų daug palengvinę“, – kalbėjo operos solistė.

R.Mendeikos teigimu, nauja finansavimo tvarka keltų pavojų repertuariniams teatrams, nukentėtų nacionaliniai teatrai.

„Nacionaliniai teatrai metami į tą patį katilą su visais teatrais, jie neturi jokio išskirtinio statuso, jie taip pat tampa viešosiomis įstaigomis, kurios veikia pagal viešųjų įstaigų įstatymus. Mums buvo sakoma, kad finansavimas nesumažės, tai buvo grynas melas, jis sumažės“, – kalbėjo režisierius.

Sena sistema neatitinka teatrų poreikių

Kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis pabrėžia, kad keisti Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą būtina, nes 26 metus Lietuvoje galiojanti sistema neatitinka šiuolaikinio teatro poreikių.

„Pasenusi sistema įkalina nacionalinius ir valstybinius teatrus, neleidžia jiems sklandžiai vykdyti teatrinės veiklos šalyje ir užsienyje. Naujuoju įstatymu pirmą kartą pasiektas susitarimas tarp nevyriausybinio ir valstybinio sektoriaus teatrų, kurių atstovai dirbo vienoje darbo grupėje“, – teigiama perduotame ministro komentare BNS.

Š.Birutis teigia, kad kreipimosi autoriai ir kiti projekto kritikai atspindinti tik dalies teatro visuomenės poziciją. Jis sakė antradienį susitiko su grupe aktorių, kurie atstovavo Scenos meno, Kultūros vadybininkų, Šiuolaikinio šokio ir Valstybinių teatrų asociacijoms, ir nuogąstavo dėl to, kad nauja įstatymo redakcija gali būti nepriimta.

„Teatro bendruomenę piktina, kad tie, kurie teatruose vaidina nedaug, save vadina bendruomenės atstovais. Iš tiesų teatro bendruomenė yra didelė, yra spalvingesnė ir trokštanti teatro sistemoje pokyčių“, – tvirtino ministras.

Jis pabrėžė, kad projekte paliekama teisė teatrams patiems spręsti, ar jie nori persitvarkyti į viešąsias įstaigas, ar ne. Tokių įstaigų vienintelis steigėjas ir savininkas būtų valstybė.

Pasak Š.Biručio, minėtame įstatyme neturėtų būti nustatoma teatrų darbuotojų darbo laiko apskaita, nes šiuo klausimu „kiekviena įstaiga turi vadovautis Darbo kodeksu“.

Kultūros ministro teigimu, projekte pritarta darbo grupės siūlymui stiprinti nacionalinių, valstybinių, savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų dalyvavimą įstaigos valdyme. Į meno tarybą būtų renkami įstaigos darbuotojų atstovai, kurie galėtų teikti siūlymus ne tik dėl kūrybinės veiklos, bet ir svarstyti gastrolių planus, biudžetinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą klausimus, aptarti kūrybinių darbuotojų atestavimo ir kitus klausimus.

„Tai sudarys prielaidą įstaigai veikti demokratiškai, priimti tikslingus sprendimus, bendradarbiauti komandoje“, – įsitikinęs Š.Birutis.

Nauja Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo redakcija pernai gruodį patvirtinta Vyriausybėje, šiuo metu ji registruota Seime ir laukia pateikimo parlamento posėdžio salėje.

Ankstesnis, 2014 metais parengtas, Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas buvo sukėlęs aršų aktorių pasipiktinimą, jie reikalavo ministro Šarūno Biručio atsistatydinimo. Tuomet, be kita ko, buvo numatyta įteisinti penkerių metų terminuotas sutartis aktoriams - teigta, jog tai esą išspręstų problemą, kad dabar kai kurie aktoriai yra užimti vos keliuose spektakliuose per metus, tačiau jiems mokamas atlyginimas. Teatralų nuomone, tai būtų sugriovę repertuarinį teatrą, aktoriai netektų socialinių garantijų.

Vyriausybė posėdyje antradienį pritarė pataisai, kuri užtikrintų kompensacines išmokas gaunantiems menininkams tokio pat dydžio išlaikymą ir išėjus į pensiją.

Šiuo metu buvusių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų kompensacinės išmokos siekia 780 litų.

Kultūros ministerijos pateikta pataisa numatyto, kad kompensacinės išmokos gavėjui, įgijusiam teisę gauti mažesnio dydžio valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, yra mokamas kompensacinės išmokos ir gaunamos pensijos skirtumas.

Toliau pataisą svartys Seimas.

Vadinamosios rentos menininkams pradėtos mokėti pagal 1998 metais priimtą Vyriausybės nutarimą, o nuo 2004 metų tai reglamentuoja Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas.