Tsai Ing-wen rugsėjo 5 dieną vyks į Esvatinį ir dalyvaus šios Afrikos valstybės Nepriklausomybės dienos ir karaliaus Mswati III (Msvačio III) gimtadienio iškilmėse, sakė jos atstovė spaudai Olivia Lin (Olivija Lin).

Prieš rugsėjo 8 dieną grįždama į Taibėjų, ji susitiks su karaliumi, aplankys vietos ligoninę ir Taivano remiamus projektus.

Olivia Lin žurnalistams sakė, kad šiuo vizitu siekiama stiprinti bendradarbiavimą ir parodyti, kokią svarbą Taivanas teikia ištikimam sąjungininkui Esvatiniui.

Esvatinis, anksčiau vadintas Svazilandu, yra viena iš 13 šalių, kurios oficialiai pripažįsta Taivaną, o ne Kiniją, savivaldžią salą laikanti savo teritorija.

Be to, tai paskutinė Taivano diplomatinė sąjungininkė Afrikoje po to, kai 2018 metais Burkina Fasas nutraukė ryšius su Taibėjumi ir pasirinko Pekiną.

Nuo 2016 metų, kai Tsai Ing-wen atėjo į valdžią, Kinija, pablogėjus santykiams, atėmė devynias Taibėjaus diplomatines sąjungininkes.

Ji taip pat sustiprino karinį spaudimą.

Balandį, po to, kai Tsai Ing-wen Kalifornijoje susitiko su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy (Kevinu Makarčiu), Kinijos kariuomenė surengė tris dienas trukusias pratybas, imituodama salos blokadą.

Penktadienį paskelbus apie Tsai Ing-wen vizitą į Afriką, Taivano gynybos ministerija pranešė, kad nuo 7 val. ryto (2 val. Lietuvos laiku) aplink salą aptiko 22 Kinijos karo lėktuvus.

Ministerija nurodė, kad 13 iš jų kirto Taivaną ir žemyninę Kiniją skiriančio sąsiaurio vidurio liniją arba įskrido į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ).

Be to, orlaivis kartu su penkiais karo laivais vykdė bendrą kovinį patruliavimą aplink Taivaną, sakoma pranešime.

Pekinas taip pat surengė karines pratybas anksčiau šį mėnesį, po to, kai Taivano viceprezidentas Lai Ching-te (Lai Čingtė) grįžo iš vizito Paragvajuje, kurio metu buvo surengti du sustojimai JAV, ir uždraudė mangų importą iš salos.

Ekonomistas ir buvęs finansų ministras S. Pena pažadėjo ir toliau pripažinti Taivaną, o jo pergalė išsklaidė Taibėjaus nuogąstavimus, kad Paragvajus nutrauks ryšius su savivaldžia sala Pekino naudai.

Jo varžovas Efrainas Alegre (Efrainas Alegrė) buvo užsiminęs, kad pergalės atveju palaikys Kinijos, kuri teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir siekia ją izoliuoti tarptautiniu mastu, poziciją.

Per 20 minučių trukusį pokalbį telefonu Tsai Ing-wen pasveikino S. Peną ir padėkojo jam už tai, kad „išreiškė tvirtą poziciją palaikyti ir stiprinti Taivano ir Paragvajaus santykius“, sakoma jos biuro pranešime.

S. Pena pasakė Tsai Ing-wen, kad tikisi apsilankyti Taivane ir kuo greičiau su ja susitikti. Jis taip pat tikisi, kad abi sąjungininkės galės toliau gilinti mainus ir bendradarbiavimą, pranešė jos biuras.

„Tikiuosi bendradarbiauti su jumis, kad mūsų dvišalis bendradarbiavimas ir mūsų tautų gerovė būtų kokybiškesni“, – po pokalbio tviteryje parašė Tsai Ing-wen.

Paragvajus yra vienas iš nedaugelio likusių Taivano sąjungininkų Lotynų Amerikoje ir vienintelis Pietų Amerikoje – po to, kai pastaraisiais metais Panama, Salvadoras, Dominikos Respublika, Nikaragva ir Hondūras perėjo į Kinijos pusę.

Nuo 1949 metų, kai baigėsi Kinijos pilietinis karas, Lotynų Amerika buvo pagrindinis Kinijos ir Taivano diplomatinės kovos laukas.

Pekinas dešimtmečius įtikinėjo Taibėjaus diplomatinius sąjungininkus pereiti į kitą pusę, o nuo 2016 metų, kai Tsai Ing-wen pradėjo eiti pareigas, jų įgijo devynis.

Kovą Hondūras tapo naujausia šalimi, kuri perėjo į Pekino pusę. Nuo tada liko tik 13 šalių, diplomatiškai pripažįstančių Taibėjų.

Kinijai reaguojant į salos prezidentės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) ir JAV Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy (Kevino Makarčio) susitikimą, vandenyse į pietryčius nuo Taivano juda lėktuvnešis „Shandong“.

Japonijos jungtinis štabas pareiškime nurodė, kad nuo penktadienio stebėjo „Shandong“ ir kelis kitus Kinijos karinius laivus vietovėje į pietus nuo Mijako salos.

Jame buvo išvardyti „Kuznetsov“ klasės „Shandong“, taip pat raketas gabenantis eskadrinis minininkas „Luyang III“, fregata „Jiangkai II“ ir greitasis kovinio tiekimo laivas „Fuyu“.

Laivai buvo pastebėti už 230-430 kilometrų į pietus nuo Mijako salos tolimuosiuose Japonijos pietuose, sakoma pranešime.

„Patvirtinome, kad Kinijos karinio jūrų laivyno „Kuznetsov“ klasės lėktuvnešyje „Shandong“ įvyko maždaug 120 nusileidimų ir pakilimų, 80 kartų naikintuvų ir 40 kartų sraigtasparnių“, – sakoma pareiškime.

Japonijos pajėgos sutelkė dvi palydos grupes Kinijos laivams stebėti, o „oro savigynos pajėgų naikintuvai pakilo reaguodami į naikintuvų nusileidimą ir pakilimą“ lėktuvnešyje, priduriama jame.

Tokijas praėjusį ketvirtadienį pirmą kartą patvirtino, kad netoli pietinio Japonijos regiono Okinavos juda trys laivai.

Šalies gynybos ministerija teigė, kad tai buvo pirmas kartas, kai ji atliekant stebėjimą patvirtino „Shandong“ operaciją Ramiajame vandenyne.

Šis susitikimas jau spėjo sulaukti neigiamos reakcijos iš Kinijos.

Respublikonų lyderis šiltai paspaudė ranką Tsai Ing-wen, kuri grįždama iš Lotynų Amerikos užsuko į Kaliforniją. Kelionės metu ji aplankė kelias oficialias Taivano diplomatines sąjungininkes.

Dvišalis susitikimas įvyko buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) prezidentinėje bibliotekoje netoli Los Andželo, kur šalia susirinko Pekiną ir Taivaną palaikantys protestuotojai.

Pekinas tvirtina, kad Taivanas yra jo teritorija, ir prieštarauja bet kokiems oficialiems Taipėjaus ryšiams su kitomis šalimis.

Šią savaitę jis įspėjo iš Kalifornijos kilusį K. McCarthy, kuris yra antras eilėje į JAV prezidento postą, kad susitikdamas su Tsai Ing-wen jis „žaidžia su ugnimi“.

„Kinija griežtai prieštarauja tam, kad JAV organizuotų Tsai Ing-wen tranzitą per savo teritoriją, ir kategoriškai nepritaria Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy, trečiojo pagal rangą JAV pareigūno, ir Tsai Ing-wen susitikimui“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

„Tai rimtai pažeidžia „vienos Kinijos“ principą ir tris bendrus Kinijos ir JAV komunikatus bei rimtai kenkia Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – nurodė ji žurnalistams.

Taivanas, klestinčios demokratijos šalis, jau dešimtmečius turi savivaldą. Jis turi savo kariuomenę, nepriklausomą teismų sistemą ir visus visapusiškai funkcionuojančios valstybės požymius.

Tačiau tik kelios šalys jį pripažįsta kaip suverenią valstybę.

Jungtinės Valstijos oficialiai pripažįsta Pekino poziciją, tačiau yra svarbi Taivano rėmėja ir palaiko glaudžius neoficialius ryšius.

JAV Kongrese Taipėjų remia dvi partijos. Pradėjus vadovauti Tsai Ing-wen, jis tapo artimesnis Vašingtonui, o tai labai erzina Kiniją.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sumenkino Tsai Ing-wen sustojimo Kalifornijoje reikšmę ir perspėjo Pekiną nesinaudoti juo kaip „pretekstu didinti įtampą“.

„Tokie Taivano aukšto rango pareigūnų vizitai nėra naujiena, – sakė jis žurnalistams Briuselyje, kur susitiko su NATO užsienio reikalų ministrais. – Jie yra privatūs ir neoficialūs.“

Anksčiau antradienį laikraštis „Financial Times“ (FT), remdamasis neįvardytu Taivano aukšto rango pareigūnu, pranešė, kad Tsai Ing-wen vyriausybė pateikė K. McCarthy personalui žvalgybinę informaciją, jog įtakingo JAV atstovo vizitas gali išprovokuoti Kinijos grėsmę.

FT pridūrė, kad JAV Atstovų Rūmų pirmininkas atsisakys galimos kelionės į Taivaną, o vietoj to susitikimas įvyks Kalifornijoje.

K. McCarthy patvirtino planus susitikti su Tsai Ing-wen JAV, tačiau žurnalistams Vašingtone sakė, kad pastarasis susitikimas neužkerta kelio jo paties kelionei į Taivaną.

„Tai neturi nieko bendra su mano kelione, jei vyksiu į Taivaną“, – K. McCarthy žodžius citavo agentūra „Bloomberg“.

„Kinija negali man nurodinėti, kur ir kada galiu vykti“, – pridūrė jis.

Rugpjūtį K. McCarthy pirmtakės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) surengta kelionė į savarankišką salą išprovokavo Kinijos pasmerkimą. Pekinas į tai atsakė didžiulėmis karinėmis pratybomis aplink Taivaną.

Kinija negali man nurodinėti, kur ir kada galiu vykti.

Taivanas gyvena nuolat patirdamas Kinijos, kuri demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną žada susigrąžinti, prireikus – jėga, invazijos grėsmę.

Jungtinės Valstijos yra vienos artimiausių Taivano sąjungininkių ir didžiausių ginklų tiekėjų, tačiau jos taip pat laikosi „vienos Kinijos“ politikos, diplomatiškai pripažįsta Pekiną ir priešinasi bet kokiems vienašališkiems abiejų pusių status quo pakeitimams.

Kaip pirmadienį pareiškė Taivano gynybos ministras, smarkiai padidėjusios Kinijos karinės išlaidos 2023 metams rodo, jog Pekinas „ruošiasi panaudoti jėgą, jei prireiktų“, kad galbūt susigrąžintų salą.

„Manau, kad jie laukia tinkamos priežasties siųsti karius, pavyzdžiui, aukšto lygio kitų šalių vizitų į Taivaną arba pernelyg dažnos veiklos tarp mūsų kariuomenės ir kitų šalių, – sakė Chiu Kuo-chengas (Čiu Kuočengas).

Trečiadienį naujienų agentūrai AFP susisiekus su Tsai Ing-wen biuru, šis nepatvirtino jos kelionės į JAV, sakydamas, kad prezidentės darbotvarkė dar derinama.

Pastarąjį kartą Jungtinėse Valstijose ji lankėsi 2019 metais. Į JAV ji užsuko tuo metu, kai lankėsi su oficialiais vizitais pas diplomatinius sąjungininkus Karibų jūros regione.

„Taivanas ir Jungtinės Valstijos toliau stiprins karinius mainus“, – sakė ji po prezidentūroje Taibėjuje įvykusio susitikimo su JAV Kongreso delegacija.

„Eidamas į priekį Taivanas dar aktyviau bendradarbiaus su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis demokratinėmis partnerėmis, kad stotų prieš tokius pasaulinius iššūkius kaip autoritarinis ekspansionizmas ir klimato kaita“, – sakė ji.

Prezidentė nepateikė daugiau detalių dėl to, kokie mainai galėtų vykti ateityje.

Taibėjuje vykusioje asamblėjoje dalyvavo apie 200 politinių ir pilietinių lyderių iš 70 šalių, įskaitant Iraną, Rusiją ir Ukrainą.

Ji prasidėjo praėjus dviem dienoms po to, kai Kinijos komunistų partijos susirinkime šios šalies lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) dar labiau įtvirtino savo valdžią užsitikrindamas beprecedentę trečiąją kadenciją ir paskirdamas lojalistus į aukščiausius postus.

Demokratiją puoselėjantis Taivanas susiduria su nuolatine invazijos grėsme, nes komunistinė milžinė šią savarankišką salą laiko savo teritorijos dalimi ir neslepia pretenzijų vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven) pabrėžė, kad Taivano žmonės „niekada nebėgo nuo iššūkių, atsirandančių dėl autoritarinės kaimynės kišimosi į šalies vidaus reikalus... ir kovojo su jėgomis, siekiančiomis pakenkti“ jos demokratijai.

„Autoritarinių režimų keliamas iššūkis yra svarbus pavojaus signalas demokratijoms visame pasaulyje“, – sakė ji sakydama kalbą viršūnių susitikime, taip pat užsimindama ir apie Rusijos invaziją į Ukrainą.

N. Law, vienas žinomiausių už demokratiją kovojančių Honkongo aktyvistų, sakė manantis, kad trečioji Kinijos prezidento kadencija sumažins saugumą pasaulyje.

„Akivaizdu, kad Xi Jinpingas plečia savo galią, ją centralizuoja, ir aš manau, kad tai turi labai blogų pasekmių pasauliui“, – naujienų agentūrai AFP komentavo jis susitikimo kuluaruose.

Tai pirmas disidento vizitas Azijoje nuo 2020 metų, kai iš Honkongo jis pabėgo į JK. Jam gresia kaltinimai pagal nacionalinio saugumo įstatymą, dėl kurių daugelis šio miesto prodemokratinių aktyvistų jau yra įkalinti.

Pasak N. Law, Xi Jinpingo propaguojama „vieno žmogaus diktatūra“ bus vis sunkiau nuspėjama, o jis pats darosi panašus į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Jiems asmeninės ambicijos yra svarbiau nei šalies stabilumas. Dėl to jie gali imtis daugiau neapgalvotų veiksmų, sukelsiančių realią grėsmę ne tik Taivanui, bet ir visam pasauliui“, – užbaigė jis.

Kinija yra itin svarbi Rusijos sąjungininkė ir nėra pasmerkusi vasarį prasidėjusios Maskvos invazijos į Ukrainą.

Šis karas sustiprino nerimą Taivano sąsiauryje – baiminamasi, kad Pekinas gali pasekti Kremliaus pavyzdžiu ir mėginti aneksuoti salą.

Tokia paralelė dar labiau paskatino taivaniečius remti Kyjivą – Taibėjus suteikė ukrainiečiams finansinę pagalbą ir pažadėjo laikytis Vakarų sankcijų Maskvai.

Ukrainos politikė Kira Rudik antradienį taip pat lankėsi Taibėjuje, kur susitiko su vietos įstatymų leidėjais – tai pirmas kartas per pastaruosius 15 metų, kai čia apsilanko ukrainiečių parlamento narys.

„Žinome jūsų paramą – girdime, matome ir jaučiame ją, – žurnalistams sakė ji viešėdama Taivano parlamente. – Žinome apie sankcijas, kurias taikote Rusijai, kad ji negalėtų gaminti savo ginklų.“

Taivaniečių žiniasklaida parodė, kaip delegacija atvyko derybų, tačiau susitikimo detalės iš karto nebuvo paskelbtos.

Tokia žinia nuskambėjo po neseniai įvykusio JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelousi) panašaus vizito saloje, papiktinusio Kiniją. Pekinas prie Taivano krantų vėliau surengė didžiules pratybas, pakursčiusias nuogąstavimus, kad gali kilti ginkluotas konfliktas.

Kongresmenai atvyko iš anksto neskelbto dviejų dienų trukmės vizito, Kinijai pasiuntus karo laivų, raketų ir reaktyvinių lėktuvų į vandenis ir oro erdvę aplink Taivaną, kurį kinų lyderiai žada vieną dieną užgrobti.

Penkių narių delegacijai vadovauja senatorius demokratas Edas Markey (Edas Markis). Tarp atvykusių politikų yra dar trys JAV demokratai ir viena Respublikonų partijos narė.

Pasak Vašingtono faktinės ambasados saloje, pagrindinis vizito tikslas – aptarti prekybos, regiono saugumo ir klimato kaitos kalsimus.

Pirmadienį svečiai dalyvavo bankete Taivano užsienio reikalų ministerijoje.

Ministerija pasveikino šį vizitą kaip dar vieną Taibėjaus ir „Kinijos grasinimų ir gąsdinimo nebijančio“ Vašingtono draugystės ženklą.

Tačiau ši JAV kongresmenų kelionė išprovokavo dar vieną aštrų Pekino atsaką. Kinija jau sumažino savo pratybų mastą, bet ir toliau tęsia karinį patruliavimą Taivano sąsiauryje.

Atvykus Amerikos įstatymų leidėjams, kinų valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ sekmadienį paskelbė komentarą su antrašte „JAV politikai turėtų liautis žaisti su ugnimi Taivano klausimu“.

Tie JAV politikai, kurie Taivano klausimu žaidžia su ugnimi, turėtų pamiršti savo saviapgaulę.

Komentare Amerikos politikai vadinami oportunistais, galvojančiais apie savo politinius interesus artėjant lapkritį vyksiantiems kadencijos vidurio rinkimams.

„Tie JAV politikai, kurie Taivano klausimu žaidžia su ugnimi, turėtų pamiršti savo saviapgaulę“, – pabrėžė agentūra.

„Kalbant apie pagrindinius Kinijos interesus, nėra vietos kompromisams ar nuolaidoms“, – pridūrė ji.

Taibėjus apkaltino Pekiną pasinaudojus N. Pelosi vizitu kaip pretekstu surengti įsiveržimo repeticiją.

Kinijos komunistų partija niekada nevaldė Taivano, bet grasina, prireikus, panaudoti jėgą salai užimti.

„Karinių priemonių naudojimas yra visiškai nepriimtinas, kad būtų išspręsti nesutarimai tarp abiejų pusių“, - savo Naujųjų metų kalboje šeštadienį sakė šalies vadovė Tsai Ing-wen. Šiuo metu abiejų šalių santykiai yra kaip niekad įtempti.

2016-aisiais Tsai Ing-wen stojus prie Taivano vairo, Kinija padidino karinį ir diplomatinį spaudimą salai. Pastaruoju metu daugėjo incidentų, kai kinų naikintuvai pažeisdavo Taivano oro gynybos erdvę.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas savo Naujųjų metų kalboje pareiškė, kad „visiškas mūsų tėvynės suvienijimas“ yra „bendras žmonių Kinijoje ir Taivane noras“. Pekinas laiko Taivaną separatistine provincija, kuri vėl turi būti sujungta su žemynine dalimi, jei reikės – karine jėga. Taivanas 1949 metais po komunistų triumfo pilietiniame kare atsiskyrė nuo Kinijos.

Kartu Pekinas mėgina tarptautiniu mastu izoliuoti Kiniją. Po dešimtmečių spaudimo iš Kinijos oficialiai Taivaną pripažįsta tik 14 šalys. Neseniai Nikaragva nutraukė savo diplomatinius santykius su Taivanu. Kinija tada šioje Centrinės Amerikos šalyje penktadienį vėl atidarė savo ambasadą.

Tsai Ing-wen pabrėžė, kad toks bendras Baltijos šalių parlamentų narių vizitas Taivane yra pirmasis.

Ji pasveikino įstatymų leidėjus, dalyvaujančius 2021 metų Atvirojo parlamento forume, organizuojamame Taivano užsienio reikalų ministerijos.

Kinija laiko Taivaną neatsiejama savo teritorijos dalimi ir atmeta bet kokias autonomiškai valdomos salos pastangas dalyvauti tarptautiniuose forumuose arba plėtoti diplomatinius ryšius su kitomis šalimis, dėl kurių Taivanas pelnytų tarptautinį pripažinimą.

Pekino tonas Taibėjaus atžvilgiu tapo dar karingesnis nuo 2016 metų, kai Taivano prezidentes buvo išrinkta Tsai Ing-wen, atmetanti žemyninės Kinijos pretenzijas į salą.

Tsai Ing-wen atkreipė dėmesį, kad Taivaną su Baltijos šalimis sieja vertybės ir patirtis.

„Taivaną ir Baltijos šalis sieja panaši patirtis – išsivadavimas iš autoritarinio valdymo ir kova už laisvę. Demokratija, kuria džiaugiamės šiandien, yra sunkiai pelnyta, – kalbėjo prezidentė. – Tai yra dalykas, kurį mes visi kuo puikiausiai suprantame.“

Taivaną ir Baltijos šalis sieja panaši patirtis – išsivadavimas iš autoritarinio valdymo ir kova už laisvę.

Lietuvos delegacijos vadovas Matas Maldeikis išreiškė viltį, kad ryšiai su Taivanu taps dar tvirtesni.

„Esame čia, kad išreikštume savo solidarumą su jumis. Tikimės, kad greitai atsidarysiantis Lietuvos prekybos biuras Taivane padės išplėsti Taivano ir Lietuvos partnerystę bei prisidės prie glaudesnių ryšių tarp Taivano ir viso Europos bloko“, – kalbėjo jis.

Lietuva yra tarp grupės Baltijos ir Vidurio Europos šalių, siekiančių glaudesnių ryšių su Taivanu, net jeigu tai kursto pyktį Kinijai.

Gegužę Lietuva pasitraukė iš Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tuomet šią bendradarbiavimo platformą vadino „skaldančia“ ir ragino su Kinija bendrauti visų Europos Sąjungos narių lygiu.

Anksčiau lapkritį Taibėjus atidarė Vilniuje Taivaniečių atstovybę – de facto ambasadą. Lietuva taip pat planuoja atidaryti savo atstovybę Taivane.

„Lietuvos vyriausybė politika Taivano atžvilgiu yra plačiai palaikoma mūsų visuomenėje“, – per susitikimą su Tsai Ing-wen sakė M. Maldeikis.

„Esama daug galimybių ekonominiam ir kultūriniam bendradarbiavimui tarp mūsų šalių“, – pridūrė jis.

„Ilgalaikis stabilus ir veiksmingas bendradarbiavimas yra įmanomas būtent todėl, kad mūsų visuomenės remiasi tais pačiais demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principais“, – pabrėžė Lietuvos parlamentaras.

Po Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje įtūžusi Kinija sumažino diplomatinio atstovavimo Lietuvoje lygį iki reikalų patikėtinių ir atšaukė savo ambasadorių. Anksčiau Kinija liepė išvykti Lietuvos ambasadorei iš Pekino.

Kiniją pykdo Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybei veikti pavadinime naudojant salos vardą, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Pekinas kritikuoja Lietuvą, jog ši nesilaiko dar 1991-ųjų rugsėjį pasirašyto susitarimo, kuriuo įsipareigojo gerbti Kinijos teritorinį vientisumą ir neužmegzti diplomatinių ryšių su Taivanu.

Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros šalies.

Sekmadienį, Baltijos šalių delegacijos atvykimo į Taivaną dieną, Kinija pasiuntė 27 karinius lėktuvus į Taivano oro erdvės atpažinimo zoną.

Pekinas pastaraisiais metais suintensyvino karinę veiklą netoli Taivano. Spalio pradžioje į salos oro erdvės atpažinimo zoną buvo pasiųstas rekordinis skaičius Kinijos karinių orlaivių.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pasmerkė Baltijos šalių parlamentarų vizitą Taivane

„Raginame susijusias šalis atsargiai rinktis žodžius bei veiksmus ir liautis siuntus klaidingus signalus Taivano nepriklausomybės jėgoms“, – sakė ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).