Projektuodami Tremtinių skverą autoriai sugalvojo kiekvienam jame apsilankiusiajam parodyti, į kokias tolumas sovietų valdžia trėmė Lietuvos žmones.

Dėl to ant grindinio atsirado užrašai su atokiausių Sovietų Sąjungos vietų vietovardžiais. Ties kiekvienu jų sutemus turėjo įsižiebti lemputė.

Lietuva viso šio žemėlapio pakraštyje atrodo mažutė, bet labai sava.

Skveras apsuptas aukštų medžių, kurie vasarą teikia pavėsį, todėl čia mėgsta pasėdėti pagyvenę žmonės ar mamos su mažyliais.

Šiemet išryškėjo, kad patriotinius jausmus turintis kelti projektuotojų sumanymas kažkokių neišmanėlių jau gerokai apgadintas. Ne viena lemputė ne tik nebedega, bet ir kai kurių jų lizdai suniokoti.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šioje vietoje galėjo pasidarbuoti vandalai.

Pasirodo, viskas kur kas paprasčiau – skvero šviestuvus sugadino ne piktavaliai, o šios vietos švarą prižiūrintys valytojai.

Problema žinoma ir savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus valdininkams.

Skyriaus vadovė Inga Kubilienė patikino, kad ši vieta tvarkoma pagal poreikį.

„Norėdami pakeisti sulūžusius šviestuvėlius, juos turėsime užsakyti ir sulaukti, kol jie bus pristatyti, o tai užims šiek tiek laiko, – neslėpė I. Kubilienė. – Sutvarkyti šviestuvai veiks iki žiemos, kol pradės dirbti valytojai.“

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja neslėpė, kad būtent valytojai ir sugadina šviestuvus atlikdami jiems pavestą darbą.

Valdininkai žada kviesti rangos darbus atliekančios įmonės atsakingus darbuotojus ir pareikalauti imtis priemonių apsaugoti miesto turtą.

Tremtinių skveras yra ta miesto vieta, kur klaipėdiečiai renkasi Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną. Čia pagerbiami sovietų ištremti niekuo nekalti mūsų šalies žmonės.

Artėjantį sekmadienį, birželio 13 d., 16 val., Bendruomenės namuose (Debreceno g. 48) planuojamas atminimo renginys „Tremties prisiminimai“.

Jame dalyvaus bendruomenės namų meno kolektyvų skaitovai, Edmundas Kučinskas, veiks tautodailininkės Margaritos Macijauskienės šiaudinių sodų paroda „Sodų terapija“.

Birželio 14 d. likus minutei iki vidurdienio, skelbiama visuotinė tylos minutė, skirta tautiečiams, nukentėjusiems nuo tremties ir kalinimų, pagerbti.

Tą pačią dieną nuo 12 ir 14 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikai organizuos ekskursijas po vietas, susijusias su tremties ir rezistencijos istorija Klaipėdoje.

Ekskursijos pradžia – S.Nėries g. 4 (dab. Klaipėdos teritorinė muitinė), kur pokaryje veikė NKVD būstinė ir kalėjimas.

Registruotis ekskursijoms reikėtų nuo birželio 7 iki 11 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

Nuo 13 val. prasidės tiesioginė transliacija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ interneto puslapyje www.birzelio14.lt.

Bus skaitomi tremtinių bei politinių kalinių vardai. Ankstesniais metais ši akcija vykdavo gyvai prie „Arkos“ paminklo Klaipėdoje.

17 val. Tremtinių skvere (I.Kanto g. ir S.Daukanto g. sankryža) Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga organizuoja Gedulo ir vilties dienos minėjimą.

18 val. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje (Bokštų g. 10) bus aukojamos šv. Mišios už politinius kalinius ir tremtinius bei 1941 m. okupacijos aukas.

19 val. Parko estradoje prie Klaipėdos koncertų salės (Šaulių g. 36) vyks koncertas, skirtas Gedulo ir vilties dienai, – „Iš tremties negrįžusiems“.

Dalyvaus Rasa Serra (balsas), Ingrida Spalinskaitė-Kurienė (koncertinės kanklės, perkusija), Gabrielė Bajorūnienė (violončelė), Klaipėdos dramos teatro aktorė Regina Šaltenytė.

Po šv. Mišių Kristaus Karaliaus bažnyčioje, esančioje Bokštų gatvėje, minia pasipuošusių jaunų ir žilagalvių klaipėdiečių patraukė į netoliese esantį skverą, kur po atnaujinimo darbų atsidaro žemėlapis, žymintis, kur be kaltės mūsų šalies žmonės buvo ištremti okupantų. Skvere pastatytas ir iškilmių metu pašventintas kryžius. Jau ne vienerius metus pagrindiniu skvero akcentu yra tapusi skulptoriaus Juozo Genevičiaus skulptūra „Kančia“.

Sekant Birželio 14-osios minėjimo tradicijas susirinkusieji sugiedojo Tautinę giesmę, kariai iššovė salves už Tėvynę, už gyvus ir mirusius šalies gynėjus ir tremtinius ir už Klaipėdą bei klaipėdiečius.

Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Vytautas Mickus priminė skaudžiausius prieškario ir pokario mūsų šalies įvykius, minėjo ištremtų ir negrįžusių į Tėvynę skaičius.

Ši diena tapo ir atnaujinto Tremtinių skvero pristatymo visuomenei diena.

Ši diena tapo ir atnaujinto Tremtinių skvero pristatymo visuomenei diena. Ta proga kalbėjo Klaipėdos savivaldybės valdininkai bei politikai, žodis buvo suteiktas vienam projekto autorių Mantui Daukšiui.

Kunigas pašventino naują kryžių.

Kalbėta ir apie tai, kad Klaipėda buvo tapusi savotiška grįžusių iš svetimo krašto tremtinių ir politinių kalinių traukos vieta, nes čia daugelis vieni kitų nepažinojo ir gyveno be baimės būti išduoti.

Klaipėda buvo ir nuo tremčių bėgusių žmonių priebėga. Priminę apie tai renginio dalyviai atsakė į virtualioje erdvėje vis keliamą klausimą, kaip uostamiestis, kurį fašistinė Vokietija atplėšė nuo Lietuvos dar 1939 metais, susijęs su tremtimis.

Ne vienas prie mikrofono stojęs kalbėtojas vylėsi, kad skveras taps ne tik tremtį ir kalinimus išgyvenusių, bet ir jaunų klaipėdiečių pamėgta vieta.

Renginio metu dainavo Valstybinio Klaipėdos muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė, savo Birželio 14-ajai sukurtą kūrinį griežė Larionas Djakovas.

Gyvo tremtinių pavardžių skaitymo „Ištark. Išgirsk. Išsaugok“ gatvėje, kaip įprasta, šįkart nebuvo, jos skaitomos ir transliuojamos per socialinius tinklus www.birželio14.lt.

Tiesioginė transliacija sekmadienį prasidėjo nuo 13 val., skaitymai vyks iki pirmadienio 11 val. ryto.

Sekmadienį vakare, 18 val., Klaipėdos koncertų salės parko estradoje (Šaulių g. 36) nemokamai koncertuos Etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ ir Larijonas Djakovas (altas, elektronika).

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Klaipėdoje prasidės sekmadienį 10.30 val. mišiomis už politinius kalinius ir tremtinius bei 1941 m. okupacijos aukas.

Mišios bus aukojamos po atviru dangumi prie Kristaus Karaliaus bažnyčios Bokštų gatvėje.

"Jau yra suderinta su kunigu, jog mišios vyks lauke, kad nebūtų žmonių susigrūdimų. Paskui renginys persikels į atnaujintą Tremtinių skverą. Ten prieš pat vidurdienį nuo tremties bei kalinimų nukentėjusius tautiečius pagerbsime tylos minute, po to vyks oficiali ceremonija", – pasakojo renginį kuruojanti Žvejų rūmų direktoriaus pavaduoja Nemira Trakumienė.

Gyvo tremtinių pavardžių skaitymo "Ištark. Išgirsk. Išsaugok" gatvėje, kaip įprasta, šįkart nebus, jis bus transliuojamas per socialinius tinklus www.birželio14.lt.

Tiesioginė transliacija prasidės sekmadienį nuo 13 val., skaitymai vyks iki pirmadienio 11 val. ryto.

Na, o sekmadienį vakare, 18 val., Klaipėdos koncertų salės parko estradoje (Šaulių g. 36) nemokamai koncertuos Etnokultūros centro folkloro ansamblis "Kuršių ainiai" ir Larijonas Djakovas (altas, elektronika). Koncertas skirtas negrįžusiesiems iš tremties.

"Dėl koncerto buvo didelių abejonių, bet sėdimas vietas išskaidysime, kad žmonės nebūtų arti vieni kitų. Ankstesniais metais mišios būdavo laikomos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, šį kartą – prie Kristaus Karaliaus bažnyčios. Šiemet nebus eitynių, nes tremtiniai visi garbaus amžiaus žmonės, priklauso rizikos grupei. Tokį sprendimą priėmė Tremtinių sąjunga", – patikslino N.Trakumienė.

Darbai šiame skvere gerokai užtruko, ilgai laukta akmens plokščių, kurios keliavo iš Kinijos.

Bendrovės "Kavesta" generalinis direktorius Dionizas Liatukas patikino, kad birželio 14-ajai, Gedulo ir Vilties dienai, skvero rekonstrukciją jau bus baigę.

Atmintinos dienos renginys, tradiciškai organizuojamas prie "Kančios" paminklo, šiemet jau galės vykti atnaujintame, įspūdingai atrodančiame skvere.

Jau dabar praeivių akims nuo I.Kanto gatvės pusės atvertas skvero vaizdas, nes čia nuimta didžioji dalis tvoros.

Darbininkai baigia kloti takus, pildo tarpus tarp akmens plokščių, tvarko aplinką.

Pastarosiomis dienomis įrengiami suoliukai, medžius saugančios grotelės, granito plokštėse montuojamos lemputes. Jos žymės lietuvių tremties vietas improvizuotame žemėlapyje.

Iki visiškos darbų pabaigos trūksta tik keturių stovų gatvės žibintams.

Jie dėl koronaviruso pandemijos dar nepasiekė Klaipėdos ir yra pakeliui iš Kinijos.

D.Liatukas turi žinių, kad krovinys jau gabenamas ir gegužės viduryje turėtų pasiekti Klaipėdą.

Paskutinis darbas bus įrengti skvero apšvietimą. Darbų pabaigą įmonė "Kavesta" planuoja gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje.

Dar pernai paaiškėjo, kuri įmonė rekonstruos Dangės skverą su avarinės būklės krantine (420 m nuo Biržos tilto iki Bastionų gatvės).

Klaipėdos savivaldybei savo kandidatūras buvo pateikusios keturios bendrovės, tačiau rangos darbų konkursą laimėjo "Plungės lagūna".

Kaip informavo Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė, sutartis su šia įmone pasirašyta gruodžio 16 d.

Per pusantrų metų (iki 2022 m. birželio 16 d.) rangovas įsipareigojo sutvarkyti įgriuvusią Dangės krantinę ir įrengti šiuolaikišką parką.

"Sutartis pasirašyta, rangovas gali pradėti darbus ir turi tilpti į numatytą terminą. Darbų grafiką bendrovė yra pateikusi, jame viskas sudėliota mėnesiais", – teigė A.Špučienė.

Rekonstrukcija miestui kainuos apie 10,7 mln. eurų (maždaug pusę projekto vertės – 4,8 mln. eurų planuota gauti iš Europos Sąjungos). Krantinės rekonstrukcija atsieis 3,6 mln. eurų, skvero – 7,1 mln. eurų.

Dienraštis primena, kad tai – kone dvigubai daugiau nei buvo numatyta iš pradžių. Pasak Klaipėdos savivaldybės atstovo, projektą pabrangino granito dangos, fontanas, mažosios architektūros elementai, kiti parko įrenginiai bei padidėjęs darbo užmokestis.

Veiksmas: apsauginė tvora byloja apie prasidėsiančius darbus šalia Dangės. Statybos tęsiamos ir Tremtinių skvere. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Esą buvo stengiamasi atsižvelgti į miestiečių, bendruomenių, asociacijų pageidavimus: žmonės prašė įrengti kuo daugiau vaikų žaidimo aikštelių, vietų jaunimui, tinkamai įprasminti istoriją, pritaikyti dangas neįgaliesiems.

Pirminiais architektų skaičiavimais, fontano įrengimas turėjo atsieti 34 tūkst. eurų, tačiau jo kaina pakilo iki daugiau nei 263 tūkst. eurų. Išlaidos granito dangoms padidėjo dar trimis milijonais eurų.

Mažosios architektūros elementai projektą pabrangino daugiau nei 541 tūkst. eurų, o parko įrenginiai (suolai, vaikų žaidimo aikštelės, treniruokliai) – dar 507 tūkst. eurų nuo pradinės kainos.

Esą šoktelėjo ir apželdinimo išlaidos, brango hidrotechninė dalis, atitinkamai įvertintas ir padidėjęs darbo užmokestis.

Iš mirties taško pajudėjo ir darbai Tremtinių skvere (Daukanto ir I. Kanto gatvių sankirtoje), šie buvo įstrigę dėl smarkiai iš Kinijos į Lietuvą vėlavusių granito plokščių.

Dėl to savivaldybės rangovas – bendrovė "Kavesta" – negalėjo užbaigti pradėtų darbų.

Dabar skvere vėl zuja statybininkai. Projekto vertė – beveik 400 tūkst. eurų.

Praeiviai stebisi žvelgdami į išraustą ir paliktą erdvę miesto centre.

S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankirtoje esančio skvero rekonstrukciją stabdo dar vasarą užsakytos ir iš Kinijos į Lietuvą tik dabar atkeliaujančios granito plokštės.

Dėl to savivaldybės rangovas iki šiol negalėjo tęsti darbų.

Juos atliekančios bendrovės "Kavesta" generalinis direktorius Dionizas Liatukas patikino, kad dalis užsakymo jau gauta, tad šio mėnesio pradžioje, jei orai leis, bus galima atnaujinti rekonstrukciją.

Skveras svarbus tuo, kad jame stovi paminklas "Kančia", skirtas Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti. Tai – faktiškai vienintelė vieta Klaipėdoje, kur kasmet atiduodama pagarba politiniams kaliniams ir tremtiniams.

Šalia paminklo skvere atsiras ne paprastos akmens, bet granito ir skirtingų matmenų plokštės, kiekvienoje jų – užrašai, bus išbraižytas žemėlapis su nurodytomis trėmimo vietomis, kurias žymės lemputės.

Esą viskas, ką reikėjo padaryti iki plokščių, yra paruošta: smėlis, skalda supilti, išvedžiotos komunikacijos, laidai, trūko tik granito.

Tremtinių pagerbimui skirto skvero atnaujinimas turėjo vykti apie keturis mėnesius, tačiau rangovas su Klaipėdos savivaldybe praėjusių metų birželį pasirašė papildomą susitarimą.

Jame numatyta, jog darbus rangovas gali sustabdyti iki tol, kol sulauks granito plokščių.

Projekto vertė – beveik 400 tūkst. eurų.

S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankirtoje esančio skvero atnaujinimui – rimtos kliūtys.

Iki šiol nesulaukta kiniškų plokščių, dėl kurių ir stojo darbai. Juos atliekančios bendrovės „Kavesta“ generalinis direktorius Dionizas Liatukas tikisi gauti užsakymą kitą mėnesį.

„Pasirodo, dar atostogos buvo kinams. Tai laukiame“, – informavo pašnekovas.

Skveras svarbus tuo, kad jame stovi paminklas „Kančia“, skirtas Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti. Tai – faktiškai vienintelė vieta Klaipėdoje, kur kasmet atiduodama pagarba politiniams kaliniams ir tremtiniams.

Pasak D. Liatuko, projektas labai sudėtingas, šalia paminklo skvere atsiras ne paprastos akmens, bet granito ir skirtingų matmenų plokštės, kiekvienoje jų – užrašai, bus išbraižytas žemėlapis su nurodytomis trėmimo vietomis, kurias žymės lemputės. Taigi, čia reikalingas didelis kruopštumas.

Darbai užsitęsė dar ir dėl to, kad visa tai reikėjo suderinti su architektu ir projekto vadovu.

Esą viskas, ką reikėjo padaryti iki plokščių, yra paruošta: smėlis, skalda supilti, išvedžiotos komunikacijos, laidai, tik granito nėra. Tremtinių pagerbimui skirto skvero atnaujinimas turėjo trukti apie keturis mėnesius, tačiau rangovas su Klaipėdos savivaldybe birželį pasirašė papildomą susitarimą. Jame numatyta, jog darbus rangovas gali sustabdyti iki tol, kol sulauks granito plokščių.

Jei orai leis, darbai bus atnaujinami iškart sulaukus užsakymo. Tačiau užbaigti rekonstrukcijos šiemet veikiausiai nepavyks.

Projekto vertė – beveik 400 tūkst. eurų.

Skverui – 398 tūkst. eurų

Tremtinių skvere – sujudimas, statybininkai ėmė rausti grindinį.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, darbai truks mažiausiai pusę metų.

"Projekte numatyta, kad Tremtinių skveras virs tikra ramybės oaze, skirta rimtam pasisėdėjimui", – sakė I. Šakalienė.

Pašnekovės žodžiais, sutvarkytoje erdvėje atsiras nauji suolai, apšvietimas, želdiniai, o grindinyje bus suformuotas žemėlapis su lietuvių tremties vietomis.

Vykdant darbus teks pašalinti keletą senų medžių, dalį jų – atsodins, suformuos naują gėlyną.

Projekto vertė – beveik 400 tūkst. eurų.

Skveras svarbus tuo, kad jame stovi paminklas "Kančia", skirtas Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti. Tai – faktiškai vienintelė vieta Klaipėdoje, kur kasmet atiduodama pagarba politiniams kaliniams ir tremtiniams.

Baigs darbus Jono kalnelyje

Šiemet Klaipėdoje startuos ir kitų viešųjų erdvių atnaujinimas.

Pokyčiai numatomi tiek senamiestyje bei centrinėje miesto dalyje, tiek miegamuosiuose mikrorajonuose.

Suplanuoti darbai ketvirtadienį buvo aptarti miesto valdžios atstovų susitikimo metu.

Senamiestyje šiuo metu tvarkoma Jono kalnelio teritorija. Darbus čia planuojama užbaigti per šią vasarą.

"Jono kalnelis taps gerokai patrauklesne erdve nei buvo iki šiol. Čia bus sutvarkyti šlaitai, įrengti nauji takai, apšvietimas, sukurtos patrauklios erdvės susibūrimams, įrengtos tribūnos žiūrovams, vaikų žaidimų aikštelė, veiks fontanas. Tikimės, kad baigus darbus, klaipėdiečiai šią vietą savo laisvalaikiui rinksis gerokai dažniau nei iki šiol", – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Iškraustys Futbolo mokyklos auklėtinius

Taip pat planuojama Dangės skvero ir krantinių rekonstrukcija, bus sutvarkytas skveras tarp Puodžių ir Bokštų gatvių, prasidės Ferdinando skvero atnaujinamas.

Rengiami ir kitų erdvių sutvarkymo projektai, jie bus įgyvendinami kiek vėliau – planuojamas Turgaus aikštės su prieigomis sutvarkymas, aikštės prie Santuokų rūmų atnaujinimas bei kiti darbai.

Šiemet prasidės Malūno bei Ąžuolyno giraitės parkų atnaujinimo darbai, bus tvarkoma aikštė prie buvusio "Vaidilos" kino teatro bei palei Taikos prospektą einantis pėsčiųjų-dviračių takas nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės.

"Dauguma minėtų projektų priklauso tikslinei teritorijai, kuriai tvarkyti yra skiriamos ne tik savivaldybės biudžeto lėšos, bet ir Europos Sąjungos parama. Sutvarkytas erdves papildys atnaujinti socialinės infrastruktūros objektai. Jau vyksta Kauno gatvėje esančio bibliotekos filialo rekonstrukcija, o netrukus prasidės ir šioje teritorijoje esančios Futbolo mokyklos konversija. Sutartį su rangovais tikimasi pasirašyti dar šį mėnesį, objektas netrukus bus perduotas statybininkams, o treniruotes mokyklos vadovams rekomenduota kuo skubiau perkelti į kitas erdves, nes sąlygos nebeatitinka civilizuotam ugdymo procesui keliamų reikalavimų. Perkėlimas jau yra suplanuotas, tad šis procesas turi būti įgyvendinamas neatidėliojant", – įsitikinęs V.Grubliauskas.

Toliau keisis ir pietinė miesto dalis. Šiemet darbai startuos Vingio mikrorajono viešojoje erdvėje, kuri pirmiausia bus tvarkoma nuo I.Simonaitytės gatvės pusės, o ties Žvejų rūmais atsiras visiškai nauja poilsio erdvė – Sakurų parkas.

Šie projektai bus įgyvendinti per artimiausius kelerius metus.

Šalia I.Kanto ir S.Daukanto gatvių sankirtos esantis skverą siūloma pakrikštyti Tremtinių skveru.

Toks pavadinimas pasirinktas dėl jame pastatytų memorialų tremtinių kančioms atminti.

Šiuo metu skvere pastatyta skulptoriaus Juozo Genevičiaus sukurta skulptūra "Kančia", skirta Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti.

Terasose taip pat įmontuotas 671 akmuo, ant kurių išraižyti nuo sovietų priespaudos nukentėjusių asmenų vardai, tremties ir kalinimo vietų pavadinimai.

Šią vietą neretai aplanko tremtyje žuvusių ir palaidotų asmenų, šeimos, giminės, taip pat ir miestiečiai bei miesto svečiai.

Pavadinimą skverui suteikti siūlo Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

Tiesa, skverą pakrikštyti svarstyta ir Atminimo skveru.

Visgi, pasak Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininko Vytauto Čepo, komisija pritarė suteikti "Tremtinių skvero pavadinimą".

Taip pat bus siekiama įamžinti ir Lietuvos nepriklausomybės kovų karių atminimą.

LR Seimo nutarimu 2019-ieji paskelbti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio – Vytauto ir Lietuvos nepriklausomybės kovų metais.

Lietuvos piliečių sąjunga pasiūlė uostamiestyje pastatyti už tautos patriotų, partizanų šeimos narių suaukotas lėšas sukurtą paminklinį akmenį Lietuvos laisvės karių atminimui pagerbti.

Akmenį svarstyta pastatyti prie S.Neries gatvėje esančių Klaipėdos teritorinės muitinės pastatų.

Tokiam sprendimui linkusi pritarti ir komisija.

"Atminimo akmuo turėtų atsirasti ten, kur prieš daugelį metų buvo tardyti ir kankinami Lietuvos kariai", – teigė V.Čepas.

Šie klausimai bus svarstomi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje.