„Dėl pastarąjį dešimtmetį įvykusių technologinių pokyčių daugelį televizijos bokšto erdvių ir patalpų, anksčiau naudotų radijo inžinerinės įrangos talpinimui ir ją aptarnaujančio personalo darbo vietų įrengimui, tapo įmanoma panaudoti rekreacinėms, pramoginėms, turistinėms ir kitokioms veikloms“, – BNS sakė „Telecentro“ generalinis direktorius Remigijus Šeris.
Jo teigimu, įmonė prioritetą teikia radijo, televizijos bei informacinių technologų ir telekomunikacijų veiklai, todėl norint televizijos bokšte vystyti pramoginę veiklą, būtina surasti tuo galinčių užsiimti partnerių.
„Telecentro“ užsakymu atliktoje galimybių studijoje teigiama, jog iš viso planuojama išnuomoti 4,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpas.
Studijoje rašoma, jog pirmajame bokšto aukšte galėtų įsikurti muziejus, suvenyrų parduotuvė, sezoninė kavinė su lauko terasa bei transformuojama konferencijų salė, antrąjį aukštą siūloma paversti interaktyviu inovacijų ir pramogų centru bei biurų patalpomis, o 4–12 aukštus – tik biurų patalpomis.
Bokšto „lėkštės“ dalyje esančiame 19 aukšte galėtų įsikurti restoranas, 20 – kavinė ar baras su atvira apžvalgos aikštele, o 21 – transformuojama konferencijų salė.
„Pačioje „lėkštėje“ gali būti daug funkcijų. Ji yra tokiame aukštyje, iš kurio vienoje pusėje gali matyti Elektrėnus, o kitoje – Astravą. Ten taip pat gali būti reprezentavimas pačio Vilniaus, viską gali parodyti ne per žemėlapį“, – BNS sakė galimybių studiją rengusios įmonės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.
„Telecentro“ vadovas teigia, kad bus svarstomi įvairūs nuomos variantai.
„Priklausys nuo to, kiek ir kokių įmonių susidomės mūsų kvietimu. Taip pat svarbu, kokiu mastu jos bus pasirengusios tapti bokšto nuomininkais – ar norės pasiimti į savo rankas visas siūlomas nuomai erdves, ar dalį jų“, – teigė R. Šeris.
„Iš „Telecentro“ pusės būtų paprasčiau turėti reikalų su vienu generaliniu nuomininku“, – pridūrė jis.
Kaip teigia R. Šeris, paties televizijos bokšto rekonstrukciją numatoma pradėti suradus nuomininkus ir su jais aptarus būsimą veiklą, tačiau kada konkrečiai tai galėtų būti – dar neaišku.
„Esame pasiruošę remtis klasikinėmis nekilnojamojo turto nuomos rinkoje galiojančiomis taisyklėmis, kuomet objekto savininkas su nuomininku kartu aptaria objekto rekonstrukciją, po ko savininkas investuoja į konstrukcinę, inžinerinę ir infrastruktūrinę dalį – iki dalinės apdailos, o nuomininkas pabaigia apdailą pagal savo poreikius ir viziją, investuoja į baldus ir įrangą“, – sakė jis.
Taip pat nėra aišku, kiek rekonstrukcija galėtų kainuoti.
„Kaina taip pat priklausys nuo susitarimų su nuomininkais ir bendrai sutartos rekonstrukcijos bei įveiklinimo vizijos“, – kalbėjo R. Šeris.
Anot M. Kulboko, patalpomis domimasi jau dabar, tačiau galutinis sprendimas dėl būsimų nuomininkų bus priimtas po 5 mėnesių, kai „Telecentro“ valdyba išanalizuos pateiktus siūlymus ir pradės tiesiogines derybas.
„Tai objektas turintis ypatingos svarbos Lietuvai statusą, kur ne bet kas gali veikti. Iš karto galiu pasakyti, jog būtų smagu kokiai azartinių lošimų bendrovei ten įsikurti, bet greičiausiai tai niekada neįvyks, nepaisant to, kiek jie mokės pinigų, nes tas objektas nėra tam skirtas ir tai sukeltų dviprasmybių“, – sakė M. Kulbokas.
Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias 326,4 metro pastatas Lietuvoje. Jis pastatytas 1980 metais ir nuo tada nebuvo kapitališkai remontuotas.
