Skaitmeninių paslaugų aktas yra vienas ambicingiausių su skaitmeninėmis taisyklėmis susijusių projektų, kurį Europos Sąjunga parengė technologijų srityje.

Jis skirtas užtikrinti vartotojų saugumą internete ir sustabdyti žalingo turinio, kuris yra neteisėtas arba pažeidžia platformos paslaugų teikimo sąlygas, pavyzdžiui, genocido ar anoreksijos propagavimas, plitimą. Taip pat siekiama apsaugoti pagrindines europiečių teises, tokias kaip privatumas ir žodžio laisvė.

Kai kurios interneto platformos, kurioms reikalavimų nesilaikymo atveju gali grėsti milijardinės baudos, jau pradėjo vykdyti pakeitimus.

Apžvelgiame situaciją:

Platformos, kurioms taikomos šios taisyklės

Iki šiol jų yra 19. Tarp jų – aštuoni socialiniai tinklai: „Facebook“, „TikTok“,, „X“, „YouTube“, „Instagram“, „LinkedIn“, „Pinterest“ ir „Snapchat“.

Tarp jų patenka ir apsipirkimo platformos „Google Shopping“, „Amazon“, Kinijos „Alibaba AliExpress“ ir Vokietijos „Zalando“, taip pat viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu platforma „Booking“.

Taisyklės taikomos ir mobiliųjų programėlių parduotuvėms „Google Play“ bei „App Store“, taip pat „Google“ paieškos sistemai ir „Microsoft“ paieškos sistemai „Bing“.

Sąrašą papildo „Google Maps“ ir „Wikipedia“.

Kitų interneto bendrovių likimas

Sąrašas sudarytas remiantis platformų pateiktais skaičiais. Toms, kurios turi 45 mln. ar daugiau vartotojų, arba 10 proc. visų ES gyventojų, bus taikomas aukščiausias reguliavimo lygis.

Vis dėlto ES pareigūnai atkreipė dėmesį, kad bloko sąraše nėra kai kurių didelių įmonių, pavyzdžiui, „eBay“, „Airbnb“, „Netflix“ ir net „PornHub“. Sąrašas nėra galutinis ir tikėtina, kad vėliau į jį bus įtrauktos kitos platformos.

Skaitmeninių paslaugų akto reikalavimų ilgainiui turės laikytis visos skaitmenines paslaugas europiečiams teikiančios bendrovės. Tačiau jos turės mažiau įsipareigojimų nei didžiausios platformos ir prieš reikalavimų laikymosi pradžią turės papildomą pusmetį tam pasirengti.

„Meta Platforms“, motyvuodama neapibrėžtumu dėl naujų taisyklių, atidėjo savo „X“ konkurentės „Threads“ pristatymą ES.

[Naujosios taisyklės] kreipiamos į daugiakanalius tinklus, kurie veikia visame pasaulyje. Taigi, kai tik bus imtasi tam tikrų priemonių, jos sukels padarinius.

Pokyčiai

Platformos pradėjo diegti naujus būdus, kaip Europos vartotojai gali pranešti apie neteisėtą internetinį turinį ir abejotinus produktus. Įmonės privalės greitai ir objektyviai tai pašalinti.

„Amazon“ atidarė naują kanalą, kuriuo galima pranešti apie įtariamus neteisėtus produktus, ir teikia daugiau informacijos apie trečiųjų šalių prekybininkus.

Savo ruožtu „TikTok“ suteikė vartotojams papildomą galimybę pranešti apie turinį, įskaitant reklamą, kuris, jų manymu, yra neteisėtas. Tokios kategorijos, kaip neapykantos kalba ir priekabiavimas, savižudybės ir savęs žalojimas, dezinformacija arba sukčiavimas ir apgavystės, padės jiems tiksliai įvardyti problemą.

Šios platformos, priklausiančios kinų milžinei „ByteDance“, teigimu, nauja speciali moderatorių ir teisės specialistų komanda tuomet nustatys, ar pažymėtas turinys pažeidžia jos politiką, ar yra neteisėtas ir turėtų būti pašalintas. „TikTok“ nurodo, kad pašalinimo priežastis bus paaiškinta medžiagą paskelbusiam ir ją pažymėjusiam asmenims, o sprendimus bus galima apskųsti.

Programėlės vartotojai gali išjungti sistemas, rekomenduojančias vaizdo įrašus pagal tai, ką vartotojas žiūrėjo anksčiau. Tokios sistemos sulaukia kritikos, teigiant, kad dėl jų socialinių tinklų vartotojai vis dažniau susiduria su radikalia medžiaga.

Išjungus asmenines rekomendacijas, „TikTok“ kanalai Europos vartotojams vietoj to siūlytų vaizdo įrašus pagal tai, kas populiaru jų vietovėje ir visame pasaulyje.

Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą draudžiama į pažeidžiamų kategorijų asmenis, įskaitant vaikus, nukreipti skelbimus.

„Snapchat“ teigimu, reklamuotojai nebegalės nukreipti personalizavimo ir optimizavimo įrankių į ES šalių ir Jungtinės Karalystės paauglius. 18 metų ir vyresniems „Snapchat“ vartotojams taip pat bus užtikrintas didesnis skaidrumas ir jų matomų reklamų kontrolė, įskaitant išsamią informaciją ir įžvalgas apie tai, kodėl jiems rodomos konkrečios reklamos.

„TikTok“ atliko panašius pakeitimus, neleisdama 13–17 metų vartotojams gauti personalizuotų reklamų, pagrįstų jų veikla pačioje programėlėje ar už jos ribų.

Pasipriešinimas

Vokietijos internetinė mados ir gyvenimo būdo prekių mažmenininkė „Zalando“ pateikė teisinį skundą dėl įtraukimo į Skaitmeninių paslaugų akto didžiausių internetinių platformų sąrašą, teigdama, kad su ja elgiamasi nesąžiningai.

Nepaisant to, „Zalando“ savo svetainėje pradeda naudoti turinio žymėjimo sistemas, nors rizika, kad neteisėta medžiaga gali atsidurti tarp itin kruopščiai parinktos drabužių, krepšių ir batų kolekcijos, yra nedidelė.

Aurelie Caulier (Oreli Koljė), „Zalando“ viešųjų reikalų vadovė ES, sakė, kad bendrovė remia Skaitmeninių paslaugų aktą, ir pridūrė, kad vartotojams tai atneš daug teigiamų pokyčių.

Tačiau, anot jos, apskritai „Zalando“ nekelia sisteminės rizikos, todėl įmonė neturėtų priklausyti šiai kategorijai.

Panašią bylą aukščiausios instancijos ES teismui pateikė ir „Amazon“.

Taisyklių nesilaikymo pasekmės

Pareigūnai įspėjo technologijų bendroves, kad už pažeidimus gali būti skirtos baudos, siekiančios iki 6 proc. jų pasaulinių pajamų, o tai gali siekti milijardus eurų, arba net uždrausta vykdyti veiklą ES. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad baudos už atskirus pažeidimus, pavyzdžiui, už konkretaus neapykantą skatinančio vaizdo įrašo nepanaikinimą, bus taikomos iš karto.

Skaitmeninių paslaugų aktas labiau skirtas išsiaiškinti, ar technologijų įmonės taiko tinkamus procesus, kad sumažintų žalą, kurią jų algoritmais grindžiamos rekomendacijų sistemos gali padaryti vartotojams. Iš esmės jos turės leisti Europos Komisijai pažvelgti, kaip veikia jų algoritmai.

ES pareigūnams, viena vertus, rūpi vartotojų elgesys, pavyzdžiui, patyčios ir neteisėto turinio skleidimas, tačiau jiems taip pat svarbu, kaip platformos veikia ir kaip jos prisideda prie neigiamo poveikio, sakė Rytų Anglijos universiteto docentė Sally Broughton Micova (Seli Broton Micova).

Jos teigimu, be kita ko, reikia išnagrinėti, kaip platformose integruojamos skaitmeninės reklamos sistemos, kurios gali kategorizuoti vartotojus, nukreipiant į juos kenksmingą medžiagą, pavyzdžiui, dezinformaciją, arba kaip veikia jų gyvų transliacijų sistemos, kurios gali būti naudojamos teroristiniam turiniui skleisti.

Pagal taisykles didžiausios platformos turės nustatyti ir įvertinti galimą sisteminę riziką ir tai, ar jos daro pakankamai, kad ją sumažintų. Šie rizikos vertinimai turi būti atlikti iki rugpjūčio pabaigos, o vėliau bus atliktas nepriklausomas auditas.

Tikimasi, kad auditas bus pagrindinė priemonė atitikčiai tikrinti, nors šis Briuselio planas sulaukė kritikos dėl to, kad jame trūksta išsamios informacijos, todėl neaišku, kaip šis procesas veiks.

Likęs pasaulis

Teigiama, kad pokyčiai Europos mastu gali turėti pasaulinį poveikį. Internetinė enciklopedija „Wikipedia“ koreguoja savo politiką ir paslaugų teikimo sąlygas, kad būtų galima pateikti daugiau informacijos apie probleminius vartotojus ir turinį.

Pasak ne pelno siekiančios organizacijos „Wikimedia Foundation“, prižiūrinčios „Wikipedia“, šie pakeitimai neapsiribos tik Europa.

„Wikimedia“ projektams visame pasaulyje taikomos taisyklės ir procesai, įskaitant bet kokius pakeitimus, susijusius su Skaitmeninių paslaugų aktu, yra kuo universalesni. Tai reiškia, kad mūsų vartojimo sąlygų ir vidaus veiksmų politikos pakeitimai bus įgyvendinami visame pasaulyje“, – teigiama pranešime.

Anot S. Broughton Micovos, technologijų bendrovėms bus sunku apriboti su Skaitmeninių paslaugų aktu susijusius pokyčius. Ji pridūrė, kad skaitmeninės reklamos tinklai nėra izoliuoti Europoje, o socialinių tinklų nuomonės formuotojų turinys gali būti pasiekiamas visame pasaulyje.

„[Naujosios taisyklės] kreipiamos į daugiakanalius tinklus, kurie veikia visame pasaulyje, – sakė ji. – Taigi, kai tik bus imtasi tam tikrų priemonių, jos sukels padarinius.“

Europarlamentarai patvirtino Skaitmeninių rinkų akto (Digital Markets Act, DMA), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas monopolistinės technologijų milžinių praktikos nutraukimui, ir Skaitmeninių paslaugų akto (Digital Services Act, DSA), kuriuo sugriežtinama platformų kontrolė ir joms gresiančios pasekmės už draudžiamo turinio skelbimą, galutines versijas.

„Šiuo teisės aktų paketu Europos Parlamentas pradėjo naują technologijų reguliavimo erą“, – pažymėjo vokiečių europarlamentaras Andreas Schwabas (Andrėjas Švabas), aktyviai rėmęs pastangas parengti minėtus teisės aktus.

DMA turės didelių pasekmių interneto „prižiūrėtojomis“ vadinamoms „Google“, „Meta“ ir „Apple“, kurios ateityje privalės laikytis naujųjų taisyklių, skirtų užtikrinti galimybę išgyventi ir mažesnėms konkurentėms.

Galutiniai DMA teksto versijai pritarė 588 europarlamentarai. Vienuolika balsavo „prieš“, 31 susilaikė.

Tokia pritarusiųjų persvara rodo didžiulį susirūpinimą technologijų milžinių veikla tarp viso politinio spektro atstovų.

Tuo metu DSA apims platesnį internete veikiančių įmonių ratą ir yra skirtas užtikrinti realias pasekmes įmonėms, kurios nesugeba kontroliuoti neapykantą kurstančių kalbų, dezinformacijos ir lytinės prievartos prieš vaikus vaizdų platinimo.

Skaitmeninis pasaulis „vystėsi panašiai kaip vesternai – nebuvo tikrų žaidimo taisyklių. Tačiau dabar mieste yra naujas šerifas“, pareiškė Danijos europarlamentarė Christel Schaldemose (Kristel Šaldemosė).

DSA taip pat sulaukė palaikymo didele persvara – 539 europarlamentarai balsavo „už“, 54 – „prieš“, o 30 susilaikė.

Abu įstatymus dabar turi patvirtinti 27 ES valstybės narės, tačiau greičiausiai tai tebus formalumas.

Įstatymų rengėjai susidūrė su technologijų įmonių lobizmu ir intensyviomis diskusijomis dėl žodžio laisvės apimties.

Dabar pagrindinis klausimas yra dėl jų vykdymo, nerimaujant, kad Europos Komisijai – ES vykdomosios valdžios institucijai Briuselyje – trūksta priemonių įgyvendinti naująsias galias.

Visgi ES vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) nesureikšmino problemos ir tvirtino, kad naujųjų teisės aktų vykdymo užtikrinimui skirtos komandos kartu su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis atliks savo užduotį.

„Buvo pasaulis prieš DSA ir DMA, dabar bus „po“, – sakė jis.

Europos Parlamentas rugsėjį nubalsavo, kad „Google“, „Facebook“ ir kitos didžiosios technologijų bendrovės turi mokėti tam tikrą autorių teisių mokestį už jų naudojamus žiniasklaidos pranešimus.

Žiniasklaidos organizacijos gyrė šį istorinį sprendimą. Jos tvirtina, kad daug metų buvo nesąžiningai išnaudojamos interneto paieškos sistemų ir naujienų agregatorių bei negaudavo atlygio už naudojimąsi jų turiniu.

Vadinamoji autorių ir gretutinių teisių direktyva turi užtikrinti, kad tokio turinio kaip naujienų pranešimai, muzikos įrašai ar filmai – naudojimą skaitmeninėje erdvėje autoriams būtų sąžiningai atlyginama.

Tačiau 100 autoritetingų žurnalistų grupė antradienį perspėjo, kad technologijų milžinių intensyvus lobizmas dėl direktyvos, kuriai dar turėtų pritarti ES ministrų taryba ir Europos Komisija, „atima esmę iš šio dokumento“.

Didžiosios turinio skelbėjos, įskaitant naujienų agentūrą AFP, ragino atlikti reformą pagal šios direktyvos 11-ąjį straipsnį, apibrėžiantį gretutines teises. Jis numato, kad laikraščiai, žurnalai ir naujienų agentūros turėtų gauti atlygį, kai „Google“ arba kiti tinklalapiai pateikia nuorodas į jų kuriamą turinį

Šie pakeitimai laikomi itin svarbiais, siekiant užtikrinti kokybišką žurnalistiką ir grąžinti tradicinių žiniasklaidos įmonių menkstančias pajamas.

Tačiau reformos šalininkai tai vadina „nuorodos mokesčiu“, slopinsiančiu diskusijas internete.

„Pagalvokite apie tiriamąjį darbą, reikalingą paskelbti antraštei „Bagdado šiitų rajone per mirtininko ataką žuvo 32 žmonės, sako policija ir ligoninės“, – AFP korespondentas Artimuosiuose Rytuose Sammy Ketzas (Samis Kecas) rašo atvirame laiške Europos Sąjungai, kuriam palaikymą išreiškė daug garsių žurnalistų visame pasaulyje.

„Kad brūkštelėtų šią paprastą eilutę, žurnalistas paklausė policijos, kad nustatytų, kokio pobūdžio sprogimas įvyko, paskambino ligoninėms, kad nustatytų aukų skaičių, aplankė sprogimo vietą, kad ją aprašytų ir paklausinėtų liudininkus“, – pridūrė jis.

„Kartais jis gali rizikuoti gyvybe, nes neretai surengiama pakartotinė ataka... Taip neseniai nutiko Kabule, kai gyvybių neteko devyni žurnalistai ir fotografai, įskaitant AFP (reporterį) Shahą Marai (Šahą Marajį)“, – rašo S. Ketzas.

Atviros durys melagingoms naujienoms

Tačiau lobistai stengiasi, kad direktyva „nebūtų taikoma nuorodoms į „faktinę medžiagą“ ir „trumpoms ištraukoms“, siekdami apeiti naujienų agentūras ir specializuotas žiniasklaidos priemones bei sumažinti gretutinių teisių apsaugos laikotarpį“, aiškino S. Ketzas.

Tačiau būtent šie trumpi pranešimai, kurie „yra labai gausiai skaitomi... generuoja milijonus sąveikų internete ir tuo pačiu – reikšmingas pajamas platformoms“, pabrėžė žurnalistas.

Dėl interneto milžinių, daugelio kaltinamų pagalba platinant melagingas naujienas, politikos žurnalistams tampa beveik neįmanoma patikrinti faktų tikrumą, teigė S. Ketzas.

„Galiausiai ši aikštelė bus palikta tiems, kas platina melagingas naujienas“, – pridūrė žiniasklaidos veteranas.

„Atribojus trumpas ištraukas nuo gretutinių teisių leidėjai ir naujienų agentūros galės samdyti mažiau žurnalistų, uždaryti savo biurus Afganistane, Irake, Irane, Šiaurės Korėjoje“ ir kitur, rašo S. Ketzas.

„Kas tuomet bus informacijos šaltiniai? Valstybinė žiniasklaida? Dezinformacijos kampanijos, vedamos autoritarinių režimų?“ – klausė jis.

„Neleiskime „botams“ ir „trolių fermoms“ atimti darbą iš žurnalistų; neleiskime, kad interneto išsigalvojimai pakeistų patikrintus faktus“, – ragino S. Ketzas.

Tačiau technologijų milžinės atkakliai priešinosi naujajai direktyvai, ypač jos 13-ajam straipsniui – siūlymui, kad interneto platformos taptų teisiškai atsakingos už jų vartotojų internetu skelbiamą autorinių teisių saugomą turinį.

Pasak jų, tai varžytų kūrybingumą ir užkirstų kelią paprastiems vartotojams platinti vadinamuosius memus ir perdirbinius.

Tačiau žurnalistai tvirtina, kad šie argumentai yra „melas“.

„Laisva prieiga prie tinklo išliks, nes interneto milžinės, dabar nemokamai naudojančios žiniasklaidos turinį“, turi galimybių atlyginti žiniasklaidai neprašydamos mokesčio iš vartotojų, sakoma reporterių ankstesniame atvirame laiške europarlamentarams.