Apie tai plačiau papasakojo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

– Vilniaus licėjus yra tarp geriausių mokyklų Lietuvoje. Kaip išlaikote geriausius mokytojus?

– Mokytojams malonu dirbti su motyvuotais mokiniais. Tai kertinis dalykas.

– Nebūsi ilgai sotus vien motyvacija. Mokate didesnes algas?

– Atlyginimai yra tokie patys. Mokytojo atlygis šiek tiek ūgtelėjo po skandalingų etatinio apmokėjimo reformų. Atsirado didesnės galimybės turėti daugiau valandų ir užsidirbti didesnį atlygį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vilniuje turite kitą iššūkį – jums reikia konkuruoti su privačiomis mokyklomis, kurios gali mokėti didesnes algas. Kaip tai darote?

– Visi bando nuvilioti mokytojus. Darbas valstybinėje ar privačioje mokykloje turi savus privalumus. Yra žmonių, kurie padirbėję privačiose mokyklose, nusprendžia grįžti į valstybines.

– Kiek skiriasi atlyginimai?

– Sunku įvardinti, čia tokia konfidenciali informacija. Kiekviena privati mokykla turi savo politiką.

– Kaip vertinate faktą, kad visoje Lietuvoje trūksta net 600 mokytojų?

– Ši problema jau tokia giluminė. Apie ją kalbėta jau daug metų. Situacija kiekvienais metais darosi dramatiškesnė. Kuo toliau, tuo dar labiau darysis sudėtingesnė. Mokyklų vadovai, suradę vieną ar kitą mokytoją, džiaugiasi, kad apskritai kažkas gali dirbti. Artimiausiu metu nenusimato jokių ženklų, kad situacija gerės. Valstybinėse mokyklose vyresnės kartos mokytojai sudaro didžiąją dalį mokytojų. Jų darbinė veikla artėja į pabaigą.

– Kaip vertinate nuomonę, kad ne visos mokyklos stengiasi ieškoti mokytojų?

Artimiausiu metu nenusimato jokių ženklų, kad situacija gerės.

– Kiekvienas direktorius ieško įvairiausių būdų pritraukti mokytojus. Kiekvienas direktorius suinteresuotas, ką jis pasakys, jei mokiniai neturės vieno ar kito mokytojo rugsėjo mėnesį. Abejoju, kad nesirūpintų šiuo klausimu.

– O ką pasakysite tiems mokytojams, kurie dar neturi atspausdintų vadovėlių?

– Dirbti be vadovėlio, tai dirbti be įrankių. Pasakykite santechnikui ar medikui, kad jis neturės reikiamų įrankių. Vadovėlis ne tik priemonė mokytojui, bet ir mokiniui. Galima teigti, kad tie vadovėliai nebus kokybiški. Norint parengti kokybišką produktą, reikia jėgų, laiko, ilgalaikio konteksto. Kalbant apie atnaujintą ugdymo turinį, kai kurių programų turinys atsinaujino 50-70 proc. Mokytojai patenka į neapibrėžtą erdvę, kurioje reikės ieškoti būdų, kaip įtraukti mokinius.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius džiaugiasi, kad tiksliųjų dalykų mokytojų prisivilioti pavyko.

„Chemijos vieną mokytoją, fizikos vieną mokytoją, informacinių technologijų turime vieną mokytoją ir vienas dabar persikvalifikuoja ir bus du mokytojai“, – džiaugėsi Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskas.

Net padaugėjo abiturientų, norinčių laikyti chemijos egzaminą.

„Gal dėl to, nes prieš trejus metus priėmėme jauną specialistę, kuri žavesiu vilioja vaikus. Vaikai dažnai renkasi pagal mokytoją ir tą dalyką“, – sakė direktoriaus pavaduotojas Robertas Gricenko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau šis pavyzdys labiau išimtis, o ne taisyklė. Žurnalas „Reitingai“ skelbia, kad Lietuvoje chemijos, fizikos ar informacinių technologijų tuoj nebebus kam mokyti. Daugėja savivaldybių, kuriose galima rasti vos po vieną ar du tiksliųjų dalykų pedagogus.

„Šnekėjau su Utenos vienos progimnazijos direktoriumi. Sakė, kad šį rudenį reikėjo ieškoti chemijos mokytojo, tai nerado, pasikvietė iš Dusetų. Važiuoja žmogus 40 km“, – stebėjosi žurnalo redaktorius Gintaras Sarafinas.

Problema itin opi rajonuose, bet net ir didesnėse savivaldybėse tokio profilio mokytojų kritiškai trūksta.

„Susilaužė koją vienas mokytojas, nėra kam jo pakeisti. Utena juk ne kaimas, o miestas, tačiau nėra kam pakeisti koją susilaužiusio mokytojo du mėnesius“, – susiklosčiusia situacija stebėjosi G. Sarafinas.

Problema ta, kad ir pačių mokinių aukštesnėse klasėse nebedomina nei Mendelejevo lentelė, nei fizikos dėsniai. Didžioji dalis jų vienuoliktoje klasėje šių dalykų atsisakė.

„Sudėtingas mokslas ir nedaug mokinių renkasi“, – pažymėjo direktoriaus pavaduotojas.

Anot žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus, kol visame pasaulyje auga startuolių skaičius, plečiasi aukštųjų technologijų kompanijos, Lietuvoje abiturientai vis dar iš neprivalomų abitūros egzaminų mieliausiai renkasi anglų kalbos ir technologijų.

Nėra susidomėjusių – nebus ir mokytojų. Šiemet pasirinkusių tapti tiksliųjų mokslų pedagogais galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais.

„Į fiziką – du, į chemijos pedagogiką – vienas, informacinių technologijų – nulis. Nėra kaitos ir aš neįsivaizduoju, kas ateityje mūsų vaikus mokys to, ką moka visas pasaulis“, – dėl ateities nuogąstavo G. Sarafinas.

Universitetai skaičiuoja specialistus, kuriems reikalingos chemijos, tiek kitais tiksliaisiais mokslais paremtos žinios, o jų ateityje nebus kam pakeisti.

„Čia yra žmonės, kurie tiria gaisrus, daro analizes, važiuoja į gaisrų vietas. Šiais metais nepriėmė nė vieno studento“, – sakė „Vilnius Tech“ prorektorius Adas Meškėnas.

Inžinerijos specialistų turėtų daugėti, o jų atvirkščiai – mažėja.

„Sulaukiame didelio darbdavių susidomėjimo. Studentų, kuriuos paruošiame, ne tai kad didėja šimtais, bet mažėja šimtais, dėl to, kad mažėja stojančiųjų“, – situaciją komentavo A. Meškėnas.

Ar esate girdėję nors kažkokį žingsnį ar sprendimą, pagalbos priemonių paketą, kas Lietuvoje daroma su matematikos ugdymo stiprinimu?

„Reitingų“ redaktorius pirštu beda į Švietimo ministeriją. Jos reformas vadina kreivomis ir neapgalvotomis.

„Ar esate girdėję nors kažkokį žingsnį ar sprendimą, pagalbos priemonių paketą, kas Lietuvoje daroma su matematikos ugdymo stiprinimu?“ – retoriškai klausė G. Sarafinas.

„Didėja atotrūkis tarp skirtingų regionų ir net tarp mokyklų tuose pačiuose regionuose“, – pažymėjo žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

„Labai daug darbų nuveikta, tuoj paskelbsime visą savo nuveiktų darbų sąrašą. Aš tuo labai didžiuojuosi, didžiuojuosi savo komanda, kas nuveikta per pastaruosius metus. Kai nežinai ir nenori žinoti, tada sakai, kad nieko nevyksta. Tai lengviausia padaryti“, – komentavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Šį kartą švietimo įstaigos reitinguotos pagal mokomuosius dalykus. Matematikos, lietuvių, anglų kalbos, geografijos ir istorijos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, biologijos – Klaipėdos licėjus, informacinių technologijų – Klaipėdos Ąžuolyno gimnazija, chemijos – Kauno technologijos universiteto gimnazija, o fizikos – Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Nors kūno kultūros mokytoją rugsėjo pirmosiomis dienomis pavyko rasti, neužpildytų darbo vietų dar yra. Pedagogų ieškoma ir didesniu atlyginimu, ir taip.

„Labai trūksta lietuvių kalbos mokytojo. Jeigu esate lietuvių kalbos mokytojas, nesvarbu, prieš kiek metų baigęs, turite noro ir fantazijos, kreipkitės. Net galime šiek tiek didesnį atlyginimą mokėti, kad prisiviliotume“, – ragino Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Direktorius svarstė įdarbinti pensinio amžiaus mokytoją, tačiau iššūkiu gali tapti nuotolinis mokymas. Mat pedagogo reikia nuotolinėms pamokos. Dabar jas veda kiti tos pačios įstaigos mokytojai. Anot vadovo, tai laikinas sprendimas.

„Kol kas trūkumą kompensuojame su mokytojais, kurie dieną moko ir į mokyklą ateina. Tie mokytojai kaip ir pavaduoja, bet krūvis maksimalus ir mielu noru jį sumažintų“, – teigė K.Šaltis.

Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, Šiauliuose trūksta devynių pedagogų.

„Lietuvių kalba yra bazinis dalykas. Dėl kitų mokomųjų dalykų, manau, vadovai dar gali šią savaitę išsisukti iš šios situacijos“, – svarstė Šiaulių Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė.

Didelių iššūkių vasarą turėjo daugelis mokyklų. Pedagogų gretas užpildyti pavyko likus vos kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios. Kai kuriuos mokytojus pavyko įkalbėti pasilikti dirbti suėjus pensiniam amžiui, keli persikvalifikavo. Dalį mokytojų pavyko prisikviesti iš kitų ugdymo įstaigų.

„Vasara tikrai buvo aktyvi. Mums trūko septynių pedagogų. Šiandien juos visu turime. Įkalbėti nereikėjo, kvietėme pokalbio ir atitiko biolaukai“, – sakė Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijos direktorė Vida Šarauskienė.

„Radome tik atostogų pabaigoje. Buvome paskelbę konkursą ir atėjo tik po vieną kandidatą. Ir jie atėjo iš kitų mokyklų, vadinasi, kažką nuskriaudėme. Dabar ieško pedagogų tos mokyklos“, – nuogąstavo Šiaulių Jovaro progimnazijos direktorius Arvydas Kukanauza.

Mokyklų vadovai sakė, kad ateityje problemų bus dar daugiau. Jei pedagogų ir toliau trūks, po kelerių metų išsisukti bus dar sunkiau. Visose mokyklose yra vyresnių mokytojų, kuriems iki pensijos liko keleri metai.

Jei bus tokia situacija, trūks dar daugiau pedagogų.

„Jei bus tokia situacija, trūks dar daugiau pedagogų. Negaliu pasakyti kokių, kas išeitų iš darbo, bet ant pensinio slenksčio kasmet po du žmones“, – situaciją komentavo A.Kukanauza.

Paradoksas, bet ieškomų pedagogų mieste yra, bent UŽT užsiregistravusių mokytojų netrūksta.

„Daugiausia šiuo metu registruotų pradinio ugdymo, lietuvių, anglų kalbos mokytojų, matematikos. Šiaulių mieste ir rajone visiškai neturime registruotų chemijos, IT, fizikos mokytojų“, – sakė UŽT atstovė Ineta Naktinienė.

Rugsėjo 6 d. UŽT duomenimis, Lietuvoje vis dar registruotos 185 laisvos darbo vietos pedagogams. Daugiausia ugdymo įstaigos ieško lietuvių ir anglų kalbos, matematikos mokytojų, lopšelio-darželio auklėtojų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų.

Didelė lituanistų paklausa

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė teigė, kad savivaldybėje yra tik mokslo metų pabaigos duomenys apie trūkstamus pedagogus mokyklose.

"Pavyzdžiui, birželio pabaigoje ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūko 12 ikimokyklinio ugdymo pedagogų, 5 logopedų. Dvi įstaigos neturėjo priešmokyklinio ugdymo mokytojų. Galimas dalykas, situacija per vasarą pasikeitė. Duomenis, kiek pedagogų trūksta Klaipėdos mokyklose, tikslinsime šią savaitę", – teigė V.Bubliauskienė.

Vos pabaigusios praėjusius mokslo metus, bendrojo lavinimo mokyklos ieškojo 9 matematikų, 2 fizikų, 2 chemikų, 3 geografijos, 3 informacinių technologijų, 4 pradinių klasių, 5 anglų kalbos, 2 rusų kalbos, 1 vokiečių kalbos, 4 lietuvių kalbos mokytojų.

Kiek situacija per vasarą pagerėjo ar pablogėjo, matysime netrukus.

"Kiek žinau, kalbant apie lituanistus, situacija mokyklose pablogėjo, nes dar išėjo dalis lietuvių kalbos mokytojų. Vien "Gedminų" progimnazijoje ieškota dviejų lituanistų, taip pat "Žemynos" gimnazijoje. Iš viso birželio pabaigoje Klaipėdoje trūko 64 pedagogų. Kiek situacija per vasarą pagerėjo ar pablogėjo, matysime netrukus. Tačiau padėtis, neabejotinai, yra liūdnoka", – sakė V.Bubliauskienė.

Išmokoms – pusė milijono

Ir šiemet nemenka dalis uostamiesčio pedagogų, sulaukę pensinio amžiaus, nusprendė trauktis į užtarnautą poilsį.

Pernai 71 garbaus amžiaus uostamiesčio pedagogas pasinaudojo valdžios pasiūlymu gauti kompensacijas už pusę metų ir išėjo į pensiją.

Klaipėdos savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Jolanta Ceplienė teigė, kad šiemet į užtarnautą poilsį nusprendė pasitraukti 62 mokytojai.

"Jų išeitinėms kompensacijoms šiemet buvo skirta 525,7 tūkst. eurų. Iš valstybės biudžeto lėšų gauta 185 tūkst. eurų, likusius padengė savivaldybė", – patikslino J.Ceplienė

Vėl ieškos sprendimo

Pernai dėl garbaus amžiaus mokytojų pasitraukimo į užtarnautą poilsį specialistų trūkumo įstaigos esą nepajuto, nes buvo perskirstytas darbo krūvis.

Kaip bus šiais metais, neaišku.

Beje, praėjusiais metais prieš pat naujus mokslo metus Klaipėdoje trūko 81 bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogo, daugiau nei šiemet.

Klaipėdos mokyklose dirba per 1,6 tūkst. bendrojo ugdymo mokytojų, o su ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo pedagogais jų skaičius viršija 3 tūkst.

Visų dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis Klaipėdos mokyklose yra 51 metai.

– Kokios dėl to kilo diskusijos Vilniaus miesto taryboje?

– Jau įvyko pirminiai balsavimai, bet galutinis sprendimas bus priimtas rugpjūtį. Tikimės, kad jis bus priimtas ir veiks, problema po truputį mažės.

– Kodėl pritrūko balsų, kad šis klausimas būtų patvirtintas jau dabar?

– Turbūt keletas priežasčių. Viena iš jų – vasara, ne visi tarybos nariai galėjo dalyvauti posėdyje, taip pat išsiskyrė nuomonės. Yra tarybos narių, kurie baiminasi, kad mokytojai vyks iš artimiausių rajonų, savivaldybių ir ten susidarys problemų. Mes pirmiausia rūpinamės savo miestu ir savo mokyklomis, kur mokytojų trūkumas, bet nuomonės išsiskyrė. Manau, rugpjūtį viskas sėkmingai bus pabaigta.

– Pritarus nuo rugsėjo 1 d. atvykę mokytojai gauti po 300 eurų?

– Viską pabaigsime rugpjūtį ir rugsėjį jau galėsime kviesti atvykti. Tai jau ir dabar darome – kviečiame mokytojus keltis ir gyventi Vilniuje, nes čia gera gyventi ir yra darbo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip bus su mokytojais, kurie ilgus metus mokytojavo Vilniuje?

– Motyvacinės priemonės taikomos ir seniesiems mokytojams, bet, kai norima prisivilioti naujų mokytojų, kad atvyktų į Vilnių, reikia papildomų priemonių. Jiems reikalingos papildomos pagalbos priemonės. Naujakuriams reikia įsigyti būstą, reikalingos papildomos išlaidos, kurios kartais ir stabdo nuo minties persikelti gyventi į didmiesčius.

– Ar jau 20 metų Vilniuje dirbantys mokytojai negaus šios skatinamosios priemonės?

– Ši programa orientuota į mokytojus, kurie dvylika mėnesiu nedirbo Vilniaus mokyklose arba apskritai nedirbo mokytojais.

– Ar nemanote, kad, motyvuodami naujus mokytojus, demotyvuosite jau esamus?

– Mokytojai turi savo stažą, papildomų priedų. Yra nuomonė, kad diskriminuosime, bet lygiai taip pat kai kurie rajonai daro su medikais – kviečia atvykti jaunus studentus, moka jiems stipendijas. Tai pasirinkimas ne iš gero gyvenimo. Reikia skatinti ir senuosius mokytojus, bet, norint sumažinti jų trūkumą, reikia priemonių jiems prisivilioti iš kitų savivaldybių.

– Ar 300 eurų yra daug prie mokytojų atlyginimų?

– Tai nėra didelė suma, kuri kardinaliai pakeistų gyvenimus. Tačiau tai gali būti papildoma finansinė priemonė apsisprendžiant keltis į Vilnių.

– Kiek uždirba mokytojai mokyklose, kurios priklauso savivaldybei?

– Vidutinis mokytojų atlyginimas Vilniuje – apie 1 tūkst. eurų. Atlyginimų vidurkiai gali skirtis priklausomai nuo mokytojų kategorijos, kvalifikacijos, stažo. Vidurkis panašus kaip visoje Lietuvoje.

– Ar skaičiavote, kiek pritrauktumėte naujų mokytojų?

– Parodys praktika. Mums trūksta apie 200 mokytojų. Skaičius panašus jau kokius penkerius metus. Jei pamatysime, kad programa veikia, bus geras rodiklis, kad priemonę reikia plėsti, dar labiau skatinti. Tikėtis, kad greitu metu atsiras studentų, kurie panaikintų trūkumą, – nerealu. Nors valstybė deda pastangų ir yra pripažinusi, kad mokytojo profesija turėtų būti prioritetinė, bet tam, matyt, reikia laiko.

Mums trūksta apie 200 mokytojų.

– Minėjote, kad mokytojų trūkumas didėja. Kur jie dingsta?

– Vilnius yra augantis miestas, stabiliai didėja gyventojų skaičius – taip pat ir vaikų skaičius darželiuose, mokyklose. Natūralu, kad trūksta ir mokytojų. Dalis jų išeina į pensiją. Kaita iš universitetų, deja, nevyksta sparčiai.

– Ar nebūtų paprasčiau pakelti atlyginimus jau dirbantiems mokytojams?

– Šie klausimai reguliuojami nacionalinės politikos, yra mokinio krepšelis, kurį gauna kiekviena mokykla nuo mokinių skaičiaus. Iš to mokamos algos. Savivaldybė gali skirti tam tikrų motyvacinių priemonių. Tai ir darome – kursai, nemokamas viešasis transportas. Šiuo atveju reikia nacionalinės politikos sprendimo diferencijuoti mokytojų atlyginimus Vilniuje ir regionuose, kur pragyvenimo lygiai skiriasi.

– Kiek esate numatę pinigų šiai programai?

– Jei programa veiks sėkmingai, iki šių metų pabaigos gali tekti skirti 250 tūkst. eurų. Po Naujųjų metų, matyt, iki mokslo metų pabaigos reikėtų dar skirti pinigų. Palyginti su visu Vilniaus miesto biudžetu, tai tikrai nedidelės išlaidos.

Taip pat numatoma skirti papildomą paramą – stipendijas – pasirinkusiesiems trūkstamų specializacijų programas, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Prioritetinėmis paskelbtos matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros, pradinio ugdymo, taip pat specialiosios pedagogikos programos.

„Lietuvos, ypač regionų, mokyklose pastebime tokių specialistų stygių, tad aukštosios mokyklos labai laukia visų, planuojančių tapti mokytojais. Norėdami juos paskatinti, trūkstamiausių pedagogikos sričių studentams užtikrinsime nemokamą mokslą, teiksime stipendijas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Lietuvos, ypač regionų, mokyklose pastebime tokių specialistų stygių, tad aukštosios mokyklos labai laukia visų, planuojančių tapti mokytojais.

Preliminariai numatyta skirti 600 tokių stipendijų.

Šiemet įstojusiesiems į valstybės finansuojamas minėtų prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 299 eurų (6,5 BSI) dydžio stipendijos.

Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 506 eurų (11 BSI).

Padidintas išmokas galės gauti tie, kas turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Kaip ir ankstesniais metais, visiems stojantiesiems į pedagogikos studijų programas kolegijose ir universitetuose, reikalingas motyvacijos vertinimas. Šiemet jis vykdomas nuotoliniu būdu nuo birželio 13 iki liepos 23 dienos.

Šiemetinio priėmimo į aukštąsias mokyklas metu taip pat numatoma neriboti priimamųjų skaičiaus į slaugos bei informacinių technologijų valstybės finansuojamas studijų vietas – bus siekiama priimti visus pageidaujančius ir atitinkančius minimalius priėmimo reikalavimus.

2022 metų bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas vyksta nuo birželio 1 iki liepos 25 dienos. Teikti prašymus galima Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje, jungiantis per LAMA BPO tinklalapį.

Anot ministerijos, ministrės Jurgitos Šiugždinienės pakeisti kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams plės galimybes į mokyklas ateiti profesionalams iš kitų sričių, jie pedagogo kvalifikaciją galės įgyti jau dirbdami mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Tikisi pritraukti specialistų

J. Šiugždinienės teigimu, akivaizdu, kad po kelerių metų mokykloms itin trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų.

„Todėl reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas į mokyklas pritraukti motyvuotus šių ir kitų sričių profesionalus, o jau dirbantiems pedagogams pasirengti mokyti dar vieną dalyką”, – pranešime teigė ministrė.

Ministrė pabrėžia, kad motyvuotų, norinčių išbandyti save dirbant su vaikais kitų sričių specialistų buvo ir iki šiol. Tai rodo „Renkuosi mokyti“ programa, kurios iniciatyva į mokyklas per 10 metų jau yra atėję 162 naujų mokytojų, iš kurių daugiau nei trys ketvirtadaliai po dviejų metų programos lieka švietimo sistemoje.

Iki šiol pedagogo kvalifikacijos neįgiję asmenys į mokyklas ateiti galėjo tik tada, jeigu buvo baigę studijų programas, įtrauktas į reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą. Kitų sričių profesionalai, pavyzdžiui, medikai, pradėti dirbti biologijos mokytojais galimybių neturėjo.

Reikalavimas – 60 studijų kreditų

Dabar mokyklose galės dirbti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, studijų aukštojoje mokykloje metu surinkę bent 60 atitinkamo dalyko kreditų. Pavyzdžiui, jeigu asmuo studijuodamas aukštojoje mokykloje buvo surinkęs 60 matematikos dalyko kreditų, jis galės pradėti dirbti matematikos mokytoju, net jeigu jo studijų programa nėra įrašyta reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše. Pedagogo kvalifikaciją įgis jau dirbdamas mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Numatyta ir kitų išimčių. Mokykloje nesant reikiamos kvalifikacijos mokytojo, mokyti dalyko taip pat galės aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, kurių baigtoje studijų programoje yra ir mažesnė negu 60 kreditų reikiamo dalykinio turinio dalis.

Neturinčiam pedagoginio išsilavinimo specialistui norint pradėti dirbti atitinkamo dalyko mokytoju užteks mažesnio dalyko kreditų skaičiaus nei anksčiau, jis trumpinamas nuo 24 iki 18 studijų kreditų. 

Dirbti mokytojais taip pat galės ir asmenys, jau turintys kitą aukštąjį ne pedagoginį išsilavinimą, bet pradėję atitinkamo dalyko studijas. Tokiu atveju pilnos apimties dalykines kompetencijas mokytojas galės įgyti ne per trejus metus, kaip buvo numatyta anksčiau, o per ketverius.

Tačiau visais atvejais išlieka nuostata, kad pradėjusieji dirbti mokytojais per dvejus metus nuo darbo pradžios privalės įgyti mokytojo kvalifikaciją. Tai galima padaryti įstojus į valstybės finansuojamas profesines studijas, kurių vietų skaičių 2022 metais taip pat planuojama didinti penktadaliu.

Turintiems stažą – daugiau lengvatų

Taip pat nuo šiol pedagogo kvalifikaciją bus galima įskaityti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą įgijusiems asmenims, kurie turi trejų metų pedagoginio darbo stažą ir studijų metu yra išklausę šešis pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditus.

Anksčiau ne pedagogiką baigusiems, bet siekiantiems, kad būtų įskaityta pedagogo kvalifikacija, buvo taikoma daugiau sąlygų: šalia aukštojo išsilavinimo buvo būtinas šešerių metų pedagoginio darbo stažas ir devyni pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditai.

Taip pat pedagogo kvalifikacija galėjo būti užskaitoma universitetinį išsilavinimą turintiems aukštųjų mokyklų dėstytojams, turintiems penkerių metų pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą ir išklausius šešis  pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia numačiusi ir kitus veiksmus, kaip pritraukti į mokyklas naujus specialistus ir sistemiškai spręsti augančią mokytojų stygiaus problemą. Tai ir skatinimo programa susiejant stipendijas su darbo vieta mokyklose, galimybė dirbant įgyti antrą kvalifikaciją, papildomas finansavimas profesinėms studijoms.

Ministerija tikisi, kad naujas planas, prie iniciatyvos jungiantis ir savivaldybėms, padės per 2022-2024 metus pritraukti iki 800 mokytojų.

Įsipareigojusiems atidirbti būsimiems mokytojams – didesnės stipendijos

Siekiant daugiau jaunų pedagogų pritraukti į mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja įsipareigojusiems atidirbti būsimiems mokytojams mokėti didesnes stipendijas.

Taip pat skatinamąsias pedagogines stipendijas planuojama skirti tik pasirinkusiems prioritetines studijų kryptis, trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė naują mokytojų rengimo planą pristatęs viceministras Ramūnas Skaudžius.

Jis teigė, jog dabartinė tvarka skiriant tikslines pedagogines stipendijas nenustačius prioritetų ir be įsipareigojimo įsidarbinti yra neefektyvi.

„Matematika, fizika, biologija, chemija, technologijos, lietuvių kalba ir literatūra, istorija yra tos sritys, kurios reikalauja daugiausiai dėmesio, mes degam ten raudoną šviesą“, – per komiteto posėdį sakė R. Skaudžius.

„Ketinama skirti stipendijas tik prioritetinėms mano išvardintoms sritims, taip pat galvojama padidinti stipendijas paskutiniuose kursuose, būtent tų specializacijų, kur yra didžiausias poreikis, jei studentas dar studijuodamas pradeda galvoti apie būsimą darbo vietą“, – kalbėjo viceministras.

Anot  jo, svarstoma, kad vyresniųjų kursų pedagogikos studijų studentui susiradus būsimą darbo vietą ir sudarius sutartį stipendija būtų padidinama nuo 300 iki 500 eurų.

„Taip pat galvojama, kad įsipareigojimas turėtų būti dirbti ne mažiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį ir ne mažiau kaip 0,7 etato, reikėtų grąžinti stipendiją, jei nebūtų įsidarbinama“, – pažymėjo R. Skaudžius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia per dvejus metus parengti 800 naujų mokytojų, kad šalyje nebūtų juntamas pedagogų trūkumas, ypač prioritetinių sričių.

„Matematikos ir informatikos, integruotų gamtos mokslų, fizikos absolventų 2021 metais, deja, nebuvo“, – sakė viceministras.

Matematikos ir informatikos, integruotų gamtos mokslų, fizikos absolventų 2021 metais, deja, nebuvo.

Siekiant užtikrinti trūkstamos specializacijos mokytojų parengimą ministerija siūlo peržiūrėti skatinimo sistemą ir stipendijas skirti prioritetines specializacijas pasirinkusiems studentams.

Stojantiesiems į prioritetines pedagogikos sritis nuo kitų metų norima skirti 300 eurų skatinamąsias stipendijas, 500 eurų stipendiją siūloma mokėti ketvirto kurso studentams ir profesinių pedagogikos studijų studentams, pasirašiusiems sutartis su mokykla ar savivaldybe, kurioje baigus studijas įsipareigotų dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau nei trejus metus.

Ministerijos parengtame plane taip pat numatoma išplėsti galimybes į mokyklas ateiti dirbti specialistams iš kitų sričių, o jau dirbantiems mokytojams įgyti dar vieno dalyko specializaciją.

Labiausiai artimiausiu metu gali trūkti matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir istorijos mokytojų. Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni kaip 50 metų. Ministerija teigia, kad po septynerių–dešimties metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.

Ministerijos duomenimis, šiemet į aukštąsias mokyklas priimta studijuoti tik po du būsimus fizikos, chemijos ir informatikos mokytojus, devyni būsimi matematikos mokytojai, 14 būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.

Esamą situaciją pristatęs R. Skaudžius pažymėjo, kad šiuo metu vidutinis mokytojų amžius yra 50 metų ir nevyksta korpuso atnaujinimas, nors kai kuriose savivaldybėse rodikliai geresni.

Neringos savivaldybėje mokytojai, vyresni nei 50 metų, sudaro 26 proc., Vilniaus rajone – 41 proc., tačiau aštuoniose savivaldybėse tokio amžiaus pedagogai sudaro daugiau kaip 70 proc. visų mokytojų: taip yra Zarasų, Skuodo, Rokiškio, Birštono, Molėtų, Ukmergės, Anykščių rajonuose ir Panevėžio mieste.

Iš viso šalyje yra 27,6 tūkst. mokytojų ir per 324 tūkst. mokinių. Regionuose dominuoja vyresnio amžiaus mokytojai ir vidutinis amžius bendrojo ugdymo sistemoje siekia 50 metų. 10 proc. mokytojų dirba keliose darbovietėse, o 512 – didesniu nei 1,5 etato darbo krūviu. Vidutinis bendras etato dydis siekia 0,95.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sukūrė naują Mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo planą. Ar realų?

„Mokytojų netrūksta, trūksta gerų mokytojų. Reikia, kad ne bet kas ateitų dirbti su vaikais, o turintis pašaukimą, jaučiantis džiaugsmą dirbdamas mokytoju. Tik laimingas žmogus gali įkvėpti mokinį dirbti, mokytis ir domėtis sritimi, kurią dėsto“, – neabejoja Prienų rajono Stakliškių gimnazijos direktorius Vygantas Kornejevas.

Jis pasakoja, kad, kai kokio mokytojo trūksta, randa. Ateiti į jų mokyklą motyvuoja ir savita kultūra, geras kolektyvas ir bendruomenė, o tai svarbu kūrybingiems žmonėms. Direktoriaus vertinimu, ŠMSM planas didina galimų kandidatų kiekį, bet viena ministerija nepakeis situacijos. Pats mokytojas turi norėti ateiti į mokyklą, o mokyklų vadovai, bendruomenės turi ieškoti būdų, kaip sukurti jiems tinkamiausių sąlygų mokyti vaikus, tobulėti.

Dabartinė pedagogų rengimo ir skatinimo sistema nesprendžia dideliu greičiu besiformuojančios pedagogų trūkumo problemos.

Bet, pripažįsta direktorius, situacija skirtinguose regionuose – nevienoda. Į Stakliškes mokytojai 50 km važiuoja ir iš Kauno, tačiau kuo toliau nuo didesnių miestų, tuo sudėtingiau mokykloms rasti mokytoją, o šiems sukaupti visą krūvį. Anksčiau Utenos rajono Leliūnų mokyklai vadovavęs V.Kornejevas prisimena, kad ten mokytojai dirbdavo per dvi tris mokyklas, tad šios derindavo tarpusavyje jų darbo tvarkaraščius, kad mokytojai spėtų iš vienos nuvažiuoti į kitą ir būtų kas vaikus moko.

ŠMSM naujame plane per dvejus metus planuoja papildomai parengti 800 mokytojų. Žiūrint vien į skaičius, problemos net ir neturėtų būti. Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, spalio pabaigoje mokyklos ieškojo 55 pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, o ieškančiųjų tokio darbo buvo per 22 kartus daugiau – net 1 217. Pernai pedagogines studijas baigė 1 152 absolventai, ir nors tai penktadaliu mažiau nei prieš metus, tiek užtektų mokytojų korpusui atsinaujinti. Tačiau iš jų tik 40 proc. įsidarbino mokytojais, o iš tų 40 proc. vos penktadalis regionuose ir tik 1 proc. tarp visų įsidarbinusiųjų mokyklose yra labiausiai trūkstamų dalykų mokytojai regionuose.

Jaunų mokytojų pritraukimo akcentavimas nesąmoningai sukelia tam tikrą priešpriešą, ilgai dirbančių mokytojų diskriminaciją. Juk svarbus ne amžius, bet požiūris į šį darbą. (Manto Brtaševičiaus nuotr.)

Užkoduota, kad jų trūks ir toliau: šiemet į būsimų fizikos, informatikos mokytojų studijas priimti po du, chemijos – nė vieno. Oficiali prognozė: jau po kelerių metų tragiškai trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų, o regionuose po 7–10 metų apskritai gali tapti neįmanoma jų rasti. Tarp šių dalykų mokytojų per 60 proc. vyresni nei 50 metų, o Zarasų, Skuodo, Rokiškio, Birštono, Molėtų, Ukmergės, Anykščių rajonų ir Panevėžio miesto savivaldybėse tokių per 70 proc. tarp visų mokytojų.

„Dabartinė pedagogų rengimo ir skatinimo sistema nesprendžia dideliu greičiu besiformuojančios pedagogų trūkumo problemos“, – pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

ŠMSM tikisi pasiekti sisteminių pokyčių pasirinksiantiems trūkstamų sričių pedagogines studijas mokant stipendijas, finansuoti daugiau vietų jau dirbantiems mokytojams įgyti dar vieno dalyko specializaciją, plečiant galimybes į mokyklas ateiti motyvuotiems specialistams iš kitų sričių.

Kiek gali būti efektyvus ŠMSM parengtas planas, aiškinamės su šios srities ekspertais ir pedagogais.

300 eurų – ne visiems

„Dabartinė skatinamųjų stipendijų skyrimo sistema, kai stipendija skiriama visiems, įstojusiems į bet kurios srities valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas, absoliučiai nesprendžia nei šiandienos, nei ateities problemų“, – pirmtakų nuo pernai įvestą tvarką kritikuoja J.Šiugždinienė.

Vien pirmakursių stipendijoms valstybė skiria apie 3,3 mln. eurų, tačiau jas moka ir būsimiems potencialiems bedarbiams. Štai fizinio ugdymo pirmakursių šiemet penkiolika, nors, UŽT pateiktais duomenimis, dabar tokio darbo ieško 175, vien Kaune – 35, o laisva vieta visoje Lietuvoje vos viena. Tad siūloma 300 eurų stipendijas nuo kitų metų skirti tik pasirinkusiems trūkstamų sričių studijas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojos, Socialdemokratų frakcijos narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės nuomone, kai kas pedagogikos studijas dabar renkasi tik norėdami gauti stipendiją, o gretutinėse studijose – ir kaip atsarginį variantą. „Tai pavojinga, jei nesikoncentruoji į pedagogines studijas, jei tai nėra pirminis tikslinis orientyras, o į jas žiūri kaip į pagalbinį dalyką. Bet teigiamas aspektas, kad stipendija padėtų tapti mokytojais jaunuoliams iš tų šeimų, kurios neturi galimybių padėti savo vaikams išvykti į studijas mieste“, – vertina Seimo opozicijos atstovė.

Nors nauja stipendijų tvarka gal veiks geriau nei ligšiolinė, bet, pasak „Mokyklų tobulinimo centro“ ir programos „Renkuosi mokyti!“ steigėjos dr. Eglės Pranckūnienės, pedagogų ypač trūksta tam tikruose regionuose, ir čia ne tik stipendijų reikalas. Kai kurios savivaldybės traukiasi, jaunos šeimos apskritai nemato reikalo ten likti, nes trūksta darbo vietų. Ten visuomet bus sunku pritraukti mokytojų, nes mažėja ir vaikų, vadinasi, mažės ir krūviai mokytojams. „Tai labai kompleksinė problema, tad turėtų būti susitelkta į regionų plėtros visuminį požiūrį“, – neabejoja E.Pranckūnienė.

Pasak E.Pranckūnienės, visame pasaulyje stebima tendencija – mokytojo profesiją pasirenka daug karjeros keitėjų, supratusių savo pašaukimą. Kad būtum mokytoju, turi subręsti. (Manto Bartaševičiaus nuotr.)

Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius, buvęs švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys primena, kad Antano Smetonos laikais regionų mokytojams buvo mokamas didesnis atlyginimas. Bet, pripažįsta jis, reikėtų platesnės diskusijos, nes gimnazijų mokytojai sako, kad jiems dėl patikrų dešimtoje ir dvyliktoje klasėse tenka didesnė atsakomybė nei mažesnėse mokyklose regionuose.

Jam kelia abejonių siūlymas mokėti 500 eurų stipendiją ketvirto kurso ir profesinių pedagogikos studijų studentams, kurie sutartimi su mokykla ar savivaldybe įsipareigoja ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus. „Jei tai bus daroma per prievartą, žmogus ateis be motyvacijos ir kažin ar tai skatintų dirbti kokybiškai. Abejoju, ar tai motyvacinė priemonė, o gal kaip atgrasymas. Juk gyvename laisvoje visuomenėje. Kartais labai gerai, jei jaunas žmogus supranta, kad jis ne ten pataikė“, – mano V.Bacys.

Argumentuojama, kad, jei studijavai už mokesčių mokėtojų pinigus ir gavai stipendiją, turi atidirbti. Bet, pasako jo, juk daug ką iš valstybės gauname kaip skatinamąją stipendiją plačiąja prasme – mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje, sveikatos apsaugą, daug kitų paslaugų.

V.Bacys klausia kitaip. Štai chemija – labai įdomus mokslas, tad kodėl vaikai nesirenka jos studijuoti? Arba istorija – 1990-aisiais jos studijos buvo labai populiarios, didžiausi konkursai, nes buvo rengiamos ekspedicijos, skelbiama daug įdomios informacijos. Tačiau mokyklos nesulaukė nė vieno istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojo iš pernai metų pedagogikos absolventų. „Pagarba treneriams, vaikų sporto mokykloms, kad jie išugdo vaikų norą tęsti karjerą šioje veikloje. Bet kur mūsų jaunieji gamtininkai? Arba kodėl tiek mažai renkasi lietuvių kalbą ir literatūrą? Nenorėčiau tikėti, kad nėra vaikų, kurie mėgsta literatūrą ir knygas, klausimas – kokią“, – V.Bacys šiuos klausimus adresuoja chemikams, istorikams, lituanistams.

Jei žmogus turi vidinės motyvacijos, dabar saviugdai yra plačių galimybių. Šiuolaikinis pasaulis labai greitai keičiasi, mokymasis – taip pat.

Vyresni diskriminuojami?

Visi pritaria siūlymui finansuoti daugiau vietų esamiems mokytojams įgyti papildomo dalyko kompetencijų. „Mokytojų apmokėjimas – etatinis, vieno dalyko kontaktinių valandų trūksta, tad, įgijus gretutinę specialybę, bus lengviau sukaupti etatą. Bet reikėtų akcentuoti ir perkvalifikavimą: nemažai mokyklų užsidaro, gal dalis mokytojų norėtų persikvalifikuoti į švietimo pagalbos specialistus, kurių labai trūksta“, – siūlo V.Targamadzė.

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos gamtos mokslų mokytojas Gediminas Čapkauskas atkreipia dėmesį į dar vieną įvairių strategijų trūkumą: akcentuojami jauni žmonės, ir tai labai svarbu, bet daug vyresnių mokytojų nori tobulėti, suspėti su vaikais, tačiau nesulaukia pagalbos.

„Vaikai dabar kitokie, nei buvo prieš penkerius ar dešimt metų, jau nekalbu prieš 20. Vyresni mokytojai puikūs savo dalyko specialistai, patyrę pedagogai, bet jiems suteikus pagalbos suprantant šiuolaikinio vaiko asmenybės, gal IT naudojimo, viešųjų ryšių, kad mokytojas mokėtų komunikuoti apie savo darbą, bendravimo su tėvais, ir sulaukę pensinio amžiaus jie galėtų dirbti ir rodyti pavyzdį tiek vaikams, tiek jauniems kolegoms“, – neabejoja G.Čapkauskas. Jo nuomone, jaunų mokytojų pritraukimo akcentavimas nesąmoningai sukelia net tam tikrą priešpriešą, ilgai dirbančių mokytojų diskriminaciją. Juk svarbus ne amžius, o požiūris, ar mokytojas ugdo vaiko asmenybę, padeda jam augti, ar tik teikia paslaugą mokydamas kažkokio dalyko.

Reikia brandos

ŠMSM planuoja dar labiau palengvinti ir kelią patekti į mokyklą baigusiesiems kitų sričių studijas. Nereikėtų atrasti amerikų – „Mokyklų tobulinimo centro“ inicijuota tarptautinio tinklo programa „Renkuosi mokyti!“ Lietuvoje šiemet renka jau tryliktąją kartą. Kiekvienais metais į mokyklas ateina apie 30 šios programos dalyvių, ir tai sudaro nemažą dalį naujų mokytojų.

Šios programos steigėja E.Pranckūnienė pabrėžia, kad, visų pirma, pretendentai labai kruopščiai atrenkami. Tada mėnesį vyksta intensyvūs mokymai vasaros mokykloje, paskui dvejus programos metus jos dalyviai toliau daug mokosi pagal programą ir dar studijuoja universitete, įgyja pedagogo kvalifikaciją.

„Renkuosi mokyti!“ programą renkasi vis brandesni žmonės, save išmėginę įvairiose srityse, net jau susikūrę karjerą kitur ir tada pajutę norą tapti mokytojais. „Visame pasaulyje stebima tendencija: šią profesiją renkasi daug karjeros keitėjų, supratusių savo pašaukimą. Kad būtum mokytoju, turi subręsti“, – sako E.Pranckūnienė.

Patekti į „Renkuosi mokyti!“ visuomet milžiniški konkursai, nors Lietuvoje mokytojo profesija viena mažiausiai geidžiamų. Tyrimai atskleidžia priežastį: mokiniai mato, kaip sunkiai dirba jų mokytojai, ir tie švieži įspūdžiai neskatina jos rinktis. Po kažkiek laiko, įgijus gyvenimiškos patirties, mokykla ir mokytojo darbas jiems jau atrodo kitaip.

„Renkuosi mokyti!“ patrauklumas, E.Pranckūnienės nuomone, kad yra susibūrusi didžiulė bendruomenė, sukurta profesinės pagalbos sistema. Kiekvienas mokytojas nelieka vienas, jiems skiriama labai daug individualaus dėmesio, jie turi savo mentorių – pedagoginį konsultantą, kiekvieną mėnesį vyksta mokymai.

G.Čapkauskas, prieš daugiau kaip devynerius metus po šios programos tapęs mokytoju, pasakoja, kad kai kurie jo pažįstami net po pedagogikos studijų rinkosi šią programą, nes universitete įgijo nemažai žinių apie mokysimą dalyką, bet nedaug praktikos ir pagalbos, kaip reikia būti mokytoju.

Beje, pasibaigus dvejų metų „Renkuosi mokyti!“ programai, apie tris ketvirtadalius jos dalyvių lieka švietimo sistemoje, o pavyzdžiui, šiemečiai alumnai liko visi. Verta priminti, kad po šios srities studijų pagal įgytą diplomą įsidarbina vos 40 proc. „Renkuosi mokyti!“ toliau stebi ir remia savo alumnų karjerą. Jie tampa ir mokyklų vadovais, dirba savivaldybių švietimo padaliniuose, studijuoja edukologijos doktorantūrą, o dabar vienas jų – Ramūnas Skaudžius yra švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Įvairiais keliais

E.Pranckūnienės įsitikinimu, ŠMSM siūlomos priemonės pritraukti kitų specialybių žmonių į mokyklas svarbios, bet tam reikia paskatų, kad būtų sumažinti juridiniai barjerai. Pavyzdžiui, dabar, baigus gamtos mokslų specialybes, negali dirbti biologijos ar chemijos mokytoju, reikia išlyginamųjų kursų.

Be to, pabrėžia ekspertė, svarbu, kad būtų išplėtota neformaliu būdu gautų kompetencijų pripažinimo sistema, kuri dabar veikia labai prastai ir daug kainuoja. Reikėtų pripažinti neturinčio pedagogo kvalifikacijos, bet jau dirbančio mokykloje mokytojo per praktiką įgytas kompetencijas.

Stakliškių gimnazijos direktorius V.Kornejevas, pagal diplomą žurnalistas ir viešųjų ryšių specialistas, į mokyklą atėjo su „Renkuosi mokyti!“. Pasibaigus programai jam pasiūlė pasilikti mokykloje. Mokė penkerius metus, pelnė prestižinę Meilės Lukšienės premiją. Tačiau keitėsi įstatymai, ir nors įgijo mokytojo kvalifikaciją, mokytoju dirbti nebegalėjo. Tada pasuko į švietimo vadybos sritį. Beje, direktorius dabar – studentas, o po Naujųjų taps diplomuotu pradinių klasių mokytoju.

Seimo narė V.Targamadzė nepritaria tiems, kas mano, kad turi dalykinių žinių ir gali dirbti mokytoju, nuvertina, kad pedagogika yra mokslas. Šiam darbui būtina pasirengti – iš pradžių turėtų būti bent kursai, paskui reikia paraleliai darbui mokykloje studijuoti ir gilintis į šią profesiją.

Seimo narė V.Targamadzė nepritaria tiems, kurie mano, kad turi dalykinių žinių ir gali dirbti mokytoju, nuvertina, jog pedagogika yra mokslas. Šiam darbui būtina pasirengti. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Siūloma praplėsti ratą programų, kurias baigus būtų galima mokytojauti. Pavyzdžiui, kritikuojama, kad, baigus chemijos inžineriją, negali mokyti chemijos ar su politologijos diplomu – istorijos. Bet, V.Targamadzės nuomone, reikėtų sulyginti politologijos programas su mokyklos istorijos, nes gali paaiškėti, kad tokiam mokytojui gali trūkti ir dalyko žinių, ne tik pedagoginio pasirengimo. „Geros idėjos įgyja neigiamą atspalvį, kai užmirštama, kad abėcėlėje daug raidžių, ne tik A ir B“, – primena Seimo narė.

Ji pabrėžia būtinybę modernizuoti didaktikos programas atliepiant XXI a. trečio dešimtmečio reikalavimus, nes pamirštamos kai kurios dabar ypač aktualios didaktikos, pavyzdžiui, socialinių tinklų naudojimo, multimedijų ir kitos. Dabar mokykloje jau Z ir alfa kartos, reikia pasirengti su jomis dirbti, nes jos kitokios. V.Targamadzė siūlo ir daugiau pedagoginių praktikų mokyklose, leisti studentams daugiau pasibandyti, ar iš tiesų jie galės dirbti mokytojais.

Pasak jos, vieni tikrai pašaukti šiam darbui, tad padėk jiems Dieve, o kiti – neduok Dieve. Nesinorėtų, kad tie neduok Dieve – neturintieji pašaukimo dirbti mokytojais patektų į šias programas. Seimo narės nuomone, būtų tik daugiau žalos.

Žinoma, pedagogikos žinių reikia, bet jų galima įgyti įvairiais būdais, mano V.Bacys: „Jei žmogus turi vidinės motyvacijos, dabar saviugdai yra plačių galimybių. Šiuolaikinis pasaulis labai greitai keičiasi, mokymasis taip pat. Nenuvertinu patirties, bet visada sakau, kad įvairovė mokykloje, kitokia patirtis – žavesys. Nematau problemos, kad, kas penkerius metus padirba mokytoju, išeina į verslą, paskui vėl grįžta. Ne veltui kalbėjome apie kūrybines atostogas mokytojams. Nereikia mokyklai bijoti atsiverti tiems, kurie nedirbo švietimo srityje, ir ne tik jaunesniems.“ Pavyzdžiui, dabar stipriai optimizuojamam buhalterija. Jo manymu, buhalteriai galėtų būti geri matematikos mokytojai. Arba jo vadovaujamoje mokykloje nemažai žmonių iš verslo, kurie turėjo mokytojo diplomą, bet į mokyklą dirbti anksčiau nėjo. Direktoriaus įsitikinimu, jei yra vidinės motyvacijos, jei tuo domisi ir įrodo, kad gali dirbti mokykloje, tai skatintinas dalykas.

Kaip padaryti patrauklia

Žinoma, kur kas labiau už stipendiją norą tapti mokytoju stiprintų laukianti galimybė dirbti įdomų ir adekvačiai atlyginamą darbą. Nors algos kyla, jos vis dar nekonkurencingos. Bet, pabrėžia V.Bacys, vien atlyginimais šios profesijos patrauklumo nesukursime. Turi būti ir normalios darbo sąlygos, aprūpinimas – ne tik kompiuteriai, bet ir metodinės priemonės. Mokytojai turi sulaukti mokytojų padėjėjų, laborantų paramos.

V.Baciui kelia abejonių reikalavimas trejus metus atidirbti mokykloje. Jei tai bus daroma prievartos būdu, žmogus ateis be motyvacijos ir kažin ar tai skatintų dirbti kokybiškai. (Asmeninio archyvo nuotr.)

V.Targamadzė primena, kad 2024 m. į mokyklas turėtų patekti visi specialiųjų poreikių turintys vaikai, išskyrus su dideliais sutrikimais, tad reikės dirbti komandomis, kuriose būtini švietimo pagalbos specialistai, o jų labai trūksta.

Seimo narė atkreipia dėmesį į dar vieną šios profesijos šiandienio nepatrauklumo dedamąją – visuomenė, žiniasklaida labai negatyviai atsiliepia apie mokytojus.

Ar naujas ŠMSM planas padės, kad būtų kas mokys vaikus? „Kaip ir partijų susitarime dėl švietimo, plane daug gerų punktų, bet viskas priklauso, kaip tai bus įgyvendinama. Reikia tai daryti pasirengus, nes pedagogika nėra toks paprastas dalykas. Daug atskirų veiksnių atrodo patrauklūs, bet reikia sisteminio požiūrio“, – pabrėžia V.Targamadzė.

Vis dėlto, pasak Seimo narės, net, jei pavyktų per dvejus metus papildomai parengti 800 mokytojų, tai išgelbės tik iš dalies: yra tyrimas, kad po ketverių metų iš mokyklos dėl pensinio amžiaus pasitrauks apie 5,6 tūkst. mokytojų.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Eglės Andriuškienės, Kauno bendrojo ugdymo įstaigose dabar trūksta apie pusšimčio skirtingų dalykų mokytojų, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose – 66 specialistų. Šiuo metu didžiausias poreikis jaučiamas ieškant meninio ugdymo mokytojų, specialiųjų ir socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų ir psichologų.

„Skaičiai nėra maži, tačiau mokyklos deda didžiules pastangas ir vykdo atrankas ištisus metus, kad užpildytų trūkstamas darbo vietas. Tikime, kad jos bus sėkmingos, ir mokytojų gretas gausiai papildys savo srities profesionalai. Savo ruožtu dar 2018-ųjų vasarą Kaune pradėta vykdyti unikali programa, kurios metu universitetų dėstytojus kviečiame įgyti papildomų kompetencijų ir dirbti mokytojais ar siekti mokyklų vadovų pareigų. Tokiu būdu reaguojama į realius trūkumus ir tendencijas švietimo srityje bei sėkmingai į mokyklas ir darželius pritraukiama aukščiausias kompetencijas turinčius specialistus“, – sakė E. Andriuškienė.

ELTA yra skelbusi, kad komplektuoti mokytojų kolektyvus mokykloms padeda ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdoma vienerius metus trunkanti profesinių studijų programa „Pedagogika“. Ją baigusiems asmenims suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas studijas bei kvalifikaciją liudijantis (valstybės pripažintas) pažymėjimas. Programa skirta aukštųjų mokyklų dėstytojams, pageidaujantiems dirbti mokyklos. Sumažėjus universitetuose studentų skaičiams, dalis dėstytojų lieka be darbo, tad išeitis pedagoginę veiklą tęsti mokykloje kai kam yra visai priimtina.

Ši programa finansuojama Kauno miesto savivaldybės lėšomis. 2019–2020 m. ją baigė 27 dėstytojai.

VDU taip pat suteikia pedagogams papildomų perkvalifikavimo galimybių, kurios didžiąja dalimi finansuojamos Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pinigais, taip pat jos gali būti apmokamos norinčiojo studijuoti asmeninėmis lėšomis. Per pastaruosius dvejus metus šią programą baigė apie 300 pedagogų Kaune. Tad jei dalis mokytojų nuspręstų išeiti į priešlaikinę pensiją, mokyklos galėtų pasinaudoti esamu persikvalifikavusių pedagogų rezervu.

Į vieną vietą – keliolika

Švietimo strategai, tarptautinės institucijos, mokyklos, tėvai ir vaikai vienu balsu daug metų kartoja, kad mokyklose trūksta jaunų mokytojų, ypač vyrų. O jaunam mokytojui Deimantui Ramanauskui istorijos ir geografijos mokytojo darbo Kaune ar netoli jo rasti nepavyksta. Kreipėsi į devynias mokyklas, ieškojusias šių dalykų mokytojo, aštuonios nieko neatsakė, iš vienos dar laukia atsakymo.

Vytauto Didžiojo universiteto absolventas, studijavęs ir poroje Lenkijos universitetų, turi penkerių metų darbo su mokiniais vedant ekskursijas, trijų mėnesių praktikos gimnazijoje ir pusės metų praktikos Jungtinės Karalystės lietuvių mokykloje patirtį. Sako esąs energingas, turintis entuziazmo, labai gerai išmanantis savo dėstomus dalykus, turintis gerus viešojo kalbėjimo įgūdžius. Ir, kas labai svarbu, norintis dirbti mokytoju. Bet kol kas tai – tik svajonė.

Kauno Simono Daukanto progimnazija ieškojo istorijos mokytojo ar mokytojos, ir ne bet kokio, o gero, kaip kad pabrėžė skelbime. "Radome. Rinkomės iš vienuolikos dvylikos kandidatų. Dabar sukomplektuotas visas mokytojų kolektyvas", – sako mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Aivaras Kunigonis.

Jaučiamas trūkumas

Bet likus kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios Kauno miesto mokykloms dar trūko devyniolikos mokytojų: keturių anglų kalbos, trijų muzikos, tiek pat matematikos, iš kurių vieno – galinčio dėstyti anglų kalba, dviejų lietuvių kalbos, po vieną fizikos, chemijos, rusų kalbos, informacinių technologijų, geografijos, pradinukų, specialiojo pedagogo, taip pat penkių ikimokyklinio ugdymo pedagogų, trijų psichologų, dviejų logopedų.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, laikinai einančios vedėjo pareigas Onos Gucevičienės, šiemetinė specifika – kad dėl nuotolinio mokymo kaip niekada išaugo skaitmeninio raštingumo kompetencijų poreikis. IT išmanymas, gebėjimai taikyti įvairius nuotolinio mokymo metodus naudojant informacines technologijas yra viena prioritetinių sričių ir naujai pradedantiems pedagogams.

O.Gucevičienės teigimu, šiemetinė specifika – dėl nuotolinio mokymo kaip niekada išaugo skaitmeninio raštingumo kompetencijų poreikis. (Tomo Raginos nuotr.)

Kauno rajonui – ir džiaugsmas, ir rūpestis: pastaraisiais metais šioje savivaldybėje vis daugėja ikimokyklinio amžiaus vaikų, tad steigiamos naujos ikimokyklinio ugdymo grupės. "Didžiausia problema tampa ikimokyklinio ugdymo pedagogų trūkumas", – sako Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius. Specialistus savivaldybė vilioja, pavyzdžiui, ir tokia paskata: į ikimokyklines įstaigas jose dirbančių pedagogų vaikai priimami pirmumo tvarka.

Pasak J.Petkevičiaus, Kauno rajono mokyklose didelio mokytojų trūkumo nejuntama, mat tai žiedinė savivaldybė, joje dirba mokytojai ir iš aplinkinių savivaldybių – Kauno miesto, Šakių, Jonavos, Kėdainių rajonų.

Vis dėlto mažesnėse mokyklose kai kurių mokomųjų dalykų, pavyzdžiui, fizikos, chemijos mokytojai dirba ne visu etatu. "Todėl mokytojai skatinami įgyti antro mokomojo dalyko kvalifikaciją. Kauno rajono savivaldybės taryba šiemet gegužę priėmė sprendimą pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu dėl mokytojų perkvalifikavimo. Universitetas sudarys galimybes 33 rajono pedagogams persikvalifikuoti ir įgyti papildomą specialybę: aštuoniolikai ikimokyklinio, šešiems pradinio ugdymo, trims pedagogikos, po du specialiosios pedagogikos ir matematikos, o dar dviem specialiesiems pedagogams mokytis pagal autizmo spektro, elgesio sutrikimų turinčių vaikų modulį", – pasakoja J.Petkevičius. O rečiausiai, pasak jo, rajone trūksta fizinio ugdymo mokytojų.

Disbalansas – ir tarp regionų

Bendra visos Lietuvos mokytojų pasiūlos ir paklausos statistika turėtų nuraminti: Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, mokytojų ne tik netrūksta, bet netgi gerokai per daug – ieškančiųjų atitinkamos profesijos darbo yra bent du kartus daugiau, nei registruota laisvų darbo vietų. Tačiau kita statistikos eilutė rodo mokytojų trūkumą. Šis disbalansas daugiausia dėl vieno dalyko mokytojų perviršio, o kitų – trūkumo.

Štai nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio 23 d. Užimtumo tarnyboje registravosi 2 tūkst. darbo ieškančių pedagogų, o laisvų darbo vietų buvo 1,3 tūkst. Pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo pedagogų paklausa didesnė nei pasiūla: į 464 vietas pretendavo 302 ieškantys tokio darbo. Pradinio ugdymo mokytojų – atvirkščiai: norėjusių įsidarbinti buvo 1,5 karto daugiau, nei registruota laisvų darbo vietų. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų pasiūla net 2,1 karto didesnė nei paklausa. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, ieškančiųjų darbo pradinukų mokytojų padaugėjo net 75,8 proc., pagrindinio ir vidurinio ugdymo – 40,7 proc.

Į Užimtumo tarnybą kreipėsi daug kūno kultūros, anglų kalbos, muzikos, dailės, lietuvių kalbos pedagogų. Pavyzdžiui, kūno kultūros mokytojo darbo ieškojo 234, o poreikis tebuvo 23, vadinasi, pasiūlos perviršis – 10,2 karto. Vien Kauno apskrityje darbo ieškojo 55 šio dalyko mokytojai, Vilniuje 52, o jų tereikėjo po keturis, Klaipėdos apskrityje ieškota dviejų, o įsidarbinti norėjo 44.

Visoje Lietuvoje dailės mokytojo darbo ieškojo 5,2 karto daugiau asmenų, nei registruota laisvų darbo vietų, tikybos – 3 kartus, darbų – 2,7 karto, vokiečių kalbos – 2,5 karto, muzikos – 2,4 karto daugiau. Bet mokykloms reikėjo 23 naujų fizikos ir astronomijos mokytojų, o tokio darbo ieško vos vienuolika, chemijos mokytojams registruoti 29 darbo pasiūlymai, o tokio darbo ieškojo devyniolika. Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrityje ieškota aštuoniolikos matematikos mokytojų, o siūlėsi tik šeši.

Skiriasi situacija ir skirtinguose regionuose. Šiaulių apskrityje pasiūla ir paklausa beveik sutampa, Kauno apskrityje 232 ieškantieji darbo pretendavo į 114 vietų, Klaipėdos apskrityje – 176 į 123 vietas, Vilniuje – 482 į 164 vietas. Norint kai kurių dalykų mokytojui įsidarbinti Vilniuje reikia įveikti rimtą konkursą: pavyzdžiui, 38 dailės pedagogai pretendavo į dvi vietas,o 24 biologai į keturias. Sostinėje tik fizikos ir astronomijos mokytojams buvo daugiau laisvų vietų nei norinčiųjų jas užimti: reikėjo dvylikos, o norinčiųjų tebuvo šeši. O štai Telšių apskrityje trūko biologijos, chemijos, fizikos ir astronomijos pedagogų, neieškojo darbo nė vienas technologijų mokytojas, o mokykloms reikėjo šešių.

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad mokytojų pasiūlos ir paklausos disbalansą darbo rinkoje lemia keletas priežasčių – mokomasis dalykas, siūlomos laisvos darbo vietos sąlygos – dažnai siūloma tik etato dalis, darbo grafikas, mokamas darbo užmokestis, susisiekimo, mobilumo galimybės nuvykti į siūlomą darbo vietą. Įtakos turi ir darbdavio reputacija – prestižinė ar eilinė mokykla, profesijos įvaizdis, visuomenės požiūris į mokytojo specialybę.

Direktoriais būti nenori

Kai kuriose mokyklos trūksta ne tik mokytojų, bet ir direktorių. Kaip informavo Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyrius, šiuo metu laikini vadovai dirba Žaliakalnio ir Senamiesčio progimnazijose, Prano Mašioto pradinėje mokykloje, Rokų gimnazijoje, jau antri metai be nuolatinio vadovo Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija, o Kauno Šančių mokykla-daugiafunkcis centras – net treti metai. Šiose mokyklose vis neįvyksta direktorių konkursai.

Kauno rajone trūksta devynių švietimo įstaigų direktorių – Babtų gimnazijai, Lapių pagrindinei mokyklai, Akademijos "Gilės" ir Linksmakalnio mokyklų-darželių, Batniavos ir Panevėžiuko mokykloms-daugiafunkciams centrams, Babtų, Karmėlavos "Žilvičio" ir Vilkijos "Daigelio" lopšeliams-darželiams.

Pagrindinių ar vidurinių mokyklų direktoriais tapti nedaug kas nori: Užimtumo tarnyboje buvo užregistruota vienuolika laisvų vietų, į kurias norinčiųjų tebuvo trys. Įvedus švietimo įstaigų vadovų kadencijas, net ir po šios tvarkos korekcijų, kai kur neliko ne tik amžinųjų, bet ir bet kokių vadovų.

Stipendijos priviliojo

Statistiškai kol kas yra mokytojų perteklius, o ne trūkumas. Tačiau ne visų dalykų – chemijos, fizikos bei astronomijos, ikimokyklinio ugdymo pedagogai – jau deficitas. O ir kiti mokytojai vienoje savivaldybėje neranda darbo, o kitoje jų trūksta. Be to, Lietuvos mokytojai – vieni vyriausi EBPO šalyse, tad jau seniai mušami pavojaus varpai, kad kartų kaita nebus sklandi.

Šiemet pulta džiaugtis, kad užfiksuotas rekordinis pedagoginių studijų populiarumas – palyginti su pernai jis išaugo maždaug dvigubai, nors ankstesniais metais jas pasirinkusiųjų skaičiai kasmet mažėdavę. Tačiau neatmestina, kad prie to gerokai prisidėjo ne mokytojo profesijos prestižo padidėjimas ar nuo rugsėjo, palyginti su pernai metų mokslo metų pradžia, vidutiniškai dar 10 proc. kylančios pedagogų algos, o valstybės sprendimas pasirinkusiems pedagogikos studijas skirti 300 eurų stipendijas. Tad jei siekis buvo padidinti šios srities studentų skaičių, tai pavyko. Bet reikia ne daugiau studentų, o jaunų mokytojų.

"Daugiau pedagoginių programų studentų dar nereiškia, kad turėsime pakankamai gerų mokytojų. Ankstesnės tendencijos – kad tik apie penktadalis absolventų ateidavo dirbti į mokyklą", – primena Mokyklų tobulinimo centro steigėja Eglė Pranckūnienė.

Pasak jos, problemą reikia spręsti kompleksiškai, nes tai kaip dėlionė iš daug komponentų, kuriuos reikia visus sinchroniškai tobulinti, o ne tik kokį vieną: "Reikia ir labai geros studijų programos universitetuose, kuri pritrauktų žmones. Mokytojo profesija turėtų būti patrauklesnė tiek dėl atlyginimo, darbo sąlygų, tiek dėl profesinės pagalbos, ypač pradedantiesiems mokytojams, nes jos nesulaukę daug kas išeina iš mokyklos po pirmų darbo metų. Reiktų žiūrėti, koks tas ugdymo turinys ir kiek jis atitinka dabartinį pasaulį."

Įtakos turi ir darbdavio reputacija – prestižinė ar eilinė mokykla, profesijos įvaizdis, visuomenės požiūris į mokytojo specialybę.

E.Pranckūnienė atkreipia dėmesį, kad mokytojų trūksta mažesnėms mokykloms regionuose, tačiau tos darbo vietos nepatrauklios, nes ten nesusiformuoja visas etatas, ir mokytojai turi lakstyti per kelias mokyklas. Šią problemą reiktų spręsti ne tik galvojant, kad reikia pagausinti mokytojų skaičių, bet ir labiau integruojant, pavyzdžiui, gamtos mokslų mokymą, nes dabar programa griežtai suskirstyta į mokomuosius dalykus su konkrečiu valandų skaičiumi, todėl reikia turėti daug mokytojų. Be to, Lietuvoje žmonėms kažkodėl lengviau išvažiuoti į užsienį nei pačioje Lietuvoje į kitą regioną, jei ten geresnės darbo sąlygos. E.Pranckūnienė pasakoja, kaip viename tarptautiniame švietimo tyrime lietuviai smarkiai išsiskyrė iš kitų savo sėslumu.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad jau ne pirmi metai populiarėja vienų metų studijos, kurios kitų profesijų absolventams suteikia pedagoginę kvalifikaciją. Jos manymu, viena iš priežasčių – kad daugeliui abiturientų iš iš karto po mokyklos ši profesija neatrodo tokia patraukli, bet išbandę save kitose srityse dalis jų pajunta pašaukimą dirbti mokykloje. Ir Mokyklų tobulinimo centro programoje "Renkuosi mokyti!", padedančioje tapti mokytojais kitų sričių specialistams, pastebima nauja tendencija: anksčiau į ją ateidavo absolventai iš karto po studijų, o dabar vis daugiau jau turinčių gyvenimo patirties, išbandę kitas sritis.

Beje, norinčiųjų patekti į "Renkuosi mokyti!" visus vienuolika metų nuo programos pradžios – antplūdis, nors pedagoginės studijos iki šių metų nebuvo populiarios. Kodėl? "Programos dalyviai iš karto įsilieja į didelę bendruomenę, kur daug tarpusavio pagalbos ir palaikymo, jiems padeda pedagoginiai konsultantai, be to, programos vardas nusipelnė tam tikrą vertę", – mano E.Pranckūnienė.

Jos įsitikinimu, kad netrūktų gerų mokytojų, turėtų keistis ir mokykla, ir jos įvaizdis visuomenėje, nes dabar ji visuomenės akyse – kaip vien problemų kamuolys.

Švietimo ministras: nereikia dramatizuoti

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėl koronaviruso grėsmės pakoreguotiems mokslo metams yra pasirengta ir tai daryta ne paskutinę naktį, o dar karantino metu.

"Suprantu, kad dabar artėja rinkimai ir politikams reikia kažkaip reaguoti ir kalbėti, kad yra labai blogai. Nereikėtų dramatizuoti situacijos – ruošiamasi buvo labai anksti, dar karantino laikotarpiu", – vakar teigė ministras.

Anot jo, kitokiems mokslo metams ruoštasi jau birželį.

"Tarkime, birželį buvo apibendrintas tas laikotarpis, įvertintas, pažiūrėta, kokias pamokas iš to išmokę galime turėti ateičiai, jau tuo metu buvo pradėti ruošti įvairūs dokumentai, teisės aktų pakeitimo projektai – darbas vyko labai intensyviai, niekur nebuvo pradelsta", – tvirtino A.Monkevičius.

Jis taip pat teigė, kad naujiesiems mokslo metams pasiruošta neblogai.

"Ir šiuo metu pasirengimas yra neblogas – mes jau rugpjūčio 4 d. turėjome pagrindinius dokumentus, kuriuos rugpjūčio 6 d. pristatėme atostogaujantiems ar savo atostogų sąskaita dalyvaujantiems pagrindiniams socialiniams partneriams", – sakė švietimo ministras.

"Jie dalyvavo diskusijoje – ir savivaldybių padalinių atstovai, asociacijų atstovai, mokytojų profesinės sąjungos visos, moksleivių sąjungos prezidentė", – pridūrė jis.

A.Monkevičiaus teigimu, taip pat reikėtų rasti bendrą kalbą su tėvais, nes didelė grėsmė mokiniams koronavirusu užsikrėsti ne mokykloje, o už jos ribų.

Socialdemokratai ministrą kritikuoja dėl prasto pasiruošimo mokslo metams. Anot jų, mokyklose gali būti chaosas, o kai kurios ministerijos rekomendacijos, kaip dirbti koronaviruso epidemijos metu, yra sunkiai įgyvendinamos.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas rekomendacijas, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, mokyklose nurodoma ugdymo procesą organizuoti srautais, užtikrinti, kad skirtingų grupių ar klasių vaikai tarpusavyje nesimaišytų, jų maitinimą organizuoti atskirai.

Šalies mokyklos dėl pavasarį paskelbto karantino mokslo metus užbaigė nuotoliniu būdu, artėjant naujiems mokslo metams, neatmetama galimybė, kad dalis mokymo proceso irgi vyks iš namų.

Šaltinis: BNS