Tačiau baisiausia, kad šiame globaliame eteryje (nuo Uhano turgaus iki atokiausios lūšnos mūsų mylimoje tėvynėje) viskas susieta tampria gija. Dėl to nelemto nematomo karūnuotojo ekonomika stingsta, vartojimas stoja, ir čia dar tie rusai su arabais dėl naftos gavybos ribojimų nesusitarė. Nuo to akcijų biržos paraudo taip, kaip neraudonavo nuo 2008-ųjų ekonominio kracho. Kitaip tariant, visame tame, kas prasidėjo dar prieš pastarąsias Kalėdas, gėrio ir vilties nedaug.
Pagal patį blogiausią scenarijų, Italija su visu Vatikanu veikiausiai taps ne kasmete maldininkų susitelkimo vieta, o vientisa karantino zona.
O ir Velykos, iki kurių liko lygiai mėnuo, prognozuojamos ne ką linksmesnės. Pagal patį blogiausią scenarijų, Italija su visu Vatikanu veikiausiai taps ne kasmete maldininkų susitelkimo vieta, o vientisa karantino zona, kurią stengsis apeiti, apvažiuoti, apiplaukti ir apskristi net tie, kurie sunkiai atsispiria pigių kelionių magijai.
O kur dar karštieji pasaulio taškai su nesuskaičiuojamomis aukomis ir jų tragedijomis, taip pat įniršę graikai, pasirengę ginti savo valstybės sieną nuo, kaip patys teigia, tyčia turkų jiems užleistų pabėgėlių iš Sirijos?
Taigi Trečiojo pasaulinio, ne kitaip, jei įskaičiuotume dar ir 25-osios "bondiados" juostos "Ne laikas mirti" ("No Time to Die") premjeros negandas, vaizdas būtų pilnas.
Netgi filmas apie J.Bondą, kuris Jungtinės Karalystės kino salėse turėjo pasirodyti balandžio 3 d., dėl užkrato baimės nukeltas į lapkritį. Tačiau viltį suteikia optimistinis jo pavadinimas.
Mes viską išgyvensime – ir raguotąjį-karūnuotąjį, ir dar vieną krizę, ir asmeninę depresiją, jei tik laikysimės superagento magiško užkalbėjimo: mums dar ne laikas mirti.
