Šiose iš pirmo žvilgsnio žaidimams visai saugiose vietose gali knibždėti ne viena rūšis parazitų. Tad prieš žaidimus reikėtų patikrinti, kokiame smėlyje žaidžia mažieji.
Pavojai smėlio dėžėse
Vieni didžiausių kaltininkų, dėl kurių smėlio dėžės užsiteršia parazitais, yra šunys ir katės. Ne visi šeimininkai atsakingai vedžioja savo augintinius ir surenka jų išmatas. Taip pat iki smėlio dėžių atklysta ir benamiai gyvūnai. Šunų ir kačių išmatose gali būti žmogaus sveikatai pavojingų parazitų, tokių kaip plaukagalvių, toksokarų ir kitų kirmėlių kiaušinėlių.
Žmogus helmintoze (kirmėline liga) užsikrečia kirminų kiaušinėliams per burną patekus į virškinamąjį traktą. Iš kiaušinėlių išsivysto kirmėlės, kurios žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai nuodija organizmą. Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies.
Užterštame smėlyje didžiausias pavojus užsikrėsti toksokaromis. Žmogaus organizme toksokarų lervos nesidaugina, bet jeigu kiaušinėliai praryjami, iš kiaušinėlio išsiritusi lerva nežūva. Ji migruoja po visą organizmą ir gali sukelti grėsmę žmogui, pažeisdama vidaus organus. Dažniausiai migruojanti lerva atsiduria plaučiuose, audiniuose tarp bronchų ar po oda, tačiau taip gali pažeisti kepenis, žarnyną, skydliaukę, regos organus. Toksokarų lervos išlieka gyvybingos kelerius metus, po to suyra.
Toksokarozės sunkumas priklauso nuo migruojančių lervų kiekio, jų buvimo vietos bei ligonio imuniteto. Stebimi karščiavimai, kraujospūdžio svyravimai. Būdingos padidėjusios kepenys, kai kuriems ligoniams padidėja blužnis ir limfmazgiai. Toksokarozei taip pat būdingi plaučių uždegimo simptomai: kosulys, skausmas krūtinėje, dusulys, kvėpavimo ūžesiai. Migruojančioms lervoms patekus į akis, prasideda regos organo pažeidimas, gali sutrikti regėjimas. Taip pat galimas nervų sistemos pakenkimas.
Kitos dvi pavojingos parazitinės kirmėlės yra askaridė ir plaukagalvis.
Askaridozę sukelia apvaliosios kirmėlės askaridės (Ascaris lumbricoides), parazituojančios žmogaus plonajame žarnyne. Prarijus askaridžių kiaušinėlių ir subrendus kirmėlėms, pasireiškia pilvo skausmas, pykinimas, apetito stoka, sutrinka miegas, gali atsirasti dantų griežimas, sulėtėja vaikų augimas ir vystymasis. Kirmėlės išskiria savo medžiagų apykaitos produktus, kurie nuodija vaiko organizmą, todėl atsiranda alerginės ir uždegiminės reakcijos. Suaugusios kirmėlės žmogaus žarnyne parazituoja iki 12–24 mėn. Vėliau žūsta ir yra pašalinamos su išmatomis į aplinką. Svarbu paminėti, kad kirmėlių kiaušinėliai dirvožemyje arba smėlyje išlieka gyvybingi iki 7 metų.
Trichiurozė – kirmėlinė liga, kuria gana retai, tačiau vis dėlto galima užsikrėsti per smėlį. Šią ligą sukelia žmoginis plaukagalvis (Trichocephalus trichiurus). Plaukagalvis parazituoja žmogaus aklojoje žarnoje.
Mažas kirmėlių kiekis dažniausiai nesukelia jokių klinikinių simptomų. Sunkiais atvejais pacientai skundžiasi skausmais storosios žarnos srityje. Gali atsirasti aklosios ar storosios žarnų uždegimai, mažakraujystė, galvos skausmas, svaigimas. Plaukagalviai subręsta per 1–2 mėn. Žmogaus žarnyne jie gali parazituoti iki 5 metų.
Parazitologiniai smėlio tyrimai
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų teritorijose esančių smėlio dėžių priežiūros reikalavimus. Smėlis žaidimų aikštelėse įrengtose smėlio dėžėse turi būti pakeičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes bei esant užteršimui šiukšlėmis ar kitomis priemaišomis. Pakeitus ar atnaujinus smėlį smėlio dėžėse turi būti atliekamas smėlio parazitologinis tyrimas. Kai nenaudojamos, smėlio dėžės turi būti uždengiamos, taip apsaugant smėlį nuo užteršimo.
Tačiau privačiose teritorijose esančiomis smėlio dėžėmis turi rūpintis patys gyventojai.
Norint sužinoti ar smėlio dėžėse nėra sveikatai pavojingų helmintų kiaušinėlių, rekomenduojama atlikti smėlio parazitologinį tyrimą. Parazitologiniai smėlio tyrimai atliekami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) ir žmogus gali pats paimti ir į laboratoriją pristatyti mėginį tyrimui.
Per 2018 metus Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų laboratorijoje buvo ištirta 560 smėlio dėžių mėginių. Su identifikuotais helmintų kiaušinėliai buvo rasta 0,4 proc.
NVSPL specialistai nurodo, kad mėginį reikėtų paimti iš 5–10 taškų, iš 2–3 cm gylio (nubraukti paviršinį smėlio sluoksnį), po 10–20 g smėlio, kad susidarytų maždaug 150–200 g mėginys. Visa tai yra vienas mėginys vienoje taroje (stiklinis, polipropileninis ar kt. indelis, standus polietileninis maišelis). Svarbu, kad iš indo neišsipiltų mėginys ar tara nepraplyštų transportuojant. Taip pat reikia nurodyti, iš kur paimtas mėginys (jei yra daugiau smėlio dėžių, reikėtų įvardinti jų numerius ar kažkokį kitą žymėjimo būdą, kad radus mėginyje parazitų kiaušinėlių, galima būtų atsekti iš kur mėginys paimtas). Negalima smėlio imti iš kelių dėžių ir sumaišyti padarant vieną mėginį. Tokiu atveju, radus mėginyje parazitų kiaušinėlių, užsakovas turės keisti visų smėlio dėžių smėlį, vietoje to, kad pakeistų tik toje, kurioje buvo rasta užkratas.
Visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2018 m. toksokarozė buvo diagnozuota 41 vaikui, askaridozė – 175 vaikams. Trichiurozės atvejų 2018 m. nebuvo diagnozuota.
