Vyriausybės darbo pradžią paženklino COVID-19 pandemija, sukėlusi didžiulę grėsmę Lietuvos žmonių sveikatai ir gyvybei, gyventojų socialinei sanglaudai ir šalies ekonomikai. Praėjusią vasarą Lukašenkos režimas prieš Lietuvą pradėjo vykdyti hibridinę ataką – neteisėtą migraciją šalies pasienyje. O Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei pradėjus vykdyti žmogaus teises ir laisvę ginančią užsienio politiką, Kinija ėmėsi ekonominio šantažo prieš Lietuvą. Vis dėlto turime pabrėžti, kad visos šios krizės nublanksta prieš naują, egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei – Rusijos karinę invaziją į Ukrainą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Liepos 6-osios minėjimui skirta politikos klubo diskusija apie Lietuvos valstybės stiprėjimą tarp karo ir maišto, apie Lietuvos valstybingumą diskutavo ministrė pirmininkė I.Šimonytė, istorikas prof. Alfredas Bumblauskas ir Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, diskusiją moderavo Seimo narys Mindaugas Lingė.

Ministrė pirmininkė I.Šimo-nytė diskusijoje pabrėžė stiprios valstybės reikšmę, kad ji yra kaip margaspalvis audinys, suaustas tampriais siūlų ryšiais. Anot ministrės pirmininkės, Lietuvoje buvusių krizių ir karo Ukrainoje įvykiai didino visuomenės atsparumą ir pasiryžimą ginti Lietuvos valstybę. Pasak I.Šimonytės, visuomenės aktyvumas yra labai svarbus, kuris pririša žmogų prie bendruomenės – kuo daugiau tokių žmonių, tuo tas audinys tankėja.

„Nepaisant to, kad visada buvo bandančiųjų šį audinį suplėšyti, siekiant įžiebti konfliktus vakcinacijos ar migrantų temose, vis dėlto Lietuva savo audinį šių krizių kontekste sustiprino. Žiemą kilęs sunkus išbandymas ukrainiečiams, kuriuos mes labai artimai priimame, intuityviai mūsų valstybės audinį labai sutankino. Apie 50 proc. lietuvių pagal apklausas kažką daro dėl Ukrainos. Tokia visuomenės dalis yra neįtikėtinai didelė jėga, kuri suteikia daugiau jėgos Lietuvai. Vyriausybės pagrindinės darbotvarkės dalis buvo skirta tam, kad būtų nuosekliai stiprinami tie institutai, ant kurių ši valstybė laikosi. Ne tik ant griežtos gynybos ir jėgos, ir bet ant kokybiško švietimo, tinkamos socialinės apsaugos, geros sveikatos apsaugos“, – teigė ministrė pirmininkė I.Šimonytė.

Oponentų kritika, kad konservatoriai valstybėje sukelia krizes, anot Seimo vicepirmininkės R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, yra sąmoningai klaidinanti visuomenę. Pasak TS-LKD frakcijos seniūnės, yra visiškai priešingai, nes TS-LKD gauna žmonių pasitikėjimą Lietuvai sudėtingomis aplinkybėmis ir iš to kyla atsakomybė priimti atsakingus sprendimus, kurių ir reikia valstybei. Nepaisant politikų noro skaldyti visuomenę, TS-LKD yra politinė jėga, kuri labai tvirta valstybingumą stiprindama.

„Politikų priedermė – ne vien atstovauti tik tam, ką žmonės sako, ar vykdyti visus žmonių lūkesčius, bet ir labai svarbu turėti dialogą ir bandyti paaiškinti argumentais, pagrįsti savo politinę liniją, kuria einama į priekį ir iš kurios tikiesi savo valstybei suteikti proveržį. Žinoma, pagąsdinti visada yra paprasčiau. Politikai, kurie grindžia savo karjerą gąsdinimais ir bauginimais, – ypač pavojingi, tokie veikėjai nėra linkę paaiškinti žmonėms sudėtingų dalykų, bet yra linkę kurstyti jų baimę, nepasitikėjimą“, – svarstė Seimo vicepirmininkė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Istorikas profesorius A.Bumblauskas politikos klubo diskusijoje teigė, kad Lietuvai labai svarbu remtis graikų filosofija, romėnų teisės ir Europos kultūrine tradicijomis. Pasak profesoriaus, svarbu išmokti Europos istorijos pamokas ir remtis Kovo 11-osios nepriklausomybės idėjomis, kurios Lietuvą vedė iš sovietmečio.

„Mes pragyvenome jau trisdešimt metų, kai netikėjome, kad tiek ilgai gyvensime, nes visąlaik lygiavomės į tai, kad tarpukario Lietuva gyveno dvidešimt metų. Jau dabar praėjo trisdešimt ir gyvename kaip niekada gerai. Smetonos laikais taip negyvenome nei vartojimo, nei idėjų požiūriu. Aš asmeniškai esu susižavėjęs šiandiene Lietuva ir ką ji pasiekė per trisdešimt nepriklausomybės metų. Pirmąsyk nebesinori kartoti, kad Lietuvos amžinas likimas būti periferijoje. Mes kažkodėl pradedame nebejausti atsilikimo nuo kitų, mes pagaliau pradedame jaustis normalia valstybe ir visuomene. Man atrodo, kad mes judame į tą pusę, kur turime normalią vietą Europoje“, – teigė istorikas prof. A. Bumblauskas.

Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD Klaipėdos skyriaus einamosios sąskaitos. Užs. 1823774.

TS-LKD taryba šeštadienį patvirtino galutinį sąrašą po galutinių sąrašo lyderių Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio korekcijų. Jame prie partijos rinkimų programos rengimo prisidėjusiai J. Šiugždinienei skirta devintoji, L. Andrikienei – 15-oji vieta. Po ankstesnio partijos reitingavimo birželį jų pirmajame dvidešimtuke nebuvo.

Tuo metu A. Gedvilienė dėl korekcijų būtų nustumta žemiau, tačiau ji pakelta į 20-ąją vietą.

„Labai norėjau, kad mūsų sąrašas ir mūsų frakcija ateityje būtų kaip įmanoma labiau panaši į mūsų visuomenę. Ir jei mūsų visuomenėje yra pusė vyrų ir pusė moterų, norėjau pasiekti, kad bent jau pirmajame dvidešimtuke būtų tiek daug moterų, kiek pagal taisykles galima padaryti“, – sprendimą paaiškino I. Šimonytė.

Pirmajame penkiasdešimtuke – ir naujos pavardės: prie konservatorių rinkimuose jungiasi publicistė Liudvika Pociūnienė ir Klaipėdos universiteto profesorius, karo istorikas bei Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas Valdas Rakutis, jiems atitinkamai skirtos 29 ir 42-oji pozicijos.

Sąrašo pabaigoje 141-ojoje vietoje rikiuojasi ir G. Landsbergio patarėjas Seime tarptautinių santykių ir ES politikos klausimais Matas Maldeikis.

Aukštesnės vietos suteiktos ir Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkui Gvidui Rutkauskui (30), parlamentarams Andriui Navickui (34), Rasai Petrauskienei (36), Edmundui Pupiniui (43), Justui Džiugeliui (45), rinkimų štabo vadovui Andriui Vyšniauskui (35),  buvusiems parlamentarams Valentinui Stundžiui (38), Sauliui Pečeliūnui (44), Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkei Daliai Asanavičiūtei (48).

I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad visi partijos vienmandatininkai pakelti sąraše tarp 73-115 vietos, keli jų atsidūrė pirmajame septyniasdešimtuke.

Anot jos, atskiro dėmesio susilaukė žmonės, kurie dirbo su TS–LKD rinkimų programa, štabe ir padarė daug, kad „politikų gyvenimas būtų lengvesnis“, taip pat kai kurie partijos senbuviai.

Galutiniame sąrašo dvidešimtuke po I. Šimonytės ir G. Landsbergio eina Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas (3), Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė (4), Paulius Saudargas (5), Arvydas Anušauskas (6), Agnė Bilotaitė (7), Audronius Ažubalis (8), J, Šiugždinienė (9), Jurgis Razma (10), Monika Navickienė (11), Žygimantas Pavilionis (12), Vytautas Juozapaitis (13), Dainius Kreivys (14), L. Andrikienė (15), Mykolas Majauskas (16), Antanas Matulas (17), Gintarė Skaistė (18), Kazys Starkevičius (19) bei A. Gedvilienė (20).

Konservatorių taryba taip pat patvirtino likusius penkis kandidatus vienmandatėse apygardose. Mėguvos apygardoje rinkimuose partijai atstovaus Palangos savivaldybės tarybos narys Mindaugas Skritulskas, Mažeikių – šios savivaldybės vicemerė Lina Rimkienė, Danės – buvęs kariuomenės vadas generolas Arvydas Pocius, Baltijos apygardoje – Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius,

Šalčininkų – Vilniaus vienmandatėje apygardoje keliamas visuomenininkas, mokytojas ir choristas Kristijonas Bartoševičius. 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

„Vienas iš reiškinių, išryškėjusių per pandemiją, buvo valdžios mėgavimasis valdžia. Suprantama, kad kai krizė sprendimų reikia greitai. Bet ilgainiui pradeda matytis, kad žmonės ne savo darbu, priimamais sprendimais ar pagalba žmonėms džiaugiasi. Jie džiaugiasi nekontroliuojama valdžia. O tai jau yra pavojinga“, – TS-LKD tarybos posėdyje Vilniuje šeštadienį sakė G. Landsbergis.

„Noriu, kad tokia tendencija neužsiliktų ir neįsitvirtintu. Nenoriu, kad Lietuvoje būtų daugiau Rusijos ir mažiau Vakarų“, – pridūrė jis.

Politikas tvirtino, kad pandemija „paliko nepatiklumo žmonių širdyse, ar galima priimti politikus į pokalbį“, tačiau žadėjo kalbėtis su žmonėmis apie sprendimus, kurių reikia Lietuvai.

G. Landsbergis taip pat kritikavo valdančiuosius dėl  5 mlrd. eurų vertės ūkio skatinimo ir paramos verslui plano, sakydamas, kad pinigai žmonėms dalijami ne tuomet, kai jų labiausiai reikia, t.y. krizės įkarštyje, o  prieš pat rinkimus.

„Tai ir žodžio laisvės išmėginimas, žiniasklaida per sunkmetį gavo didelių dotacijų iš valstybės. Tikslas kilnus, tik ar netaps tai savicenzūros apynasriu“, – svarstė jis.

Konservatorių lyderis apžvelgė ir Lukiškių aikštės temą, prilygindamas tarp sostinės politikų ir Seimo valdančiųjų kilusį susipriešinimą „kultūriniam karui“. Anot jo, tai į paraštes nustumia kitas svarbias problemas, pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės klausimą.

„Kaip sako klasikai, kultūriniai karai padeda laimėti rinkimus, bet ar padės spręsti realias problemas, tai – tikrasis klausimas. Mažos valstybės, norinčios išgyventi, turi būti stiprios. Mažos ir silpnos trumpai būna valstybės. Stiprybė, kad ir kaip banaliai skambėtų, ateina iš vienybės. Norim išsaugoti laisvę? Turime susitarti. Norime apsiginti nuo Astravo? Turime susitarti. Išgelbėti skęstantį Lietuvos švietimą? Turime tartis. Ieškoti kompromisų ir nustoti kariauti“, – ragino jis.

Partijos tarybos posėdyje politikas šeštadienį sakė, kad prezidiumas paprašė vietos skyrių pirmiausia pateikti savo įžvalgas.

„Mes praeitą savaitę turėjome prezidiumo posėdį ir sutarėm taip, kad didieji miestai reikalauja atidesnio mūsų žvilgsnio. Ten yra įvairesnių pamokų, kurias reikia išmokti – ir gerų, ir ne tokių gerų. Mes kreipėmės į tris sueigas, tuos skyrius prašydami šiek tiek refleksijos, pateikti pamąstymą apie save pačius – kas pavyko, kas nepavyko. Yra tikrai, apie ką pagalvot – kuo pasidžiaugt ir dėl ko nerimaut“, – sakė G. Landsbergis.

Kovą vykusiuose savivaldos rinkimuose konservatoriai gavo 11 merų mandatų – Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kupiškio, Molėtų, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo ir Šakių rajonuose bei Palangos mieste.

„Jūs esat įkvėpimas. Jūs esat žvilgsnis mums į ateitį. Jūs esat mums pamoka – įkvepianti pamoka ir tai yra startas dar didesnei pergalei“, – išrinktus merus sveikino G. Landsbergis.

Tuo metu buvęs partijos pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad savivaldos rinkimuose sudėtinga konkuruoti su merais, kurie perrenkami metų metus dėl „nesubalansuotos sistemos“.

„Dar po dešimties metu rinkėjai neis į rinkimus, nes pamatys, kam gi dalyvauti rinkimuose, jeigu vis tiek laimi tas pats meras“, – partijos tarybos posėdyje teigė V. Kubilius.

Taip pat A. Kubilius negailėjo kritikos partijai dėl vertybinių dalykų.

„Man atrodo, mes kartais nepajuntame, ir ypač galvojant apie artėjančius prezidentinius ir Seimo rinkimus, mes nesugebam apčiuopti, kas žmonėms iš tikrųjų yra svarbu. Mes kartais nueiname į labai materialinius dalykus“, – partijos tarybos posėdyje teigė A. Kubilius.

„Mes turime atrasti tą lietuvišką svajonę ir ją atnešti į kiekvieno žmogaus namus“, – pridūrė jis.

Jis teigia, kad išsiskyrė rinkimai Kaune, kur, pagal A. Kubilių, triuškinančią pergalę mero ir tarybos rinkimuose Visvaldui Matijošaičiui lėmė pakilusi kauniečių savivertė.

„Kauniečiai pajuto, kad jie nebėra kažkokia benzino kolonėlė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Ta prasme, savivertės jausmas buvo turbūt pagrindinė jėga, kodėl Kaunas rinkosi taip balsuot. Jeigu A. Kupčinsko laikais realiais darbais buvo padaryta daugiau negu dabar, bet tas savivertės jausmas (...) man atrodo, mes to kartais nepajuntam ir neįvertinam“, – sakė A. Kubilius.

Iš viso konservatoriai kovą vykusiuose savivaldos rinkimuose gavo 274 mandatus. Gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose konservatoriai kelia Seimo narės Ingridos Šimonytės kandidatūrą.

Savaitgalio balsavimai nulems, kurį iš dviejų varžovų – Seimo narę buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę ar buvusį diplomatą Vygaudą Ušacką – partija pasirinks kelti kandidatu į šalies vadovo postą kitų metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

TS-LKD sekretoriato duomenimis, pirminiuose rinkimuose šeštadienį balsavo 25 proc. (3816) konservatorių ir beveik 35 proc. (6326) balsavimui besiregistravusių partijai nepriklausančių gyventojų. Aktyviausiai balsuota Trakuose, Kelmėje, Biržuose, Skuode, Panevėžy.

Pirminių partijos rinkimų balsavimas šalies miestuose vyks ir antrąją dieną – sekmadienį. Jame dalyvauti registravosi daugiau nei 19 tūkst. nepartinių žmonių, po besiregistravusių patikros teisę balsuoti turės 18 tūkst. 259.

Kandidatą į prezidentus renka ir daugiau nei 14 tūkst. konservatorių partijos narių, jiems atskiros registracijos nereikėjo.

Partijos pirminių rinkimų rezultatus vėliau tvirtins TS-LKD taryba.

Savaitgalį vykstančiame balsavime partijos nariai taip pat reitinguoja kandidatų savivaldos tarybų rinkimuose sąrašus, taip pat – kandidatų į Europos parlamentą sąrašus. Panevėžyje tuo pačiu vyksta partijos kandidato į merus atranka, kurioje gali balsuoti ir nepartiniai asmenys.

Antra pagal populiarumą išlieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), smarkiausiai per mėnesį ūgtelėjo pasitikėjimas Darbo partija, rodo ketvirtadienį skelbiama naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, atlikta portalo delfi.lt užsakymu.

Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, už TS–LKD balsuotų 17,8 proc., už LVŽS – 16,2 procento. Atitinkamai balandį už šias partijas būtų balsavę 17,3 ir 15,2 proc. respondentų.

Trečiojoje vietoje liktų „Tvarka ir teisingumas“ – už ją balsuotų 7,7 proc. rinkėjų (balandį– 7,4 proc.), Lietuvos socialdemokratų partija sulauktų 5,4 proc. rinkėjų palaikymo (balandį – 5,2 proc.). Lietuvos socialdemokratų darbo partijos reitingas siekė 4,9 proc. (4,6 proc. balandį).

Daugiau nei tyrimo paklaida šoktelėjo pasitikėjimas Darbo partija, už ją gegužę būtų balsavę 4,9 proc. apklaustųjų, balandį už ją būtų balsavę 1,7 proc. rinkėjų.

Liberalų sąjūdžio reitingas per mėnesį krito stipriausiai – už juos naujausiais duomenimis balsuotų 3,8 proc. rinkėjų (balandį – 7 proc.).

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) gegužę būtų sulaukusi 3,9 proc. rinkėjų palaikymo (balandį – 4,5 proc.).

Gegužę 16,9 proc. respondentų nurodė, kad nebalsuotų, dar 11,3 proc. nežinojo, už ką atiduotų balsą.

Kad patektų į Seimą, partijos turi įveikti 5 proc. rinkimų barjerą.

Apklausa vyko gegužės 22-29 dienomis, tyrimų rezultatų paklaida – 3,1 procento.

Nors politologai mano, kad eiliniam rinkėjui ne tiek svarbu, kas valdo – kairė ar dešinė – jam daug labiau rūpi, kas sprendžia jų problemas.

Eurokomisarui, Socialdemokratų garbės pirmininkui Vyteniui Andriukaičiui kur kas labiau skauda ne dėl imamo kraujo minint AIDS dieną, bet dėl gimtosios partijos. Po rinkimų ji ištikta dar neregėto nokauto. O jos lyderiai, nusprendę toliau išlikti valdžioje, partiją, panašu, toliau skandina. V. Andriukaitis socialdemokratams prognozuoja mirtį, jei išliks dabartinė jos politinė kryptis.

„Kairesnio profilio būtinybė yra tokia ryški, kad jeigu to nematysime, vadinasi, po keturių metų nebeatsigausime“, – sakė V. Andriukaitis.

Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Algirdas Sysas taip pat sako, kad valdant jų partijai, nepaisant keliskart didintos minimalios algos, tarp 20 procentų neturtingiausių ir 20 procentų turtingiausių atskirtis tik didėjo – nuo šešių iki devynių kartų. Valdžia nepraleido progų viešoms kalboms apie sparčiai augančią ekonomiką ar net atlyginimus, tačiau 80 procentų gyventojų verčiasi nuo algos iki algos. A. Sysas teigia, kad prieš rinkimus žmonėms duoti pažadai pamiršti, valdžiai susidūrus su valstybės lygmens problemomis.

„Mes turim paprasčiausia atsisukti ir grįžti prie to lozungo, su kuriuo mes pradėjom, – svarbiausia žmogus“, – problemos šaknis įvardijo A. Sysas.

Kitas socialdemokratų vicepirmininkas Gediminas Kirkilas sako jaučiąs, kas lems sėkmę rinkimuose į partijos pirmininkus: „Aš esu tikras, kad laimės būtent tas kandidatas, kuris pasirodys labiau kairių pažiūrų.“

O štai partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, panašu, partijos vizijos neturi. Jis net neranda laiko atsakyti į tokį klausimą.

Politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad socialdemokratus yra ištikusi didelė krizė, tačiau tą įrodo ne tik rinkimų rezultatai, bet ir atsisakymas vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kandidatų į ministrus paieškos. Kapstytis iš duobės nepadėjo ir koalicija su valstiečiais žaliaisiais.

„Yra vis tiek tam tikri prioritetai ir, jeigu kalbant apie socialdemokratus, tai labai paprastai galima sakyti, jeigu tu esi valdžioje ir nuolatos nori į tą valdžią grįžti, tai gal tavo tapatybė ir yra tiesiog valdžios partija. Dėl to, noriu paakcentuoti, kad socialdemokratų į valdžią niekas varu nevarė, po šitų rinkimų, jie patys sugalvojo eiti į koaliciją“, – mintis išsakė politologas M. Jastramskis.

Po nepalankaus antrojo rinkimų turo vienmandatėse apygardose vidaus ginčai bei raginimai išsigryninti tapatybę pasigirsta ir iš Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos stovyklos. Partijos pirmininko rinkimai, numatyti vasarį. Krikdemų sparno atstovas Paulius Saudargas teigia, kad iš partijos narių pasiūlytų kandidatų bus galima spręsti, kokių vertybių išgryninimo siekiama.

„Partija turėtų labai tvirtai ir labai aiškiai įsivardinti tas vertybes, ant kurių ji stovi. Mes esam dvi,  tiek Tėvynės sąjunga, tiek Krikščionys demokratai, – visų pirma iš sąjūdžio gimusios jėgos. O jų pagrindas – valstybingumas, tautiškumas, aišku, ir tikėjimas – tai krikščionybė“, a – sakė P. Saudargas.

Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis taip pat teigia, kad atėjo laikas paklausti bendražygių, kokia kryptimi turėtų eiti partija. O jo partijos vizija platesnė – centro dešinės.

„Centro dešinės apibūdinimas tiktų labiausiai. Aš manau, kad mes einam teisinga linkme, subūrėm, sukvietėm ir naujų jaunų žmonių, atsinaujinom, atsivėrėm, pradėjom, galbūt, kalbėti kitaip, bet būtent aš pabrėžiu – pradėjom. Partijai, kuri gyvuoja 26-erius metus, pasirodyti kitaip užtrunka, bet mes galim būti atviresni, ir socialiai jautresni“, – sakė G. Landsbergis. 

Partijos narys Žygimantas Pavilionis sako, kad partijos tapatybė transformuojasi ir dėl kartų kaitos, todėl dabar, nelaimėjus rinkimų, svarbu nenusivilti ir nesustoti, sujungti tradicinį elektoratą su jaunimu ir pavyks laimėti Lietuvą.

„Na, nepavyko mums tos pergalės įtvirtint antram rinkimų ture. Ruošiamės trečiam etapui. Ar tai bus rinkimai, ar dar koks nors lūžis – pažiūrėsim. Čia jau mūsų, taip sakant, kūrybos reikalas“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Politologas M. Jastramskis sako, kad konservatoriai, skirtingai nei socialdemokratai, dėl tapatybės paieškų turėtų išgyventi mažiau, bet jiems reikia prisiminti žmogų.

„Tapatybę jie turi labai stiprią ir galbūt reikėtų tą tapatybę šiek tiek pakoreguoti, einant arčiau link vidutinio Lietuvos žmogaus“, – įsitikinęs politologas.

Kita vertus, pasak politikos mokslininko, tyrimai rodo, kad tik politinis elitas skiria kairės ir dešinės partijas ir ieško jų vertybių, o eiliniai rinkėjai apskritai nežino, ar jie kairieji, ar dešinieji, ir jiems tai nėra svarbu.

„Žmonėms svarbiausia yra Lietuvos problemos, ir šitose problemose nėra susiskirstymo, tiesiog jas reikia spręsti. Ir kuri partija žmonių akyse būdama valdžioje bus suvokta kaip gebanti tai daryti, tai ta ilgesnėj perspektyvoj ir turės daugiau šansų turėt geras pozicijas“, – bėdų kamuojamoms partijoms mintį pametėjo politologas M. Jastramskis.

Konservatorių Vyriausybės premjeras Andrius Kubilius Konstitucinį Teismą (KT), jo Vyriausybės sprendimus pripažinusį antikonstituciniais, pavadino nejaučiančiu ribų tarp teisės ir politikos. Konstitucinės teisės specialistas sako, kad Konstitucinis Teismas negali būti lankstus, nes pagrindinio šalies įstatymo privalu laikytis visiems. Politologai primena, kad visus konservatorių vyriausybės sprendimus, antikonstitucinius taip pat, laimino prezidentė.

Tuo metu socialdemokratai, kurių Vyriausybei konservatorių sprendimai kainuos šimtus milijonų, tikina, kad tai dar ne viskas, nes laukiama Konstitucinio Teismo išvados dėl kitų įstatymų, priimtų per naktinę mokesčių reformą. Neaišku tik, iš kur palankaus sau sprendimo besitikintys socialdemokratai paims jau ne milijonus, bet, atrodo, milijardus, praneša LRT televizijos laida „Savaitė“.

Konstituciniam Teismui, šiemet mininčiam veiklos 20-metį, netikėti politikų priekaištai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius pareiškė, kad kelis šimtus kartų pripažinęs Seimo priimtus įstatymus, Prezidento ir Vyriausybės aktus kaip prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui, Konstitucinis Teismas kartais nejaučia ribų tarp teisės ir politikos. Krizinės Vyriausybės vadovas abejoja, ar panaikinęs kone keliasdešimt per sunkmetį priimtų Seimo sprendimų, Konstitucinis Teismas elgėsi atsakingai.

„Mano manymu, kartais KT turėtų jausti ribą, kur yra konstitucinės teisės dalykas ir kur yra vykdomosios politikos dalykas. Nes kartais susidaro vaizdas, kad KT, ypač kai nagrinėja ekonominius ir socialinius klausimus, labai dažnai savo svarstymuose prieina prie tos ribos, kur pereinama į grynai ideologinę politiką, nes, pavyzdžiui, paskutinį sprendimą dėl atlyginimų galima traktuoti taip, kad KT įrodė, jog krizės laikotarpiu valstybės tarnybos tarnautojams mūsų taikyti progresiniai mokesčiai yra neteisingi. Kitaip sakant, progresyvumas neatitinka Konstitucijos“, – sako opozicijos lyderis, buvęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Kai kurie ekspertai stebisi tokiais konservatorių lyderio pareiškimais ir pabrėžia, kad interpretacijos Konstitucijos sąskaita negalimos – priešingu atveju pats Konstitucinis Teismas pažeistų Konstituciją.

„KT vadovaujasi Konstitucija, ir tik jis aiškina, kas nustatyta joje, ką reiškia viena ar kita nuostata. Tai KT visais atvejais pasveria visus argumentus – taip pat ir socialinius, ir ekonominius. Bet jis privalo ginti Konstitucijoje nustatytas vertybes. Jei KT žiūrėtų lanksčiai, tai jis negalėtų konstatuoti, kad pensininkų pensijos turi būti kompensuotos, jis negalėtų pasakyti, kad policininkams už viršvalandžius būtina mokėti, jis negalėtų apginti verslininkų, kad neproporcingos baudos žlugdo verslą. KT įvertina visas aplinkybes“, – tvirtina M. Romerio universiteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.

„Nesvarbu, kokios aktualijos iškilusios šiandien Vyriausybėje ar valdantiesiems, įstatymas yra viršesnis ir jo reikia laikytis. Jei vadovausimės logika, kad aktualijos verčia daryti kitaip, tai sukelsime šalyje visišką chaosą. Todėl konservatorių lyderio kalbėjimas ir pasiteisinimas tokiais žodžiais yra visiškai pavojingas – ir jam ir valstybei“, – įsitikinęs politologas Lauras Bielinis.

Dažnai Konstituciniam Teismui politikų sprendimus skundžiantis parlamentaras Vytenis Andriukaitis pastebi, kad A. Kubiliaus krizės įveikimo planas problemas tik perkėlė į ateitį. Ir skaičiuoja, kad neteisėtai apkarpytos teisėjų, valstybės tarnautojų algos, sumažintos pensijos jau dabar valstybės biudžetui atsieis mažiausiai kelis šimtus milijonų litų. V. Andriukaitis perspėja, kad ši suma gali išaugti iki kelių milijardų. Konstitucinis Teismas netrukus turėtų atsakyti, ar kiti per naktinę reformą priimti įstatymai neprieštarauja Konstitucijai.

„Suprasčiau, kai nėra aišku, ar atitiks, ar ne, kai yra tik ginčas dėl konstitucingumo ir, tarkim, vėliau priėmus įstatymą, Teismas pasisako, kad įstatymo leidėjas pažeidė Konstituciją. Tai čia normalu. Bet turime du atvejus – dėl studijų ir švietimo bei pensijų ir atlyginimų, kai Teismas pakartotinai išaiškino, ir jie [išaiškinimai] buvo žinomi visiems. O visi pradedantys eiti pareigas prisiekia laikytis Konstitucijos. Vadinasi, prisiekė būti atsakingais. Vadinasi, konstitucinės atsakomybės problema susaistyta su pareigomis. Tai sakyti, kad Teismas galėjo vienaip ar kitaip atsižvelgti, neleistina. Reiktų atlikti konstitucinį tyrimą, pavyzdžiui, ar A. Kubiliaus Vyriausybė nenusipelnė apkaltos. Toks teorinis klausimas gali egzistuoti. Bet praktikoje tai sudėtinga procedūra“, – teigia Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys V. Andriukaitis.

Politologai primena, kad antikonstitucinius įstatymus, nors įspėta, pasirašė ir prezidentė.

„Jei jie žinojo, kad taip bus nusižengta KT, kad nesilaikoma įstatymų, bet vis tiek darė, nes manė, kad taip jiems geriau, tai tam yra aiškus žodis – politinio voliuntarizmas apraiška. Prezidentės elgsena man daugeliu atvejų atrodo keista. Bet šiuo atveju turime suprasti, kad ji konservatoriuose ir jų daugumoje matė gana stiprią politinę atramą sau. Ir, matyt, pro pirštus žiūrėjo į tam tikras klaidas ar nesutapimus įstatymų, ir todėl pasirašinėjo lengva ranka“, – sako politologas L. Bielinis.

Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, Europos Parlamento tribūnoje prezidentė nepraleido progos pasigirti, kad vadovauja šaliai, sugebančiai priimti sunkius sprendimus, nedrįso prisipažinti, kad pavyzdiniu vadinamas krizės įveikimo planas vis dėlto pakerta pagrindinius šalies pamatus – Konstituciją.

Antradienį, pirmąją Seimo rudens sesijos dieną, opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) planuoja surinkti parlamentarų parašus dėl pirmojo Seimo vicepirmininko "darbiečio" Vytauto Gapšio atstatydinimo.

"Rytoj planuojame įteikti surinktus parašus dėl nepasitikėjimo V.Gapšiu", - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė TS-LKD pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Anot jo, dokumentas, kuriuo inicijuojamas nepasitikėjimas pirmuoju parlamento vicepirmininku, jau parengtas. V.Gapšio atstatydinimas motyvuojamas Vilniaus apygardos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu.

Darbo partijos (leiboristų) vadovas V.Gapšys Darbo partijos "juodosios" buhalterijos byloje pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Vilniaus apygardos teismas jam skyrė 35 tūkst. 750 litų baudą.

Pagal Seimo statutą, pasiūlymą atleisti Seimo pareigūną turi teisę ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 29 parlamentarai.

Nepasitikėjimą pirmuoju parlamento vicepirmininku inicijuojama opozicinės TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio frakcijos. Jie bendrai parlamente turi 43 atstovus. Kad Seimo pareigūnas būtų atstatydintas, per slaptą balsavimą už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė (71) Seimo narių.

Pasak konservatoriaus, balsavimas dėl V.Gapšio taps egzaminu didžiausiai valdančiosios koalicijos frakcijai - socialdemokratams.

"Premjeras A.Butkevičius (socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius - BNS) ne vieną kartą yra sakęs, kad tai yra Darbo partijos problema, ir Darbo partija čia turėtų pati spręsti, kas turi tas pareigas eiti. Aš noriu kategoriškai pasakyti, kad tai yra socialdemokratų problema ir socialdemokratų atsakomybė. Jie pasirinko tokią koaliciją, jie pasirinko tokius partnerius, jie balsavo už tai, kad vienas ar kitas asmuo eitų aukštas pareigas valstybėje, žinodami, kad bylos tyrimas teisme eina į pabaigą. Jie tą problemą ir sukūrė savo tokiu, sakyčiau, labai jau neatsakingu požiūriu į politinės kultūros standartus, į tam tikrą minimumą vertybių politikoje ir visoje valstybėje", - kalbėjo A.Kubilius.

Jo įsitikinimu, atstatydinus V.Gapšį iš pareigų, Darbo partija iš valdančiosios koalicijos nepasitrauktų.

"Esu įsitikinęs, kad socialdemokratai, elgdamiesi ryžtingai, šiuo atveju nieko neprarastų, nes Darbo partija tikrai yra ne tokia partija, kuri praradusi Seimo pirmininko pavaduotojo postą nutartų palikti koaliciją", - tvirtino TS-LKD vadovas.

Be to, A.Kubilius pirmadienį užsiminė ir apie galimybę surengti nepasitikėjimą parlamento pirmininku "darbiečiu" Vydu Gedvilu.

"Jeigu V.Gapšys, būdamas formaliuoju Darbo partijos lyderiu, tęs kalbas, kad jis ruošiasi užimti Seimo pirmininko kėdę, neišvengiamai teks siūlyti V.Gedvilui pasitikrinti Seimo daugumos pasitikėjimą", - pareiškė konservatorius.

Po Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio V.Gapšys ne kartą yra sakęs, kad pats trauktis iš pirmojo Seimo vicepirmininko pareigų neketina, savo nekaltumą jis žada įrodyti Apeliaciniame teisme. Be to, jis pareiškė, kad jam, kaip valdančiosios partijos pirmininkui, priklausytų užimti aukštesnį - Seimo pirmininko - postą.