Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu „Lietuvos kino“ likvidavimas pratęstas iki gegužės (vietoje 2023 metų spalio), nes šiuo metu dar atliekami baigiamieji darbai – atleidžiami darbuotojai, baigiamos rengti finansinės ataskaitos, tvarkomi archyviniai dokumentai.

Tuo metu „Mūsų amatų“ likvidavimas dėl bankroto pratęstas iki rugpjūčio (vietoj 2023-ųjų gruodžio), nes užsitęsė teisminiai ginčai.

Be kita ko, pertvarkant Žemės ūkio duomenų centrą, projektų parengimą ir pateikimą numatyta pratęsti iki balandžio (buvo 2023 metų gruodis), nes dar planuojama įvertinti tinkamiausią teisinę formą, į kurią būtų pertvarkoma ši valstybės įmonė.

Tuo metu likviduojant įmonę „Būsto paskolų draudimas“ likvidavimo terminas nekinta – procesas turi būti užbaigtas iki šių metų pabaigos, nepaisant to, kad bendrovė siekė pratęsti iki 2027 metų.

Taikos sutartį antradienį patvirtino Apeliacinis teismas. Sutartis pasirašyta po to, kai 2022 metų gegužę ginčas teismo nutartimi buvo perduotas teisminei mediacijai. 

„Ši sunkiai pasiekta taikos sutartis leido lengviau atsikvėpti. Galų gale buvo ištaisyta dar 2001-aisiais padaryta tuometinės miesto valdžios klaida. (...) Šiandien mes apgynėme gyventojų poreikius su mažiausiais įmanomais nuostoliais“, – savivaldybės pranešime sakė Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

Pasak „Litesko“ pranešimo, šalys susitarė dėl abipusių kompensacijų, įskaitant ir bendrovės lėšomis įrengtą kogeneracinę biokuro  jėgainę bei kitas papildomas investicijas į miesto šilumos ūkį.

Pagal taikos sutartį AŠT iki 2029 metų liepos 1 dienos privalo dalimis sumokėti „Litesko“ 14,158 mln. eurų už perduotą turtą, o „Litesko“ šilumos tinklams iki tos datos sumokės 1,1 mln. eurų.

„Toliau tęsiant bylinėjimąsi yra teorinė galimybė, jog „Litesko“ naudai būtų priteista mažesnė kompensacijos suma, tačiau tokiu būdu savivaldybei bei AŠT būtų tekę mokėti 5 proc. metines palūkanas nuo 2019 metų gegužės 31 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Palūkanos iki šios dienos sudaro daugiau nei 3 mln. eurų“, – teigia Alytaus savivaldybė.

Pasak jos, tęsiant teisminius ginčus kitoje byloje – dėl savivaldybės ir AŠT 22,6 mln. eurų ieškinio „Litesko“, tikėtina, jog šie reikalavimai nebūtų visiškai patenkinti. Todėl taikos sutartis ir teismų proceso užbaigimas – geriausias iš galimų sprendimų.

Alytaus savivaldybė Apeliaciniam teismui skundė Kauno apygardos teismo 2021 metų lapkritį priimą sprendimą priteisti iš miesto ir Alytaus šilumos tinklų (AŠT) 17,2 mln. eurų kompensaciją bendrovei „Litesko“ už iš jos perimtą biokuro jėgainę.

AN. Cesiulis BNS tuomet teigė nesutinkantis su tokiu teismo sprendimu – teismas iš dalies patenkino „Litesko“ priešieškinį ir įmonei priteisė sumokėti 17,179 mln. eurų kompensaciją su 5 proc. metų palūkanomis. Pasak mero, tokia suma, jeigu ją galiausiai tektų sumokėti, būtų iššūkis miestui.

Kauno apygardos teismas 2021 metų lapkritį pažymėjo, kad abi pusės turi prisiimti pasekmes, kilusias vykdant negaliojančiais pripažintus sandorius, – tai yra „Litesko“ turto sukūrimą ir jo perdavimą AŠT.

Alytaus šilumos tinklai 2019 metų vasarą iš „Litesko“ perėmė visą ūkį, įskaitant ir 25 mln. eurų vertės biokuro jėgainę.

Kauno apygardos teismas dar 2018 metais nutarė, kad „Litesko“ Alytui privalo grąžinti šilumos ūkį, o Apeliacinis teismas 2019 metais nusprendė, jog kartu turi būti perduota ir biokuro jėgainė, tačiau už tai miestas turės sumokėti įmonei kompensaciją, dėl kurios dydžio teismas įpareigojo spręsti Kauno apygardos teismą.

„Litesko“ ir Alytaus savivaldybė 15 metų trukmės nuomos sutartį pasirašė 2001 metais, o 2005 metais ji pratęsta dar 10 metų – nuo 2016 metų iki 2026 metų. 2007-aisiais buvo pakeistos kai kurios sutarties sąlygos.

Pasak „Litesko“ 2007 metais pradėjus drastiškai kilti dujų kainoms teko skubiai ieškoti būdų, kaip sumažinti kylančią šilumos kainą. Su miesto vadovais ir šilumos tinklais buvo sutarta, jog „Litesko“ investuos papildomai ir įrengs kogeneracinę biokuro jėgainę, o pasibaigus nuomos sutarčiai toliau ją valdys.

„Litesko“ teigia papildomai investavusi beveik 30 mln. eurų, o tai leido naudoti daugiau biokuro.

2017 metų rugsėjį Konkurencijos taryba nutarė, kad Alytaus valdžia neteisėtai pratęsė sutartį su „Litesko“. Po to Alytus kreipėsi į teismą, kad anksčiau laiko būtų nutraukta nuomos sutartis.

Žemės ūkio ministerijai pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) tuomet buvo įpareigota iš vienos su V.Kirsnicku susijusios įmonės atgauti netinkamai panaudotus Europos Sąjungos pinigus. Ginčas dėl to persikėlė į teismus ir tęsiasi iki šiol, o ministerijos valdininkams dabar tenka bylinėtis su jų viršininko patarėju.

Nežinojo apie teisminius ginčus?

B.Markauskas dienraščiui tvirtino nežinojęs, kad jo patarėjo įsteigta grupė vis dar bylinėjasi su ministerijai pavaldžia Nacionaline mokėjimų agentūra: „Aišku, tai atrodo nekaip. Nors atvejų, kai agentūra siekia susigrąžinti skirtas lėšas, labai daug. Pažeidimų būna ir tyčinių, ir netyčinių. Aš tik nenorėčiau, kad tai būtų naudojama spaudimui ar net šantažui“, – dienraštis cituoja B.Markauską.

Aišku, tai atrodo nekaip. Nors atvejų, kai agentūra siekia susigrąžinti skirtas lėšas, labai daug. Pažeidimų būna ir tyčinių, ir netyčinių. Aš tik nenorėčiau, kad tai būtų naudojama spaudimui ar net šantažui.

Žuvininkystės klausimais ministrui dabar patariantis V.Kirsnickas turi verslą Klaipėdos rajone. Be jam priklausančios bendrovės „Drevernos žvejys“, patarėjas vis dar yra asociacijos „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ valdybos narys. Prieš dvejus metus abi šios ES paramos gavėjos, vykdžiusios Klaipėdos rajono tvarios žuvininkystės plėtros strategijos projektus, buvo atsidūrusios tikrintojų taikiklyje, buvo įtariama, kad beveik 1 mln. eurų paramos gavusiai asociacijai „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ priklausiusios įmonės galėjo būti įsteigtos fiktyviai, siekiant gauti didesnę paramą.

Gali tekti atsisveikinti

Žemės ūkio ministras artimiausiu metu žada apsispręsti dėl jo patarėjo V. Kirsnicko, su kuriuo susijusios įmonės galėjo netinkamai panaudoti Europos Sąjungos paramą, ateities. Bronius Markauskas BNS pripažino turintis abejonių dėl V.Kirsnicko galimynių tęsti darbą ministerijoje.

„Dėl sprendimo šiandien dar pasitarsiu su premjeru, apsispręsti turėčiau artimiausiomis dienomis“, - BNS trečiadienį sakė B.Markauskas, neatmetantis galimybės, kad gali tekti „atsisveikinti su patarėju“.

„Tai gali trukdyti jo darbui paprasčiausiai, taip irgi negali ilgai tęstis“, - pridūrė ministras.

Pasak B.Markausko, šį klausimą jis aptarė ir su pačiu V.Kirsnicku.

„Jis pasakė, kad tai yra mano sprendimas, ir jei aš pasakysiu, tai jis pasitrauks“, - BNS tvirtino B.Markauskas.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ ir portalas delfi.lt trečiadienį pranešė, kad V.Kirsnickui tapus B.Markausko patarėju, į keblią situaciją pateko šios ministerijos valdininkai, prieš keletą metų domėjęsi, kaip jo įmonės panaudojo Europos Sąjungos paramą. Žemės ūkio ministerijai pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) tuomet buvo įpareigota iš vienos su V.Kirsnicku susijusios įmonės atgauti netinkamai panaudotus Europos Sąjungos pinigus. Ginčas dėl to persikėlė į teismus ir tęsiasi iki šiol, o ministerijos valdininkams dabar tenka bylinėtis su jų viršininko patarėju.

Anot B.Markausko, paaiškėjus šiai informacijai, ministerijos specialistai peržvelgė V.Kirsnicko įgyvendintus projektus, pradėjo domėtis viešaisiais pirkimais ministerijai pavaldžiose institucijose.

„Matome, kad tikrai buvo daug įvairių veiklų (...) V.Kirsnickas buvo pakankamai aktyvus, vadinamasis socialinis partneris, dalyvavo ir projektų atrankos komitetuose, labai daug teikdavo pasiūlymų, dėl atskirų projektų išsakydavo savo abejones, nuomones, todėl jis yra įsigijęs pakankamai nemažai priešų, čia irgi tokia priežastis yra“, - BNS aiškino B.Markauskas.

„Aišku, čia dar susiję yra su Seime svarstomomis žvejybos įstatymo pataisomis, kurios liečia vienos įmonės interesus. Tikrai tų yra nemažai įtampų šaltinių“, - pridūrė ministras.

Pasak jo, anoniminis skundas dėl V.Kirsnicko maždaug prieš tris savaites pateiktas ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

„Kaltinimai buvo panašūs labai. Panašu, kad daugiau ar mažiau čia tie patys žmonės dirba, viskas labai panašiai buvo surašyta. VTEK tuomet nerado kažkokių rimtų priežasčių, kodėl V.Kirsnickas negalėtų eiti užimamų pareigų“, - teigė B.Markauskas.

Jis taip pat pabrėžė neįžvelgiantis korupcijos pavojaus dėl patarėjo veiklos.

„Šiuo metu tai tikrai ne, kadangi aš pats dabar esu, matau, dalyvauju, nes ir pagal kompetencijų sritis sprendimai yra mano, o ne patarėjo, šioje vietoje aš tikrai esu ramus. Anksčiau, aišku, dėl to aš buvau susitikęs su VTEK nariais ir pažymos paprašėme STT, tikrai neturėjau tokio pagrindo manyti, kad tie pažeidimai buvo“, - sakė B.Markauskas.

Žiniasklaidos teigimu, žuvininkystės klausimais ministrui patariantis V.Kirsnickas turi verslą Klaipėdos rajone. Be jam priklausančios bendrovės „Drevernos žvejys“, patarėjas vis dar yra asociacijos „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ valdybos narys. Prieš dvejus metus abi šios ES paramos gavėjos, vykdžiusios Klaipėdos rajono tvarios žuvininkystės plėtros strategijos projektus, buvo atsidūrusios tikrintojų taikiklyje, buvo įtariama, kad beveik 1 mln. eurų paramos gavusiai asociacijai „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ priklausiusios įmonės galėjo būti įsteigtos fiktyviai, siekiant gauti didesnę paramą.

V.Kirsnickas delfi.lt teigė, kad būdamas tik valdybos narys, negalėjo daryti didelės įtakos organizacijos sprendimams

Lietuvos teismuose nuolat daugėja bylų, pernai jų išnagrinėta daugiau kaip 300 tūkst., rodo penktadienį paskelbta statistika.

Palyginti su 2013 metais, pernai išnagrinėtų civilinių bylų skaičius išaugo daugiau kaip 7,5 proc., baudžiamųjų bylų - 4,5 proc., rašoma leidinyje „Teismų veiklos apžvalga 2014“.

„Mūsų visuomenėje neatsiranda kitos geresnės ginčo nagrinėjimo tvarkos kaip teisme“, - žurnalistams sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas.

Pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtos 196 tūkst. 723 civilinės bylos ir 21 tūkst. 674 baudžiamosios bylos, administraciniai teismai išnagrinėjo 78 tūkst. 836 administracinių teisės pažeidimų bylas.

„Žmonės bylinėjasi del visko - ir del kaimyno ne vietoje pastatytos tvoros, bendraturčiai - dėl sklypo, pastato naudojimo tvarkos“, - sakė E.Laužikas.