Dar – Šiaurės Korėja išbandė naują raketą, amerikiečiai atsakė tuo pačiu. Maža to, šimtai milijardų skėrių, tarsi Mozės laikais, grasina Afrikai ir Azijai. Sako, tokio antplūdžio nebuvo jau daugybę dešimtmečių.
Gyvenimas tęsiasi. Déjà vu kartojasi ir Tokijuje. Lygiai prieš 80 metų 1940-ųjų vasaros olimpines žaidynes Japonijos sostinėje "nujojo" Antrasis pasaulinis karas, dabar – koronavirusas, kuris yra pagrindinis ir svarbiausias šių dienų antiherojus.
Yra ir herojų. Jų daug, ir tai džiugu. Vis dėlto tuo pat metu liūdna ir graudu, nes kol kas mūšyje su nematomu priešu jie krinta pirmieji.
Tačiau yra ir herojų. Jų daug, ir tai džiugu. Vis dėlto tuo pat metu liūdna ir graudu, nes kol kas mūšyje su nematomu priešu jie krinta pirmieji.
Užvakar vien Italijoje nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų mirusių medikų ir kunigų skaičius viršijo septynias dešimtis. Mišiose už juos meldėsi popiežius.
Kovo 14-ąją viruso pakirstas mirė 72 metų gydytojas filantropas Gino Fasoli. Jis jau buvo išėjęs į pensiją, tačiau atsiliepė į prašymą padėti, nes labai trūko medikų. Rašoma, kad jis buvo drąsus ir dosnus gydytojas, praeityje savanoriškai vykęs į Afriką ir gydęs Ebolos virusu užsikrėtusius pacientus.
Kitą dieną anapilin iškeliavo jo sielos brolis, bendraamžis ir tautietis tėvas Giuseppe Berardelli. Kunigas taip pat mirė nuo koronaviruso, po to, kai savanoriškai atidavė kvėpavimo įrangą jaunesniam pacientui.
Tėvas Giuseppe irgi buvo mylimas žmonių ir ne vienerius metus garsėjo pagalba, kurią teikdavo ištiktiesiems finansinių bėdų. Medicininę įrangą dvasininkui nupirko parapijiečiai, tačiau kunigas jos atsisakė ir norėjo, kad ji pagelbėtų jaunesniam ligoniui.
Ir kunigas, ir gydytojas ilgainiui taps šio karo su užkratu metafora ir simboliu, bet apmaudu, kad atsidėkoti jiems galėsime vien tik malda už mirusiuosius.
