– Kaip kilo ši idėja?

– Kai Aurimas perplaukė Atlantą, aš, be abejo, kaip ir daugelis, buvau sužavėtas šiuo žygdarbiu. Tiesiog kilo natūralus noras paieškoti kažkokių idėjų, galbūt atsidėkoti, įamžinti, pabrėžti šį žygdarbį, ir taip pradėjau galvoti po truputėlį – kokia ta forma galėtų būti, nes aš ne tik piešiu ant sienų, bet kartais ir kokią karikatūrą nupiešiu, ar kokią kitą idėją įgyvendinu. Prisiminiau, kad 2018 metais nupiešėme lėktuvą. Čia, apačioje, buvo toks debesis. Tačiau apačia atrodė neišspręsta. Taip sutapo, kad kaip tik apačioje sugalvojome užbaigti piešinį, jį papildyti. Gatvės meno pasaulyje išvis taip yra retai buvę. Tai unikalus gatvės meno kūrinys. Taip pat mes pasikvietėme „Paparazzi“ – slapyvardžiu save vadinantį kūrėją iš Kipro. Jis yra graikas. Menininkas sutiko čia atvažiuoti, rado tam laiko ir mes apie penkias dienas pildėme šią sieną, kol gavosi toks vaizdas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Su kuo piešėte? Ar dažai purškiami, ar teptukais piešėte? Kaip visa tai vyko?

– Daugiausia purškiami dažai. Ir viršų taip pat piešėme, ir apačią. Pradžioje bandėme nuo pastolių dirbti, tik pastoliai „Paparazzi“ pasirodė per sudėtinga. Tada išsinuomojome keltuvą – baigėme piešti piešinį su keltuvu.

– Ką jums, kaip menininkui, reiškia tokio įvykio įamžinimas?

– Man buvo įdomus šis projektas. Tai yra kūrinio papildymas. O Aurimo žygdarbis man yra labai įdomus. Jis mums kaip pavyzdys. Dėkingas jam, manau, kad verta Aurimui skirti šį kūrinį.

Žurnalistė teiravosi apie kūrinį praeivių nuomonės.

„Kaip tau?“ – teiravosi mažo berniuko žurnalistė.

„Gerai“, – atsakė berniukas.

„Ar gražu?“ – klausė žurnalistė.

„Gražu“, – atsakė berniukas.

„O kas gražiau – ar lėktuvas, ar laivas?“ – teiravosi žurnalistė.

„Laivas“, – atsakė berniukas.

„Kodėl?“ – tikslinosi žurnalistė.

„Nes jis myli Lietuvą“, – atsakė berniukas.

„Žmogus stiprus, įveikė tokį atstumą su valtimi vienas – įspūdinga“, – teigė berniuko tėtis.

„Taip ir turi būti. Vienas piešinys viršuje, kitas – apačioje. Ir dangus, ir žemė, ir jūra – viskas, gamta. Mes esame labai patenkinti“, – sakė kalbinta moteris.

„Vakar pamačiau – buvau sužavėta. Labai, labai gerai“, – sakė kita kalbinta moteris.

Šio originalaus kūrinio autorius, gatvės meno kūrėjas Timotiejus Norvila pažįstamas kūrybiniu slapyvardžiu „Morfai“.

Tualeto lange – stebinti akis

T. Norvila komentuodamas kūrinį teigia, jog veidas, kurį šiandien matome ant pastato sienos, gimė po ilgų paieškų. Kūrėjas rinkosi iš daugybės skirtingų veidų, jų pasisukimo kampo, akių, smakro padėties, kol galiausiai išsirinko tokį, kuris geriausiai įsikomponavo erdvėje ir perteikė jausmą, jog veidas tikrai žiūri į praeivius.

„Tai daugiau nei piešinys, tai – urbanistinis architektūrinis aplinkos sprendimas. Šis tarpas tarp namų atsirado dėl, galime sakyti, kaimynų namo statybos metu kilusių nesusitarimų tarp gyventojų. Man gimė mintis šią situaciją išspręsti kūrybiškai. Taip atsirado naujas kūrinys“, – priešistore dalijosi T. Norvila.

Inovatyvių kūrybinių projektų nuotr.

Juokinga tai, jog dabar vienam iš kaimynų atitraukus tualeto lango užuolaidą tiesiai priešais jį išnyra didžiulė akis. Iki šiol kaimyninio namo gyventojai buvo nusiminę dėl plikos ir nykios plytinės sienos priešais ir beveik metus laukė kol čia pagaliau atsiras kažkas, kas pakeis šį nykų vaizdą.

Kauno akcentas

Kodėl menininkas pasirinko moters, o ne vyro veidą? „Vyro veidas visgi čia apverstų viską aukštyn kojomis ir greičiausiai atrodytų bauginančiai“, – šypsosi menininkas. Tiesa, net ir pasirinkus moters veidą, kūrėjui teko nemenkas iššūkis, mat vaizduojant tik veidą ir žvilgsnį, perteikti jausmą yra savotiškai sudėtinga.

Justina Sendravičiūtė / Inovatyvių kūrybinių projektų nuotr. 

Iššūkio ištapyti vienuolikos metrų aukščio piešinį nepabūgo profesionali tapytoja Justina Sendravičiūtė. Šį kūrinį nupiešti jai pavyko per septynias dienas.

Ši vieta, adresu Ąžuolyno g. 2A, gausiai lankoma į sporto halę atvykstančių žmonių, o taip pat Sugiharos namus lankančių užsienio turistų ar tiesiog į Ąžuolyną užklystančių žmonių.

Pasakodamas apie minėtos idėjos užuomazgas, kurias norėtų realizuoti Laisvės alėjoje, T. Norvila užsiminė, jog anksčiau, iki šaliai išsikovojant nepriklausomybę, toje erdvėje stovėjo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos ir Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos įkūrėjui Vincui Mickevičiui-Kapsukui skirtas biustas.

T. Norvila-Morfai / Asmeninio archyvo nuotr.

„Ta vieta liko tuščia, todėl man kilo klausimas – negi mes neturime simbolių, kuriais galėtumėme pakeisti senus sovietinius paminklus? Tokių erdvių Kaune yra ir daugiau, bet jose niekas nieko nedaro. Šioje vietoje, kur Laisvės alėja susikerta su Vytauto prospektu, norėtųsi tokio meninio objekto, kuris būtų konkretus ir šiek tiek šmaikštus nei abstraktus. Daugelis galbūt turi nekokią nuomonę apie balandžius, bet man jie labai patinka. Be to, tai – Laisvės alėja, jie dažnai čia matomi“, – pamąstymais dalijosi menininkas.

T. Norvila pastarąją idėją sakė pasiūlęs ir konkursui „Kauno akcentai“, tačiau kol kas nežino, ar dėl šalį sukausčiusio karantino sumanymų patvirtinimas  bei jiems ketinamo skirti finansavimo klausimas neužtruks ir nenusikels į rudenį. Menininkas prasitarė tiksliai nežinantis, kaip jo idėją – „patupdyti“ Laisvės balandį tiksliai įvertino komisija, bet net ir tuo atveju, jei nepasisektų laimėti, kūrėjas neslėpė bandysiantis ieškoti kito kelio kaip sumanymą įgyvendinti. Tačiau pirmiausia sakė norintis išgirsti kauniečių nuomonę.

T. Norvila-Morfai / Asmeninio archyvo vizualizacija

„Įdomu, palaikys ar sukritikuos?“ – svarstė menininkas. O paklaustas, jei vis dėlto ne tik kauniečių, bet ir miesto valdžios pritarimo šiuo metu dar „ore kabanti“ idėja sulauktų, kaip jis įsivaizduoja ją realizuosiantis, T. Norvila teigė, jog Laisvės balandis turėtų būti pagamintas iš stiklo pluošto.

„Stiklo pluoštas – lengvai formuojama medžiaga, ji nesveria daug. Tačiau skulptūrai pritvirtinti reikėtų ir metalinio karkaso. O paskui Laisvės balandžio paviršių planuočiau nupurkšti dažais – išpiešdamas akis, plunksnas ir visą kitą. Žinoma, dėl to, kad būtų įmanoma skulptūrą įtvirtinti kuo geriau, praplatėtų paukščio kojos“, – vardijo pašnekovas.

Menininkas užsiminė, jog šis akcentas turėtų būti masyvus – maždaug dviejų žmonių ūgio dydžio, kad praeiviai ne tik jį matytų iš tolo, bet ir priėję galėtų atsisėsti greta ir nusifotografuoti.

„Paskutinis keleivis“ – naujas mano piešinys, visiems gerai pažįstamame I-ajame perone Kaune, prie 11, 12 kelio.

O kol nupiešiau teko tikrai daug tokių bėgikų pamatyti“, – feisbuke rašė menininkas, prie piešinio dirbęs visą praėjusį savaitgalį.

Portalui kauno.diena.lt jis atskleidė, kad šią vietą nusižiūrėjo jau seniai.

„Ta sienelė, kuri yra pirmame perone, turi labai įdomią tekstūrą ir aš tai seniai pastebėjau“, – teigė Morfai.

Jis pasakojo, kad šią vietą būtų galima pavadinti auksine vietele. Kasdien pro ją į traukinius skuba daugybė žmonių.

„Ta vieta, kaip mes sakome, auksinė vietelė – Kaune yra daug tokių vietų. Daug tokių sienų, kur daug žmonių praeina, kur kontekstas kažkoks įdomus. Aš tokias vietas vadinu auksinėm vietelėm. Čia buvo viena iš tokių vietų, kuri prašosi kažkokio piešinio.“

Menininkas atskleidė, kad šiame pastate buvo geležinkelio stoties tualetai. Dabar čia sandėlis. Pastato savininkai žada jį griauti, bet dar negreitai – mažiausiai dvejus metus pastatas išliks.

Morfai dėkojo Kauno miesto savivaldybei, padėjusiai įgyvendinti idėją. Tai „Kauno akcentų“ programos dalis.

Kauno erdves puošiantis menininkas pasidalijo ir ateities planais.

„Planų tikrai yra, ypač Vilijampolėje norisi padaryti kažką. Žiūrėsim, ką komisija patvirtins, kam likimas bus palankus“, – toliau miestą gražinti vylėsi jis.

Pseudonimu Morfai save pristatantis menininkas Timotiejus Norvila nuotaikingais piešiniais puošia įvairias Kauno vietas.

Eilė atėjo miesto medžiams. „Nupiešiau keletą iliustracijų. Tada dar nežinojau, kad Kauno tarpukario modernioji architektūra bus įtraukta į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašus. Galiausiai kilo mintis padaryti inkilus tarpukario architektūros stiliumi“, – pasakojo menininkas.

Morfai pasistengė, kad vieną medį papuoštų inkilas-centrinio pašto kopija. Kiti inkilai labiau improvizacijos tarpukario architektūros stiliumi.

„Kauno akcentų“ komisija pritarė Morfai inkilų projektui, todėl pirmieji 10 inkilų medžiuose įsitaisys dar iki paukščių perėjimo pabaigos.

Morfai atviravo stengęsis inkilus daryti pagal rekomendacijas, kad paukščiai juose tikrai perėtų ir jaustųsi gerai.

Menininkas domėjosi, kokie inkilai kokiems paukščiams tinkami, inkilus darė su durelėmis, kad būtų galima juos išvalyti ir paruošti naujiems perėjimams.

Timotiejus tikisi, kad mediniuose, impregnuotuose tarpukario architektūros stiliumi pagamintuose inkiluose paukščiai dar suspės apsigyventi.

Kitą dalį inkilų menininkas žada iškelti iki rugpjūčio mėnesio.

Turi kelti klausimų

Šiuo metu Pilies gatvės namą, esantį netoli Kauno pilies, greta kelio, vedančio Rotušės link, jau puošia grafičių pradininko Tado Vincaičio-Plūgo kūrinys. Padedant kolegai Timotiejui Norvilai, geriau žinomam Morfai vardu, ant sienos atsirado didžiulis inkilas, ant kurio laktos tupi mergina.

"Šią vietą traktuoju kaip duris namo. Matome ir namą – inkilą, ir sugrįžusį jo gyventoją. Tai ne paukštis, mergina, tačiau piešinys turi būti siurrealistinis, žiūrovams turi kelti klausimų, priversti mąstyti", – kalbėjo T.Vincaitis.

Jis teigė, kad gyventoją pavaizdavo susimąsčiusią, laiką leidžiančią prie įėjimo į savo namus, nes norėjo atkreipti dėmesį į tai, kad visi per daug skubame, retai tesustojame.

Kauno veidas

Kūrinys – nespalvotas, o ne spalvotas, nes taip, menininkų nuomone, geriau įsilieja į Senamiesčio kontekstą. "Norėjome padaryti taip, kad atrodytų, jog šis piešinys šioje vietoje jau seniai buvęs, lyg pablukintas laiko", – sakė Plūgas ir pridūrė, kad dirbdamas užtruko apie 25 val.

Šis inkilas – trečias gatvės meno projekto "Tapatu" piešinys. Projektas finansuojamas Kauno miesto savivaldybės pagal priemonę "Iniciatyvos Kaunui". Kiti du piešiniai – lėktuvas "Lituanic" Dainavoje ir ant pastato šalia M.Žilinsko dailės galerijos esantis Dovydas, šaunantis strėlę į apleistą Kauno monstrą (buvusį "Britanikos" viešbutį).

"Gatvės menas tampa Kauno veidu, vizitine kortele", – sakė Morfai, apibendrinęs miesto pokyčius, susijusius su gatvės meno kūriniais ir visuomenės požiūriu į juos.

Buvo kilę ginčų

Ši siena Pilies gatvėje jau senokai turėjo būti atiduota menininkų valiai, tačiau tai užsitęsė, ir ne dėl biurokratinių kliūčių.

Viskas prasidėjo prieš pusantrų metų, kai siena susidomėjo Kauno gatvės meno festivalio "Nykoka" organizatoriai. Buvo surengtas konkursas ir menininkai buvo kviečiami siūlyti savo idėjas, kas galėtų atsirasti ant šios sienos. Buvo gautos net 68 paraiškos.

Į konkursą aktyviai įsitraukė ne tik gatvės meno kūrėjai, bet ir miestiečiai. Jie aktyviai vertino pateiktas idėjas. Kai kurios vizualizacijos, siūlymai feisbuke sulaukė virš 1 000 "patinka". Tad nenuostabu, kad specialios komisijos sprendimas pirmą vietą skirti su konkurso organizavimu susijusio menininko Tado Šimkaus idėjai sulaukė audringos reakcijos ir prieštaringų vertinimų.

Vieniems užkliuvo galimas autoriaus interesų konfliktas, kitiems – pati idėja. T.Šimkus siūlė pavaizduoti simbolinius raktus.

Galų gale savo idėją šioje reprezentacinėje vietoje įgyvendinti galėjo antrosios vietos laimėtojas T.Vincaitis. Jo kūrinys ant šios sienos atsirado, bet ne už festivalio pinigus, patiems reikėjo pasirūpinti ir leidimais.

Festivalio "Nykoka" vadovė Goda Skerytė "Kauno dienai" teigė, kad galų gale konkursas buvo paskelbtas neįvykusiu. "Tą sieną palikome ramybėje", – sakė G.Skėrytė. Tuomet, jos teigimu, piešti ant jos galėjo sugalvoti kas tik nori, gavęs tam visus reikalingus leidimus.

Piešinio autorius – Tadas Vincaitis, bičiulių vadinamas Plūgu. T. Vincaitis – architektas, grafičių Lietuvoje pradininkas, pastatų sienas paverčiantis meno kūriniais.

„Mes, šio namo gyventojai, džiaugiamės atsiradusiu gražiu piešiniu. Mums jis patinka, pagyvina namą. Iš gyventojų už darbą pinigai nebuvo renkami, darbus finansavo Kauno miesto savivaldybė“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo prie namo pirmos laiptinės sutikta šeima.

Kita šioje laiptinėje gyvenanti moteris taip pat teigė, kad yra patenkinta nuotaikingai išpiešta namo siena. 

„Šio piežinio eskizą sukūriau prieš 4-5 metus. Tačiau tuo metu jis pasirodė pernelyg ambicingas, todėl jį teko padėti „į stalčių“. Praėjus keleriems metams Kauno menininkas Timotiejus Norvila, vykdantis „Mažųjų sienų projektą“, pasisiūlė man padėti. Jo dėka šis eskizas virto piešiniu.  T. Norvila atliko visus organizacinius darbus. Po ilgų ir atkaklių paruošiamųjų darbų galėjau namo sieną papuošti piešiniu“, – piešinio atsiradimo istoriją pasakojo T. Vincaitis.

T. Vincaitis/DMN nuotr.

Pasak jo, tam, kad galima būtų įgyvendinti sumanymą, projekto organizatoriams reikėjo surinkti namo gyventojų parašus. Už piešinio atsiradimą turėjo pasirašyti bent 51 proc. Varnių gatvės 51-ojo namo gyventojų. „Parašus surinko pirmos laiptinės komendantas Sigitas. Už tai jam esu labai dėkingas“, –sakė Tadas.

Šio piežinio eskizą sukūriau prieš 4-5 metus. Tačiau tuo metu jis pasirodė pernelyg ambicingas, todėl jį teko padėti „į stalčių“.

Menininkas piešti namo sieną pradėjo lapkričio viduryje, o baigė gruodžio pradžioje. „Dabar dienos trumpos. Paskaičiavau, kad dirbau 17 dienų po 8 valandas. Namas penkiaaukštis, siena aukšta, todėl teko išsinuomoti keltuvą“, – teigė T.Vincaitis.

Nuotaikingame piešinyje labiausiai pastebimas sūpynėse besisupantis didelis meškinas.

Šis piešinys – dalis savivaldybės (per programą „Iniciatyvos Kaunui“) dalinai finansuojamo projekto „Mažųjų sienų projektas 2017“. Savivaldybė portalą kauno.diena.lt informavo, kad projektui skyrė 3500 eurų. Iš viso numatyti 7 kūriniai.

Projekto tikslas – gerinti miesto estetinį vaizdą, o menininkams suteikti galimybę saviraiškai.

Išpieštas penkiaaukštis Kaune – vienintelis. „Daugiau tokių daugiaaukščių mieste nėra“, – tvirtino T.Vincaitis.

Pasak jo, šią žiemą taip papuoštų daugiaaukščių namų Kaune daugiau neatsiras.

Mieste yra labai daug ištepliotų, aprašinėtų namų. Gal kai kuriuos jų, jei artimiausiu metu nebus restauruojami, vertėtų papuošti gražiais piešiniais ir taip paslėpti terliones? „Esu architektas, suprantu, kad daugelyje vietų namų tokiais piešiniais puošti nereikėtų, nes jie sudarkytų bendrą vaizdą. Taučiau kai kuriose vietose piešiniai nepakenktų, jie pagyvintų miestą. Darbo imtis turėtų ne pradedantys menininkai, o aukšto lygio profesionalai“, – teigė T.Vincaitis.

Kauno menininko kūrinių galima išvysti ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose. Praėjusį rudenį Tadas Klaipėdoje, Gulbių gatvėje, neofreska papuošė seną dviejų aukštų namą. Tuo metu uostamiestyje buvo eksponuojama kauniečio paroda „Nuo gatvės iki galerijos“.