Nepaisant praėjusiais metais ant Kanų festivalio raudonojo kilimo vykusių protestų, kuriems vadovavo lygių galimybių kino pramonėje reikalaujanti Holivudo žvaigždė ir festivalio žiuri pirmininkė Cate Blanchett (Keit Blanšet), šiemet iš 19 dėl „Auksinės palmės šakelės“ besivaržančių filmų tik keturi yra sukurti moterų.

Th. Fremaux – kurio filmų atrankos komisijoje dirbo keturi vyrai ir keturios moterys – tvirtina, kad moterų sugebėjimus puikiai parodo likusi dalis oficialiai atrinktų juostų – tarp jų režisierių yra 13 moterų.

Tačiau didžiausia naujiena – kad filmų sąraše kol kas nėra nekantriai laukto naujojo Quentino Tarantino (Kventino Tarantino) filmo „Kartą Holivude“ (Once Upon a Time in Hollywood), kuriame filmavosi Bradas Pittas (Bradas Pitas) ir Leonardo DiCaprio (Leonardas DiKaprijas).

„Jis dar neparuoštas, – žurnalistams sakė Th. Fremaux.

„Truputis spurto ... (ir), kaip tikimės, galėsime pranešti gerą naujieną“ prieš gegužės 14 dieną numatytą festivalio atidarymą, pridūrė jis.

Nors  2016 metais festivalio „Auksinę palmės šakelę“ už juostą „Aš, Danielis Bleikas“ (I, Daniel Blake) laimėjęs 82-jų K. Loachas yra sakęs, kad tai buvo paskutinis jo filmas, šiemet šis britas sugrįžta su nauju savo kūriniu „Sorry We Missed You“ – kaltinamuoju aktu vadinamajai trumpųjų projektų ekonomikai (gig economy).

Maradona ir Eltonas Johnas

Th. Fremaux taip pat atskleidė, kad viešumos vengiantis amerikiečių režisierius T. Malickas festivalyje pristatys savo juostą apie Antrąjį pasaulinį karą „Hidden Life“, pasakojantį apie karinės tarnybos atsisakiusį vokietį, kurį naciai 1943 metais giljotinavo.

Didžiausią pasaulio kino festivalį atidarys kultinio JAV režisieriaus Jimo Jarmuscho (Džimo Džarmušo) zombių komedija „Mirusieji nemiršta“ (The Dead Don't Die).

Pagrindinius vaidmenis komedijoje atlieka Adamas Driveris (Adamas Draiveris), Billas Murray (Bilas Marėjus), Tilda Swinton (Tilda Svinton) bei dainininkai Iggy Popas (Igis Popas) ir Tomas Waitsas (Tomas Veitsas).

Tačiau nesunku pastebėti, kad šiame festivalyje ir vėl trūksta „žvaigždėtų“ Holivudo pastatymų.

Pastaraisiais metais jie persikėlė į rugpjūčio mėnesį vykstantį Kanų konkurentą – Venecijos kino festivalį. Holivudo kino studijos įsitikinusios, kad šis renginys joms yra geresnis tramplinas siekiant „Oskarų“.

Venecijoje pernai įvyko ir „Oskaru“ apdovanoto bendrovės „Netflix“ filmo „Roma“ premjera. Šis festivalis buvo pasirinktas po bendrovės konflikto su Kanų festivalio organizatoriais, reikalavusiais, kad į festivalio programą įtraukti filmai privalo būti rodomi Prancūzijos kino teatruose.

Tačiau atrodo, kad Th. Fremaux festivalio svečiams yra parengęs staigmenų. Festivalio direktorius užsiminė, kad prieš nekonkursinio filmo apie Eltoną Johną (Eltoną Džoną) „Rocketman“ pristatymą žiūrovai galbūt pamatys atlikėją ant scenos. 

Filmo „Važiuok“ (Drive) režisierius Nicolas Windingas Refnas (Nikolas Vindingas Refnas) festivalyje pristatys dvi dalis iš savo naujojo bendrovės „Amazon“ serialo „Per senas, kad mirčiau jaunas“ (Too Old to Die Young).

Ne visai Holivudas

Holivudiško tviskesio stygių savo programoje Kanų kino festivalis bandys kompensuoti savitu braižu išsiskiriančiais kūrėjais, socialinių problemų iškėlimu ir plačia geografija.

Pietų Korėjos kino meistras Bong Joon-ho (Pong Džunho), žinomas iš juostų „Okja“ ir „Snowpiercer“, sugrįžta su nauju kūriniu „Parazitas“ (Parasite), kuriame kalba apie augančią atskirtį tarp turtuolių ir vargšų jo šalyje. 

Kitas nuolatinis Kanų kino festivalio programų dalyvis Pedro Almodovaras (Pedras Almadovaras) šiemet pristato kol kas asmeniškiausią savo juostą „Skausmas ir šlovė“ („Pain & Glory“ arba „Dolor y gloria“), sulaukusią didelio pripažinimo jo gimtojoje Ispanijoje.

Palestiniečių kino kūrėjas Elia Suleimanas (Elija Suleimanas) savo juostoje „It Must Be Heaven“ vaizduoja sunkumus, iškylančius ieškant kitos tėvynės.

Tuo metu gerai žinomas dokumentinių filmų britų režisierius Asifas Kapadia (Asifas Kapadija), kurio filmas nedalyvauja konkursinėje programoje, šįkart pasakoja apie futbolo legendą Diego Maradona (Diegą Maradoną).

Už filmą „Eimi“ (Amy), atskleidžiantį velionės dainininkės Amy Winehouse (Eimi Vainhauz) kovą su savo demonais paskutiniaisiais savo gyvenimo metais, „Oskaru“ apdovanotas režisierius naujojoje juostoje parodys paskutines argentiniečio futbolininko dienas Neapolio futbolo klube.

Politiniai motyvai

Triskart Kanų festivalio nugalėtojais tapę broliai Dardenne'ai (Dardenai) juostoje „Jaunasis Ahmedas“ („Young Ahmed“ arba „Le Jeune Ahmed“) vaizduoja vieno islamo ekstremisto kelią iš jo gimtosios Belgijos.

Brazilų režisierius Kleberis Mendonca Filho (Klėberis Mendonsa Filju) per 2016-ųjų Kanų festivalį, į kurį buvo atvykęs pristatyti savo filmo „Aquarius“, ant raudonojo kilimo surengė protestą prieš apkaltą, surengtą jo šalies prezidentei Dilmą Rousseff (Dilmą Rusef).

Šįkart jo kameros objektyvas nukrypo į Brazilijos ginčijamas vidines sritis, kurių problemos vaizduojamos filme „Lėlys“ (Bacurau).

Kinų režisierius Diao Yinanas (Diao Inanas), laimėjęs pagrindinį 2014-ųjų Berlyno kino festivalio apdovanojimą už trilerį „Juoda anglis, plonas ledas“ (Black Coal, Thin Ice), šįkart savo naujausiame filme „Laukinių žąsų ežeras“ (The Wild Goose Lake) pavaizdavo grupę gangsterių, įkūrusių „profesinę sąjungą“, kad užvaldytų miestą.

Th. Fremaux sakė, kad festivalyje apstu „politinių“ filmų apie „kasdienį gyvenimą, žmones, kovojančius su sunkumais. Einame į žmonių namus, kad spręstume įprastas problemas.“

„Festivalis nėra politinis – tokie yra artistai“, – pridūrė jis.

Austrų režisierė Jessica Hausner (Džesika Hausner) savo juostoje „Mažasis Džo“ (Little Joe) nagrinėja, kaip genetinio modifikavimo technologijos gali šiurpiai pakeisti mūsų pasaulį, o debiutuojantis kino kūrėjas Ladjas Ly (Ladžas Li) nušvies neramių Prancūzijos priemiesčių gyvenimą filmu „Vargdieniai“ (Les Miserables).

Th. Fremaux nurodė, kad Q. Tarantino juosta apie Holivudo kaskadininką ir kiti filmai dar gali būti įtraukti į festivalio programą.

Britų kritikas Guy Lodge'as (Gajus Lodžas) šių metų repertuarą apibūdina kaip „jaudinamą“.

„Ko gera, konkursas vien jau dėl savo vardų nuramins tuos, kas nusivylė praeitų metų (galiausiai pasirodžiusia stipria) parinktimi“, – jis parašė savo „Twitter“ žinutėje.

„Vis dėlto... (programa) iškelia keletą naujesnių, labiau stebinančių talentų“, – pridūrė jis.

Festivalis, kurio žiuri šiais metais vadovauja meksikietis kino grandas Alejandro Gonzalezas Inarritu (Alechandras Gonsalesas Injaritu), vyks gegužės 14–25 dienomis.

Festivalio direktoriaus Thierry Fremaux (Tjeri Fremo) sprendimu, Irano režisieriaus Jafaro Panahi (Džafaro Panahio) ir jo kolegos ruso Kirilo Serebrenikovo juostos varžysis dėl pagrindinio festivalio prizo – Auksinės palmės šakelės, nors nė vienas iš šių režisierių negali išvykti iš savo šalies.

Jis kreipėsi į pareigūnus, prašydamas leisti šiems kūrėjams dalyvauti kitą mėnesį Prancūzijos Rivjeroje vyksiančiame jų naujų filmų „Trys veidai“ (Three Faces) ir „Vasara“ (Leto) pristatyme, bet iraniečiui yra uždrausta išvykti iš šalies, o rusui yra skirtas namų areštas.

JAV režisieriaus Spike'o Lee (Spaiko Li) juosta su Adamu Driveriu (Adamu Draiveriu) „BlacKkKlansman“, pasakojanti apie juodaodį policininką, sugebėjusį infiltruotis į baltųjų viršenybės šalininkų Kukluksklano (Ku Klux Klan) grupuotę, taip pat yra vienas iš 17 konkursinės programos filmų. Programoje taip pat galima rasti provokuoti mėgstančio Jeano-Luco Godardo (Žano Liuko Godaro) naujausią darbą.

Tarp žvaigždžių, kurios šiais metais žengs festivalio raudonuoju kilimu, bus galima išvysti Penelopę Cruz (Penelopę Krus), Xavierą Bardemą (Ksavjerą Bardemą), Marion Cotillard (Marion Kotijar) ir Andrew Garfieldą (Endriu Garfildą).

2018-aisiais, kai kino industrijoje dominuoja judėjimas prieš seksualinį priekabiavimą „#MeToo“, į konkursinę programą pateko vos trys moterų režisierių darbai: dėl Auksinės palmės šakelės varžysis libanietė Nadine Labaki (Nadin Labaki), sukūrusi filmą „Capernaum“, prancūzė Eva Husson (Eva Hiuson) su juosta „Saulės merginos“ (Girls of the Sun) ir italė Alice Rohrwacher (Alisė Rorvacher), sukūrusi filmą „Lazzaro Felice“.

Festivalio žiuri, kuri nuspręs, kam atiteks festivalio prizas, vadovaus australų aktorė Cate Blanchett (Keit Blanšet).

Programoje yra keturi Azijos kūrėjų darbai, įskaitant kinų režisieriaus Jia Zhangke (Dzia Džangke) juostą „Peleninė – gryniausia balta“ (Ash is Purest White) ir japono Hirokazu Kore-eda (Hirokazu Koreedros) filmą „Shoplifters“.

Kanuose taip pat bus pristatytas vokiečių režisieriaus Wimo Wenderso (Vimo Venderso) dokumentinis filmas „Popiežius Pranciškus – žodžio žmogus“ (Pope Francis: A Man of His Word).

Naujausia „Žvaigždžių karų“ (Star Wars) dalis „Solo: Žvaigždžių karų istorija“ (Solo: A Star Wars Story) taip pat bus pademonstruota nuo gegužės 8 iki 19 dienos vyksiančiame festivalyje, nors JAV ir Prancūzijoje šis filmas bus pradėtas rodyti vėliau.

„Netflix“ boikotas

Konkursinė programa buvo paskelbta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai interneto transliuotojas „Netflix“ dėl ginčo su Kanų kino festivalio organizatoriais dramatiškai iš jo pasitraukė.

JAV interneto platforma atsiėmė keturis filmus, kurie, kaip buvo kalbama, turėjo varžytis dėl Auksinės palmės šakelės.

Tarp tų juostų buvo ilgai laukta Paulo Greengrasso (Polo Gringraso) drama „Norway“ apie ultradešiniųjų pažiūrų ekstremisto Anderso Behringo Breiviko (Anderso Bėhringo Breiviko) 2011-aisiais netoli Norvegijos sostinės esančioje Utiojos saloje surengtas žudynes, per kurias gyvybių neteko 77 žmonės.

Šis „Netflix“ žingsnis buvo didelis smūgis kino festivaliui, jau kritikuotam dėl pakeistos filmų demonstravimo tvarkos.

„Netflix“ pasitraukimas, apie kurį buvo paskelbta gana vėlai, veikiausiai siekiant sukelti kuo didesnį sąmyšį, buvo interneto milžinės atsakas į naują Kanų kino festivalio taisyklę, kad konkurse negali dalyvauti juostos, kurių premjeros rengiamos ne Prancūzijos kino teatruose.

Platformą jau anksčiau supykdė prancūzų įstatymas, draudžiantis Prancūzijos teritorijoje siųstis iš prenumeruojamų paslaugų tiekėjų filmus nepraėjus trejiems metams nuo jų tradicinių premjerų.

Prancūzijos kino teatrų savininkai praėjusiais metais protestavo dėl dviejų „Netflix“ filmų – „Okja“ ir „The Meyerowitz Stories“ – įtraukimo į konkursinę Kanų kino festivalio programą. Dėl šios priežasties Th. Fremaux pakeitė festivalio taisykles.

Kompanijos „Netflix“ už turinį atsakingas vadovas Tedas Sarandosas vėlyvą trečiadienį duodamas interviu leidiniui „Variety“ nė nebandė slėpti savo nepasitenkinimo Kanų kino festivaliu ir jo direktoriumi.

„Nepagarbus“ elgesys

„Norime, kad mūsų filmai turėtų lygias sąlygas su visais kitais kino kūrėjais, – pareiškė T. Sarandosas. – Rizikuotume eidami šiuo keliu, o su mūsų filmais ir režisieriais festivalyje būtų elgiamasi nepagarbiai.“

„Ne sutapimas, kad Thierry šiemet taip pat uždraudė asmenukes“, – pridūrė jis, kandžiai užsimindamas apie praėjusį mėnesį Th. Fremaux paskelbtą pareiškimą, kad festivalio svečiams bus draudžiama darytis asmenukes ant raudonojo kilimo, nes taip jie neva sukelia „nepageidaujamą netvarką“ prieš premjeras.

„Nežinau, kokius dar medijų pasiekimus Thierry norėtų išnagrinėti“, – kalbėjo T. Sarandosas.

Th. Fremaux savo ruožtu ištiesė „Netflix“ alyvos šakelę ir skelbdamas konkursinės programos dalyvius sakė esąs „pasirengęs prisėsti ir pasikalbėti“.

Nepaisant šių nesutarimų, Kanų kino festivalio rengėjams nekilo jokių problemų su „Netflix“ konkurentu „Amazon“, kurio finansuota iš Lenkijos kilusio Didžiojoje Britanijoje gyvenančio režisieriaus Pawelo Pawlikowskio (Pavelo Pavlikovskio) juosta „Šaltasis karas“ (Cold War) pateko į konkursinę programą.

„Amazon“ filmai rodomi kino teatruose prieš jiems pasirodant internete, o Prancūzijos teritorijoje jie gali būti transliuojami praėjus keturiems mėnesiams nuo jų premjeros. Prancūzijoje galiojančias srautinio siuntimo taisykles pažeidžia „Netflix“ prenumeratos modelis.

Th. Fremaux praėjusį mėnesį sukėlė šimtų prancūzų ir užsienio kino kritikų pasipiktinimą, pakeitęs kino seansų žiniasklaidos atstovams laiką. Pasak kritikų, dėl šio sprendimo Kanų kino festivalyje kils sumaištis.

Jie tvirtino, kad kino kritikams dabar reikės laukti kitos dienos po raudonojo kilimo premjerų, kad galėtų pasižiūrėti daugumą filmų.