Tigro jauniklius bute netoli sienos su Slovakija esančiame Hainburge rado ketvirtadienį, gyvūnų apsaugos grupei gavus pranešimų. Gyvūnai buvo laikomi vonioje po kaitinamąja lempa.

Pasak policijos atstovo Edmundo Tragschitzo (Edmindo Tragšico), paaiškėjo, kad 34-erių buto gyventoja dirba gyvūnų apsaugos centre Slovakijoje ir atsivežė tigriukus namo, norėdama suteikti jiems reikalingą „labai intensyvią priežiūrą".  

Manoma, kad moteris taip pasielgė vedina pačių geriausių ketinimų, tačiau ji nežinojo, kad Slovakijos įstatymai dėl gyvūnų laikymo namuose yra liberalesni nei Austrijos.

Policijos pareigūnai tikslaus jauniklių amžiaus pasakyti negalėjo.

Tigriukai buvo apžiūrėti veterinarijos klinikoje, ir vietos valdžia spręs, kur juos apgyvendinti.

Prieš porą savaičių gimę tigriukai, kurie yra Bengalijos tigrių, Klaipėdos zoologijos sode apsigyvenusių prieš ketverius merus, palikuoniai, sveria apie 300 gramų, yra guvūs ir akylai prižiūrimi mamos Jūratės. Klaipėdos zoologijos sode tai jau trečioji itin retos rūšies – baltųjų tigrų vada.

„Yra baltas genas, kuris zoologijos soduose yra išsaugotas ir yra padaryta taip, kad baltieji tigriukai vedasi baltus vaikus. Iš esmės gamtoje jų net nėra. <...> Čia yra tiktai žmogaus dėka gauta spalvinė gama“, – pasakojo Klaipėdos rajone esančio zoologijos sodo savininkas Edvardas Legeckas.

Lankytojams įdomūs ir kiti zoologijos sode esantys prieš mėnesį gimę tigriukai. Raudoną jų spalvą, pasak E. Legecko, lėmė tėvo genai, nes mama – baltoji tigrė. Mažyliai taip pat sparčiai auga ir, kaip ir baltieji tigriukai, į vieną voljerą su kitais giminaičiais bus suleisti gerokai ūgtelėję – maždaug po metų.

Zoologijos sodas pasipildė ir vilkų jaunikliais

Mažyliais šį pavasarį pradžiugino ir vilkai. Baltoji vilkė atsivedė 4 jauniklius, o pilkoji – 6. Pastarųjų mama ramiai reaguoja, kai mažylius į rankas ima zoologijos sodo darbuotojai.

„Baltųjų vilkų tėvai juos kiek labiau saugo negu, tarkime, pilkųjų. Taigi su pilkaisiais mes bendraujame, o baltieji yra apžiūrimi ir tiesiog ramiai gyvena su tėvais“, – sakė Klaipėdos zoologijos sodo darbuotoja Viktorija Tilvikaitė.

Baltųjų vilkų mažyliai gimsta pilki. Pasak E. Legecko, tik sulaukę apie metų laiko jie pradės šertis ir taps balti.

E. Legeckas sakė dar nežinantis, ar visi šį pavasarį gimę jaunikliai liks zoologijos sode. Keli baltieji tigrai jau apsigyveno Kalvarijos zoologijos sode, netrukus ten iškeliaus ir du prieš maždaug pusmetį gimę jaguarų mažyliai.

Jau netrukus Klaipėdos zoologijos sodo lankytojai turės galimybę savomis rankomis paglostyti jauniausias parko plėšrūnes. Penkias baltąsias tigriukes gyventojai išvys po poros savaičių.

Klaipėdos rajone, Jonušų kaime įsikūrusiame "Mini Zoo" įvykęs retas stebuklas – penkių baltųjų tigriukių gimimas – sulaukė didelio žmonių susidomėjimo.

Jie teiravosi, kaip jaučiasi mažylės ir kada pagaliau bus galima su jomis įsiamžinti.

"Mini Zoo" vadovas Edvardas Legeckas teigė, kad maždaug prieš penkias savaites pasaulį išvydusios baltosios plėšrūnės yra žvalios ir stiprios.

Aplink savo mamą tigrę Jūratę zujančios mažylės maitinasi gimdytojos pienu ir nuo jos dar nesitraukia.

"Tigriukės jau paūgėjusios, joms kiek mažiau nei pusantro mėnesio. Kai taps judresnės, mama pradės vestis jas į lauką, o žmonės galės apžiūrėti, paglostyti. Tačiau kol kas mažylės būna tik vidinėse patalpose", – pasakojo jas prižiūrinti Viktorija Tilvikaitė.

Atsakinga už plėšrūnus Klaipėdos zoologijos sodo savanorė V.Tilvikaitė sakė, kad kol kas vardų tigriukės dar neturi. Todėl gyventojai gali drąsiai siūlyti savo variantus.

Merginos teigimu, tigriukės gana aikštingo charakterio.

"Gyvūnėliai bando šnypšti, nėra pripratę prie žmonių, tačiau ilgainiui jie pradės džiaugtis žmogaus draugija, taps sukalbamesni", – aiškino Viktorija ir pridūrė, kad kol kas didelių skirtumų tarp jų nėra – nei charakterio, nei išvaizdos.

E.Legecko tikinimu, tigriukės liks zoologijos sode. Joms yra ruošiami gardai, statomi didesni voljerai.

Šiuo metu parke iš viso gyvena 13 bengalinių tigrų.

Baltųjų tigrų gimimas Klaipėdos zoologijos sode – ne pirmasis. Tigrė Jūratė prieš maždaug aštuonis mėnesius atsivedė tris baltuosius tigriukus – patiną ir dvi pateles.

Tačiau daugiau nei prieš kelias savaites pastarieji paliko Klaipėdos zoologijos sodą. Jie iškeliavo į Kalvarijoje esantį zoologijos parką.

Klaipėdos zoologijos sodas pagausėjo dar trimis naujais gyventojais – baltoji tigrė atsivedė tigriukų. Tik šį kartą mažyliai ne balti, kaip gimę prieš pusmetį, o raudoni.

Tigrė Jūratė – antroji iš trijų baltųjų tigrių, prieš ketverius metus atvežtų iš Slovakijos į Klaipėdos zoologijos sodą, kuri susilaukė trijų mažylių: vienos patelės ir dviejų patinėlių.

„Mėnesį laiko mama neišleido jų iš akių, nebuvo išėjusi net į teritoriją pasivaikščioti. O tik naktį ateidavo mėsos paimti. Tai tik pirma diena, kai mes galime pačiupinėti juos“, – sako Klaipėdos zoologijos sodo savininkas Edvardas Legeckas.

Raudoną tigriukų spalvą, pasak E. Legecko, lėmė tėvo Boriso genai. Prieš pusmetį gimusių trijų baltų tigriukų abu tėvai – baltieji tigrai.

Zoologijos sodo savininkas sako, kad dažniausiai tigrės atsiveda po vieną–du mažylius. Trys tigriukai esą gimsta retai. Jie sveria apie 300–400 gramų ir per pusmetį, maitindamiesi motinos pienu, svorio priauga iki dvidešimties kilogramų. Savininkas tikisi, kad tigriukai užaugs sveiki, nors patirtis, auginant tigrų jauniklius, nėra didelė.

Planuojama, kad šie mažyliai liks gyventi Klaipėdos zoologijos sode, o prieš pusmetį gimę trys retos baltos spalvos tigriukai, gerokai ūgtelėję, jau po mėnesio gali iškeliauti į Kalvarijos zoologijos sodą. Ten jie augs, kol visiškai subręs, ir bus parinktos poros, siekiant susilaukti tokios pačios spalvos palikuonių.

„Mini zoo“ sulaukė naujų gyventojų. Prieš mėnesį baltoji tigrė atsivedė tris tigriukus, kurie sparčiai auga. Mažieji jau pratinasi prie laimingų prižiūrėtojų rankų.

Dar vardų neturintys patinėlis ir dvi patelės pasaulį išvydo kiek daugiau nei prieš mėnesį. „Mini zoo“ prižiūrėtojai juos vadina „trunciukais“. Pasirodo, keistas jauniklių vardas kilo iš motinos pavardės.

„Visi mūsų gyvūnai turi žmonių vardus, o kai kurie – ir pavardes. Tigrė Jūratė Truncienė susiėjo su Andriumi ir gimė „netyčiukai“, – juokėsi zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas.

Šiuo metu jaunikliais rūpinasi tigrė Jūratė. Prižiūrėtojai jų dar nešeria, tačiau jau pratina prie žmonių rankų. Mažyliai vis dažniau atskiriami nuo motinos, nes norima pripratinti juos nebijoti bendrauti su žmonėmis.

E.Legeckas džiaugėsi, kad zoologijos sodo gyvūnams pavyko susilaukti jauniklių. Esą baltųjų tigrų atsivedama itin retai, o prie Klaipėdos gimę tigriukai yra pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Nors mažieji dar nedrąsiai ropinėja, tačiau visai kitokį vaizdą matysime po kelių mėnesių. Itin sparčiai pirmaisiais mėnesiais augantys tigrai jau netrukus bėgios aptvare ir žais.

„Gali atrodyti, kad jaunikliai panašūs, tačiau skiriasi jų kailio raštai, net snukučių forma“, – pasakojo zoologijos sodo vadovas, pridūręs, kad skirtingas ir jauniklių charakteris. Esą "berniukas" yra santūresnis, o "mergaitės" – labiau padūkusios.

Prižiūrėtojai tikino, kad lankytojai jauniklius galės pamatyti jau pavasarį, ir pripažino nenorintys jų išvežti į užsienį. Tigrai greičiausiai liks Lietuvoje, galbūt bus perduoti kitiems zoologijos sodams.

Mažuosius prižiūrinti Rasa Vėliūtė pasakojo, jog nuolat pastebi jų charakterio skirtumus ir spartų augimą.

„Atrodo, ką tik gimė, o štai kokie jau užaugo“, – džiaugėsi mergina.

Baltieji tigrai auginami nelaisvėje, todėl įprastai jų vados būna didesnės. Dažniausiai gimsta viena ar du tigriukai. Trijų tigriukų vada maloniai nustebino zoologijos sodo vadovus.

E.Legeckas patikino, kad baltųjų tigrų laisvėje nėra. Jie išvesti zoologijos sode, o išskirtinį geną greičiausiai išsaugojo kolekcionieriai. Tigriukai laukinėje gamtoje dėl savo išskirtinio kailio negalėtų išgyventi, nes neturi maskuojamųjų savybių.