Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad įmonė dar labiau išplės reagentų gamybą ir tiekimą pasaulio bendrovėms, gaminančioms naujo tipo vakcinas.

„Lietuvoje įsikūrusi bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ dar pernai kovą pradėjo gaminti ir tiekti komponentus koronaviruso testams, o dabar tiesiogiai dalyvauja ir vakcinos nuo COVID-19 gamybos grandinėje. (...) Naujas padalinys leis dar labiau išplėsti reagentų gamybą ir tiekimą bendrovėms, gaminančioms naujo tipo vakcinas, grįstas RNR technologija“, –  virtualiame naujo pastato atidarymo renginyje  sakė G. Nausėda.

„Svarbu ir tai, kad Lietuvoje pagaminti vakcinų komponentai vėliau jau vakcinų pavidalu grįžta į Lietuvą, taip mūsų šalyje vykstanti gamyba netiesiogiai mus pačius priartina prie pergalės prieš koronaviruso pandemiją“, – pridūrė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad naujas gamybos pastatas atveria ir naujas galimybes.

„Naujausiais moksliniais pasiekimais grįstas gamybos procesas, padidėję reagentų gamybos tempai, o taip pat vakcinų gamybos proceso paspartinimas leis mums tikėtis, kad greičiau visi susidorosime su dabar kylančiais iššūkiais“, – sakė premjerė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad „Thermo Fisher Scientific“ plėtra reiškia daugiau galimybių Lietuvai, pirmiausia – auginti aukštesnės pridėtinės vertės investicijas, sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų ir įgyvendinti spartesnį ekonomikos augimą bei garsinti Lietuvą.

„Tai priminimas mums, mūsų Vyriausybei, asmeniškai man, jog mes irgi turime daryti namų darbus, jog išlaikytume esamus talentus ir pritrauktume naujus, vystytume tinkamą infrastruktūrą, jog tiek „Thermo Fisher Scientific“, tiek kitų talentų paieška taptų vaisinga“, – renginyje sakė A. Armonaitė. 

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas sako, kad jo statyba įprastomis sąlygomis būtų trukusi dvejus metus, tačiau dėl koronaviruso pandemijos ji truko tik keturis mėnesius. Pasak jo, investicijos į naują pastatą siekė 40 mln. eurų.

„Šitomis patirtimis ir pamokomis, kurias turėjome projekto metu, būtų galima pasinaudoti ir kai grįšime į normalų režimą, būtų galima šituos dalykus pritaikyti naujoje realybėje ir dirbti dar greičiau ir sklandžiau, nei tą darėme iki pandemijos“, – teigė A. Markauskas.

5,5 tūkst. kv. metrų ploto pastate bus pagaminama daugiau reagentų kompanijoms, vystančioms vakcinas ir terapijos preparatus, tarp jų – ir vakcinas nuo COVID-19.

A. Markauskas konkrečiai neįvardijo, kokie bus gamybos pajėgumai, tačiau užsiminė, kad jie sparčiai išnaudojami ir ateityje planuojama juos didinti.

„Pajėgumai yra sąlyginis dalykas, tikrai šitų produktų poreikis yra didelis, pajėgumai yra išnaudojami spėriai, mes planuojame ir toliau plėsti šitų produktų gamybą Vilniuje“, – atsakydamas į BNS klausimą, teigė A. Markauskas.

Jis taip pat neatskleidė, ar „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinoms naudojami Vilniuje gaminami komponentai.

„Bendradarbiavimo sutartys su klientais yra komercinė paslaptis, dirbame su didžiąja dauguma vakcinos gamintojų, kurie užsiima RNR vakcinomis ir ne tik kovido, bet ir skirtomis onkologinėms ligoms gydyti“, – teigė A. Markauskas.

Pasak jo, „Thermo Fisher Scientific“ tarsi suteikia „statybinius blokus ir įrankius“ vakcinai.

„Farmacinės kompanijos mokslininkai sukuria DNR molekulę, kurioje užkoduojama reikiama informacija, kurią mokslininkai sugalvojo, kad reikia naudoti kaip vakcinos pagrindą, ir tada su mūsų komponentais RNR molekulė padaroma, kuri atitinkamai išvalius ir suformulavus tampa vakcina“, – aiškino įmonės vadovas.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“  reagentus COVID-19 testams pradėjo gaminti pernai pavasarį.

Naujame pastate sukurta beveik 150 naujų darbo vietų. Įmonėje iš viso dirba 1,3 tūkst. žmonių.

Įmonė savo komentarą ketvirtadienį paskelbė reaguodama į parlamente kilusią diskusiją dėl įmonės vaidmens gaminant vakcinas.

„Thermo Fisher Scientific” didžiuojasi dalyvaudama daugiau kaip 200 globalių projektų, skirtų užkirsti kelią Covid-19 infekcijai, ir taip padėdama klientams kurti bei gaminti Covid-19 vakcinas, vystyti naujus terapijos ir gydymo būdus“, – teigiama pranešime.

„Vilniaus padalinyje nėra gaminamos jokio tipo vakcinos, tačiau klientams mes tiekiame gyvybės mokslų reagentus, kurie galiausiai kaip komponentai gali būti naudojami kuriant ir vystant vakcinas“, – nurodo bendrovė.

Kiek anksčiau ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime opozicijos parlamentarė Aušrinė Armonaitė sveikatos apsaugos ministro paklausė apie tariamą vakcinos gaminimą Lietuvoje JAV rinkai.

„Ar jums yra žinoma, kad Lietuvoje „Thermo Fisher Scientific“ gamina Covid vakciną Amerikos rinkai ir netgi, kaip suprantu, priestatą stato „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinoms? Ar jūs deratės su jais, kad mes nusipirktume vakciną, kuri yra gamina čia, Lietuvoje, kad galėtume ją gauti greičiau?“, – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos paklausė A. Armonaitė.

Atsakydamas į klausimą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad prie prie bendro pirkimo mechanizmo prisijungusios Europos Sąjungos šalys narės negali atskirai derėtis su gamintojais.

Instituto vadovai pristatė Nacionalinio vėžio instituto intensyviai dirbančią Kliniką, Mokslinių tyrimų centro laboratorijose atliekamus tyrimus, Biobanko veiklą, akcentavo klinikinių tyrimų svarbą bei atliekamus mokslinius darbus vykdant naujų molekulinių vėžio žymenų paiešką. Buvo aptartos ateities bendradarbiavimo galimybės ir sritys.

„Visiems pasaulyje suprantamas poreikis sutelkus pajėgas spręsti vėžio problemą ieškant geresnių diagnostikos galimybių, todėl labai svarbi šiuo metu naujų molekulinių vėžio žymenų paieška, – pasakė M. A. Kennedy. – Nei mūsų, nei jūsų šalyje nerasime šeimos, kuri nebūtų akivaizdžiai susidūrusi su vėžio problema ir kuriai nebūtų aktualus naujų vėžio terapijų atsiradimo poreikis“.

Susitikimas įvyko „Thermo Fisher Scientific“ kasmetinio 6-ą kartą Lietuvoje vykusio renginio „Mokslo diena“ metu Vilniaus universiteto Jungtiniame gyvybės mokslų centre.

„Thermo Fisher Scientific“ yra didžiausia pasaulio kompanija, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui. Kompanijos padalinys Vilniuje – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – kuri gamina ir pasaulio rinkose platina produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Produktai yra plačiai naudojami visame pasaulyje tiriant genų sandarą, raišką ir įvairovę, kuriant naujus įgimtų, paveldimų ir užkrečiamųjų ligų diagnostikos metodus. Tai vienas iš didžiausių privačių mokslinių tyrimų centrų Baltijos regione.

Nacionalinis vėžio institutas yra vienintelė specializuota onkologinių ligų gydymo įstaiga Lietuvoje, kur po vienu stogu glaudžiai dirba Klinika bei Mokslinių tyrimų centras, kuriame yra 4 laboratorijos, Vėžio registras, Biobankas, Klinikinės onkologijos bei Genetinės diagnostikos centras. NVI konsultacijų poliklinikoje per metus apsilanko apie 120 tūkst. pacientų, Klinikos skyriuose gydoma apie 12 tūkst. pacientų, atliekama apie 6 tūkst chirurginių operacijų dėl vėžio.

Su ja studentai galės atlikti pagrindinius gyvybės mokslų eksperimentus.

Be termociklerių, elektroforezės sistemų, spektrofotometrų, automatinių pipečių ir kitos modernios įrangos nebūtų įsivaizduojami šiuolaikiniai studijų praktiniai darbai ir kokybiškas studentų ruošimas. Įranga naudosis per 600 studentų nuo pat pirmojo kurso iki studijų pabaigos. Po jų studentai gebės dirbti moderniose tyrimų laboratorijose ir ieškoti proveržių įvairiose mokslo srityse: pradedant paveldimų ir užkrečiamų ligų gydymu ir baigiant personaline medicina.

Būtinosios priemonės

„Džiaugiamės, kad inovatyvus verslas investuoja į kokybiškas studijas ir suteikia studentams unikalią galimybę naudotis naujausiomis technologijomis tyrimų srityje. Mokomosioms laboratorijoms skirta įranga ženkliai prisidės prie veržlių mokslininkų kartos kūrimo Lietuvoje ir naujų atradimų, kurie yra būtina sąlyga norint būti aukščiausio lygio universitetu“, – teigia VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Ateitis – šiandienos studentų rankose

Tuo tarpu į Lietuvą atvykęs „Thermo Fisher Scientific“ viceprezidentas Mitch Kennedy pastebi, kad, sparčiai vystantis gyvybės mokslams, ateitis yra dabartinių studentų rankose.

„Mūsų kompanijos misija – padėti tyrėjams daryti pasaulį sveikesnį, švaresnį ir saugesnį. Mes tikime, kad šiandieninis jaunimas yra būtent tie, kurie darys pasaulį keičiančius mokslo atradimus. Stiprindami partnerystę su Vilniaus universitetu ir investuodami į kokybiškas studijas užtikriname, kad talentingas Lietuvos jaunimas turės visas galimybes realizuoti save ir galės kurti geresnę ateitį visiems“, – pabrėžė M. Kennedy.

Gyvybės mokslai – „ant bangos“

VU GMC studijuoja daugiau kaip 800 studentų, didžioji dalis iš jų galės naudotis nauja laboratorijų įranga. Kaip pastebi „Thermo Fisher Scientific“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas, gyvybės mokslai Lietuvoje itin populiarėja, taigi labai svarbu pasiruošti ir suteikti galimybes studijuoti kokybiškai.

„Skaičiuojama, kad viena moderniųjų biotechnologijų srityje sukurta darbo vieta sugeneruoja dar 4 papildomas darbo vietas kituose sektoriuose. Be jokių abejonių, ekonominė nauda tuo nesibaigia, nes šios technologijos turi neišmatuojamą potencialą išspręsti aktualiausias šiandienos problemas. Būtent dėl šių priežasčių matome prasmę stiprinti partnerystę su Vilniaus universitetu“, – pabrėžė A. Markauskas.

„Thermo Fisher Scientific“ VU mokomąsias laboratorijas neatlygininėtai aprūpina ir studijų darbams reikalingais reagentais. Visi jie yra gaminami kompanijos padalinyje Vilniuje.

„Thermo Fisher Scientific“ Mokslo dienos metu taip pat vyko Lietuvos ir užsienio mokslininkų seminarai apie naujausias tyrimų technologijas. Renginyje apsilankė daugiau kaip 1000 mokslininkų, tyrėjų ir studentų iš visos Lietuvos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniuje atidarė „Thermo Fisher Scientific“ laboratoriją, kurioje gaminamos magnetinės dalelės turėtų tapti rimtu priešnuodžiu kovoje su onkologinėmis ligomis ir ŽIV. Lietuva – pirmoji ir kol kas vienintelė pasaulyje valstybė, pradedanti gaminanti tokio lygio technologinius produktus.

Įrengta moderniausia technika pasaulyje

„Lietuvos mokslininkų kuriami produktai atveria naujas galimybes kovoti su pasaulį žudančiomis ligomis. Tai geriausias įrodymas, kad  mūsų šalies žmonės savo kompetencijas ir žinias panaudoja ne tik pasaulinėms problemoms spręsti, bet ir gelbsti žmoniją bei prisideda prie milžiniškos technologinės revoliucijos“, – sakė šalies vadovė.

Unikalioje laboratorijoje įrengta moderniausia technika pasaulyje leis Lietuvos mokslininkams atverti kelią inovatyviai gydymo krypčiai – individualiai medicinai. Mūsų šalyje gaminami produktai bus naudojami gydymo būduose, pritaikytuose kiekvienam pacientui asmeniškai. Pasitelkiant šiuos gydymo būdus, kova su vėžiu, ŽIV ir autoimuninėmis ligomis bus gerokai efektyvesnė ir paprastesnė.

Antikūnais padengtos magnetinės dalelės sužadina paciento limfocitus ir jie pradeda intensyviai dalytis. Šios ląstelės bus papildomai perprogramuojamos ir sugrąžinamos į to paties paciento organizmą, kuris jas atpažinęs sunaikins vėžines ląsteles. Tikimasi, kad ateityje šis metodas pakeis tradicinius vėžio gydymo būdus, pavyzdžiui, chemoterapiją.

Prezidentės teigimu, tai, kad į Lietuvą ateina pačių inovatyviausių produktų gamyba, yra visos Lietuvos įvertinimas. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva vis labiau įsitvirtina kaip pažangi, žiniomis grįsta ekonomika, kurianti pasaulinio lygio mokslą ir inovacijas.

Prieš 5 metus mūsų šalyje veiklą pradėjusi „Thermo Fisher Scientific“ – biotechnologijų rinkos lyderė ir viena iš didžiausių pasaulio kompanijų, kurianti produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Lietuvoje gaminami produktai yra naudojami visame pasaulyje tiriant genų sandarą ir kuriant naujus įgimtų, paveldimų ir užkrečiamųjų ligų diagnostikos metodus.

„Thermo Fisher Scientific“ padalinyje Vilniuje dirba 570 darbuotojų. Čia veikia vienas didžiausių privačių mokslinių tyrimų centrų Baltijos šalyse.

Produktus ir paslaugas mokslui siūlanti JAV bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ pirmadienį Vilniuje atidarė naują sterilios gamybos laboratoriją, į kurią investuota 7 mln. JAV dolerių (6,42 mln. eurų).

100 naujų darbo vietų

1,7 tūkst. kv. metrų ploto gamybos patalpose bus kuriamos imunoterapijos tyrimams naudojamos magnetinės dalelės „Dynabeads“, skirtos kovai su vėžiu.

„Šita diena žymi naują etapą mūsų Vilniaus padalinio, nes mes būdami mokslinių tyrimų centras žengiame sekantį žingsnį ir su naujų patalpų atidarymų tampame medicinos pramonės dalimi. Dar laukia ilgas kelias kol produktai galutinai bus patvirtinti tarptautinėje rinkoje, tačiau žiūrint į mūsų veiklą, tai yra dar vienas plėtros etapas“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius ir Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas.

Pasak jo, „Dynabeads“ yra visiškai nauja technologija, kurios tyrimų rezultatai yra daug žadantys.

„Manyčiau, kad mums kaip Lietuvai tai yra tūkstantmečio projektas, mes pirmą kartą dalyvaujame visiškai naujos kartos preparatų kūrime“, - kalbėjo A.Markauskas.

Laboratorijos atidaryme dalyvavusi prezidentė D. Grybauskaitė sakė, kad joje gaminamos magnetinės dalelės turėtų tapti rimtu priešnuodžiu kovojant su onkologinėmis ligomis ir ŽIV. Lietuva – pirmoji ir kol kas vienintelė pasaulyje valstybė, pradedanti gaminanti tokio lygio technologinius produktus.

Remiantis 2014 metų susitarimu projektą iš dalies finansavo Lietuvos Vyriausybė. Pagal susitarimą, JAV kompanija yra įsipareigojusi sukurti ne mažiau 100 naujų darbo vietų iki 2017 metų. Šiuo metu įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ Vilniuje dirba 570 darbuotojų.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ pernai uždirbo 16,222 mln. eurų audituoto grynojo pelno - beveik tiek pat, kaip ir 2013 metais. Bendrovės audituotos pajamos per metus ūgtelėjo 1,7 proc. iki 81,727 mln. eurų.

Lietuvos bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ dalimi tapo 2010 metais JAV kompanijai įsigijus bendrovę „Fermentas“.

100 proc. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ akcijų valdo Vokietijoje registruota „Oxoid investments“, o galutinė įmonės akcininkė yra JAV „Thermo Fisher Scientific“.

JAV bendrovės galėtų tiekti suskystintas gamtines dujas (SGD) Lietuvai bei dalyvauti naujos atominės elektrinės projekte, sako JAV verslo tarybos prezidentas. Anot Erico Stewarto (Eriko Stiuarto), Lietuvoje jau dirbanti viena JAV bendrovė per kelerius metus ketina padvigubinti darbuotojų skaičių.

„Mes turime bendroves, kurios domisi galimybe parduoti suskystintas gamtines dujas Lietuvai. LNG terminalas veikia Klaipėdos uoste, taip pat turime kompanijas, šiuo metu besilankančias Lietuvoje, kurios yra pasiruošusios padėti Lietuvai pastatyti atominę elektrinę. Tai būtų puikus projektas ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui“, - po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite penktadienį žurnalistams sakė E.Stewartas.

Anot jo, Lietuvos energetikos ir gynybos sektoriai yra įdomiausi JAV bendrovėms: „Energetika yra pagrindinis sektorius. Aš taip pat pasakyčiau, kad dėl mūsų draugų Rytuose gynyba dabar irgi yra svarbi“.

E.Stewarto teigimu, Lietuvai svarbu sutvarkyti švietimo, imigracijos klausimus, bendrą verslo aplinką, kad būtų lengviau pritraukti naujų investuotojų.

„Mes tik ką turėjome bendrovę, kuri pasakė prezidentei prieš kelias minutes, kad jie turi 350 darbuotojų Lietuvoje ir planuoja per kelis ateinančius metus darbuotojų skaičių padvigubinti“, - kalbėjo E.Stewartas, neįvardijęs bendrovės.

Prezidentė penktadienį susitiko su JAV bendrovių „Exelon Nuclear Partners“, „Fluor“, „Phillip Morris“, „Western Union“, „Strategic Staffing Solutions“, „Thermo Fisher Scientific“, „Parsons“, „Maersk“ atstovais.

Su „Exelon“ atstovais trečiadienį susitiko ir energetikos ministras Rokas Masiulis, o ketvirtadienį - finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas.

JAV energetikos kompanija „Cheniere Energy“, kuri šiemet atidarys pirmą JAV SGD eksporto terminalą, su įmone „Litgas“ šiemet vasarį pasirašė sutartį, pagal kurią galėtų parduoti dujų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) verslo tarybos nariais ir aptars Lietuvos verslo ir investicinę aplinką.

Susitikime dalyvaus JAV bendrovių „Exelon Nuclear Partners“, „Fluor“, „Phillip Morris“, „Western Union“, „Strategic Staffing Solutions“, „Thermo Fisher Scientific“, „Parsons“, „Maersk“ atstovai, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

„Amerikos-Lietuvos verslo taryba yra svarbiausia verslo asociacija, plėtojanti Jungtinių Valstijų ir Lietuvos verslo ryšius. Tarybos narės yra svarbiausios ir didžiausios Europoje įsikūrusios JAV kompanijos, kurios tvirtai remia TPIP, nes tokiu būdu bus stiprinama JAV ir Europos ekonominė integracija“, - pranešime spaudai cituojam JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah McCarthy (Debora Makarti).

JAV verslo taryba Lietuvoje liepos 7-9 dienomis taip pat susitiks su premjero administracija bei su Energetikos, Finansų, Krašto apsaugos, Sveikatos, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijų atstovais. Susitikimų metu bus aptariami planuojami Darbo kodekso pakeitimai, Lietuvos saugumo sąlygas. Be to, bus aptariama Lietuvos vadovų parama Transatlantinei prekybos ir investicijų partnerystei.

Lietuvos ir JAV verslo tarybos veiklą prieš dvejus metus inicijavo pati D.Grybauskaitė. Tai pirmoji asociacija Lietuvoje skirta išskirtinai abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo skatinimui.