Penktadienį paskelbtos „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, konservatoriai partijų reitinge iš antrosios vietos nukrito į ketvirtąją. Palaikymas TS-LKD kovą siekė 7,4 proc., kai vasarį – 11,3 procento.

„Čia žemiausias rezultatas po rinkimų“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Valdas Gaidys.

Jis svarstė, kad tam įtakos galėjo turėti vidinės partijos kovos, taip pat populiaraus buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimas.

Tuo metu populiariausia šalyje išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai, už LSDP balsuotų 20,3 proc. apklaustųjų, kai vasarį – 19 procentų.

Reitingų lentelėje į antrą poziciją iš trečios pakilo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – už ją balsuotų 9,9 proc. šalies gyventojų, kai vasarį balsą būtų atidavę 8,7 proc. respondentų. Trečioje vietoje rikiuojasi opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 9,6 proc. palaikymu (8,7 proc. vasarį).

„Valstiečių“ ir „Vardan Lietuvos“ reitingas kokį ketvirtą mėnesį po truputį auga. Juos kartu sudėjus jie kaip socialdemokratai pasidaro“, – kalbėjo V. Gaidys.

Liberalų sąjūdis sulauktų 6,3 proc. paramos (4,5 proc. vasarį), opozicinė Darbo partija – 4,7 proc. (tiek pat ir vasarį), Lietuvos regionų partija – 3,5 proc. palaikymo (3,3 proc. vasarį), o Laisvės partija – 2,8 proc. palaikymo (1,6 proc. vasarį).

Lietuvos lenkų rinkimų akciją palaikytų 1,6 proc. apklaustųjų, kai vasarį šis procentas siekė 1,1.

11,6 proc. apklaustųjų teigė, kad nebalsuotų, o 21,6 proc. – nežinojo, už ką. Vasarį šie skaičiai atitinkamai buvo 8,7 ir 27,2 procento.

Už kitą partiją balsuotų 0,7 proc. Lietuvos gyventojų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko kovo 15–23 dienomis. Apklaustas 1001 šalies gyventojas, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.

„Neturime argumentų, kad A. Vrubliauskas negalėjo vienaip ar kitaip panaudoti tų lėšų kurui. Suprantame, kad dėl didelio išnaudoto kiekio gali kilti klausimų visuomenei, todėl skyrėme jam įspėjimą dėl viešų pinigų panaudojimo ir taip pat neberekomenduojame jam kandidatuoti į skyriaus pirmininkus. Šitas sprendimas dar gali būti skundžiamas prezidiume“, – Eltai teigė A. Gedvilienė.

Tuo metu dviejų partijos atstovų Alytaus rajono taryboje narystes nuspręsta metams sustabdyti.

„Kęstučio Patinsko narystė sustabdyta skyriaus iniciatyva, (...) Laura Bieliauskaitė-Svetlauskienė jungėsi į mūsų posėdį, tačiau nepateikė raštu paaiškinimų, taip pat negalėjo ir žodžiu atsakyti dėl savo panaudotų lėšų, tai mes nusprendėme sustabdyti jos narystę“, – pažymėjo A. Gedvilienė.

Nutarta sustabdyti ir Kretingos tarybos konservatoriaus Raimundo Puškoriaus narystę TS-LKD.

„Jo paaiškinimai mūsų neįtikino ir nusprendėme Raimundo narystę partijoje sustabdyti“, – sakė TS-LKD atstovė.

Tuo metu kitam savivaldos atstovui, buvusiam Kretingos rajono merui Juozui Mažeikai, komitetas sudarė galimybes dalį įsisavintų lėšų savivaldybei grąžinti.

„Jis aiškino, kad kelis kartus leido kuro užsipilti savo buvusiai padėjėjai ir jos reikmėms, bet supranta, kad tai netinkamas lėšų panaudojimas ir įsipareigoja grąžinti tą sumą lėšų, kurios jis negali pateisinti. Jis tai padarys iki šių metų pabaigos“, – pridūrė ji.

Kaip pažymi A. Gedvilienė, Ukmergės atveju „Skaidrinam“ akcijos metu buvo įvardinti keturi asmenys, du iš jų narystę partijoje neribotam laikui susistabdė patys – tai Audronė Augustėnienė ir Juozas Galiauskas.

„Tai reiškia, kad Priežiūros komitetas jų abiejų nebenagrinėja“, – teigė politikė, pažymėdama, kad šiems nariams nutarus grįžti į partiją, jų lėšų panaudojimo atvejai partijos viduje tiriami nebebus.

„Tuo metu Kęstutis Zinkevičius – (...) nors teisiškai neturime jam jokių pretenzijų, kadangi jis iš savo kortelės pylė kurą ir viską gali paaiškinti, pats priėmė sprendimą atsistatydinti iš partijos skyriaus pirmininkų ir pranešė, kad neketina kandidatuoti artimiausiuose rinkimuose. Įvertinome tai kaip tikrai atsakingą požiūrį į savo narystę, įsipareigojimus politinei bendruomenei ir džiaugiamės jo paties tokiu priimtu sprendimu“, – minėjo A. Gedvilienė.

Tuo metu Ukmergės tarybos konservatorė Janina Galiauskienė įsipareigojo iki šių metų pabaigos grąžinti dalį lėšų, skirtų kurui, kurių negali paaiškinti, kadangi už jas buvo mokėta iš 10 skirtingų kortelių, sako A. Gedvilienė.

„Tuomet, kada gaus dokumentus iš savivaldybės ir įsivertins, kurie tie čekučiai ne iš tos sąskaitos apmokėti, ji tuos pinigus grąžins į savivaldybės biudžetą. Tai mes sankcijų jos atžvilgiu nepriėmėme“, – pridūrė Priežiūros komiteto narė.

Kaip numatyta TS-LKD nuostatuose, kuomet sprendimą stabdyti asmens narystę partijoje priima Priežiūros komitetas, ji stabdoma metams ir dėl jos atstatymo sprendžia skyrius. Kada partijos narys narystę susistabdo pats, jis pats ir sprendžia, kada savo narystę atstatyti.

Pasak A. Gedvilienės, Priežiūros komitetas į „čekučių“ skandalą patekusiems partijos nariams turėjo kelis pasiūlymus, kaip elgtis.

„Priežiūros komiteto rekomendacijose buvo pasakyta – jei įsivertinate situaciją ir matote, kad situacija yra negera, tuomet galite priimti sprendimą susistabdyti narystę patys ir nebesieti savęs šiuo metu su partija; galite grąžinti dalį lėšų, kurių negalite pateisinti arba ateiti į Priežiūros komitetą ir apginti save, nes manote, kad buvote įtraukti tarp tų asmenų, kurie buvo tų asmenų, kurie buvo paviešinti, nepelnytai“, – priminė komiteto narė.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių. Specialiųjų tyrimų tarnyba jau yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės bei Ukmergės rajonų savivaldybių.

Pasak STT atstovės spaudai, teisėsauga aiškinasi aplinkybes, tačiau nė viename iš 14 pradėtų tyrimų įtarimai konkrečiam asmeniui nėra pareikšti.

Vyriausybės darbo pradžią paženklino COVID-19 pandemija, sukėlusi didžiulę grėsmę Lietuvos žmonių sveikatai ir gyvybei, gyventojų socialinei sanglaudai ir šalies ekonomikai. Praėjusią vasarą Lukašenkos režimas prieš Lietuvą pradėjo vykdyti hibridinę ataką – neteisėtą migraciją šalies pasienyje. O Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei pradėjus vykdyti žmogaus teises ir laisvę ginančią užsienio politiką, Kinija ėmėsi ekonominio šantažo prieš Lietuvą. Vis dėlto turime pabrėžti, kad visos šios krizės nublanksta prieš naują, egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei – Rusijos karinę invaziją į Ukrainą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Liepos 6-osios minėjimui skirta politikos klubo diskusija apie Lietuvos valstybės stiprėjimą tarp karo ir maišto, apie Lietuvos valstybingumą diskutavo ministrė pirmininkė I.Šimonytė, istorikas prof. Alfredas Bumblauskas ir Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, diskusiją moderavo Seimo narys Mindaugas Lingė.

Ministrė pirmininkė I.Šimo-nytė diskusijoje pabrėžė stiprios valstybės reikšmę, kad ji yra kaip margaspalvis audinys, suaustas tampriais siūlų ryšiais. Anot ministrės pirmininkės, Lietuvoje buvusių krizių ir karo Ukrainoje įvykiai didino visuomenės atsparumą ir pasiryžimą ginti Lietuvos valstybę. Pasak I.Šimonytės, visuomenės aktyvumas yra labai svarbus, kuris pririša žmogų prie bendruomenės – kuo daugiau tokių žmonių, tuo tas audinys tankėja.

„Nepaisant to, kad visada buvo bandančiųjų šį audinį suplėšyti, siekiant įžiebti konfliktus vakcinacijos ar migrantų temose, vis dėlto Lietuva savo audinį šių krizių kontekste sustiprino. Žiemą kilęs sunkus išbandymas ukrainiečiams, kuriuos mes labai artimai priimame, intuityviai mūsų valstybės audinį labai sutankino. Apie 50 proc. lietuvių pagal apklausas kažką daro dėl Ukrainos. Tokia visuomenės dalis yra neįtikėtinai didelė jėga, kuri suteikia daugiau jėgos Lietuvai. Vyriausybės pagrindinės darbotvarkės dalis buvo skirta tam, kad būtų nuosekliai stiprinami tie institutai, ant kurių ši valstybė laikosi. Ne tik ant griežtos gynybos ir jėgos, ir bet ant kokybiško švietimo, tinkamos socialinės apsaugos, geros sveikatos apsaugos“, – teigė ministrė pirmininkė I.Šimonytė.

Oponentų kritika, kad konservatoriai valstybėje sukelia krizes, anot Seimo vicepirmininkės R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, yra sąmoningai klaidinanti visuomenę. Pasak TS-LKD frakcijos seniūnės, yra visiškai priešingai, nes TS-LKD gauna žmonių pasitikėjimą Lietuvai sudėtingomis aplinkybėmis ir iš to kyla atsakomybė priimti atsakingus sprendimus, kurių ir reikia valstybei. Nepaisant politikų noro skaldyti visuomenę, TS-LKD yra politinė jėga, kuri labai tvirta valstybingumą stiprindama.

„Politikų priedermė – ne vien atstovauti tik tam, ką žmonės sako, ar vykdyti visus žmonių lūkesčius, bet ir labai svarbu turėti dialogą ir bandyti paaiškinti argumentais, pagrįsti savo politinę liniją, kuria einama į priekį ir iš kurios tikiesi savo valstybei suteikti proveržį. Žinoma, pagąsdinti visada yra paprasčiau. Politikai, kurie grindžia savo karjerą gąsdinimais ir bauginimais, – ypač pavojingi, tokie veikėjai nėra linkę paaiškinti žmonėms sudėtingų dalykų, bet yra linkę kurstyti jų baimę, nepasitikėjimą“, – svarstė Seimo vicepirmininkė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Istorikas profesorius A.Bumblauskas politikos klubo diskusijoje teigė, kad Lietuvai labai svarbu remtis graikų filosofija, romėnų teisės ir Europos kultūrine tradicijomis. Pasak profesoriaus, svarbu išmokti Europos istorijos pamokas ir remtis Kovo 11-osios nepriklausomybės idėjomis, kurios Lietuvą vedė iš sovietmečio.

„Mes pragyvenome jau trisdešimt metų, kai netikėjome, kad tiek ilgai gyvensime, nes visąlaik lygiavomės į tai, kad tarpukario Lietuva gyveno dvidešimt metų. Jau dabar praėjo trisdešimt ir gyvename kaip niekada gerai. Smetonos laikais taip negyvenome nei vartojimo, nei idėjų požiūriu. Aš asmeniškai esu susižavėjęs šiandiene Lietuva ir ką ji pasiekė per trisdešimt nepriklausomybės metų. Pirmąsyk nebesinori kartoti, kad Lietuvos amžinas likimas būti periferijoje. Mes kažkodėl pradedame nebejausti atsilikimo nuo kitų, mes pagaliau pradedame jaustis normalia valstybe ir visuomene. Man atrodo, kad mes judame į tą pusę, kur turime normalią vietą Europoje“, – teigė istorikas prof. A. Bumblauskas.

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD Klaipėdos skyriaus einamosios sąskaitos. Užs. 1823774.

TS-LKD taryba šeštadienį patvirtino galutinį sąrašą po galutinių sąrašo lyderių Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio korekcijų. Jame prie partijos rinkimų programos rengimo prisidėjusiai J. Šiugždinienei skirta devintoji, L. Andrikienei – 15-oji vieta. Po ankstesnio partijos reitingavimo birželį jų pirmajame dvidešimtuke nebuvo.

Tuo metu A. Gedvilienė dėl korekcijų būtų nustumta žemiau, tačiau ji pakelta į 20-ąją vietą.

„Labai norėjau, kad mūsų sąrašas ir mūsų frakcija ateityje būtų kaip įmanoma labiau panaši į mūsų visuomenę. Ir jei mūsų visuomenėje yra pusė vyrų ir pusė moterų, norėjau pasiekti, kad bent jau pirmajame dvidešimtuke būtų tiek daug moterų, kiek pagal taisykles galima padaryti“, – sprendimą paaiškino I. Šimonytė.

Pirmajame penkiasdešimtuke – ir naujos pavardės: prie konservatorių rinkimuose jungiasi publicistė Liudvika Pociūnienė ir Klaipėdos universiteto profesorius, karo istorikas bei Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas Valdas Rakutis, jiems atitinkamai skirtos 29 ir 42-oji pozicijos.

Sąrašo pabaigoje 141-ojoje vietoje rikiuojasi ir G. Landsbergio patarėjas Seime tarptautinių santykių ir ES politikos klausimais Matas Maldeikis.

Aukštesnės vietos suteiktos ir Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkui Gvidui Rutkauskui (30), parlamentarams Andriui Navickui (34), Rasai Petrauskienei (36), Edmundui Pupiniui (43), Justui Džiugeliui (45), rinkimų štabo vadovui Andriui Vyšniauskui (35),  buvusiems parlamentarams Valentinui Stundžiui (38), Sauliui Pečeliūnui (44), Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkei Daliai Asanavičiūtei (48).

I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad visi partijos vienmandatininkai pakelti sąraše tarp 73-115 vietos, keli jų atsidūrė pirmajame septyniasdešimtuke.

Anot jos, atskiro dėmesio susilaukė žmonės, kurie dirbo su TS–LKD rinkimų programa, štabe ir padarė daug, kad „politikų gyvenimas būtų lengvesnis“, taip pat kai kurie partijos senbuviai.

Galutiniame sąrašo dvidešimtuke po I. Šimonytės ir G. Landsbergio eina Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas (3), Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė (4), Paulius Saudargas (5), Arvydas Anušauskas (6), Agnė Bilotaitė (7), Audronius Ažubalis (8), J, Šiugždinienė (9), Jurgis Razma (10), Monika Navickienė (11), Žygimantas Pavilionis (12), Vytautas Juozapaitis (13), Dainius Kreivys (14), L. Andrikienė (15), Mykolas Majauskas (16), Antanas Matulas (17), Gintarė Skaistė (18), Kazys Starkevičius (19) bei A. Gedvilienė (20).

Konservatorių taryba taip pat patvirtino likusius penkis kandidatus vienmandatėse apygardose. Mėguvos apygardoje rinkimuose partijai atstovaus Palangos savivaldybės tarybos narys Mindaugas Skritulskas, Mažeikių – šios savivaldybės vicemerė Lina Rimkienė, Danės – buvęs kariuomenės vadas generolas Arvydas Pocius, Baltijos apygardoje – Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius,

Šalčininkų – Vilniaus vienmandatėje apygardoje keliamas visuomenininkas, mokytojas ir choristas Kristijonas Bartoševičius. 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

G. Landsbergis antradienį Prezidentūroje žurnalistams sakė apie tai kalbėjęs su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Šiandien matau galimybę dar iki rinkimų burti atsakingų partijų branduolį, kuris po rinkimų galėtų būti ašis formuojant būsimą koaliciją“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis.

Jis nevardijo, kokias partijas laiko atsakingomis, tik paaiškino, kad tai tokios partijos, „kurios kelia sau svarbiausius valstybės tikslus, nekelia nerealistinių tikslų, žiūri į valstybės valdymą atsakingai, nevengia atsakomybės tąja prasme, kad tai nėra ketverių metų partijos“.

„Atsakingumas yra priešprieša populizmui“, – teigė G. Landsbergis.

Anot jo, dabar valdžioje esantys „valstiečiai“ turi galimybę tapti valstybiška partija.

„Jie turi žmonių, kurie yra valstybiški. Bet keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas“, – pridūrė konservatorių vadovas.

Jie turi žmonių, kurie yra valstybiški. Bet keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas.

G. Landsbergis taip pat pranešė prezidentui įteikęs dalį TS-LKD Seimo rinkimų programos – švietimo ir ekologijos dalis.

„Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę įteikti prezidentui pirmajam valstybėje mūsų programos metmenis. 2016 metais prezidentas buvo kviestas kaip vienas iš ekspertų pateikti pastabas ir pasiūlymus mūsų naujam „Planui Lietuvai“, dabar pasinaudodami gerąja patirtimi, kreipėmės į jį, pateikdami švietimo ir ekologijos programų dalis, prašydami pastabų, susipažinti ir supažindinti komandą“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jis taip pat užsiminė abejojantis, kad partijoms prieš rinkimus pavyks pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

Politikas tvirtino nematąs, kad dalis politikų norėtų spręsti sunkius švietimo klausimus.

„Kol kas nematau tokio aiškaus dokumento, aiškaus teksto, kur reikėtų sakyti, čia reikia susitarti, čia reikia ieškoti kompromiso. Nematau žmonių, kurie norėtų ieškoti sunkių klausimų, matau tik žmones, kurie nori lengvų klausimų“, – tvirtino G. Landsbergis.

Vyriausybei sausį pasiūlius susitarimo dėl švietimo projektą, procesas persikėlė į Seimą. Buvo suburta politikų grupė dokumentui rengti, tačiau netrukus ją palikus „valstiečių“ atstovui, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai, joje liko tik opozicijos atstovai.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad švietimo susitarimas toliau tobulinamas ir Vyriausybėje.

Pasak G. Landsbergio, konservatoriai savo Seimo rinkimų programoje siūlo kurti valstybinių gimnazijų tinklą –  steigti 10–15 gimnazijų, „kurios taptų švietimo magnetais“.

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis pranešė, kad valstybės vadovas per susitikimą pristatė savo pasiūlymus artimiausiam pusmečiui.

Jo teigimu, didžiausias dėmesys skirtas viešųjų pirkimų tvarkos tobulinimui.

Seimo rinkimai vyks šių metų spalį.

Rinkiminėje konferencijoje vienintelis V. Benkunskas pateikė savo kandidatūrą į TS-LKD Vilniaus sueigos skyrių vadovus.

Vilniaus konservatoriai sueigos konferencijoje taip pat išrinko naują tarybą, patvirtino Vilniaus miesto skyrių sueigos pirmininko pavaduotojus. Jais tapo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, į Seimą išrinkta Paulė Kuzmickienė, Vilius Maslauskas ir Mantas Jurgelaitis.

Sueigoje aptarti artėjantys Seimo rinkimai ir pasiruošimas jiems.

TS-LKD Vilniaus sueigai priklauso visi 13 partijos sostinės skyrių – jie turi daugiau nei 2000 narių. Sueigos pirmininkas renkamas ketveriems metams.