Anot aplinkosaugininkų, istoriškai užterštos teritorijos Nemuno krantinėje prie A. Juozapavičiaus pr. 118-120 sutvarkymas, tikėtina, bus ilgas ir sudėtingas procesas, kurį labai apsunkina ne tik taršos mastas, vieta ir sudėtingos hidrogeologinės sąlygos, bet ir tai, kad tarša išplitusi į trijų skirtingų savininkų žemės sklypus.

„Akivaizdu, kad tinkamas rezultatas gali būti pasiektas tik glaudžiai bendradarbiaujant visiems žemės savininkams ir koordinuojant tvarkymo veiksmus visoje taršos išplitimo teritorijoje. Deja, sutarimo ir koordinuotų veiksmų pasiekti kol kas nepavyksta be teisminių procesų, nors tam dedamos visos pastangos“, – teigiama departamento atsiųstoje informacijoje.

Sklypai priklauso keliems savininkams, tad nerandamas bendras sprendimas, kaip išvalyti gruntą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Atsižvelgdamas į fiksuojamą Nemuno taršą, tebevykstančius teisminius ginčus, departamentas teigia priėmęs sprendimą nelaukti teismų pabaigos ir savo iniciatyva imtis teršalų patekimo į Nemuną suvaldymo veiksmų. Pasirašyta trišalė sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ ir Nacionaline žemės tarnyba dėl bendrų veiksmų sprendžiant istorinės taršos problemą. 

„Galutinis visiškas teritorijos išvalymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, todėl departamentas imasi tarpinio inžinerinio sprendimo. Įgyvendinant minėtą sutartį numatyta, kad dar šiais metais Nemuno pakrantėje bus įgyvendintos upės taršos sustabdymo priemonės. Konkrečios priemonės paaiškės atrinkus geriausią pasiūlymą ir projekto derinimo stadijoje. Viena galimybių – Nemuno pakrantėje, iškasus tranšėją, įrengti teršalus sorbuojančią sienelę“, – teigė departamentas.

Moka už teršalų valymą

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė BNS informavo, jog administracija savo lėšomis moka už teršalų surinkimą ir utilizavimą.

„Pavyzdžiui, 2019 metais Nemuno krantinėje prie A. Juozapavičiaus pr. 118-120 buvo pradėti valyti šuliniai, pakeistas teršalus sulaikantis filtras. Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje buvo pritarta tam skirti 10 tūkst. eurų. Kadangi teršalai įsigėrę giliai į gruntinius vandenis, jų pratekėjimas į Nemuną tebevyksta. Todėl periodiškai keičiamos ant vandens sudėtos teršalus sulaikančios bonos“, – sakė R. Savickienė.

Šiemet sausio – gegužės mėnesiais buvo pakeistos 35 bonos, taip pat dešimt kartų vykta į vietą jų taisyti.

Birželio paskutinėmis dienomis valyti ir šuliniai, išsiurbti aštuoni kubiniai metrai vandens su teršalais.

Taršos židinys – privačioje nuosavybėje

Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius teigė, jog jei savo kieme išsikastumėte šulinį ir į jį pradėtų tekėti teršalai iš gretimo sklypo, „tikriausiai natūraliai paprašytumėte už tvoros įsikūrusio kaimyno susitvarkyti, nebeteršti ir nedaryti žalos aplinkai bei jums pačiam“.

Tai akivaizdus taršos židinys. Bet šis sklypas – privati nuosavybė. Tačiau iki šiol niekas nesugeba priversti savininkų susitvarkyti.

„Analogišką, tik kur kas didesnio masto problemą jau daug metų turi ir Kaunas. Deja, čia teršiamas ne koks šulinys, o didžiausia Lietuvos upė. Yra labai aiškiai nustatyta teritorija, iš kur per gruntą požemiais iki Nemuno atbėga naftos produktai. Tai akivaizdus taršos židinys. Bet šis sklypas – privati nuosavybė. Tačiau iki šiol niekas nesugeba priversti savininkų susitvarkyti“, – teigė T. Jarusevičius.

Pasak jo, atsakingos institucijos kol kas gūžčioja pečiais ir mieliau bado pirštais į savivaldybę, tačiau, jo teigimu, savivaldybė yra „kraštinis žaidėjas“ – stengiasi kovoti su padariniais, bet ne priežastimis.

„Galbūt dar kartą atkreiptas visuomenės ir teisėsaugos institucijų dėmesys padės pagaliau čia padėti tašką ir šią dešimtmečių problemą išspręsti nebe rūpestingais žodžiais, bet realiais veiksmais“, – sakė patarėjas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Departamentas informavo BNS Aplinkos ministerijai rekomendavęs inicijuoti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimą, kad būtų paspartinti tokių atvejų sprendimo procesai ateityje.

Departamentas siūlo, kad tuomet, kai žalą padariusio asmens nėra arba jis nesiima būtinų priemonių, įstatymu įgalioti vieną instituciją, tai yra, savivaldybę, skirti atsakingą už žalos aplinkai nutraukimo ir pažeistos aplinkos atkūrimo organizavimą. 

Pirmadienio popietę paskelbta, kad Kauno miesto savivaldybė neketina skelbti ekstremalios situacijos.

„Komisija nusprendė siūlymui skelbti ekstremalią situaciją nepritarti“, – pirmadienį BNS informavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Anot jo, ekstremalios situacijos paskelbimas būtų tiesiog formali deklaracija, kuri neprisidėtų prie problemos sprendimo.

„Ekstremali situacija apibrėžiama kaip staiga atsiradęs įvykis, kuris gali turėti reikšmingos įtakos gyventojų sveikatai, gyvybei ar aplinkos situacijai. Šiandieninę situaciją, kuri tęsiasi jau daugiau kaip 20 metų, pavadinti staiga iškilusiu incidentu būtų sudėtinga“, – tvirtino P. Keras.

Žada tvarkyti

Buvusios pabėgių mirkymo gamyklos teritorijos dalis priklauso kelioms bendrovėms. Šeimininkų sąraše ir – „Lietuvos geležinkeliai“. Dalis sklypo priklauso jiems. Kadangi buvusios pabėgių mirkymo gamyklos tarša susijusi su geležinkeliais, bendrovė „LTG Infra“ pasiruošusi valyti užterštą gruntą.

„Istoriškai beveik 100 metų, net iki 1989 m., Kauno geležinkelio stoties teritorijoje buvo vykdoma toksiška pabėgių mirkymo veika, kuri paliko žymų ekologinį įspaudą. Svarbu pastebėti, kad tokia veikla šioje teritorijoje nuo pat devinto dešimtmečio nevykdoma, o siekiant sumažinti istorinės taršos žalą gamtai, „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonė „LTG Infra“, paveldėjusi šią problemą, savo valdomuose sklypuose įrengė specialias nuotekų gaudykles, tad „Kauno vandenų“ sistemas visos nuotekos šiuo metu jau pasiekia išvalytos“, – apie tai, kokios priemonės teritorijoje turėtų sulaikyti teršalus, dienraščiui komentavo „LTG“ įmonių grupės ryšių su visuomene vadovas Tomas Digaitis.

Tyrimai parodė, kad 7–8 m gylyje glūdi didžiausias taršos šaltinis.

Jis nurodė, kad bendrovės specialistai deda visas pastangas, kad ši problema būtų išspręsta iš esmės – ne tik izoliuotas teršalų patekimas į šalia tekančią Nemuno upę, bet esą, kad ir užterštas gruntas būtų visiškai išvalytas.

„Tam reikia visų teritorijos savininkų sutarimo – tiek „LTG Infra“, tiek Kauno miesto savivaldybės, tiek kitų šioje teritorijoje veiklą vykdančių juridinių asmenų. Problema turi būti sprendžiama visų trijų šalių bendru darbu. „LTG Infra“ galėtų tiesiog atitverti savo valdomą teritoriją, bet tai visos problemos užterštoje teritorijoje neišspręstų – didžioji dalis ir liktų užteršta“, – aiškino T.Digaitis.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovo, 2019 m. „LTG Infra“ sutiko geranoriškai finansuoti užterštos teritorijos detaliuosius ekogeologinius tyrimus, kad būtų išsiaiškinta, koks tiksliai yra teritorijų užterštumas. 2020-aisiais bendrovė pasirašė sutartį su įmone „VentEko Lietuva“, kuri atliko ekogeologinius tyrimus, parengė ataskaitą ir suderino ją su Lietuvos geologijos tarnyba.

Kaip nurodė T.Digaitis, tyrimų ataskaita pristatyta ir Kauno miesto savivaldybės darbuotojams. Taip pat buvo parengtas ir visos užterštos teritorijos tvarkymo plano projektas su galimais tvarkymo sprendiniais, pagal kurį visiškas išvalymas teritoriją valdančioms šalims kainuotų apie 8 mln. eurų.

„Šiais metais „LTG Infra“ gavo raštą iš Kauno miesto savivaldybės, kuriame nepritariama imobilizacinės sienutės tik Nemuno krantinėje įrengimui ir investicijoms į teritorijos tvarkymą. Po balandžio mėnesį vykusio pasitarimo buvo nutarta nagrinėti tolesnius situacijos dėl privataus sklypo tvarkymo sprendimo būdus. Papildomas susitikimas vyko ir šį mėnesį. Nuspręsta ir toliau ieškoti bendrų sprendimų, įtraukti šiuos sklypus į užterštų teritorijų registrą ir bendrai prašyti ES lėšų tvarkymui. Tikimės, kad sutarimas bus rastas greitu metu. Bendrovė „LTG Infra“ yra pasiruošusi neatidėliotinai imtis teritorijos valymo darbų“, – apie tai, kad kol kas dar neaišku, kaip bus valomas užterštas teritorijos gruntas, pripažino T.Digaitis.

Užteršta teritorija

Aplinkosaugininkai „Kauno dienai“ nurodė, kad dar 2012 m. buvo atliktas preliminarus ekogeologinis tyrimas, kurio išvadose parašyta, jog teritorijos, esančios A.Juozapavičiaus g. 120 ir 122, užterštos naftos produktais ir sunkiaisiais metalais.

Šiemet buvo Lietuvos geologijos tarnybos suderintas Užterštos teritorijos Juozapavičiaus g. 118, 120, ir Nemuno pakrantės Kaune ekogeologinis tyrimas, kurį užsakė „Lietuvos geležinkeliai“. Nustatyta, kad žemės sklypai užteršti naftos produktais (skalūno alyva) ir sunkiaisiais metalais.

Anksčiau atliktuose tyrimuose nustatyta, kad gruntinis vanduo visoje teritorijoje yra stipriai užterštas. Tyrimai parodė, kad viršutinis grunto sluoksnis neužterštas, maždaug 3 m gylyje naftos produktų likučių nėra, tačiau 7–8 m gylyje glūdi didžiausias taršos šaltinis. Būtent šį sluoksnį daugiausia ir skalauja gruntiniai vandenys, kurie naftos teršalus išnešioja į didesnius plotus ir netoliese tekantį Nemuną.

„Ekologinio tyrimo metu paimta vienuolika grunto mėginių laboratoriniams tyrimams. Buvo tiriami daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai, bendras naftos produktų kiekis, sunkieji metalai, nustatoma grunto sudėtis ir organinės anglies kiekis grunte. Gruntinio vandens tyrimams buvo paimti keturi mėginiai, kurių metu nustatyta vandens cheminė sudėtis ir užterštumas. Gruntinis vanduo kaupiasi 7,2–7,9 m gylyje, vidutinio stambumo žvyro sluoksnyje“, – apie seniau atliktus teritorijos užterštumo tyrimus prieš keletą metų pasakojo aplinkosaugininkai.

Didelė žala gamtai

Į aplinką išsilieję naftos produktai sukelia didelę taršą. Kadangi minėtoje teritorijoje buvo mirkomi pabėgiai, tarša dar padidėja dėl naudotų medžiagų cheminės sudėties.

„Pabėgiams impregnuoti buvo naudojamas sunkios frakcijos kreozotas. Jis gali būti gaunamas iš skalūnų alyvos ar distiliuojant iš akmens anglies. Jame nemažą dalį sudaro policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Dėl šios sudėties kreozotas yra ypač toksiškas ir turi daug kancerogeninių medžiagų, kurios sukelia vėžį“, – „Kauno dienai“ apie minėtos A.Juozapavičiaus prospekto teritorijos užterštumą anksčiau yra aiškinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto docentė Violeta Kaunelienė.

Mokslininkė teigė, kad vandens telkiniuose išsilieję naftos produktai sudaro plėvelę, į kurią įsivelia paukščiai ir uždūsta. Taip pat jie mažina deguonies kiekį pačiame vandenyje, stabdo žuvų ir mikroorganizmų judėjimą bei juos žudo. Kadangi A.Juozapavičiaus prospekte esančioje teritorijoje buvo naudojamas kreozotas, tokia tarša daro dar daugiau žalos aplinkai. Pasak KTU docentės, kadangi didžiausia tarša aptinkama maždaug 8 m gylyje, tai rodo, kad toksinės medžiagos jau yra įsigėrusios į gruntą, kurį skalauja gruntiniai vandenys.

„Žinoma, vyksta ir savaiminis valymas, nes per laiką jau bus pasikeitusi naftos produktų sudėtis, jas šiek tiek bus suskaidę dirvožemyje esantys organizmai, bet būtent kreozotą jie skaido labai lėtai. Tokią medžiagą valo ir naudojant mikrogrybus, jie kreozotą skaido šiek tiek geriau nei kai kurios bakterijos. Tačiau vis tiek šioje vietoje tarša yra labai didelė. Pavojus aplinkai padidėja dėl gruntinių vandenų, kurie medžiagas išplauna į upes ir padidina taršos teritoriją“, – sakė V.Kaunelienė.

Anot jos, tai, kad pagrindiniai taršos židiniai glūdi 8 m gylyje, technologiškai nėra problema. Lietuvoje naftos produktai valyti ir iš giliau.

„Kuo kreozotas glūdi giliau, tuo jį sudėtingiau išsiurbti, ir tam reikia daugiau lėšų, bet tai tikrai įmanoma padaryti. Iš grunto ištraukiamas kreozotas turi būti tvarkomas kaip toksinės atliekos“, – tikino KTU docentė.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) dėl naftos produktų, tekančių į Nemuno upę Kaune ties M. K. Čiurlionio tiltu, paprašė Kauno skelbti mieste ekstremaliąją situaciją.

„Kauno miestas vertina Aplinkos apsaugos departamento prašymą dėl jo atitikimo teisės aktams ir nedelsiant priims atitinkamus sprendimus. Artimiausiomis dienomis bus sušaukta Ekstremalių situacijų komisija. Posėdyje dalyvausiančios institucijos nuspręs, ar šiuo klausimu reikalinga skelbti ekstremalią situaciją“, – BNS atsiųstame komentare teigia Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

„Viena aišku, kad šis dešimtmečiais nesiliaujantis taršos šaltinis yra ne miestui priklausančioje teritorijoje, bet privačiose valdose, kur savivaldybė negali savavališkai šeimininkauti. Dėl privatininkų aplaidumo visam miestui tenka kęsti nesiliaujančius padarinius“, – akcentavo jis.

Todėl, pasak savivaldybės atstovo, iš aplinkosaugininkų taip pat tikimasi „principingo požiūrio“.

„Iki šiol buvusios pabėgių mirkymo gamyklos teritorijos savininkai sankcijų iš aplinkosaugininkų nėra sulaukę, tad ir jokių veiksmų problemoms spręsti bei taršai pažaboti vis dar nėra ėmęsi. Kiekvienas savininkas savaime turi jausti atsakomybę, deramai rūpintis savo turtu ir šiuo konkrečiu atveju irgi negali būti išimčių“, – teigia P. Keras.

Dėl privatininkų aplaidumo visam miestui tenka kęsti nesiliaujančius padarinius.

Kaip trečiadienį pranešė aplinkosaugininkai, nustačius, kad į Nemuną nuolat patenka naftos produktų, kuriais užterštas aplinkinės teritorijos gruntas bei gruntiniai vandenys, AAD kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydamas skubiai spręsti klausimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nurodytoje vietoje ir imtis visų įstatymuose numatytų priemonių Nemuno taršai naftos produktais lokalizuoti, kad būtų nutraukta daroma žala aplinkai ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai.

Dėl taršos šioje vietoje į Kauno aplinkos apsaugos inspekciją gyventojai ėmė kreiptis balandį.

Balandžio 6 dieną Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų laboratorijos paimtuose nuotekų mėginiuose buvo nustatyta didelė naftos angliavandenilių koncentracija, daug kartų viršijanti paviršinėse nuotekose galimą išleisti į aplinką naftos produktų koncentraciją.

Tam, kad į Nemuną tarša liautųsi, sklypų savininkams taip pat buvo parengti privalomieji nurodymai dėl užterštos teritorijos tvarkymo plano.

Dėl taršos šioje vietoje į Kauno aplinkos apsaugos inspekciją gyventojai ėmė kreiptis balandį.

„Pakrantėje ties geležinkelio tiltu, A. Juozapavičiaus prospekte, vykdėme nuolatinius patikrinimus ir nustatėme, kad į Nemuną patenka skalūninė alyva. Dėl praeityje čia veikusios geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos šiuo naftos produktu užterštas aplinkinės teritorijos gruntas (A. Juozapavičiaus pr. ir Nemuno krantinė) bei gruntiniai vandenys“, – pranešime cituojama Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Rasa Žitkevičiūtė.

Nustatyta, kad šis žemės sklypas priklauso trims atskiriems savininkams.

Šių metų balandžio 6 dieną Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų laboratorijos paimtuose nuotekų mėginiuose buvo nustatyta didelė naftos angliavandenilių koncentracija, daug kartų viršijanti paviršinėse nuotekose galimą išleisti į aplinką naftos produktų koncentraciją.

„Be to, nustatyta, kad šis žemės sklypas priklauso trims atskiriems savininkams. Tam, kad į Nemuną tarša liautųsi, sklypų savininkams taip pat buvo parengti privalomieji nurodymai dėl užterštos teritorijos tvarkymo plano“, – teigia R. Žitkevičiūtė.

Ekstremaliąją situaciją siūloma skelbti vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašu ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų tipinių nuostatais.

Pasak aplinkosaugininkės, viena probleminių vietų yra A. Juozapavičiaus prospekte.

„Šioje vietoje vis kartojantis taršai, jau anksčiau buvo atliktas ekogeologinis tyrimas. Nustatyta, kad didelis žemės plotas užterštas skalūno alyva, likusia nuo tada, kai čia dar buvo pabėgių gamykla. Taip pat nustatyta, kad šis žemės sklypas priklauso trims atskiriems savininkams. Tam, kad į Nemuną tarša liautųsi, sklypų savininkams rengiami privalomieji nurodymai parengti užterštos teritorijos tvarkymo planą“, – teigia R. Žitkevičiūtė.

Tarša vis fiksuojama ir kitoje Nemuno pusėje ir šioje vietoje nuolatos vykdomi patikrinimai, todėl aplinkosaugininkai taip pat kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą.

„Dar viena probleminė vieta yra ties Piliakalnio gatve. Šioje vietoje teršalai išsiskiria iš grunto. Kai Nemunas pakyla, užterštas vanduo subėga tiesiai į upę. Aplinkosaugininkai nuolatos stebi šią teritoriją, vyksta į vietą, keičia bonines užtvaras“, – sako Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė.

Pasak R. Žitkevičiūtės, šis žemės sklypas nesuformuotas, į teritoriją patenka Nemuno upės pakrantė, taigi pagal galiojančius įstatymus jis priklauso valstybei.

am, kad tiksliai nustatytume, kokie teršalai patenka į upę, kreipėmės į Lietuvos geologijos tarnybą prašydami atlikti ekogeologinį tyrimą.

„Tam, kad tiksliai nustatytume, kokie teršalai patenka į upę, kreipėmės į Lietuvos geologijos tarnybą prašydami atlikti ekogeologinį tyrimą“, – sakė ji.

Gavus tyrimų rezultatus ir atsižvelgus į taršos pobūdį, bus rengiami teritorijos sutvarkymo planai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad paskutinis pranešimas apie taršą A. Juozapavičiaus prospekte iš aplinkosaugininkų gautas trečiadienį.

Į Nemuną iš šalia esančios teritorijos tekėjo naftos produktai, todėl upėje pastatytos keturios boninės užtvaros, vandens paviršius motorinio purkštuvo pagalba išpurkštas naftos produktų skaidikliu.

Bent keletą panašių pranešimų dėl šios bei Piliakalnio gatvėje esančios teritorijos tarnybos yra gavusios ir anksčiau.

Apie teršiamą Nemuną ties Šančiais rašyta praėjusį penktadienį. Tąkart Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba gavo pranešimą, jog A. Juozapavičiaus prospekte, prie geležinkelio tilto, į Nemuną bėga tepalas. Atvykę ugniagesiai nustatė, kad iš grunto sunkėsi naftos produktai, jie tekėjo į upę. Pakeista viena iš dviejų anksčiau pastatytų boninių užtvarų, papildomai pastatytos dar dvi boninės užtvaros, aplink iš grunto suformuotas pylimas, kad teršalai nebėgtų į upę. Į įvykio vietą buvo atvykę Kauno miesto aplinkosaugininkai ir Civilinės saugos skyriaus specialistai.

Apie tai, kad Žemuosiuose Šančiuose nuo geležinkelio į Nemuną bėga tepalas buvo pranešta ir balandžio pradžioje. Aplinkos apsaugos departamentas tuomet nustatė, kad naftos produktai į Nemuną gali bėgti iš miesto nuotekų sistemos.

Antrą kartą į tą pačią vietą tarnybos vyko ir gegužės pabaigoje. Tąkart nustatyta, kad į upę pateko galimai skalūninė alyva, kuria užterštas aplinkinės teritorijos gruntas bei gruntiniai vandenys, dėl praeityje veikusios geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos.