Nauju impulsu tokiems pokalbiams tapo žurnalistų nufilmuotas pokalbis tarp Rusijos ritminės gimnastikos rinktinės vyriausiosios trenerės Irinos Viner-Usmanovos ir daugkartinės čempionės Dinos Averinos, kurią Tokijuje sensacingai aplenkė Izraelio sportininkė. Pokalbis trumpas, bet iškalbingas, atsiskleidžiantis tamsiąją rusiškojo sporto dvasią. Trenerių trenerė (laisvalaikiu dar ir Kremliaus oligarcho Ališero Usmanovo žmona) negaili ties cenzūros riba balansuojančių epitetų, vieną geriausių planetos gimnasčių priverčia jaustis prabangius labutinus sugraužusiu basetu. Objektyvia situacijos analize nė nekvepia.

Disciplina, o ne muštras, psichologiškai stabilios, valingos asmenybės, o ne mazochisto ugdymas, – viso to stinga net vadinamosiose prestižinėse mokyklose ir akademijose.

Šiapus ekranų esanti auditorija aikčioja, prisimindama kitas su muštru siejamas sritis – garsiąsias rusiškojo baleto ar muzikantų mokyklas, nė nenutuokdama, kad tokių savo auklėtinius žeminančių, net terorizuojančių sporto ar meno pedagogų apstu ir Lietuvoje. Kas apie jų egzistavimą težinome teoriniu lygiu, klaidingai galvojame, kad sovietinė botago pedagogika – jau praeitis. Tereikia įsilieti į aktyviąją sporto ar meno bendruomenę, pabūti šiapus durų lūkuriuojant jaunojo atleto, šokėjo ar muzikanto – ir paties Šarūno Jasikevičiaus riksmai profesionalių suaugusių vyrų adresu atrodys kaip švelni lopšinė. Disciplina, o ne muštras, psichologiškai stabilios, valingos asmenybės, o ne mazochisto ugdymas, – viso to stinga net vadinamosiose prestižinėse mokyklose, kur turėtų dirbti pedagogikos asai, o ne profanai. Kas galėtų paneigti, kad būsimųjų olimpiadų nesėkmių reikia ieškoti ne vien painioje profesionalų finansavimo schemoje ar treniruočių bazėse, bet ten, kur jaunieji talentai pavirsta pergalių siekimo mašinomis?

Tai pirmas Lietuvos sportininkų medalis Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Lemiamoje – kombinuotoje bėgimo ir šaudymo – rungtyje L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė į trasą išbėgo praėjus 52 sek. nuo tada pirmavusios Uljanos Batašovos iš Rusijos olimpinio komiteto starto., o G.Venčkauskaitė buvo 24-ąją vietą ir bėgimą pradėjo po 1 min. 13 sek. nuo rusės starto.

Bet po to lietuvės lenkė vieną varžovę po kitos. L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė nepavijo tik čempione tapusios britės Kate French.

Šios dienos varžybos prasidėjo Tokijo stadione įrengtame laikiname 25 m baseine. Čia vykusioje 200 m laisvuoju stiliumi rungtyje Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė surinko 276 taškus (2 min. 17,21 sek.; 25 vieta), o Gintarė Venčkauskaitė pelnė 274 (2 min. 18,37 sek.; 30). Greičiausiai plaukė naują olimpinį rekordą pasiekusi Rusijos olimpinio komiteto sportininkė Gulnaz Gubaidulina (2 min. 7,31 sek.).

Bendroje įskaitoje L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė su 466 taškais iš vakar vykusioje pagrindinėje fechtavimo rungtyje užimtos 25-osios vietos smuktelėjo į 27-ąją, o G.Venčkauskaitė, turinti 446 taškus, iš 34-osios pakilo į 33-ąją. Pirmąją vietą išsaugojo vokietė Annika Schleu (551 taškas).

Netrukus po plaukimo varžybų vyko papildomas fechtavimo etapas. Čia pirmos susitinka paskutines dvi vietas užimančios sportininkės. Nugalėtoja žengia toliau, susirungia su aukštesnę vietą užimančia varžove, tad paskutinei išsilaikiusiai šiose kovose tenka susidurti su bendrosios įskaitos lydere. Už pergalę skiriamas tik vienas taškas.

Papildomame fechtavimo etape L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė prie savo sąskaitos prisidūrė du taškus, G.Venčkauskaitė – vieną. Jų pozicijos nepasikeitė.

Jojimo rungties maršrutą sudaro 12 kliūčių, bet reikia atlikti 15 šuolių. Kiekviena sportininkė prieš jojimą turi po 300 taškų. Tiek jų gali iškovoti, jei nenumes nė vienos kliūties ir neviršys laiko limito. Po 7 taškus atimama už kiekvieną numestą kliūtį, minus 10 – už sustojimą, po 1 tašką – už kiekvieną viršytą jojimui skirto laiko sekundę. Kai užsispyręs žirgas visai nešoka per kliūtį arba numeta raitelį, galima visai be taškų likti. Tada jau baigiasi ir kova daugiakovėje.

G.Venčkauskaitė su žirgu Farome startavo ketvirta, tuo metu žirgų jau buvo nesuvaldžiusios ir iš varžybų pasitraukusios dvi sportininkės. Bet lietuvė visą maršrutą prajojo be klaidų ir pelnė maksimalų taškų skaičių – 300.

2012 m. Londono olimpinei čempionei L.Asadauskaitei-Zadenprovskienei burtai lėmė joti Jhonu. Ir šis žirgas pakluso Lietuvos sportininkei – sėkmingai įveikė visas kliūtis ir užtikrino 300 taškų. Daugiau nei vienai sportininkei nepavyko išsaugoti maksimalus taškų skaičiaus.

Sunkiausiai sutramdomas pasirodė žirgas Saint Boy. Jis olimpines žaidynes anksčiau laiko pabaigė ir olimpinei rekordininkei G.Gubaidulinai, ir varžybų lyderei A.Schleu.

Lemiama kombinuota bėgimo ir šaudymo rungtis prasidės 13.45 val. Lietuvos laiku. Prieš kombinuotą rungtį visi taškai paverčiami sekundėmis. Pirmas startuoja varžybų lyderis, o kiti – tokiu intervalu, kiek sekundžių yra nuo jo atsilikę. Sportininkams reikia įveikti 4 ratus po 800 m ir 4 kartus šaudykloje lazeriniu pistoletu kuo greičiau „užgesinti“ po penkias taikinio lemputes. Tiesa, ir nepataikęs į visus taikinius po 50 sek. sportininkas gali bėgti toliau.

Rytoj antroje varžybų dienoje kovos vyrai. Tarp jų – ir 3-4 vietomis su baltarusiu Ilja Palazkovu po vakar vykusio fechtavimo besidalinantis Justinas Kinderis.

Tokijo žaidynių šiuolaikinės penkiakovės varžybose yra ir dar vienas lietuvis – Pekino olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas. Tai antrosios olimpinės žaidynės iš eilės, kuriose lietuvis dirba arbitru.

2004 m. Atėnų ir 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse dalyvavęs kaip sportininkas, dabar E.Krungolcas yra aukščiausio lygio šiuolaikinės penkiakovės teisėjas. Tokių kaip jis iš viso pasaulyje yra dvylika.

Šalies vadovų sveikinimai

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė sveikina šiuolaikinės penkiakovės atstovę.

„Sveikinu olimpinę vicečempionę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę! Lauros atkaklumas, ryžtas ir ištvermė – nuostabus nepalaužiamo charakterio pavyzdys visai Lietuvai. Ačiū, Laura, už pergalės džiaugsmą!“ – feisbuke paskelbė prezidentas.

I. Šimonytė savo sveikinime sako, kad Lietuvos atstovės iškovotas olimpinis medalis suteikia galimybę didžiuotis šalies  sportininkų pasiekimais.

„Nuoširdžiai sveikinu jus su puikia olimpine pergale. Atkaklioje kovoje jūs parodėte ryžtą, ištvermę, įveikėte stiprius varžovus ir pademonstravote nugalėtojams būdingą stiprybę“, – sveikinime teigė ministrė pirmininkė.

"Buvome išsiskirstę atostogų, kai paskambino iš federacijos ir pasakė: kraukitės daiktus – vyksite į Tokiją", – prisiminė 23-ejų kaunietis.

A.Kelmelis kartu su bendražygiais Martynu Džiaugiu, Dominyku Jančioniu ir Giedriumi Bieliausku į Japoniją atvyko liepos 21-ąją, o jau 23 d. laukė startas porinių keturviečių atrankos varžybose.

Vartai lietuviams į žaidynes buvo atverti, kai už draudžiamų preparatų vartojimą buvo diskvalifikuoti du iš keturių Rusijos įgulos narių, o šios šalies irklavimo strategai nerado tinkamos pamainos nubaustiems olimpiečiams.

Tokijuje mūsiškių komandą sudarė A.Kelmelis, M.Džiaugys, D.Jančionis ir Dovydas Nemeravičius, o G.Bieliauskas buvo atsarginis.

Lietuviai pateko į B finalą ir galutinėje įskaitoje užėmė dešimtą vietą.

Valgyklose tarp žmonių – pertvaros. Atrodė, kad valgai tarsi būdamas akvariume.

"Norėjome pasirodyti geriau. Vis dėlto džiaugiuosi, kad dalyvavome olimpiadoje", – sakė A.Kelmelis.

– Ko, jūsų nuomone, pritrūko, kad rezultatas būtų geresnis?

– Patvirtinimą, kad startuosime Tokijuje, gavome liepos 18-ąją. Porą dienų pairklavome Trakuose ir išskridome į Japoniją. Pritrūko treniruočių, nespėjome aklimatizuotis – Lietuvos laiku startuodavome apie ketvirtą ryto, jautėmės lyg šiek tiek snustelėję pietų miego. Be to, gavome itališką, o ne vokišką valtį. Dėl laiko stokos savosios paprasčiausiai nespėjome išsiųsti, tad mums išnuomojo tą keturvietę, kurią pavyko surasti.

Įgula: A.Kelmelis su bendražygiais olimpiadoje irklavo išnuomotą porinę keturvietę, nes dėl laiko stokos savosios nespėjo išsiųsti į Tokiją. / M. Stankevičiaus nuotr.

– Kokių taisyklių privalėjote laikytis olimpiniame kaimelyje ir varžybų vietoje?

– Veido apsaugos kaukės buvo būtinos. Reikėjo nuolat dezinfekuoti rankas, o įlipus į autobusą vairuotojas prieidavo prie kiekvieno keleivio ir papurškdavo skysčio. Valgyklose tarp žmonių – pertvaros. Atrodė, kad valgai tarsi būdamas akvariume. Kasdien – koronaviruso testai, kiekvieną rytą reikėjo pateikti tyrimams seilių mėginį. Japonai labai gerai valdo pandemiją, nežinau, kokia kita tauta sugebėtų taip viską suderinti, kontroliuoti, užtikrinti epidemiologinį saugumą.

– Ar stebėjote kitų sporto šakų varžybas?

– Kai nesitreniravome ir nestartavome, negalėjome išvykti iš olimpinio kaimelio, tad stebėjome tiesiogines transliacijas ir palaikėme visus mūsų olimpiečius.

– Kokie artimiausi jūsų planai?

– Pasaulio irklavimo čempionatas, turėjęs vykti spalį Kinijoje, atšauktas, todėl atostogausiu.

– Ką veikiate, kai norite kiek atsiriboti nuo sporto?

– Man nepavyksta nuo jo atsiriboti (juokiasi – aut. past.). Mėgstu aktyvų gyvenimą, o atsipalaiduoju, jei ne per irklavimo treniruotes, tai kartais dalyvaudamas triatlono ar mėgėjiškose bėgimo varžybose, vasarą su draugais mielai sėdu į turistinę baidarę.

Nepateko į finalą

Vakar A.Palšytė šuolių į aukštį atrankos varžybas užbaigė su dviem kazachėmis pasidalijusi 28–30 vietas.

Vilnietės ir Kazachstano atstovių Kristinos Ovčinikovos bei Nadeždos Dubovickajos rezultatai – po 186 cm. Paskutinę (31-ą) vietą užėmė amerikietė Tinyta Butts-Townsend – 182 cm.

Geriausias A.Palšytės pasiekimas šį sezoną – 193 cm, o asmeninis rekordas – 201 cm.

Į finalą pateko keturiolika sportininkių.

"Stengiuosi žiūrėti iš pozityvios pusės: aš čia buvau, man pavyko šokti visiškai įsibėgėjus, nors dėl to dar prieš porą savaičių labai abejojau", – sakė Lietuvos olimpietė, po pernai rudenį atsispiriamosios kojos čiurnos operacijos į varžybas grįžusi tik 2021-ųjų vasarį.

Pernai ir šiemet rimtesnių reikalų su medikais turėjo irkluotoja Milda Valčiukaitė, ieties metikas Edis Matusevičius, dviratininkė Rasa Leleivytė, šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Lietuvis kol kas ketvirtas

Vakar prasidėjusių šiuolaikinės penkiakovės varžybų fechtavimosi rungtis sėkmingiausiai susiklostė Justinui Kinderiui.

Lietuvis, laimėjęs 24 dvikovas ir 11 pralaimėjęs, surinko 244 taškus ir užėmė 4-ą vietą. Tiek pat taškų pelnė ir baltarusis Ilja Palazkovas (3-ia vieta).

Pirmoje pozicijoje – Didžiosios Britanijos atstovas Josephas Choongas (250 tšk.), antroje – rusas Aleksandras Lifanovas (taip pat 250 tšk.).

Tarp moterų L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė užėmė 25-ą vietą (15 pergalių ir 20 pralaimėjimų – 190 taškų), Gintarė Venčkauskaitė – 34-ą (12 pergalių ir 23 pralaimėjimai – 172 tšk.).

Lydere tapo vokietė Annika Schleu (274 tšk.).

Šiandien moterys startuos plaukimo, jojimo bei kombinuotos bėgimo ir šaudymo rungties varžybose, vyrai – rytoj.

Vyrų 20 km sportinio ėjimo finišą Marius Žiūkas pasiekė 33-ias (1 val. 27 min. 35 sek.). Dėl ėjimo technikos teisėjų įspėtas lietuvis nuo olimpiniu čempionu tapusio italo Massimo Stano atsiliko 6 min. 30 sek.

Startavo iš viso 57 pajėgiausi pasaulio ėjikai, varžybų nebaigė penki.

Ėjikas M.Žiūkas kovojo ir su karščiu. (LTOK nuotr.)

Galimybių scenarijai

"Man šis rezultatas labai reikšmingas. Prieš žaidynes galvoje buvo įvairiausių scenarijų – nuo aukščiausios vietos iki žemiausios", – kalbėjo baidarininkas Mindaugas Maldonis, užėmęs dešimtą poziciją.

Vakar B finale lietuvį (200 m – 36,257 sek.) aplenkė tik šios rungties 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių ir 2015 m. pasaulio vicečempionas, 2019 m. Europos žaidynų čempionas prancūzas Maxime'as Beaumont'as (35,998 sek.), o trečias finišavo 2019 m. pasaulio vicečempionas serbas Strahinja Stefanovičius (36,329 sek.).

A finale triumfavo olimpinį auksą iškovojęs vengras Šandoras Totka (35,035 sek.). Sidabrą pelnė italas Manfredi Rizza (35,080 sek.), bronzą – Rio de Žaneiro olimpinis čempionas britas Liamas Heathas (35,202 sek.). Aštuntą vietą užėmė latvis Robertas Akmenis (36,014 sek.).

"Vien patekęs į olimpines žaidynes pasieki didelį tikslą. Man svarbiausia per varžybas – padaryti geriausia, ką galiu, būtent tą dieną. Neįmanoma iš anksto įvardyti konkrečių rezultatų", – tvirtino M.Maldonis.

Man pavyko šokti visiškai įsibėgėjus, nors dėl to dar prieš porą savaičių labai abejojau.

Išsidalys medalius

Vyrų krepšinio turnyro finale rugpjūčio 7-ąją susikaus JAV ir Prancūzijos rinktinės.

Amerikiečiai pusfinalyje 97:78 (18:24, 24:21, 32:10, 23:23) privertė kapituliuoti australus. Nugalėtojams 23 taškus pelnė Kevinas Durantas (9 atkovoti kamuoliai), pralaimėjusiems 15 tšk. – Patty Millsas.

Prancūzai 90:89 (27:29, 15:15, 29:21, 19:24) palaužė slovėnus. Rezultatyviausi komandų žaidėjai – Nando de Colo (25 tšk.) ir Mike'as Tobey (23 tšk.).

Australijos ir Slovėnijos krepšininkai rytoj sieks bronzos medalių.

Istoriškai olimpinės žaidynės buvo sugalvotos dėl taikaus ir geresnio pasaulio kūrimo. Nežiūrint, kad olimpiados vyksta kiekvieną kartą vis kitose šalyse, jos nevisiškai panašios ne tik dėl lokacijos skirtumų ir organizuojančios šalies nacionalinių savitumų. Jos šiek tiek skiriasi ir savo turiniu, papildymais, atnaujinimais, kai kurių rungčių taisyklių korekcijomis  – jose nuolat aptinkame tam tikrų pokyčių. Išties, olimpinis judėjimas yra gyvas organizmas, kuriam gyvybingumo suteikia ne tik olimpinių žaidynių dalyviai, bet ir tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). 2020 m. Tokijuje turėjusi įvykti vasaros olimpiada (kaip žinoma, ji dėl pandemijos nukelta į šiuos metus) atsinaujino, įtraukdama devynias naujas mišrias rungtis, t.y. varžybas su vyrais ir moterimis kartu. Tai rodo, kad TOK yra suinteresuotas naujovėms, jų nevengia.

Galvoju, galbūt verta konceptualiai peržiūrėti būtent ketvirtos vietos, kurios nelydi medalis, nuostatas.

Šiomis dienomis sekame Tokijo įvykius, džiaugiamės mūsų atletų kad ir kukliais laimėjimais, kurie nelabai sutampa su kiekvieno iš mūsų projektuotais asmeniniais scenarijais. Kad ir kokių pasiekimų parvežtų sportininkai, visuomet džiugu, jog dalyvauta žaidynėse, kovota iš visų jėgų. Na, jeigu šiose žaidynėse nepasiseks, kitose – tikrai bus medalių, tiesa?

Giliai žmogiškai sujaudino irkluotojų Donatos Karalienės ir Mildos Valčiukaitės, iškovojusių ketvirtą vietą savo rungtyje, komentaras – "Kažko pritrūko, kažko nepadarėme. Kovojome, tikėjome, kad turime šansų. Ketvirta vieta nemaloni…" (žiūr. "Kauno diena", 2021 07 29). O iki medalio pritrūko labai nedaug – vos 1,71 sek., todėl ta sekundė ir jos dalys privertė susimąstyti bei pamėginti ketvirtam olimpiniam rezultatui suteikti didesnį svorį, sušvelninant mūsų šaunuolių irkluotojų nusivylimą. Galvoju, galbūt verta konceptualiai peržiūrėti būtent ketvirtos vietos, kurios nelydi medalis, nuostatas ir mėginti suteikti šiai pozicijai solidesnį statusą? Taigi, norisi pasidalyti kai kuriais sumanymais, kurie dar gana žali, tik pirminiai, gal ne iki galo išmąstyti. Idėja būtų tokia – jeigu ketvirto rezultato laiko skirtumas tarp pirmos ir trečios vietos neviršytų dešimties sekundžių (ar mažiau, žiūrint kaip būtų apsispręsta), ketvirtoji vieta taptų irgi prizine, o medalis  – platinos. Šis siūlymas – tik koncepcija, kurią reikėtų dar apgalvoti, aptarti, įsigilinti. Panašiai galima pasielgti ir su kitomis rungtimis, pavyzdžiui, šuoliais į tolį ar į aukštį, kur atstumai tarp prizinių ir neprizinių vietų irgi kartais sudaro vos centimetrų dalis. Šitaip metodiškai galima pereiti per sąrašus visų rungčių, kurių rezultatai matuojami taškais, balais ir pan. Kitaip tariant, gal šį principą galima būtų pritaikyti daugeliui sportinių rungčių, nebūtinai visoms? Šiais klausimais savo žodį turėtų tarti kompetetingi sporto ekspertai, išnagrinėję šį sumanymą. Ko siektume tokiu siūlymu? Ogi, kad ketvirtoji vieta taptų daugiau ar mažiau maloni (anot irkluotojų, ši vieta kelia nemalonius jausmus). Teigiamo sprendimo atveju, manyčiau, ketvirtoji vieta būtų svarbesnė, kilstelėta į aukštesnį rangą, tačiau ji galėtų turėti du statusus, dvi versijas. Pirma, jei pagal siūlomus naujus kriterijus (minimalų atotrūkį nuo trijų prizinių vietų) rezultatai tilptų naujai aprobuotuose, sporto ekspertų atkalibruotuose normatyvuose, tuomet ketvirta vieta būtų palydima sportininkui įteikiant platinos medalį. Jei kriterijų neatitinka – ketvirta vieta tuomet taptų nebe prizinė, ji savo turiniu ir regalijomis išliktų nepakitusi, su dabartiniu statusu, medalis jos nelydėtų. Iš vienos pusės, kooptuojant ketvirtą vietą į prizinį rangą, ši vieta būtų svarbu, taptų gana solidžia, reprezentatyvia ir garbinga, o platina priskiriama tauriesiems metalams. Kitais atvejais, kai kriterijai nesiekia reikiamų, ketvirtoji vieta lieka už prizinių pozicijų borto, t.y. olimpine bemedaline ketvirąja vieta.

Šiomis dienomis sekame Tokijo įvykius, džiaugiamės mūsų atletų tegul ir kukliais laimėjimais. (Vytauto Dranginio/LTOK nuotr.)

Stabtelėkime ir prie plaukikų estafetinio plaukimo, po kurio mūsų olimpiečiai buvo diskvalifikuoti. Turint omenyje nežmonišką įtampą ir emocinį jaudulį, kurie lydi rungtynes, išties, nesunku sportininkui startuoti per anksti ar kiek pavėluotai arba estafetę perduoti irgi ne optimaliu momentu. Nereikia galvoti, kad sportininkai po klaidingo starto jaučiasi gerai. Priešingai, jie jaučiasi sutrikę ir kalti dėl įnešto į varžybas disonanso, patys pasimeta dėl pakartotino starto ir naujo mobilizavimosi. Yra tekę girdėti, kad kai kurie atletai po tokio nevykusio startavimo sako, jog geriau jau iš karto tegul nušauna su tuo startiniu pistoletu… Manyčiau, kad šiuolaikinė elektroninė įranga yra pajėgi tuos startinius neatitikimus lengvai pakoreguoti, nediskvalifikuojant atletų. Per anksti ar per vėlai startavusiems sportininkams atitinkamas laikas gali būti nesunkiai pakoreguojamas – pridedamas arba atimamas. Dabar gi, diskvalifikuoti sportininkai dėl starto neatitikties yra pažeminami, paniekinami, jie grįžta namo su kaltės jausmu, pažeidę olimpinę dvasią, tarsi piktnaudžiavę, pamėginę pergudrauti ar apgauti konkurentus. Taigi, suteikime svarų žodį niekuomet neklystančiai elektroninei įrangai, pamirškime startines ar estafetines diskvalifikacijas. Tokio pobūdžio siūlymai irgi galėtų būti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir TOK diskusijų objektu.

Taigi, šias idėjas tikslinga pasiūlyti LTOK vertinimui, o pritarus, nukreipti tarptautiniam olimpiniam komitetui.

Apetitu nesiskundė

Tarp dvylikos ieties metikių, rugpjūčio 6-ąją kovosiančių dėl olimpinių medalių, pirmu bandymu pateko Liveta Jasiūnaitė.

Lietuvos lengvaatletė švystelėjo įrankį 61 m 96 cm ir tarp 30 dalyvių užėmė 8-ą vietą.

Kvalifikacinį normatyvą (63 m) įvykdė tik dvi sportininkės – lenkė Marija Andrejczyk (65 m 24 cm) ir amerikietė Maggie Malone (63 m 07 cm).

L.Jasiūnaitę taip pat aplenkė australės Kelsey-Lee Barber (62 m 59 cm) ir Mackenzie Little (62 m 37 cm), turkė Eda Tugsuz (62 m 31 cm), japonė Haruka Kitaguchi (62 m 06 cm) bei kinė Huihui Lyu (61 m 99 cm). Finale startuos ir latvė Madara Palameika (60 m 94 cm).

"Per atrankos varžybas – tik trys metimai, tad nevalia rizikuoti. Geriausia pirmais bandymais pasiekti aukštą rezultatą arba įvykdyti kvalifikacinį normatyvą, – paaiškino taktiką L.Jasiūnaitė. – Apetitas auga bevalgant, tad pasiekus vieną tikslą laukia kiti."

Savo rekordų nepagerino

Agnė Šerkšnienė nubėgo 400 m per 52,78 sek. ir bendroje įskaitoje tarp 45 dalyvių užėmė 33-ią vietą.

Į pusfinalį pateko 24 olimpietės. Lietuvės asmeninis šios rungties rekordas – 50,99 sek. Toks rezultatas būtų lėmęs vietą tarp aštuonių greičiausiųjų.

"Turint galvoje mano šio sezono rezultatus (geriausias pasiekimas 52,12 sek. – aut. past.), naujas asmeninis rekordas – itin sudėtinga užduotis. Iš esmės esu patenkinta, nes nebuvo ypatingo tikslo, juk tai – mano pirmos olimpinės žaidynės. Nežinau, ar paskutinės", – kalbėjo A.Šerkšnienė.

Tai, kad man po visų sveikatos problemų pavyko sugrįžti į krepšinį ir vėl žaisti varžybose – reikšmingas laimėjimas.

Vakar startavo ir trečias debiutantas lengvaatletis – Gediminas Truskauskas. 23-ejų metų vilnietis 200 m nubėgo per 21,02 sek. ir tarp 48 sprinterių užėmė 39-ą vietą.

"Esu patenkintas, kad pavyko patekti į tokio lygio varžybas, o rezultatu nesidžiaugiu. Norėjau bent pakartoti savo asmeninį rekordą (20,48 sek. – aut. past.)", – sakė G.Truskauskas.

Blykstelėjo ir estas

Lengvaatlečių varžybose Tokijuje buvo pagerintas jau antras pasaulio rekordas.

Prie aukso medalį iškovojusios trišuolininkės venesuelietės Yulimar Rojas (15,67 m) prisijungė norvegas Karstenas Warholmas, laimėjęs 400 m barjerinį bėgimą (45,94 sek.).

"Paskutinius 20 m nejaučiau kojų. Bėgau taip, lyg gelbėčiau savo gyvenimą", – tvirtino K.Warholmas.

7-ą vietą užėmęs Estijos bėgikas Rasmusas Magis (48,11 sek.) pagerino Estijos rekordą.

Planą įvykdė

Sunkiosios atletikos varžybose Arnas Šidiškis (svorio kategorija iki 109 kg) užėmė 11-ą vietą.

Debiutas: A.Šidiškis tvirtino įvykdęs savo planą – pateko į stipriausiųjų dvyliktuką. / V. Dranginio / LTOK nuotr.

Iš Anykščių kilęs olimpietis rovimo veiksmu iškėlė 156 kg, stūmimo – 187 kg.

"Rezultatas neįspūdingas, norėjau geresnio, bet įvykdžiau savo planą – patekau į dvyliktuką", – teigė Vinco Šlevinskio ir Algirdo Anankos auklėtinis.

Aukso medalį iškovojo uzbekas Akbaras Džurajevas (dvikovė – 430 kg), sidabro – armėnas Simonas Martirosianas (423 kg), bronzos – latvis Arturas Plesniekas (410 kg).

Netikėtas kelialapis

Įsibėgėjus žaidynėms paaiškėjo, kad Lietuvos olimpiečių gretas papildė treko dviratininkė Olivija Baleišytė. 

Tarptautinės dviračių sąjungos (UCI) kvietimas priimti likusią kvotą Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) pasiekė rugpjūčio 1-ąją.

"Olimpinio kelialapio atsisakė vienas iš nacionalinių olimpinių komitetų, todėl jis pasiūlytas Lietuvai – mūsų sportininkė buvo pirma tarp dviratininkių, likusių už atrankos brūkšnio. Situacija labai panaši į tą, su kuria susidūrėme dėl irkluotojų – vyrų porinės keturvietės įgulos", – sakė LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovas Einius Petkus.

O.Baleišytė rugpjūčio 8-ąją startuos dviračių treko daugiakovės (omniumo) varžybose.

Brolių pabaigtuvės

Ispanijos krepšininkai broliai Pau ir Marcas Gasoliai nutarė baigti karjerą nacionalinėje rinktinėje.

Tai 41-eų Pau ir 36-erių Marcas pareiškė po olimpinio turnyro ketvirtfinalio mačo, kurį ispanai 81:95 pralaimėjo JAV komandai, o abu broliai nepelnė nė taško.

Broliai: krepšininkai P. ir M.Gasoliai nusprendė baigti karjerą Ispanijos rinktinėje. / EFE nuotr.

"Protu ir širdimi galima įveikti bet kokius sunkumus. Tai, kad man po visų sveikatos problemų pavyko sugrįžti į krepšinį ir vėl žaisti varžybose, – reikšmingas laimėjimas, – kalbėjo P.Gasolis. – Tačiau su rinktine jau atsisveikinu, o ar verta toliau rungtyniauti klubų lygiu – nuspręsiu pasitaręs su šeima."

P.Gasolis su Ispanijos ekipa iškovojo tris olimpinius medalius (du sidabro ir bronzos), tapo pasaulio ir triskart Europos čempionu. M.Gasolio trofėjų kolekcijoje – du olimpiniai sidabro medaliai, du pasaulio ir du Europos čempiono titulai.

Į pusfinalį įsiveržė Slovėnijos krepšininkai, ketvirtfinalyje 94:70 sutriuškinę Vokietijos atstovus. Nugalėtojams Zoranas Dragičius pelnė 27 taškus (iš jų 5/7 tritaškių), Luka Dončičius – 20 (8 atkovoti kamuoliai, 11 rezultatyvių perdavimų).

Dėl bilieto į finalą slovėnai susikaus su prancūzais, kurie 84:75 eliminavo italus.

Baltarusė Kristina Cimanouskaja nesutiko kare dėl medalių tapti patrankų mėsa. Ji ne pirmoji per olimpiadą politinio prieglobsčio pasiprašiusi atletė, tačiau tikrai viena nedaugelio, jei ne vienintelė, kuri šį žingsnį žengė gindama savo kaip sportininkės teisę rinktis.

Kad orumas svarbiau nei kova, parodė akla, klausos negalią turinti Becca Meyers. Dėl karantino jai uždraudus į paralimpines žaidynes vykti su asmeniniu asistentu, JAV plaukimo žvaigždė apskritai atsisakė jose dalyvauti. Net kiečiausias sportininkas pirmiausiai yra žmogus – tai pademonstravo ir sėkmingiausia visų laikų JAV sportinės gimnastikos asė Simone Biles, kuri nedalyvavo svarbiose varžybose dėl psichikos problemų.

Neklystume, jei priežasčių, pakeitusių sportininkų mentalitetą, ieškotume jų kartos charakteristikoje: vėlyviausieji Y kartos atstovai, kurių gausiausia tarp olimpiados dalyvių, – didesni individualistai nei jų pirmtakai; savo karjerą jie strateguoja racionaliau ir nepuola stačia galva į nasrus sporto dievams.

Savo karjerą jie strateguoja racionaliau ir nepuola stačia galva į nasrus sporto dievams.

Sporto monetizavimas nenugalėjo "Fair Play" – garbingos kovos principo, – apie tai byloja ir Gianmarco Tamberi bei Mutazo Essos Barshimo pavyzdys. Lygiaverčiai varžovai inicijavo precedento neturintį sprendimą: šuolių į aukštį rungtyje pasidalijo aukso medalį.

Akivaizdus epochos ženklas – Tokijuje dalyvauja daugiau nei kada nors anksčiau apie savo netradicinę seksualinę orientaciją paskelbusių sportininkų, o Laurel Hubbard iš Naujosios Zelandijos tapo pirmąja translyte olimpiados atlete.

Tokijo olimpiados išskirtinumų sąrašą galima tęsti, renkantis pagal savuosius prioritetus. Šiuokart norėtųsi baigti populiariausių rungčių paribiuose likusia istorija. Auksą Austrijai moterų grupinėse plento rungtynėse laimėjo matematikė mokslų daktarė Anna Kiesenhofer, kuri olimpiadai ruošėsi savarankiškai, be valstybės finansinės paramos ir trenerių komandos. Kas žino, gal tokių atletų iš prigimties, kuriems sportas yra daugiau nei didelių honorarų šaltinis, aukščiausio lygio pirmenybėse bus vis daugiau ir olimpinis principas "Greičiau, aukščiau, tvirčiau" atgims savo pirmine prasme?

Varžovių rekordai

Vakar S.Krupeckaitė ir M.Marozaitė startavo Idzu dviračių treke surengtose komandų sprinto lenktynėse.

Lietuvės atrankos varžybose 500 m įveikė per 33,276 sek. ir tarp aštuonių duetų užėmė 7-ą vietą.

Ketvirtfinalyje Simona ir Miglė išmėgino jėgas su antrą atrankos rezultatą (32,135 sek.) pasiekusiomis Kinijos atstovėmis Shanju Bao ir Tianshi Zhong. Lenktynes laimėjo pasaulio ir olimpinį rekordus pagerinusios kinės – 31,804 sek. Mūsiškės šįkart distanciją nuvažiavo per 32,827 sek.

Tad S.Krupeckaitė ir M.Marozaitė toliau varžėsi dėl 5-os vietos ir nugalėjo Meksikos olimpietes Luizą Danielą Gonzalez Gaxiolą ir Yuli Osuną Verdugo (rezultatai – atitinkamai 32,808 sek. ir 33,168 sek.).

Finalą laimėjo Sh.Bao ir T.Zhong (31,895 sek.), sidabro medalius pelnė vokietės Lea Sophie Friedrich ir Emma Hinze (31,980 sek.). Bronzą iškovojo rusės (32,252 sek.), įveikusios olandes (32,504 sek.).

Laukia kiti startai

"Tikrai nesitikėjau, kad būsime penktos. Geriausiu atveju, pažiūrėjus į komandų sudėtis, galėjome būti septintos. O tai, kad mes užkopėme į penktą vietą – nerealus pasiekimas. Mes net pasaulio čempionate nesame buvusios penktos", – sakė S.Krupeckaitė.

Tikrai nesitikėjau, kad būsime penktos. Geriausiu atveju, pažiūrėjus į komandų sudėtis, galėjome būti septintos.

Paklausta, ar Kinijos dviratininkės – įveikiamos, Simona atsakė: "Šiuo metu – ne. Finalas tai ir parodė."

S.Krupeckaitė ir M.Marozaitė dar startuos individualių rungčių – keirino ir sprinto – varžybose.

"Pagrindinis startas – komandų sprintas, jam daugiausia ruošėmės", – teigė M.Marozaitė.

"Lūkesčius, kurių nebuvo, išpildėme", – pridūrė S.Krupeckaitė.

Sprinto staigmena

Netikėtai susiklostė vyrų 100 m bėgimo finalas. Aukso medalį iškovojo ne JAV ar Jamaikos sprinteris, o afrikiečių kraujo turintis Italijos olimpietis Lamontas Marcellis Jacobsas.

26-erių bėgikas nuotolį įveikė per 9,80 sek. Antrą vietą užėmė JAV atstovas Fredas Kerley (9,84 sek.), trečią – kanadietis Andre de Grasse'as (9,89 sek.).

Pusfinalio barjero neįveikė geriausio šį sezoną rezultato (9,77 sek.) autorius amerikietis Trayvonas Bromellis (10,00 sek.), Londono olimpiados prizininkas prancūzas Jimmy Vicaut (10,11 sek.), dukart olimpinis ir pasaulio čempionas jamaikietis Yohanas Blake'as (10,14 sek.). Pirmą kartą nuo 2004-ųjų 100 m bėgimo finale nesivaržė nė vienas Jamaikos sprinteris.

"Treneris sakydavo, kad jau senokai galėjau nubėgti 100 m greičiau nei per 10 sek., tačiau kelis pastaruosius metus mane persekiojo traumos, be to, nebuvau pasiruošęs psichologiškai", – kalbėjo L.M.Jacobsas.

Iki šiol nė vienas Italijos sprinteris nebuvo laimėjęs olimpiadoje prestižinės 100 m bėgimo rungties.

Irklavimas. Aštuoniems iš devynių Lietuvos irkluotojų Tokijuje olimpinės žaidynės baigsis trečiadienį, kai vyrų porinės dvivietė ir keturvietė lenktyniaus B finaluose, o moterų porinės dvivietės įgula kovos A finale.

„Visi sveiki, pasiruošę. Abi laisvas nuo varžybų dienas treniravomės. Pirmadienį ir antradienį buvo prognozuojamas taifūnas, bet jo taip ir nesulaukėme. Šiandien buvo normalus lietuviškas oras su lietumi ir vėju“, – šyptelėjo Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Keblys.

Pirmieji B finale, kuriame šešios porinių dviviečių įgulos išsidalins 7-12 vietas galutinėje žaidynių įskaitoje, startuos Saulius Ritter ir Aurimas Adomavičius. Jų lenktynės prasidės 2.20 val. Lietuvos laiku.

Tik prieš šias žaidynes į vieną valtį sėdę mūsų šalies irkluotojai kovos su Rumunijos, Rusijos olimpinio komiteto, Naujosios Zelandijos, Vokietijos ir Airijos duetais.

2.50 val. Lietuvos laiku prasidės porinių keturviečių B finalas, kuriame Dominykas Jančionis, Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys ir Armandas Kelmelis su dar trijų šalių – Norvegijos, Kinijos ir Vokietijos – atstovais išsiaiškins olimpinę rikiuotę nuo 7 iki 10 vietų.

3.18 val. Lietuvos laiku kovą dėl medalių pradės ant olimpinių žaidynių garbės pakylos jau stovėjusios Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė. 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių bronzinės prizininkės varžysis su Kanados, Nyderlandų, Rumunijos, Naujosios Zelandijos ir JAV įgulomis.

Iš visų finalo dalyvių tik abi lietuvės ir amerikietė 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinė vicečempionė irkluojant vienvietę Genevra Stone iki Tokijo buvo ragavusios olimpinių žaidynių skonio. Bet pagrindinėmis finalo favoritėmis laikomos ne Lietuvos ar JAV įgulos, o pastarųjų dvejų metų Europos čempionės rumunės Simona Radis ir Ancuta Bodnar. „Jos jau antrą sezoną lenktyniauja be pralaimėjimų“, – po pusfinalio pastebėjo D. Karalienė.

K. Keblys, kalbėdamas apie visų Lietuvos įgulų galimybes finaluose, sakė: „Svarbiausia, kad visi irkluotų kaip moka ir gali. Ir reikia pirmiausia susitvarkyti su savimi, negalvoti apie varžovus.“

Plaukimas. Andrių Šidlauską Tokijo žaidynėse iki šiol lydėjo skaičius 13. Tryliktu rezultatu panevėžietis pateko ir į 100 m, ir, šiandien, 00 m krūtine rungčių pusfinalius, tryliktas buvo ir trumpesnės distancijos galutinėje įskaitoje.

Trečiadienį 5.28 val. Lietuvos laiku A. Šidlauskas startuos antrajame iš dviejų 200 m distancijos pusfinalyje. Į finalą pateks aštuoni greičiausi plaukikai.

Sportininkas mano, kad norint patekti į finalą reikia pakeisti taktiką, kurią jis buvo pasirinkęs atrankoje: „Šiandien pradėjau per galingai. Buvo kažkoks jėgų antplūdis. Nesijaučiu toks super galingas, bet, sakau, reikia pabandyti, gal kažkas pavyks. Pravariau 150 m, mačiau, kad lyderiauju, bet paskutinius 50 m galvojau viskas, numirsiu tuoj. Svarbiausia, kad viskas gerai pasibaigė, pavyko prasibrauti į pusfinalį vėl tryliktu numeriu. Esu laimingas, nes rezultatas artimas mano asmeniniam rekordui. Tiesiog gal reikės rytoj pusfinalyje pakeisti taktiką, nes ši nelabai kaip gavosi. Gal kažkaip pavyks pradžią kažkaip ramiau, kad liktų rezervas finišui, nes dabar likus 15 metrų nusėdau ir tiesiog pradėjau paskutinėmis jėgomis kapoti.“

Dėl antro bilieto į pusfinalį 200 m krūtine rungtyje trečiadienį lenktyniaus jauniausia Lietuvos olimpinės delegacijos narė devyniolikmetė Kotryna Teterevkova. Vilnietė 13.36 val. Lietuvos laiku startuos pirmame iš keturių atrankos plaukimų.

Jos debiutą olimpinėse žaidynėse paženklino asmeninis rekordas ir patekimas į pusfinalį 100 m nuotolyje plaukiant krūtine. Šioje rungtyje Lietuvos atstovė iškovojo 14-ąją vietą.

400 m distancijoje laisvuoju stiliumi užėmęs tryliktąją vietą, o perpus trumpesniame nuotolyje tuo pačiu stiliumi – aštuntąją, trečioje asmeninėje rungtyje Tokijo žaidynėse kovos Danas Rapšys. 14.01 val. Lietuvos laiku lietuvis pradės lenktynes trečiajame iš šešių 200 m rungties kompleksiniu būdu plaukime. Į pusfinalį pateks 16 sportininkų.

Buriavimas. Atsipūtęs per poilsio dieną vėl į Enošimos salos akvatorijos bangas keliaus RS:X klasės burlente lenktyniaujantis Juozas Bernotas. Jo nuo 6 val. 5 min. Lietuvos laiku laukia septintasis, o po to – aštuntasis ir devintasis plaukimai.

Po pirmų šešių plaukimų lietuvis užima penkioliktą vietą, bet jo tikslas – pirmas dešimtukas, kuris po dvylikos plaukimų kovos medalių plaukime. „Varžybos dar tik įpusėjo, viskas prieš akis“, – prieš poilsio dieną sakė 2012 m. Londono ir 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis.