Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), įvertinus tai, kad įstatymo projektu siūloma vienkartinę išmoką vieną kartą per metus mokėti socialinio draudimo pensijų ar šalpos išmokų gavėjams, nevertinant jų gaunamų pajamų, darytina išvada, kad siūloma teisinio reguliavimo priemonė nebūtų efektyvi.

„Vienkartinė išmoka iš esmės nepagerintų su skurdu ir socialine atskirtimi susiduriančių socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjų padėties, o, priešingai, sudarytų prielaidas sumažinti pasitikėjimą socialinio draudimo sistema, nes nurodytoms problemoms spręsti reikia imtis kompleksinių priemonių“, – teigia SADM.

Ministerija taip pat nurodo, kad šiam įstatymui įgyvendinti prireiktų 180 mln. eurų, o tokių finansinių galimybių nėra.

„Atsižvelgiant į išaugusį neapibrėžtumą dėl COVID-19 pandemijos pagal atnaujintą šalies ekonominės raidos scenarijų 2021 metais numatomas mažesnes pajamas, didesnį valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, (...) 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta skirti papildomų lėšų įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo nuostatoms įgyvendinti. Darytina išvada, kad prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų, susijusių su įstatymo projektu siūlomų teisinio reguliavimo priemonių įgyvendinimu, galimybių nebus“, – nurodo SADM.

SADM duomenimis, Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 160 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, beveik 98 tūkst. valstybinių pensijų gavėjų, apie 30 tūkst. našlaičių pensijų gavėjų. Praėjusių metų lapkričio mėnesio pensijoms išmokėta 288,8 mln. eurų.

ELTA primena, kad ankstesnis Seimas po pateikimo pritarė siūlymui dėl 13-osios pensijos.

Tuometiniai valdantieji teigė, kad 13-oji pensija padėtų skatinti vartojimą, tačiau siūlymą kritikavo ekonomistai ir tuometė opozicija.

Pasak ministerijos, įvertinus tai, kad įstatymo projektu siūloma vienkartinę išmoką vieną kartą per metus mokėti socialinio draudimo pensijų ar šalpos išmokų gavėjams, nevertinant jų gaunamų pajamų, darytina išvada, kad siūloma teisinio reguliavimo priemonė nebūtų efektyvi.

„Vienkartinė išmoka iš esmės nepagerintų su skurdu ir socialine atskirtimi susiduriančių socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjų padėties, o, priešingai, sudarytų prielaidas sumažinti pasitikėjimą socialinio draudimo sistema, nes nurodytoms problemoms spręsti reikia imtis kompleksinių priemonių“, – teigia SADM.

Priešingai, sudarytų prielaidas sumažinti pasitikėjimą socialinio draudimo sistema, nes nurodytoms problemoms spręsti reikia imtis kompleksinių priemonių.

Ministerija taip pat nurodo, kad šiam įstatymui įgyvendinti prireiktų 180 mln. eurų, o tokių finansinių galimybių nėra.

„Atsižvelgiantį dėl COVID-19 pandemijos išaugusį neapibrėžtumą, pagal atnaujintą šalies ekonominės raidos scenarijų 2021 metais numatomas mažesnes pajamas, didesnį valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, (...) 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta skirti papildomų lėšų įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo nuostatoms įgyvendinti. Darytina išvada, kad prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų, susijusių su įstatymo projektu siūlomų teisinio reguliavimo priemonių įgyvendinimu, galimybių nebus“, – nurodo SADM.

SADM duomenimis, Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 160 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, beveik 98 tūkst. valstybinių pensijų gavėjų, apie 30 tūkst. našlaičių pensijų gavėjų. Praėjusių metų lapkričio mėnesio pensijoms išmokėta 288,8 mln. eurų.

ELTA primena, kad ankstesnis Seimas po pateikimo pritarė siūlymui dėl 13-osios pensijos.

Tuometiniai valdantieji teigė, kad 13-oji pensija padėtų skatinti vartojimą, tačiau siūlymą kritikavo ekonomistai ir tuometinė opozicija.

„Pensininkai visą gyvenimą sunkiai dirbo ir nusipelno orios senatvės, kuri nepriklauso nuo politikų nuotaikų ir rinkiminių ciklų. Jei žmogus dirbo, mokėjo mokesčius, jam priklauso ori pensija. Ir ne tokia pensija, kurią Valius Ąžuolas (buvęs BFK pirmininkas – ELTA) vieną rytą sugalvojo, kad reikia mokėti papildomai ir sumoka žmogui papildomai.

Aš manau, kad turi būti 12 pensijų, kurios turi augti, ir ateinančiais metais augs 9 proc., kiek numato įstatymai, ir tikiuosi, kad augs ir toliau. Ir nereikės čia jokių 13 ar 15 pensijų, o užteks 12 pensijų, kurios nepriklausys nuo politikų geros nuotaikos“, – LRT radijui teigė M. Majauskas.

Pensininkai visą gyvenimą sunkiai dirbo ir nusipelno orios senatvės, kuri nepriklauso nuo politikų nuotaikų ir rinkiminių ciklų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) iš esmės pritaria buvusių Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignevo Jedinskio siūlymui mokėti 200 eurų dydžio 13-ąją pensiją, tačiau siūlo projektą tobulinti.

SADM parengtoje išvadoje siūloma reguliavimą nustatyti ne Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatyme, o naujame įstatyme, nes skiriasi tikslai.

„Vienkartinė išmoka buvo skirta sušvelninti neigiamas COVID–19 pasekmes, o kasmetinė 13-oji pensija – mažinti socialinę atskirtį. Taip pat galėtų būti pažeisti teisėti lūkesčiai į vienkartinę išmoką tų asmenų, kurie pensiją ar šalpos išmoką pradėjo gauti 2020 metų rugsėjo ar vėlesnį mėnesį“, – teigia ministerija.

SADM taip pat siūlo nustatyti diferencijavimo pagal gaunamų pajamų dydį mechanizmą ir numatyti, kada ji nebūtų skiriama – apie 90 tūkst. asmenų, pasak ministerijos, kartu su socialinio draudimo pensijomis iš valstybės biudžeto gauna papildomas pensinio pobūdžio išmokas – valstybines pensijas, rentas, be to, asmenys gali dirbti ir turėti su darbu susijusių pajamų.

ELTA primena, kad ankstesnis Seimas po pateikimo pritarė siūlymui dėl 13-osios pensijos.

Tuometiniai valdantieji teigė, kad 13-oji pensija padėtų skatinti vartojimą, tačiau siūlymą kritikavo ekonomistai ir tuometinė opozicija.

Skeptiškai vertina pelno mokesčio lengvatas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas skeptiškai vertina Prezidentūros siūlymus svarstyti papildomas pelno mokesčio lengvatas, kadangi, anot jo, jos labiausiai orientuotos į stambias, didžiausio kapitalo įmones.

„Pelno mokestis neaktualus mažoms įmonėms, nes joms galioja sumažintas tarifas. Neaktualus jaunoms įmonėms, nes pirmi keleri metai paprastai būna nepelningi. Neaktualus ir naujos ekonomikos įmonėms, nes jų verslo modelis paremtas ne pelningumu, o augimu. Pelno mokesčio lengvatos yra aktualios stambiam verslui, vykdančiam veiklą brandžiuose, dažniausiai ribotos konkurencijos sektoriuose“, – LRT radijui teigė jis.

M. Majauskas pažymėjo, kad vienas iš sektorių, kuriam pagal kriterijus galėtų būti taikomos naujos mokesčių lengvatos, yra bankai.

„Bankai yra pats geriausias pavyzdys. Jei analizuotume didžiausius pelno mokesčio mokėtojus bankų įmokos šiuo metu sudaro 40 proc. Ką tik padidinome bankams mokesčius, ir dabar teiktume pasiūlymą sumažinti stambiam kapitalui, didžiausiems Skandinaviškiems bankas (mokesčius – ELTA). Manau, liktume nesuprasti visuomenės“, – tikino jis.

Vertindamas konkurencinę verslo aplinką šalies regionuose, M. Majauskas teigė, kad čia būtų tikslinga didinti dividendus ir mažinti pelno mokestį.

„Puikiai suprantu regioninį kontekstą, konkurencinę aplinką, kai iš esmės reikėtų pelno mokestį mažinti, o dividendus didinti, taip skatinant įmones investuoti uždirbtus pinigus ir mokėti mokesčius tik tada, kai išsimoka akcininkams. Taip veiktų idealiu atveju“, – teigė M. Majauskas.

„Bet Lietuvoje didieji bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių su Švedija. Todėl būčiau itin atsargus su bet kokiomis pelno mokesčio lengvatomis“, – pridūrė jis.

BFK pirmininkas taip pat pridūrė, kad mokestinės lengvatos gali turėti neigiama fiskalinę įtaką valstybės biudžetui trumpuoju laikotarpiu.

„Tokia lengvata trumpuoju laikotarpiu turėtų neigiamą fiskalinę įtaką valstybės biudžetui (...). Sunku būtų ramiai diskutuoti apie tokius biudžeto praradimus, kai ateinančių metų biudžete nėra numatyto finansavimo net esminiams valstybės įsipareigojimams. Tokiame kontekste kalbėti apie pelno mokesčio lengvatas stambiam kapitalui man atrodo būtų netinkama“, – pabrėžė M. Majauskas.

Tuo tarpu prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sakė, kad Prezidentūroje pirmadienį vykusios diskusijos apie mokesčių sistemą metu prezidentas iškėlė mokestinės lengvatos sparčiai atlyginimus keliančioms įmonėms idėją, kadangi įžvelgia investavimo į darbuotojus svarbą.

„Prezidentas aptarė idėją, kad galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau negu likusios įmonės (...). Šiuo metu turime pelno mokesčio lengvatą įmonėms, kurios investuoja į įrengimus. Tačiau, prezidento nuomone, lygiai taip pat svarbu investuoti į darbuotojus“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.

Pelno mokesčio lengvatos įmonėms, sparčiau keliančioms darbuotojų atlyginimus, taip pat padėtų surinkti daugiau pinigų ir į valstybės biudžetą, teigė S. Krėpšta.

„Tokia pelno mokesčio lengvata, mūsų galva, turėtų tikrai dideles paskatas didinti atlyginimus ir mažinti minėtąjį struktūrinį atotrūkį. Tai taip pat būtų naudinga valstybei, nes būtų surenkamas papildomas gyventojų pajamų mokestis. Tad būtų abipusė nauda“, – tikino jis.

„Siūloma nesvarstyti šiandien“, – posėdyje sakė kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis. 

Išvadą Seimui turinčiam pateikti ministrų kabinetui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlė iš esmės pritarti buvusių Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignevo Jedinskio siūlymui mokėti 13-tą pensiją, tačiau ją diferencijuoti pagal pajamas, nes apie 90 tūkst. žmonių gauna papildomas išmokas – valstybines pensijas, rentas (vidutiniškai nuo 63 iki 1306 eurų).

Ministerija taip pat siūlė kitokių pataisymų, pavyzdžiui, pensiją numatyti naujame, ne gegužę priimtame Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatyme, ir jį svarstyti kartu su 2022 metų valstybės biudžetu, nes tam reikės apie 180 mln. eurų.

Kadenciją baigiantis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra sakęs, kad sprendimą dėl tryliktos pensijos įteisinimo turėtų priimti naujas Seimas.

Laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau perspėjo, kad 13-ai pensijai kitąmet reikėtų iki 200 mln. eurų, o valstybė dabartinėje situacijoje turi vengti papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.

Tuometinė opozicija tryliktos pensijos idėją vadino rinkiminių triuku. Prezidentas Gitanas Nausėda tryliktąją pensiją vadino netvariu sprendimu.

Seimas spalį pradėjo svarstyti, ar įteisinti tryliktą pensiją ir ketino svarstyti pataisas lapkričio 10-ąją, tačiau buvo paprašyta Vyriausybės išvados. 

SADM parengtoje išvadoje, kurią Vyriausybė turėtų svarstyti kitą savaitę, siūloma reguliavimą nustatyti ne Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatyme, o naujame įstatyme, nes skiriasi tikslai.

„Vienkartinė išmoka buvo skirta sušvelninti neigiamas COVID–19 pasekmes, o kasmetinė tryliktoji pensija – mažinti socialinę atskirtį. Taip pat galėtų būti pažeisti teisėti lūkesčiai į vienkartinę išmoką tų asmenų, kurie pensiją ar šalpos išmoką pradėjo gauti 2020 metų rugsėjo ar vėlesnį mėnesį“, – teigia ministerija.

SADM taip pat siūlo nustatyti diferencijavimo pagal gaunamų pajamų dydį mechanizmą ir numatyti, kada ji nebūtų skiriama – apie 90 tūkst. asmenų, pasak ministerijos, kartu su socialinio draudimo pensijomis iš valstybės biudžeto gauna papildomas pensinio pobūdžio išmokas – valstybines pensijas, rentas, be to, asmenys gali dirbti ir turėti su darbu susijusių pajamų.

Pasak ministerijos, tryliktosios pensijos dydį reikėtų susieti su rodikliu ar baziniu dydžiu, kuris yra indeksuojamas (pavyzdžiui, minimalių vartojimo poreikių dydžiu, socialinio draudimo bazine pensija) arba nustatyti atskirą jos indeksavimo mechanizmą.

Ministerijos teigimu, būtų tikslinga nustatyti sąlygas ar aplinkybes, kurioms esant tryliktoji pensija nebūtų mokama.

„Valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir nevertinant jokių makroekonominių rodiklių, mokant tryliktąją pensiją, kiltų pavojus viešųjų finansų tvarumui ir fiskalinei drausmei“, – teigia ministerija.

Taip pat siūloma keisti šios išmokos pavadinimą į socialinio draudimo pensijos ar šalpos išmokos priedą. Ministerijos teigimu, tryliktosios pensijos pavadinimas „sukelia lūkestį gauti tokio pat dydžio pensiją, kokia buvo mokama kiekvieną mėnesį.”

„Be to, teisę gauti tryliktąją pensiją įgytų ne tik pensijų, bet ir šalpos kompensacijų, taip pat kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai“, – teigia ministerija.

SADM siūlo įstatymo projektą svarstyti kartu su 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, nes papildomų lėšų poreikis sudarytų apie 180 mln. eurų.

ELTA primena, kad ankstesnis Seimas po pateikimo pritarė siūlymui dėl 13-osios pensijos.

Tuometiniai valdantieji teigė, kad tryliktoji pensija padėtų skatinti vartojimą, tačiau siūlymą kritikavo ekonomistai ir tuometinė opozicija.

„Prezidento nuomone, kitų metų biudžetas turėtų išpildyti keletą svarbių prioritetų. Pirmas – pajamų nelygybės ir socialinės atskirties mažinimas. Iki skausmo žinome, kad tai ilgametės problemos mūsų šalyje ir jas reikia spręsti su kiekvienų metų biudžetu. Yra papildomo finansavimo socialinei sričiai, tačiau jis auga šiek tiek lėčiau nei, pavyzdžiui, investicijos į infrastruktūrą. Tai vėlgi yra vietos diskusijai, ar tie prioritetai neturėtų susikeisti vietomis“, – LRT radijui sakė S. Krėpšta.

Jis taip pat pakartojo, kad Prezidentūra neigiamai vertina 13-osios pensijos idėją.

„Nėra atsakyti iki galo klausimai, kas vyks su pensijomis. Kalbos yra apie 13-ąją pensiją, kas yra netvarus ir labai brangiai kainuojantis sprendimas. Prezidentas pasisako už dvylikos gerų pensijų turėjimą. Prezidentas jau pernai pasiūlęs sprendimą, kad pensijos turėtų būti indeksuojamos sparčiau nei atlyginimai, kol nepasieksime ribos, kai galėsime sakyti, kad pensijos atitinka mūsų pragyvenimo lygį – 50 proc., palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Šiuo metu tesiekiame 42 proc. Tikrai yra vietos kur pasitempti“, – teigė S. Krėpšta.

Vyriausybė Seimui antradienį pateikė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,384 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų.

Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Įstatymo projekte kitąmet numatytas ne blogesnis negu -5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Planuojama, kad apskaičiuotas pensijų indeksavimo koeficientas kitąmet bus 1,0717. Nuo kitų metų pensijos vidutiniškai didės 7,17 proc.

Prognozuojama, kad 2021 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 428,9 euro – 30 eurų, arba 7,5 proc., didesnė nei šiemet.

„Tai daugiau finansų ministro klausimas, bet tikėtina, kad tai būtų valstybės biudžeto lėšos. Nebent Seime esantis siūlymas būtų visiškai performuluotas ir būtų remiamasi į pensijos, kurią žmogus gauna, dydį ir su tuo siejama. Tada būtų galima remtis ir į „Sodros“ biudžetą, bet kiek žinau, kol kas tai nėra svarstoma“, – žurnalistams trečiadienį sakė Linas Kukuraitis.

„Tikėtina, kad bus atsakymas į tą klausimą (dėl 13 pensijos finansavimo šaltinių – BNS), jei bus sprendimas, ar pritarti 13-ajai pensijai Seime po Vyriausybės išvados“, – pridūrė jis.

L. Kukuraitis, kuris 13-osios pensijos idėją anksčiau vertino nevienareikšmiškai ir net neatmetė galimybės, kad tai yra „rinkiminis siūlymas“, dabar tvirtino, kad ji galėtų būti mokama.

„Jei norime sisteminio sprendimo (...), jis turėtų prarasti vienkartinės išmokos elementus ir tapti pensijos sistemos elementu. (....) Jeigu yra nustatomas konkretus dydis, jis kasmet, augant pensijoms ir kainoms, pradeda mažėti, tai šiuo atveju daugkartinės arba 13 pensijos elemente turėtų atsirasti ir indeksavimo elementas“, – tvirtino ministras.

Įstatymo dėl 13-osios pensijos pataisas inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, kuri daugiamandatėje apygardoje neperžengė 5 proc. ribos ir į Seimą nepateko.

Siūlymą netvariu vadino prezidentas Gitanas Nausėda, tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka tvirtino, kad siekiant suvaldyti skolos augimą, šalis turėtų vengti papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimo.

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pabrėžė, kad dėl 13-osios pensijos sprendimą priims Vyriausybė, o šios idėjos nėra atsisakoma.

Skaičiuojama, kad 13-ajai pensijai kitąmet reikės apie 120-180 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių.

„13-a pensija, tikrai tas pasiūlymas bus, ir tikimės, kad Seime užteks balsų jį priimti. Suprantu, kad ministro Kukuraičio pareiškimai neturi nieko bendro su teiginiu, kad jis prieš. Jis pasakė tik, kad jei Seimas tą sprendimą priims ir jis turės galią vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ateityje, tai tokiu atveju jis tą įstatymą įgyvendins. Premjero žodžiai, kad tas įstatymas bus vykdomas, yra tiesa“, – žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Visgi jis nebuvo tikras, ar įstatymui priimti užteks balsų Seime.

„Ar mums užteks balsų priimti Seime šitą įstatymą, dabar negaliu atsakyti. Ar jis nebus panaikintas, net jei bus priimtas, irgi negaliu pasakyti, tai tautos valia“, – pripažino jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad jei vadinamoji 13-oji pensija galėtų atsirasti, siūlymas dėl jos turėtų būti sukonstruotas „daug išmintingiau“ nei dabar pateikta Seime. Pasak jo, jeigu norima lygiavertės pensijos visiems, reikėtų mąstyti apie valstybės biudžetą.

Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, kitų metų biudžete neišvysime 13-osios pensijos, tuo metu premjeras Saulius Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis sakė, kad dėl to nuspręs ne finansų ministras, o visa Vyriausybė ir Seimas.

S. Skvernelis taip pat sakė, kad jei Seimas priims įstatymą dėl vadinamosios 13-os pensijos, Vyriausybė numatys tam finansavimo šaltinius.

Taip jis kalbėjo po to, kai šią savaitę išsiskyrė jo ir V. Šapokos viešai reiškiama nuomonė dėl 13-tos senatvės pensijos mokėjimo. Premjeras pabrėžė, kad finansų ir kitų ministrų nuomonės dažnai skiriasi.

„Aš ministru tikrai pasitikiu ir keturis metus kartu dirbant tas pasitikėjimas juo niekada nesusvyravo. Tiesiog ministras, kalbėdamas apie vieną ar kitą sprendimą, pasako savo nuomonę“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

„Jo nuomonė turbūt visuose kabinetuose yra priešinga, negu likusių ministrų, tačiau aš noriu pabrėžti, kad sprendimą (dėl 13-os pensijos – BNS) kolegialiai priima Vyriausybė, ir tai negalutinį, o galutinį priima Seimo nariai“, – kartojo premjeras.

Pasak jo, Vyriausybės išvada Seimui dėl 13-os pensijos bus teigiama, bet taip pat bus vertinama, kaip tai įgyvendinti nesukuriant finansinių problemų valstybei ateityje. Premjero teigimu, vienu finansavimo šaltinių galėtų būti iš šešėlio ištraukti pinigai.

„Turime tam tikrus rezervus nusimatę, taip pat tai yra susiję su Seimo sprendimais, pateiktais Vyriausybės įstatymais. Tai ypatingai susiję su šešėlinės ekonomikos masto mažinimu, tai finansavimo šaltinis būtų“, – sakė S. Skvernelis.

V. Šapoka trečiadienį sakė, kad 13-ai pensijai kitąmet reikėtų iki 200 mln. eurų. Anot jo, valstybė dabartinėje situacijoje turi vengti papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.

Savo ruožtu S. Skvernelis pareiškė, kad ne finansų ministras, o Vyriausybė spręs dėl papildomos  pensijos.

13-os pensijos idėją pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija, ją palaiko ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad toks sprendimas netvarus, ir siūlo  labiau didinti pensijas. Opozicija kaltino pataisų iniciatorius, kad taip jie nori įsiteikti rinkėjams.

Nuo kitų metų pensijos bus indeksuojamos maždaug 7 proc., G. Nausėda siūlo jas indeksuoti 9 procentais.