Šiose bylose tos pačios lyties asmenų poros reikalauja civilinės partnerystės įregistravimo, užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į civilinės metrikacijos apskaitą, tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymo pripažinimo ir įregistravimo Lietuvoje.

Dar vienoje byloje tos pačios lyties asmenų pora reikalauja užtikrinti teises į vaiką jį išnešiojusiai mamai.

Kaip nurodoma kreipimosi į EŽTT iniciatorių pranešime, šį žingsnį žengti paskatino Lietuvos teismų „negebėjimas apginti LGBTQ+ žmonių teises ir užtikrinti visų savo piliečių lygybę.“

Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis BNS sakė, kad šiose bylose skirtingų instancijų Lietuvos teismai tos pačios lyties porų prašymus yra atmetę.

Anot pranešimo, dėl santuokos apibrėžimo išaiškinimo taip pat bus kreipiamasi ir į Konstitucinį Teismą.

Metų bylinėjimosi maratonas aiškiai parodo priežastis, kodėl Lietuvoje toks menkas pasitikėjimas teismais. Lietuvoje tarptautinė teisė neveikia.

„Metų bylinėjimosi maratonas aiškiai parodo priežastis, kodėl Lietuvoje toks menkas pasitikėjimas teismais. Lietuvoje tarptautinė teisė neveikia“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė vienas iš pareiškėjų Martynas Norbutas.

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Teisingumo ministerija palaikė vienos lyties asmenų šeimas, kas labai džiugina. Tačiau Lietuvos teismams, panašu, kol kas labiau patinka Rusijos pozicija šeimos teisės srityje. Taigi sieksime lygybės su tarptautinių institucijų pagalba“, – teigė A. Rudomanskis.

Pasak pranešimo, iš 27 Europos Sąjungos valstybių 16 yra įteisintos vienos lyties asmenų santuokos. 24 iš 27 ES narių pripažįsta kokią nors vienos lyties asmenų šeimos formą.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Šiuo metu Seime svarstomas Civilinės sąjungos įstatymas yra įveikęs svarstymo stadiją.

10,5 mln. gyventojų turinti Europos Sąjungos narė 2006 metais leido vienalytėms poroms įregistruoti partnerystę, tačiau tokias sąjungas sudariusiesiems nesuteikta daugelis teisių, kokias turi susituokę asmenys.

Birželį per pirmąjį svarstymą parlamente buvo pritarta įstatymo projektui, kuriuo būtų leidžiama sudaryti tos pačios lyties asmenų santuokas.

Tačiau įstatymo projekto ateitis neaiški, nes prieš jį balsavo įvairių politinių pažiūrų įstatymų leidėjai, įskaitant daugumą premjero Petro Fialos dešiniosios Demokratinės piliečių partijos (ODS) atstovų.

Oponentai, įskaitant kai kuriuos ODS narius, taip pat siekia, kad būtų priimta konstitucijos pataisa, apibrėžianti santuoką tik kaip vyro ir moters sąjungą.

„XXI amžiuje negali būti tokios situacijos, kad žmonės nebūtų lygūs prieš įstatymą“, – sakė mobiliojo ryšio operatoriaus „Vodafone CZ“ vadovas Petras Dvorakas (Petras Dvoržakas), kuris inicijavo 66 įmonių pasirašytą ir trečiadienį paskelbtą atvirą laišką.

„Dabartinė situacija, susijusi su LGBT+ asmenų teisėmis, visiškai neatitinka vakarietiškos demokratijos“, – „Vodafone“ interneto svetainėje rašė P. Dvorakas.

Tarp pasirašiusiųjų taip pat yra „Deloitte“, IBM, „Mastercard“ ir „T-Mobile“ Čekijos filialai, vietos bankai, maisto gamintojai ir kitos bendrovės, pavyzdžiui, automobilių gamintoja „Škoda“.

Laiške teigiama, kad, remiantis iniciatyvos „Open For Business“ atlikta analize, nelygybė daro neigiamą poveikį Čekijos ekonomikai.

Diskriminacija blogina LGBTIQ asmenų finansinę padėtį, nes kai kuriais atvejais neleidžia jiems dirbti, įspėjo įmonės.

Įstatymas, leidžiantis tos pačios lyties asmenų santuokas, padėtų išlaikyti LGBTIQ bendruomenei priklausančius darbuotojus šalyje ir galėtų pritraukti naujų kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio, sakoma kreipimesi.

„Diskriminacija apskritai lemia mažesnį mažumų grupių, įskaitant LGBT+ asmenis, produktyvumą“, – sakė Milano universiteto ekonomistas Vojtechas Bartošas (Voitechas Bartošas).

Šių metų kovo–gegužės mėnesiais Čekijos mokslų akademijos atlikta apklausa parodė, kad 58 proc. respondentų pasisako už tos pačios lyties asmenų santuokas, o 38 proc. yra prieš.

Darina Koilova ir Lili Babulkova, kurios susituokė 2016 metais Jungtinėje Karalystėje, teigė, kad dėl Bulgarijos įstatymų, kuriais tos pačios lyties asmenų santuokos nepripažįstamos, neturėjo tokios pačios teisinės apsaugos kaip kitos susituokusios poros.

Strasbūre įsikūręs Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė joms palankų sprendimą ir nurodė, kad Bulgarija pažeidė teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kaip užtikrina Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK).

Bulgarija nevykdė savo pareigos užtikrinti, kad ieškovės galėtų naudotis konkrečiomis teisinėmis priemonėmis dėl jų sąjungos – kaip tos pačios lyties asmenų poros – pripažinimo ir apsaugos, sakoma EŽTT sprendime.

Teismas atmetė 2020-aisiais pateiktą poros prašymą dėl piniginės kompensacijos, bet įpareigojo Bulgarijos valstybę sumokėti jai 3 tūkst. eurų teismo išlaidoms padengti.

Abi šalys gali apskųsti sprendimą – pirmą EŽTT prieš Bulgariją šia tema.

„Tai žingsnis teisingumo mums ir mūsų bendruomenei Bulgarijoje link“, – pareiškime sakė D. Koilova ir L. Babulkova. Jos pridūrė, kad reikės daugiau pastangų, kol bus užtikrintos tos pačios lyties porų teisės.

Septynerius metus pragyvenusios Britanijoje, Bulgarijos pilietės D. Koilova ir L. Babulkova, kurioms dabar virš 30 metų, sugrįžo į Sofiją, kur pareigūnai atsisakė vienos iš jų dokumentuose nurodyti statusą „ištekėjusi“.

„Kada Bulgarija bus pasmerkta dėl teisinių LGBTI šeimų pripažinimo gairių nebuvimo, buvo tik laiko klausimas“, – po EŽTT sprendimo naujienų agentūrai AFP sakė poros advokatė Denica Liubenova.

„Laukiame Bulgarijos vyriausybės veiksmų dėl įstatyminių pakeitimų“, – pridūrė ji.

Teisingumo ministerijos atstovas kol kas šių pranešimų nekomentavo.

Bulgarijos visuomenės nuomonė apie homoseksualius žmones yra daugiausia priešiška; šalis neleidžia tos pačios lyties asmenų santuokų ir nepripažįsta užsienyje sudarytų tokių santuokų.

EŽTT prižiūri, kaip 46 Europos Tarybos narės laikosi EŽTK.

Byla buvo nevieša, tad Vilniaus apylinkės teismas pasidalino tik jos rezoliucine dalimi, kad pareiškėjų pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo atmetamas. Sprendimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Apie teismo sprendimą pranešimą išplatinęs „gayline.lt“ informavo, kad teismas nurodė, jog Konstitucijos 38 straipsnio nuostata dėl santuokos „yra aiški, konkreti, nesudaranti jokių prielaidų ją aiškinti kaip suteikiančią teisę sudaryti santuoką nepriklausomai nuo asmenų lyties“.

Konstitucijoje numatyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Tai darome ir dėl viešojo intereso, nes tai aktualu tūkstančiams žmonių Lietuvoje.

„Taigi pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją konstitucinė santuokos samprata (kitaip nei konstitucinė šeimos samprata) nėra neutrali lyties požiūriu – santuoka gali būti sudaroma tik tarp vyro ir moters“, – cituojama teismo nutartis.

Vienas iš pareiškėjų Martynas Norbutas pranešime sako esantis nusivylęs teismo sprendimu nes Lietuva „nėra įvykdžiusi pareigos apsaugoti homoseksualias šeimas“.

„Apmaudu, kad šiam teismui neatrodė svarbu padėtį keisti“, – teigia M. Norbutas.

Pareiškėjų advokatas Aivaras Žilvinskas patvirtina, kad teismo sprendimas bus skundžiamas.

„Kartu su pareiškėjais esame pasiryžę nesustoti ir kovoti tiek, kiek reikės, o teismo sprendimą neabejotinai skųsime. Tai darome ir dėl viešojo intereso, nes tai aktualu tūkstančiams žmonių Lietuvoje“, – sako A. Žilvinskas.

Ši byla yra viena iš trijų, kuriomis trys poros reikalauja civilinės partnerystės įregistravimo, užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į civilinės metrikacijos apskaitą, tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymo pripažinimo ir įregistravimo Lietuvoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas balandį jau atmetė prašymą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įregistravimo civilinės būklės aktų registre, konstatavęs, kad be Partnerystės įstatymo nėra teisės akto, kuriuo vadovaudamasis galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą.

Teismas tuomet nurodė, kad, nors Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog šeimos samprata yra neutrali lyties atžvilgiu, tačiau teismas nesukuria naujų normų – tai turi padaryti Seimas.

Santuoka yra sakramentas, ir Bažnyčia neturi įgaliojimų jo keisti, sakė popiežius.

Pasak jo, svarbu padėti kitos seksualinės orientacijos žmonėms, tačiau neprimetant Bažnyčiai dalykų, kurie joje neveikia.

Popiežius Pranciškus paminėjo vyriausybinius reglamentus, pavyzdžiui, Prancūzijos pilietinio solidarumo paktą, pagal kurį leidžiama civilinė partnerystė.

Jei du tos pačios lyties žmonės nori praleisti gyvenimą kartu, vyriausybės gali juos palaikyti įteisindamos civilines ceremonijas. „Tačiau santuoka yra santuoka“, – sakė jis.

Vis dėlto popiežius sakė, kad tai nereiškia žmonių pasmerkimo ir kad reikia gerbti visus. „Tačiau prašome neversti Bažnyčios neigti savo tiesos“, – sakė jis.

„Visi suaugusieji, nepriklausomai nuo jų lyties, turėtų turėti teisę į santuoką. Tik vienos socialinės grupės teisių užtikrinimas yra pavojingas kelias, į kurį mes neleisime vesti mūsų šalies. Šiuolaikinėse valstybėse referendumai dėl mažumų teisių nėra rengiami“, – mitingo metu kalbėjo jaunimo organizacijos prie Estijos socialdemokratų partijos vienas vadovų Karla Aaronas Adsonas.

LGBT teisių gynėjų mitingas vyko šalyje įsiplieskus skandalui dėl vidaus reikalų ministro Marto Helmės homofobinių pareiškimų.

Praėjusią savaitę interviu Vokietijos visuomeninei transliuotojai „Deutsche Welle“ M. Helmė pareiškė, jog Estijos vyriausybė ketina surengti referendumą, kurio rezultatais remdamasi galėtų Konstitucijoje įtvirtinti nuostatą, kad santuoka yra tik vyro ir moters sąjunga, pabrėždamas, kad „valstybė negali išgyventi be vaikų ir be moralės“.

M. Helmė teigė esąs „nedraugiškas“ homoseksualų atžvilgiu ir patarė seksualinėms mažumoms „bėgti į Švediją“, „kur visi į juos žiūri mandagiau“.

Dėl to Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid šeštadienį pareiškė, kad „tokių pažiūrų ministras nėra tinkamas Estijos Respublikos vyriausybėje – Estijos žmonės nusipelno geresnio“.

„Šiandien aš tai aptariau su ministru pirmininku, išsakiau jam savo požiūrį“, – sakė Estijos prezidentė.

Premjeras Juri Ratas po pokalbio su K. Kaljulaid sakė, kad vidaus reikalų ministro pareigybės klausimas bus svarstomas kitos savaitės pradžioje koalicijos taryboje.

26 metų rūpybos darbuotoja Robyn Peoples (Robin Pipls) ir 27 metų padavėja Sharni Edwards (Šarni Edvards) susituokė per ceremoniją Karikferguse netoli Belfasto. Moterys sakė neketinusios tapti pirmąja susituokusia tos pačios lyties pora, bet džiaugėsi tapusios permainų Šiaurės Airijoje simboliu.

„Labai ilgai ir sunkiai kovojome, kad ši galimybė būtų vertinama kaip lygi, o dabar esame čia ir tai tiesiog nuostabu“, – sakė Robyn. Ji ir jos žmona po santuokos pasirinko pavardę Edwards-Peoples.

Pasak Robyn, svarbu buvo „parodyti, kad mes esame lygios vyro ir moters“ porai. „Mūsų meilė visai tokia pati, ji niekuo nesiskiria“, – pridūrė moteris.

Šiaurės Airijos asamblėja nepasekė Britanijos ir Škotijos parlamentų pavyzdžiu, kai jie 2014 metais leido tuoktis tos pačios lyties asmenims. Socialiai konservatyvi Demokratinė junionistų partija (DUP), didžiausia frakcija Šiaurės Airijos asamblėjoje, prieštaravo gėjų santuokų legalizavimui.

Tačiau po lygių teisių gynėjų kampanijos pernai įsikišo Britanijos parlamentas, užtikrindamas, kad Šiaurės Airijoje galiotų ta pati tvarka kaip ir likusioje šalies dalyje. Pakeitimas įsigaliojo sausio 13 dieną, o pirmosios gėjų santuokos tapo įmanomos po keturių savaičių.

Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjai veikė tuo metu, kai Šiaurės Airijos asamblėja ir vyriausybė buvo suspenduotos vykstant ginčui tarp pagrindinės airių nacionalistų ir britų junionistų partijų, kurios regione dalijasi valdžia. Administracija vėl pradėjo dirbti praėjusį mėnesį, po trejų metų pertraukos. Tačiau net jei Šiaurės Airijos įstatymų leidėjai norėtų panaikinti parlamento Londone priimtą santuokų įstatymą, negalėtų lengvai to padaryti.

Britų parlamentarai pernai taip pat balsavo už galimybių atlikti abortą išplėtimą. Šiaurės Airijoje šios galimybės buvo labai suvaržytos.

Tarp aktyvistų, siekusių santuokos įstatymo pakeitimo, buvo Sara Canning (Sara Kaning), kurios partnerė, žurnalistė Lyra McKee (Laira Maki) žuvo nuo Airijos respublikonų armijos (IRA) disidentų kulkų, kai 2019 metų balandį rengė reportažą apie riaušes prieš policiją Londonderyje.

S. Canning sakė, kad pirmoji tos pačios lyties asmenų santuoka Šiaurės Airijoje yra „nuostabi mūsų istorijos akimirka“.

„Tai tikrai labai daug reiškia ir suteikė man labai reikalingos šviesos tamsiais metais, – sakė ji. – Žinau, kad Lyra labai džiaugtųsi matydama šią dieną.“

Dėl L. McKee nužudymo niekas nebuvo apkaltintas, bet policija antradienį pranešė, kad Londonderyje buvo areštuoti keturi vyrai.

Taivanas tapo pirmąja Azijos valstybe, kur bus galima tuoktis homoseksualų poroms, nors vyriausybė paskutinę akimirką bandė prastumti aptakesnę teisės akto versiją.

Parlamente buvo priimtas įstatymas, leidžiantis tos pačios lyties asmenims kurti „išskirtines nuolatines sąjungas“ ir kreiptis į valstybės institucijas dėl „santuokos įregistravimo“.

Tai yra didelis laimėjimas salos LGBT bendruomenei, daugybę metų siekusiai teisės tuoktis homoseksualioms poroms.

Pastaraisiais mėnesiais konservatoriai bandė pasiekti, kad naujame įstatyme nebūtų užsimenama apie santuoką, ir siūlė įteisinti tiesiog tos pačios lyties asmenų sąjungas. Tačiau tokios iniciatyvos nesulaukė pakankamai palaikymo parlamente.

Tūkstančiai LGBT teisių aktyvistų ir šalininkų pliaupiant lietui laukė prie parlamento pastato Taibėjuje, kur vyko įstatymų leidėjų diskusijos dėl naujojo teisės akto, ir mojuodami vaivorykštės spalvų vėliavomis džiūgavo išgirdę sprendimą.

Balsavimas vyko minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją.

Homoseksualų teisių grupės penktadienį gyrė parlamento sprendimą ir sakė, kad teisė kreiptis į valstybines institucijas dėl santuokos įregistravimo – vadinamoji ketvirtoji nuostata – jų bendruomenę smarkiai priartino prie lygybės su heteroseksualiomis poromis.

„Ketvirtoji nuostata užtikrina, kad du tos pačios lyties asmenys gegužės 24-ąją galės įregistruoti savo santuoką, o Taivanas tampa pirmąja šalimi Azijoje, legalizavusia tos pačios lyties asmenų santuokas bei sėkmingai atvertusia naują istorijos puslapį“, – pareiškė Taivano civilinės partnerystės teisių skatinimo aljansas.

Teismo įpareigojimas vyriausybei

Taivano Konstitucinis Teismas 2017 metais nusprendė, kad draudimas tuoktis homoseksualams prieštarauja konstitucijai. Teismas įpareigojo vyriausybę pakeisti atitinkamus teisės aktus iki 2019-ųjų gegužės 24-osios, antraip tos pačios lyties santuokos šalyje įsigaliotų automatiškai.

Penktadienį parlamente tebevyksta svarstymai ir balsavimai dėl kitų svarbių įstatymo nuostatų; be kita ko, diskutuojama, ar teisės akte bus numatyta galimybė tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti.

Kad ir ką nuspręs įstatymų leidėjai šiuo klausimu, teisės aktas neatneš visiškos homoseksualų lygybės su heteroseksualiomis poromis, nes pats progresyviausias pasiūlymas yra leisti įsivaikinti vieno iš partnerių biologinius vaikus.

Tačiau gėjų teisių grupės sako sutiksiančios su kompromisais, nes naujasis teisės aktas pripažįsta santuokos konceptą, o vėliau esą bus galima teismuose kovoti dėl pakaitinės motinystės ir įsivaikinimo teisių.

„Taivane santuoka įsigalioja, kai yra įregistruojama, tad leidimas įregistruoti santuoką be abejonės yra pačios santuokos pripažinimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė homoseksualų teisių gynėja Victoria Hsu (Viktorija Su).

„Šiandienos rezultatas, mano manymu, nėra 100 proc. tobulas, tačiau homoseksualų bendruomenei tai yra gana gerai, nes atsirado teisinis apibrėžtumas“, – sakė homoseksualus pastorius Elias Tsengas (Elijas Cengas), penktadienį atėjęs prie parlamento.

Progresyvi, bet susiskaldžiusi visuomenė

Kalbant apie homoseksualų teises, Taivanas laikomas viena progresyviausių visuomenių Azijoje. Kasmet saloje rengiamas didžiausias žemyne gėjų paradas.

Tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimui pritaria didelė dalis jaunų taivaniečių.

Vis dėlto sala tebėra itin konservatyvi, joje, ypač kaimiškose vietovėse, veikia įtakingos religinės organizacijos.

Lapkritį konservatoriams pavyko laimėti referendumą dėl Taivano Civilinio kodekso pataisų, turėjusių leisti tos pačios lyties santuokas. Per plebiscitą dauguma rinkėjų pasisakė už tai, kad santuoka būtų laikoma tik vyro ir moters sąjunga.

Tai buvo smūgis prezidentės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) partijai ir ryški visuomenės susiskaldymo šiuo klausimu iliustracija.

Penktadienį šalies prezidentė gyrė parlamento sprendimą įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas ir sakė, kad tai yra „didelis žingsnis tikros lygybės link“, pavertęs „Taivaną geresne šalimi“.

Tsai Ing-wen atvirai rėmė tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimą dar prieš ateidama į valdžią, tačiau vėliau pareiškė, kad šiuo klausimu reikia daugiau sutarimo visuomenėje. Po KT nutarties 2017-aisiais prezidentė net sulaukė kaltinimų vilkinanti procesą, nes esą būgštauja rinkėjų pasipriešinimo.

Sausį Taivane vyks rinkimai, ir homoseksualų santuokų įteisinimas gali sumažinti Tsai Ing-wen šansus būti perrinktai.

Oponentai savo ruožtu pasipiktino naujausiu parlamento sprendimu ir tvirtino, jog įtraukus „santuokos registravimo“ nuostatą į teisės akto tekstą buvo ignoruota 70 proc. rinkėjų, pernai balsavusių už tai, kad santuoka ir toliau būtų laikoma tik vyro ir moters sąjunga, valia.

Tseng Hsien-yingas (Ceng Sieningas) iš „Kitos kartos laimės koalicijos“ vietos žiniasklaidai sakė, jog šiuo įstatymų leidėjų balsavimu buvo „sutrypti Taivano žmonių lūkesčiai, kad santuoką ir šeimą sudaro vyras ir moteris, vyras ir žmona“.

Iki šiol Azijos ir Ramiojo vandenyno regione Australija ir Naujoji Zelandija buvo vienintelės valstybės, įteisinusios tos pačios lyties asmenų santuokas. Dabar prie jų prisijungė ir Taivanas.

Vietname homoseksualų santuokos buvo dekriminalizuotos 2015-aisiais, tačiau šalyje iki šiol galutinai nepripažįstamos tos pačios lyties asmenų sąjungos.

„Tikimės, kad šis svarbus balsavimas sukels bangas visoje Azijoje ir suteiks labai reikalingą postūmį kovoje dėl LGBTI žmonių lygybės regione“, – pranešime sakė Annie Huang (Ani Huang) iš tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ Taivano skyriaus.

M. Castro Espin - Kubos Nacionalinio lytinio švietimo centro (Cenesex) vadovė. Ji skatina šalies valdžią taikyti moterims ir LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) bendruomenei palankias politikos priemones.

Kubos Nacionalinė Asamblėja rengia naująją šalies Konstituciją, pagal kurią šalyje bus išsaugota vienpartinė sistema. Tačiau tuo pat metu ja siekiama padėti valstybei prisitaikyti prie naujų socialinių ir ekonominių laikų. Dabartinė šalies Konstitucija buvo paskelbta 1976 metais.

„Konstitucijoje yra skirsnis apie (žmogaus) teises. Jame privalo būti kalbama ir apie LGBT bendruomenę“, - interviu naujienų agentūrai AFP sakė M. Castro.

„Konstitucijose nebūtinai kalbama apie labai konkrečius dalykus. Bet jos pakloja pamatus, kad vėliau galėtume kalbėti apie teisinės sistemos keitimą“, - pridūrė ji.

Vaivorykštės spalvų vėliavas ir transparantus nešę parado dalyviai šeštadienio vidurdienį susirinko Italijos aikštėje ir pajudėjo pagrindine Santjago gatve – Alamedos prospektu.

„Labai džiaugiamės, kad dalyvavo tiek žmonių, kurių skaičius viršijo mūsų lūkesčius. Nuostabi buvo diena“, - sakė judėjimo už gėjų teises MOVILH lyderis Diego Rios (Rideas Rijosas).

Šio judėjimo duomenimis, parade dalyvavo maždaug 100 tūkst. žmonių.

M.Bachelet yra pažadėjusi antroje šių metų pusėje parlamentui pateikti įstatymo dėl tos pačios lyties asmenų santuokos projektą.

Verta paminėti, kad 2015 metais Čilėje buvo įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Tai buvo didžiulis proveržis itin religiškai konservatyvioje šalyje, kur vis dar yra draudžiami abortai, o skyrybos buvo įteisintos tik 2004 metais.