Apie tai plačiau papasakojo Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Ineta Kursevičienė.

– Tai yra nemaži pinigai ir tai tikrai motyvuotų pareigūnus grįžti dirbti į rajonus. Tikiuosi, kad taip ir bus. Bet įžvelgiu ir kitų niuansų su darbuotojų pritraukimu į rajonus. Žmogus, atvykęs į rajoną su savo šeima, patiria daug kitų iššūkių. Todėl vietos savivalda turėtų atkreipti dėmesį į vaikų darželius, ugdymą, pavėžėjimą, šaligatvius.

– Miesteliai gavo labai daug pinigų iš Europos Sąjungos. Jie tvarkosi infrastruktūrą, juose nėra kamščių, mokyklos, darželiai arti. Galbūt gyventi rajonuose yra netgi geriau?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Aš esu už tai, kad skatintume žmogų įvairias metodais. Sutinku ir su tuo, kad miesteliai gražėja. Vienkartinė išmoka būstui yra graži idėja, tačiau po to reikės jį ir išlaikyti, ir mokėti įmokas. Viskas atsiremia į tą patį darbo užmokestį. Taip pat, jei tai yra šeima, jai reikia dviejų automobilių. Ir mama, ir tėtis turi turėti automobilį. Jiems reikia nuvykti ir į darbą, ir pasirūpinti vaikų užimtumu. Kalba eina apie dviejų automobilių išlaikymą. Vien tai, kad savivaldybė deda tokias pastangas, tai yra labai sveikintina. Bet mūsų departamento pozicija yra tokios pozicijos, kad žmogus, gaudamas tinkamą atlyginimą, galėtų dėliotis savo gyvenimą taip, kaip jis nori ir kaip yra nusipelnęs. Aišku, mes nelyginame privataus ir viešo sektoriaus. Bet žmogus, turintis 20 metų stažą, turėtų būti labiau vertinamas, jo poreikiai turėtų būti labiau girdimi ir atliepiami.

Vienkartinė išmoka būstui yra graži idėja, tačiau po to reikės jį ir išlaikyti, ir mokėti įmokas.

– Jūs sakote, kad pareigūnai visų pirma turėtų gauti adekvatų ir orų atlyginimą, kad jie patys galėtų nuspręsti, kur jie nori važiuoti, o ne vaikytis savivaldybių išmokų?

– Taip. Yra užsienio šalių, kurios sugeba taip sutvarkyti savo politiką viduje, kad pareigūnas, imdamas paskolą būstui, nemoka jokių paskolų. Tai yra valstybės indėlis, o ne atskirų savivaldybių. Šiai dienai turime gal septynias savivaldybes, kurios taip bando prisivilioti. Žiūrint į tai, kad tų pareigūnų trūkumas tikrai nemažas, tačiau kas antras ar trečias dabar dirbantis pareigūnas jau dabar gali išeiti užtarnauto poilsio. Tokio pareigūno jau nebemotyvuoja tokios savivaldybių išmokos. Dažniausiai jis jau yra susikūręs savo gerovę ir įleidęs šaknis. Jis nenorės keisti savo gyvenimo vien dėl to, kad kažkur bus pasiūlyta kažkokia išmoka.

– Ar labai bloga situacija yra Šilutėje ir Klaipėdos krašte? Jei kažkas susivilios Šilutės išmokomis, ar tai išspręs pareigūnų trūkumą?

– Kaip tik kalbėjau su Šilutės kolege. Aš jai uždaviau tą patį klausimą. Ji atsakė, kad Šilutėje krūviai yra dideli, nusikalstamumas yra vienas didesnių visoje šalyje. Tačiau pajėgumų tam suvaldyti, užtikrinti viešąją tvarką, trūksta. Laikas parodys, ar tai išspręs. Jei žmogaus poreikiai būtų atliepti, jis būtų įvertinamas, tai manau, jis susitvarkytų ir su didesniu krūviu.

Jei jis gautų tinkamą darbo užmokestį, jei vadovas pastebėtų jo pastangas, manau, tai pakeistų situaciją. Tačiau klaidos ar blogi pavyzdžiai dažniau išlenda į viešumą nei geri pavyzdžiai.

Norinčių mokytis Lietuvos policijos mokykloje šiemet apstu.

„Galime pasidžiaugti rekordiniu prašymų skaičiumi. Sulaukėme 750 prašymų“, – teigė Lietuvos policijos mokyklos viršininko pavaduotojas Mindaugas Bilius.

Deja, norinčių tapti policininkais ženkliai sumažėja jau per atranką. Didžioji dalis jaunimo atkrito dėl prasto fizinio pasirengimo. O įstojus per mokslo metus atkris dar 10 proc.

„Įvairios priežastys lemia kursantų išėjimą iš mokyklos. Vienos iš jų – suvokimas, kad vis dėl to ši profesija yra ne jiems“, – sakė M. Bilius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O tai reiškia, kad pasibaigus mokslams policijos pareigūnų gretose neatsiras daug naujų policininkių, o jų trūksta. Vien Panevėžio rajone nėra 30 proc. pareigūnų. Iš viso apskrityje trūksta daugiau kaip 150 policininkų. O ir daug dabar dirbančių yra įgiję teisę į pensiją, tad bet kada gali baigti karjerą.

„Labai baisu, nes nesijauti saugus. Reikėtų daugiau“, – nuomonę išsakė gyventoja.

„Manau, kad trūksta dėl atlyginimų, be to juk ir pavojingas darbas“, – kalbėjo moteris.

Panevėžio apskrities komisariatas pagalbos prašo savivaldybių. Esą šios galėtų savo ruožtu skirti skatinamąsias pinigines išmokas.

„Dėl iniciatyvos prisidėti prie saugios aplinkos kūrimo ir jaunimo skatinimo rinktis policijos pareigūno profesiją“, – sakė Panevėžio policijos prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė.

Veikiausiai bendradarbiauti sutiks Panevėžio savivaldybė. Nors sprendimą taryba priims tik rugpjūčio gale, meras iniciatyvą palaiko. Kalba eitų apie 20 tūkst. eurų per metus.

Labai baisu, nes nesijauti saugus.

„Jei bus tarybos pritarimas, ieškosim galimybių, lėšų skirti policijai, kad jie finansuotų tuos darbuotojus, kurie ateis dirbti į rajoną“, – teigė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

Tokią praktiką ir skatinamąją išmoką jau taiko Rokiškio rajonas. Savivaldybė būsimam pareigūnui skiria arba 250 eurų stipendiją, arba vienkartinę 5 tūkst. išmoką, už kurią jis įsipareigoja atidirbti savo rajone.

„Šia galimybe jau pasinaudojo keturi Rokiškio rajono policijos pareigūnai“, – teigė D. Žiaugrienė.

Idėją palaiko ir Kupiškio rajonas, o štai Panevėžio savivaldybė bendradarbiauti su policijos komisariatu veikiausiai nesutiks. Anot administracijos direktoriaus, policija savivaldybei nepavaldi, o ir papildomų lėšų nėra. Mieste trūksta įvairių specialybių darbuotojų, tad prioritetą savivaldybė teikia mokytojams ir medikams.

Panevėžiečiams atrodo, kad pinigai – puikus pareigūnų pritraukimo įrankis. Aišku, norėtųsi ir didesnių, pastovių atlyginimų policininkams.

„Visi turi problemų, turi kreditų ir šiaip gyvenimas brangsta“, – teigė vyriškis.

Per pusantro tūkstančio pareigūnų trūksta visoje Lietuvoje. Sudėtinga situacija ir sostinėje, kurioje reikia gausiausių pajėgų.

– Kurios srities policijos pareigūnų dabar labiausiai trūksta?

– Didžiausias trūkumas – reagavimo padalinių pareigūnų. Pagrinde didžiuosiuos miestuose. Tiek reagavimo, tiek veiklos pareigūnų, kurie atlieka didžiąją dalį funkcijos, kas priklauso policijos pareigūnams. Jie reaguoja į įvykius, užtikrina viešąją tvarką, aiškinasi nusižengimus, nusikaltimus. Reagavimas į įvykius – pagrindinė opi problema. Reikia greitai reaguoti į įvykį, o drastiškai trūkstant pajėgų, nukenčia ne tik įvykiai, bet ir viešoji tvarka, kokybė.

– Tai būtent tie pareigūnai, kurie yra arčiausiai gyventojų?

– Tikrai taip.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kuriuose miestuose ši problema pati didžiausia?

– Sostinėje. Tai tęsiasi metai iš metų. Problema paaštrėjo praeitais metais po Reagavimo padalinių reformos. Policijos pareigūnai, ruošiantis pertvarkai, aiškiai signalizavo, kad pareigūnų tikrai mažės, nebus kam reaguoti į įvykius, bus problema. Tokioms funkcijoms kaip patruliavimas, proaktyvi veikla, kaip nusikalstamų veiklų užkardinimas neliks laiko. Galima būtų stebėti rezultatus, nes viešosiose vietose nusikalstamų veikų skaičius – augantis. Nenuostabu, kad patys policijos pareigūnai labai aiškiai transliuoja – mes šiandien lekiame iš įvykio į įvykį, t. y. kovojame su padariniai, o kad būtų įmanoma užtikrinti gyventojų saugumą, realiai pajėgų trūksta. Vilniuje trūksta apie 450 policijos pareigūnų. Tai – labai daug.

– Kiek suprastėjo saugumo situacija? Kas bus, jei pareigūnų neatsiras?

– Ko gero, tai požiūrio klausimas, kaip kas vertina. Policijos departamentas teigia, kad viskas puiku, viskas valdoma. Patys policijos pareigūnai sako, kad nenormalu, nes nespėja į įvykius reaguoti. Profesinė sąjunga daro išvadas, kad vienos pertvarkos, kuri buvo prieš kelerius metus, nesklandumus bandoma uždengti kita pertvarka, dėl kurios Vilniuje į kitus padalinius išėjo apie 100 policijos pareigūnų. Vadinasi, mes neišsprendžiame problemos, nepadarome šios profesijos patrauklia. Jeigu nebus išspręsti krūvių klausimai, ši problema Vilniuje vyraus dešimtmečius. Nuo to kenčia viešasis saugumas, gyventojai nesijaučia saugūs.

– Kas atsitiko su reforma? Kodėl pareigūnai bėga iš tarnybos?

– Didžiuosiuose miestuos krūviai labai dideli. Jeigu trečdalio pareigūnų, dirbančių reagavimo padalinyje, atlyginimą sudaro viršvalandžiai, natūralu, kad tai negali būti pastovus veiksmas. Viršvalandžius galima dirbti išimtinais atvejais. Tačiau tai jau nusistovėjusi problema. Sostinė susiduria su pareigūnų krize – nėra kam dirbti. Bandoma užkamšyti skyles VST pareigūnais. Tai pareigūnai, parengti ne viešajai tvarkai užtikrinti, ne policijos funkcijoms atlikti, turi savo funkcijų. Metamas generalinio policijos komisaro pavaduotojas, kuris realiai paleido Reagavimo padalinių reformą ir pritarė. Realiai ji nieko teigiamo per pusę metų neatnešė. Mažėja pareigūnų skaičius tarnyboje. Tada meta VST, kad sugriautų kitą tarnybą? VST pareigūnai nepatenkinti irgi, jie neturi kompetencijų.

Kaišyti policijos nekompetentingai padarytų reformų spragas neteisinga.

– Kaip jie į tai reaguoja?

– Jie nei sužavėti, nei patenkinti. Jie gauna atlyginimą už jų tarnybai nustatytas funkcijas. Kaišyti policijos nekompetentingai padarytų reformų spragas neteisinga. Iškyla grėsmė kitai tarnybai, kuri gali susidurti su padariniais. Neišdiskutavus nei su bendruomenėmis, neturint tvirtų politinių sprendimų, pasmerkiame vieną tarnybą drastiškam žmonių pareigūnų nutekėjimui. Bus skaudžių padarinių, kai kils riaušės, reikės užtikrinti viešąją tvarką, konvojuoti.

– Kaip, jūsų manymu, reikėtų spręsti tokias pareigūnų trūkumo problemas? Gal valdžia ką nors žada?

– Valdžia daug žada ir dabar deklaruoja, kiek buvo skirta finansavimo. Tačiau reikia nepamiršti infliacijos, kiek policijos pareigūnams skiriama jiems nebūdingų funkcijų, didėja darbo krūvis. Realiai nesprendžiant problemų, nedarant policijos profesijos patrauklia, t. y. nekeliant darbo užmokesčio, nesukuriant sveikatos, reabilitacijos sistemų, kurios atėjus dabartinei valdžiai buvo sugriautos, neskiriant dėmesio fiziniam pasirengimui, problemos tik gilės.

„Šiuo metu policijoje neužpildyta 18 procentų pareigūnų, daugiausiai jų trūksta Vilniaus, Panevėžio, Marijampolės ir Tauragės apskrityse – daugiau kaip 20 procentų“, – BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Skaičiuojama, kad policijoje yra apie 1350 neužimtų darbo vietų, tarp jų Šiaulių apskrityje trūksta 141 pareigūno, Telšių – 78 pareigūnų, Panevėžio – 168, Tauragės – 77, Utenos – 72 pareigūnų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato teritorijoje Jonavos ir Kėdainių rajonų policijos komisariatuose laukiami įsidarbinti po 12 pareigūnų, Kauno rajone – aštuoni, o Kaišiadorių rajono policijos komisariate yra viena laisva darbo vieta.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato teritorijoje yra 1 952 statutinės pareigybės, iš jų laisvų – 170.

Iš viso Lietuvos policijoje tarnauja 7520 pareigūnų.

Šiuo metu policijoje neužpildyta 18 procentų pareigūnų, daugiausiai jų trūksta Vilniaus, Panevėžio, Marijampolės ir Tauragės apskrityse – daugiau kaip 20 procentų. 

Siūlo stipendijas

Klaipėdos rajonas yra kol kas pirmasis Klaipėdos regione ėmęsis inciatyvos pritraukiant pareigūnus į laisvas darbo vietas.

Kaip šią savaitę skelbė savivaldybė, šio rajono policijos komisariate trūksta 24 policijos pareigūnų. Numatyta, kad čia pradėjusiam dirbti pareigūnui bus skiriama 4 tūkst. eurų išmoka, o besimokančiam – kasmėnesinė 250 eurų stipendija. Pareigūnai rajone įsipareigos dirbti ne trumpiau kaip trejus metus.

Pareigūnams pritraukti stipendijas, finansines paskatas dirbti jų rajone yra numatę ir daugiau savivaldybių.

Anot R. Matonio, viena pirmųjų paskatas ėmė skirti Telšių rajono savivaldybė.

Ši savivaldybė moka vienkartines pašalpas po 5 tūkstančius eurų naujai priimtiems pareigūnams arba po 250 stipendijas per mėnesį visą mokymosi Lietuvos policijos mokykloje laikotarpį.

Anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo Artūro Šliavo, Kelmėje savivaldybė moka studijų įmokų kompensacijas. Ji mokama už du paskutinius studijų metus, nepriklausomai nuo to, ar tai bakalauro, ar magistro studijos.

Raseiniuose savivaldybė moka stipendiją Lietuvos policijos mokyklos pirminio profesinio mokymo studentui (kursantui) – 350 eurų per mėnesį arba vienkartinę išmoką – 7 tūkstančius eurų.

Taip pat gali būti skiriama ne daugiau kaip 20 tūkstančių eurų gyvenamojo būsto įsigijimui Raseinių rajono savivaldybėje. Asmuo gali pasirinkti vieną iš skatinimo priemonių.

Kvietė reklamomis

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė teigė, jog šalia tradicinių priemonių (atvirų durų dienos, lankstinukai ir kt.), ieškoma ir naujų sprendimų, kaip pritraukti jaunimą rinktis policininko profesiją.

„Pernai Panevėžyje pradėjo kursuoti miesto maršrutinis autobusas, reklamuojantis ir raginantis rinktis policininko profesiją, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Panevėžio kolegija dėl policijos tyrėjų kompetencijų didinimo, įgyjant aukštąjį teisinį neuniversitetinį išsilavinimą ir panašiai“, – sakė D. Žiaugrienė.

Anot jos, pernai komisariato vadovybė kreipėsi į visas apskrityje esančias savivaldybes, jų merus ir administracijas dėl iniciatyvos prisidėti prie jaunimo skatinimo rinktis policininko profesiją. Į šį kvietimą atsiliepė Rokiškio rajono savivaldybė.

Pagal patvirtintą programą, atvykstančiam tarnauti trūkstamam specialistui gali būti mokama mėnesinė 250 eurų dydžio tikslinė stipendija arba vienkartinė 5 tūkst. eurų skatinamoji išmoka.

Specialistas įsipareigotų nepertraukiamai dirbti ne trumpiau kaip trejus metus.

Ne visi atitinka reikalavimus

„Iniciatyvos yra labai sveikintinos, mes jas labai palaikome ir skatiname prisijungti kuo daugiau savivaldybių“, – BNS sakė R. Matonis.

Anot jo, Policijos departamentas pernai vykdė aktyvią darbuotojų pritraukimo ir profesijos populiarinimo kampaniją, kurią sudarė daug įvairių priemonių.

„Rezultatai nudžiugino, norinčių tapti policijos pareigūnais turėjome 561, atrankoje dalyvavo 239 kandidatai. Didžiausia problema, dėl kurios kandidatai neatitinka reikalavimų – prasta sveikata, neatitikimas nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, pusšimtis neišlaikė stojamųjų testų“, – teigė R. Matonis.

Lietuvos policijos mokykla be vidurinį išsilavinimą turinčių kursantų, kurie turi mokytis vienerius metus ir įgyja pirminės grandies policininko kvalifikaciją, organizuoja ir įvadinius šešių savaičių kursus asmenims, jau turintiems aukštąjį išsilavinimą.

Taip pat studentus pagal teisės ir policijos veiklos studijų programą ruošia ir Mykolo Romerio universitetas universitetas.

Pasak R. Matonio, į policiją naujai priimto darbuotojo startinis darbo užmokestis „į rankas“ – 900 eurų, Vilniuje – beveik 1000 eurų.

Pareigūnams mokamos priemokos už stažą ir laipsnį, priedai už viršvalandinį darbą ar papildomas užduotis.

Klaipėdos rajono policijoje turėtų dirbti apie 80 pareigūnų. Trūksta – 24, arba ketvirtadalio komandos.

„Trūksta veikloje ir reagavimo padalinyje. Jeigu kažkur yra daugiau neužpildytų reagavimo padalinių, kai ateina naujų pareigūnų, orientuojamės į tas pareigas, kur jų poreikis didesnis“, – su problema supažindino Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas.

Policininkų trūksta ir kitur Klaipėdos apskrityje.

„100 proc. sukomplektuoti, kai šiandien visoje apskrityje yra 70 laisvų etatų, matyt, nėra realu, nes tiek mokykla neparuošia per metus net per visą Lietuvą. Komplektas ant ribos, kuris jau gali kenkti tiesioginėms funkcijoms“, – problemą pabrėžė A. Motuzas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dirbantiems policininkams tenka dalytis išaugusį krūvį. Tačiau pareigūnai sako, kad dar susitvarko: „Buvo ir COVID-19, ir pabėgėlių situacija. Susitelkėme ir gan gerai viską išsprendėme.“

Klaipėdos rajone pastebima ir kita bėda.

„Matome, kad dirbančiųjų amžius artėja prie ribos, kai gali išeiti į pensiją. Tai ne tik šių metų problema“, – pastebėjo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Klaipėdos rajono valdžia nutarė paskatinti pareigūnus, ypač jaunus, rinktis čia gyventi ir dirbti. Į rajoną atvykti policininkus skatins ne tik vienkartine 4 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka.

„Jauniems žmonėms, kurie svarsto mokytis ir įgyti policininko profesiją, mokėsime kiekvieną mėnesį 250 eurų stipendiją, kol mokysis ir baigs mokslus. Manome, kad tai turėtų padėti, priešingu atveju bus problema“, – svarstė R. Markauskas.

Parama pasinaudojęs pareigūnas Klaipėdos rajone turės išdirbti bent trejus metus.

Klaipėdos rajono gyventojai įsitikinę, kad iniciatyva sveikintina, nes tikrai trūksta jaunų specialistų, buvo manančių, kad vienkartinė išmoka – per mažai, ypač šiais laikais, kai visi traukia į didesnius miestus.

Jauną žmogų finansiniai dalykai tikrai motyvuoja.

Kad tai rimta paskata, sako ir Klaipėdos apskrities policijos vadovas.

„Jauną žmogų finansiniai dalykai tikrai motyvuoja. Prie to prisideda ir mūsų buitpinigių mokėjimas, važiavimo išlaidos ir visi kiti pareigūnų socialiniai dalykai. Tai socialinis paketas ir savivaldybės parama“, – pabrėžė A. Motuzas.

Klaipėdos rajonas pernai išmokomis viliojo ir pedagogus. Skaičiuojama, kad jų į rajoną atvyko dirbti 27. Jiems išmokėta 36 tūkst. eurų. Pritrūkęs šeimos gydytojų Kretingos rajonas juos nuo pernai gundo 30 tūkst. vienkartine išmoka, bet į rajoną dar neatvyko dirbti nė vienas gydytojas.