„Jau sausio 31 dieną pasirašyta antrojo srauto sutartis ir patvirtintas 36 savivaldybių pažangos planų finansavimas, kuris siekia daugiau nei 116 mln. eurų. Savivaldybes per ateinančias kelias savaites turėtų pasiekti pirmasis avansas – apie 30 milijonų eurų“, – pirmadienį žurnalistams sakė „Tūkstantmečio mokyklų“ programos vadovė Judita Šarpienė.

Antrojo srauto savivaldybės parengė 33 pažangos planus, projekte dalyvauja 177 mokyklos. Joms iš viso bus skirta 116 mln. eurų.

Programoje iš viso dalyvauja 58 savivaldybės. Joje nedalyvauja Neringos ir Pagėgių savivaldybės.

„Šios programos tikslas ir yra apie atvirumą, atvirumo sukuriamas galimybes mokytojams, mokiniams, mokykloms, savivaldybėms“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Anot jo, įtrauktis švietime nėra tik apie specialiųjų poreikių vaikus, bet „tai yra apie tolygų visų Lietuvos vaikų ugdymą.“

Tuo metu antrojo srauto savivaldybėms 30 proc. lėšų skirta infrastruktūros atnaujinimui, o apie 70 proc. – minkštosioms veikloms ir ugdymo priemonėms.

Anot J. Šarpienės, iš antrojo srauto krepšelio lyderystės sričiai skirta 12 mln. eurų, įtraukiojo ugdymo – 28 mln. eurų, kultūriniam ugdymui skirta 27 mln. eurų, o STEAM ugdymui – apie 49 mln. eurų.

Pirmojo srauto 22 savivaldybės iš suplanuotų 1093 veiklų įgyvendino arba užbaigė daugiau nei 500. Savivaldybėms yra išmokėta 30 proc. lėšų – 32 mln. eurų.

„Mums su „Tūkstantmečio mokyklų“ programa didžiausias iššūkis yra laikas, nes laiko ir pinigų, ir veiklų apimtys yra galbūt šiek tiek neproporcingos. Tačiau šitą problemą irgi sprendžiame iš karto, deramės ir kalbamės su visomis institucijomis, kurios turi teisę nuspręsti dėl projekto pabaigos laiko“, – sakė J. Šarpienė.

Projekto biudžetas – 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų, jos bus skirtos pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti.

Konkreti parama savivaldybei priklauso nuo mokinių skaičiaus savivaldybėje ir jos pažangos plano vertės: ji svyruoja nuo 500 tūkst. eurų iki 43 mln. eurų per visą projekto laikotarpį iki 2026-ųjų.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programos pabaiga numatyta 2026-ųjų balandį.

Pagrindinis šios programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių.

Ketinimą dalyvauti programoje išreiškė 56 savivaldybės, dėl šios priežasties nutarta kvietimo datą į antrą srautą perkelti iš 2023 metų sausio mėnesio į 2022 metų spalį.

23 savivaldybės yra pasiruošusios pabaigti savo pateiktus pažangos planų projektus, likusios kviečiamos projektų rengimą tęsti spalį, teigiama pranešime.

„Džiugu, kad švietimo pažangos planų rengėjai nusprendė išnaudoti programos teikiamas galimybes ir ketina išbandyti naujus ir kartais kiek netikėtus sprendinius, kurių iki tol atsisakydavo dėl ribotų išteklių“, – pranešime teigė Programos stebėsenos komiteto pirmininkė, ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė.

Ligšioliniame programos etape buvo analizuojami savivaldybių pateikti švietimo pažangos planų projektai. Taip pat vertintos mokyklų tobulinimo idėjos, jų įgyvendinimo galimybės, savivaldybių įsitraukimas.

„Tikiuosi, kad kiekviename švietimo pažangos plane galiausiai nuguls idėjos, lengvinančios kasdienį mokytojų darbą, išplečiančios galimybes pamokose taikyti įvairesnes ugdymo metodikas ir priemones, sustiprinančios asmenines savybes. Tai padės  daryti teigiamą įtaką visai mokyklos bendruomenei, mokiniams, tėvams, kolegoms“, – pranešime cituojama švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė

Programos priežiūros komitetą sudaro Švietimo, mokslo ir sporto, Kultūros ministerijų, Europos socialinio fondo, Nacionalinės švietimo, Centrinės projektų valdymo agentūros, Lietuvos mokyklų vadovų ir Lietuvos savivaldybių asociacijų atstovai.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programai įgyvendinti planuojama skirti 210 mln. eurų.

Suderinus planus, už šiuos pinigus bus galima gerinti mokymo aplinką, pikti įrangą, priemones, sukurti naują ar atnaujinti infrastruktūrą, ugdyti mokyklų vadovų, pedagogų kompetencijas.

Pagrindiniai kriterijai „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje norinčioms dalyvauti mokykloms  – savivaldybėje turi būti bent trys įstaigos, kuriose mokosi daugiau nei 200 vaikų, o iš viso moksleivių skaičius turi siekti bent tūkstantį.

Programoje dalyvaujančios savivaldybės taip pat įsipareigos mažinti jungtinių klasių ir apskritai didinti moksleivių klasėse skaičių, gerinti moksleivių pagrindinio ugdymo pasiekimus, turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių.

Tai, kartu su numatoma bendra mokyklų tinklo pertvarka, skatins savivaldybes jungti ar netgi uždaryti kai kurias mokyklas, kuriose vaikų nepakanka.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokyklų“ programa numato iki 2026-ųjų vidurio skirti paramą 150-čiai savivaldybių pasirinktų ir nustatytus kriterijus atitinkančių mokyklų, kuria būtų siekiama gerinti mokymo aplinką, pikti įrangą, priemones, sukurti naują ar atnaujinti infrastruktūrą, ugdyti mokyklų vadovų, pedagogų kompetencijas.

„Programos startas stipriai viršijo mūsų lūkesčius, net 54 savivaldybės pasakė: taip, mes dalyvausime programoje. Tai reiškia, kad savivaldybių tarybos priėmė sprendimus ir patvirtino dalyvavimą „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Anot jos, programa paskatino daugelį savivaldybių „priimti sprendimus, kuriuos jie dažnai atidėliojo“.

Europos Komisija (EK) programai skirs 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo plano lėšų.

Pagrindiniai keliami kriterijai programoje – savivaldybėje turi būti bent trys mokyklos, kuriose mokosi daugiau nei 200 vaikų, o iš viso moksleivių skaičius turi siekti bent tūkstantį. Šių kriterijų neatitinkančios savivaldybės teikdamos paraišką gali kooperuotis su gretimomis.

Kiek mokyklų dalyvaus programoje, kol kas nėra žinoma – anksčiau ministerija svarstė, jog pirmuoju etapu galėtų įsitraukti iki 150 įstaigų.

Įstaigų „lubų“ nenustatys

Ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė tvirtino, jog savivaldybių buvo prašoma programai numatyti bent tris mokyklas, kiek jų gali būti daugiausiai, nenustatyta.

„Lubų nenustatinėjome sąmoningai, nes situacija savivaldybėse yra labai skirtinga, tinklas labai skirtingas, negalime kalbėti apie kažkokį bendrą šabloninį sprendimą. Investicijos turės būti pagrįstos, susijusios su keturiomis strateginėmis temomis: įtrauktis, lyderystė, STEAM ugdymas ir kultūrinis ugdymas“, – akcentavo ji. 

J. Šiugždinienė pabrėžė, kad EK skirdama lėšas kelia ir tikslus – turi gerėti mokinių pasiekimai, mokytojų darbo sąlygos, turi būti užtikrintos sąlygos moksleiviams pasirinkti dalykus.

„Programa leis visokeriopai atnaujinti mokyklas, pakelti ugdymo kokybę, mokytojo kompetencijas, pritaikyti mokyklas įvairių poreikių vaikams. Ji padės siekti pagrindinio tikslo: nesvarbu, kur vaikas gyvena, kokia jo šeimos socialinė aplinka, jis turi visas galimybes mokytis geroje, šiuolaikinėje mokykloje“, – sakė ministrė.

Minėtus 210 mln. eurų žadama investuoti į mokyklų vadovų ir mokytojų kompetencijų stiprinimą, pirkti įrangą, mokymo priemones, atnaujinti arba sukurti naują infrastruktūrą, pritraukti daugiau veiklų mokyklose ir mokėti atlyginimus jas vykdantiems specialistams, išplėsti moksleivių pavėžėjimo paslaugas ir pan.

Dalyvauti galės visos savivaldybės

A. Andriuškevičienė teigia, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvauti dėl to, jog turi mažiau nei 200 mokinių, negali Neringos savivaldybė, apie dalyvavimą nepranešė ir Kalvarijos, Pagėgių, Rietavo, taip pat Mažeikių ir Trakų rajonų savivaldybės. Pastaroji dar žada sprendimą priimti ketvirtadienį.

„Ko gero, Trakų rajoną bus galima išbraukti iš to sąrašo“, – patikino J. Šiugždinienė.

Programa leis visokeriopai atnaujinti mokyklas, pakelti ugdymo kokybę, mokytojo kompetencijas, pritaikyti mokyklas įvairių poreikių vaikams.

Ji pridūrė, kad Neringos savivaldybė gali dalyvauti kitose ministerijos numatytose programose ir gauti papildomų lėšų.

Kooperuotis galvoja Prienų rajono ir Birštono, Lazdijų rajono ir Druskininkų, Visagino ir Ignalinos rajono, Kazlų rūdos ir Kauno rajono savivaldybės.

Anot A. Andriuškevičienės, programa bus įgyvendinama dviem srautais, pradedant nuo labiau pasiruošusių savivaldybių – maždaug su puse visų, pareiškusių norą dalyvauti.

„Svarbu pasakyti, kad programa nėra konkursinė – visos nusprendusios programoje dalyvauti savivaldybės galės tai padaryti, jų dalyvavimui numatytos lėšos“, – sakė patarėja.

Ji priminė, kad savivaldybės turėjo pateikti ir planus „dėl mokyklų stiprinimo“. Tam dažnu atveju būtina ir tinklo pertvarka, kurią bendruomenės sutinka nevienodai, dalis jų priešinasi mokyklų jungimui.

Programa nėra skirta „sienoms“

A. Andriuškevičienės teigimu, balandį toliau vyks savivaldybių pateiktų dokumentų, švietimo situacijos analizė, konsultacijos ir kiti susitikimai su savivaldybėmis, galimais paslaugų tiekėjais, bus rengiami individualaus darbo su savivaldybėmis grafikai pažangos ir investiciniams planams ruošti. Vasarą tikimasi turėti pirmąsias sutartis su mokyklomis, o realias veiklas mokyklose pradėti nuo rugsėjo.

Ministerijos atstovai akcentuoja, kad programa iš esmės skirta esamų mokyklų ugdymo kokybės gerinimui, bet ne naujoms „sienoms“, nors su didmiesčių savivaldybėmis dar bus kalbamasi ir apie galima naujų įstaigų statybą.

„Ši programa ir nėra skirta sienoms, nors joje yra galimybė ir naujai statybai, jei ji argumentuota ir pagrįsta. Tai turbūt kalbame apie didmiesčius, nes kituose regionuose nefiksuojame problemos, kad yra poreikis naujiems statiniams“, – sakė  A. Andriuškevičienė.

„Norisi paneigti mitą, kad tūkstantmečio mokyklos bus elitinės, atskiros, tvoromis aptvertos mokyklos. Taip tikrai nebus – mes stiprinsime jau veikiančias mokyklas, per jas stiprindami visą savivaldybės švietimo tinklą“, – pridūrė ji.

Tikslas – stambinti mokyklas

Ministerijos atstovai pabrėžia, kad sukurta infrastruktūra ir kitomis galimybėmis galės naudotis visos aplinkinės mokyklos bei tikina, kad mažesnės nei 200 moksleivių mokyklos dėl to nenukentės.

Norisi paneigti mitą, kad tūkstantmečio mokyklos bus elitinės, atskiros, tvoromis aptvertos mokyklos. Taip tikrai nebus.

Vis dėlto J. Šiugždinienė pabrėžia, kad Lietuvos mokyklos, palyginus su vidutinėmis Europos Sąjungos mokyklomis, yra labai mažos, o EK rekomenduoja jas stambinti.

„Ir mes žinome tikrai ne vieną atvejį, kuomet investuojama į mažą mokyklą ir ji netikėtai užsidaro dėl mažo mokinių skaičiaus. Europos Komisija vengia tokių dalykų, ji nori matyti savo investiciją į ateitį (...), yra rekomendacija, kad mokyklos turi stambėti, kuri Lietuvai teikiama jau dešimtmečius“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Savivaldybės, kuriose mokosi 10-15 tūkst. moksleivių, galės pretenduoti į maždaug 5,5 mln. eurų krepšelį. Iš viso programos biudžete numatyta 210 mln. eurų.

Jei įstaigos neįgyvendins užsibrėžtų tikslų, numatyta galimybė mažinti finansavimą iki 10 procentų.

Ministerijos atstovai sako, kad „nebaus“ savivaldybių, kuriose, pavyzdžiui, jau pradėjus dalyvavimą programoje ir gavus lėšas moksleivių skaičius nebesieks 1000, tačiau mokykloms bus privaloma išlaikyti bent 200 moksleivių.

„Mokyklose mokinių skaičius tikrai neturėtų keistis, nes tai yra būtinoji sąlyga mokyklai dalyvauti programoje. Tai reiškia, kad projekto įgyvendinimo metu savivaldybės mokyklose neturėtų mokytis mažiau nei 200 mokinių“,  – sakė A. Andriuškevičienė.

„Jau turime tarybų patvirtinimus virš 50 savivaldybių, kurios yra pasirengę dalyvauti „Tūkstantmečio“ mokyklų programoje. Tai, manau, yra didžiulė sėkmė ir didžiulis susidomėjimas. Mes tikrai nesitikėjome šitokio skaičiaus pirmame etape“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė.

Lietuvoje iš viso yra 60 savivaldybių.

Pasak J. Šiugždinienės, taip pat yra „galbūt keletas probleminių savivaldybių“, kurios į programą žiūri skeptiškiau.

Tai, manau, yra didžiulė sėkmė ir didžiulis susidomėjimas. Mes tikrai nesitikėjome šitokio skaičiaus pirmame etape.

Savivaldybės, kuriose mokosi 10-15 tūkst. moksleivių, galės pretenduoti į maždaug 5,5 mln. eurų krepšelį. Iš viso programos biudžete numatyta 210 mln. eurų.

Suderinus planus, už šiuos pinigus bus galima gerinti mokymo aplinką, pikti įrangą, priemones, sukurti naują ar atnaujinti infrastruktūrą, ugdyti mokyklų vadovų, pedagogų kompetencijas.

Pirmuoju etapu į programą turėtų įsitraukti iki 150 mokyklų – nors programos veiklos prasidės jau naujais mokslo metais, joje bus galima dalyvauti ir nuo 2023-iųjų, tad kriterijus atitinkančios savivaldybės raginamos nebūtinai siekti patekti būtent į pirmąjį programos kvietimą.

„Šiandien kviečių visų savivaldybių vadovus – pradėkime kurti „Tūkstantmečio mokyklas“. Labai laukiame jūsų visų šioje programoje, tai – tikrai puiki galimybė sudaryti geresnes ugdymo sąlygas, kurti šiuolaikiškas mokyklas jūsų miestuose ir miesteliuose, žymiai sumažinti mokymo pasiekimų skirtumus tarp mokyklų ir savivaldybių, sustiprinti jau veikiančias mokyklas“ , – pirmadienį startuojant „Tūkstantmečio mokyklų“ pirmajam etapui sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Anot jos, svarbu sustiprinti ir jau veikiančias mokyklas, o esminis siekis – nepriklausomai nuo vaikų gyvenamosios aplinkos suteikti geriausios kokybės švietimą.

Projekto biudžetas – 210 mln. eurų.

Apsispręsti – per 8 savaites

Tuo metu ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė sakė, kad apsispręsti, ar dalyvaus programoje, savivaldybės turi per aštuonias savaites – per jas savivaldybės turės parengti savo švietimo būklės analizę, atlikti kai kuriuos kitus darbus.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programa bus įgyvendinama dviem etapais, pirmasis jų prasideda vasario 1-ąją ir baigiasi 2026-ųjų birželio 30 dieną.

Anot J. Šiugždinienės, planuojama, kad pirmasis programos etapas pasieks 150 mokyklų, o galutinis programos tikslas būtų, jog „Tūkstantmečio mokyklomis“ taptų visos šalies įstaigos.

Antrojo etapo pradžia bus tikslinama atsižvelgiant į pirmojo etapo rezultatus, tęstinių veiklų finansavimo galimybes ir poreikius.

Šiandien kviečių visų savivaldybių vadovus – pradėkime kurti „Tūkstantmečio mokyklas“.

Jau liepą–rugpjūtį numatoma pasirašyti pirmąsias sutartis su savivaldybėmis ir nuo naujų mokslo metų pradėti įgyvendinti savivaldybių pažangos projektus.

Ministrė pabrėžė, kad tai yra „visos švietimo bendruomenės“ programa, derinta su švietimo ekspertais, mokslininkais, savivaldybių atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, o pagrindinės jos įgyvendintojos bus savivaldybės.

Reikalavimai mokyklai – bent 200 moksleivių

Tikimasi, kad programoje dalyvaus ne mažiau kaip trys vienos savivaldybės mokyklos, jei tiek jų savivaldybėje yra. Jei savivaldybėje nėra tūkstančio mokinių ar trijų kriterijus atitinkančių mokyklų, jos kviečiamos kooperuotis su kitomis, didesnėmis, savivaldybėmis.

Programoje gali dalyvauti pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų ir kurios nevykdo mokinių atrankos.

„Kurios tiksliai tai bus mokyklos, palikta apsispręsti savivaldybėms“, – spaudos konferencijoje sakė ministrės patarėja A. Andriuškevičienė.

Programoje dalyvauti apsisprendusios savivaldybės turės atlikti savo švietimo būklės analizę ir atsižvelgiant į ją, parengti pažangos planą, kuriame turės būti pateikta informacija apie savivaldybės švietimo sistemos būklę ir kaitą, spręstinas problemas, siekiamo pokyčio tikslą, tobulintinas sritis, veiklas, joms reikalingas investicijas.

Iki pažangos plano patvirtinimo savivaldybės turės numatyti ir suderinti mokyklų tinklo stiprinimo pakeitimus. Rengiant planą, savivaldybes konsultuos „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertais.

Leis įsigyti priemones, tobulintis pedagogams

Investicijos bus galimos penkiose kryptyse: mokyklų vadovų ir pedagogų kompetencijų, ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas, mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas, įrangos ir mokymo priemonių įsigijimas, turimos infrastruktūros pritaikymas ar atnaujinimas, naujos infrastruktūros sukūrimas.

Su kiekviena savivaldybe bus sutariama dėl konkrečių programos tikslų, konkrečių siekiamų rodiklių sąrašo, tačiau pagrindiniai rodikliai bus šie: turės didėti Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimą lietuvių kalbos ir matematikos dalykuose užsitikrinusių moksleivių dalis, mažėti jungtinių klasių komplektų 1-8 klasėse, didėti vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių moksleivių skaičiui.

Taip pat turės didėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių dalis.

Gali būti, kad kai kur mokyklose tie mokinių skaičiai bus mažesni nei 200 ir tai galbūt apsunkins galimybę dalyvauti programoje.

Dėmesys bus telkiamas ir į šias keturias sritis: lyderystė, įtraukusis (prisitaikantis prie moksleivių poreikių) ugdymas, kultūrinis ugdymas ir STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) ugdymas.

Savivaldybei skiriamos sumos priklausys nuo moksleivių skaičiaus savivaldybėje, finansavimas bus skirtas atsižvelgiant ne į tikslų skaičių, o į imtis, pavyzdžiui, savivaldybės, kuriose mokosi 10-15 tūkst. moksleivių, galės pretenduoti į 5,5 mln. eurų krepšelį.

Dauguma savivaldybių programai pritaria

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad dauguma Lietuvos savivaldybių palankiai vertina „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, sveikina programos tikslus dėl kokybiškesnio ir tolygesnio ugdymo, kaip ir planus iki 2030-ųjų investuoti 210 mln. eurų.

Vis dėlto, anot jo, kai kurioms savivaldybėms kyla ir „kuklios abejonės“, suprantant, kad ši programa susijusi su Vyriausybės patvirtintomis mokyklų tinklo pertvarkos taisyklėmis.

„Nėra jų masiškai, bet yra savivaldybių, kurios nuogąstauja, kad taisyklių nuostatos miesteliuose, susijusios su gimnazijų klasių mokinių skaičiumi nuo 2024-ųjų, galimai lems gimnazijų konversiją iš gimnazijų į pagrindines mokyklas. Gali būti, kad kai kur mokyklose tie mokinių skaičiai bus mažesni nei 200 ir tai galbūt apsunkins galimybę dalyvauti programoje“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Anot jo, kai kurios savivaldybės taip pat kelia klausimų, ar nereikės grąžinti skirto finansavimo pasikeitus situacijai, kai mokykla jau gavusi lėšas gali nebeatitikti keliamų kriterijų. Tačiau, pasak M. Sinkevičiaus, šios abejonės „nėra esminės ar kažkaip nustelbiančios pozityvą“.

M. Sinkevičius taip pat sako, kad kyla diskusijų dėl to, kad finansavimas bus skirtas tik 150 šalies mokyklų,  taip pat dėl moksleivių skaičiaus ribojimo, bet sako suprantantis ir tai, jog finansinės galimybės taip pat yra ribotos.

Jis neatmetė, kad dalis savivaldybių iš tiesų gali neatitikti kriterijų, tačiau ministerijos atstovai pabrėžė, kad mokyklos galės kooperuotis teikdamos paraiškas.

Kyla klausimų ir mokykloms

Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys sako, kad mokyklos turėtų žiūrėti į programą kaip į infrastruktūros pritaikymą „šiuolaikiniams ir ateities reikalavimams“. Anot jo, įstaigoms taip pat kyla kai kurių abejonių, kaip mokykloms reikės suderinti rodiklius, taip pat, kaip įtikinti visuomenę, kad labai skirtingi vaikai gali mokytis vienoje klasėje.

„Džiaugiamės, kad merai pastebėjo, kad ministerija buvo atvira įvairioms idėjoms, taip pat tikimės, kad savivaldybės bus atviros mokyklų idėjoms“, – tvirtino jis.

Kalbėdamas apie konkrečias programos galimybes mokykloms, V. Bacys įvardijo, kad lėšos, pavyzdžiui, galės būti vienos rajono mokyklos bibliotekų skaitymo programai, kitos – laboratorijų įrengimui tyrinėjimo kompetencijoms ugdyti, trečioji galėtų ugdyti, pavyzdžiui, medijų raštingumą. Visos tokios mokyklos galėtų bendradarbiauti moksleivius veždamos iki užsiėmimų geltonaisiais autobusiukais.

Jo nuomone, nuotolinis užsienio kalbos, profesinio ugdymo ar kitas mokymas taip pat gali būti „tinklaveikos pavyzdys“.

Savo ruožtu J. Šiugždinienė pabrėžė, kad programa kiekvienai savivaldybei bus taikoma individualiai ir tuo ji skirsis nuo ankstesnių iniciatyvų finansavimą skirti pagal vieną bendrą šabloną.

„Tarkime, yra kai kur pradinis lygmuo silpnas, kitur savivaldybių mokyklos labai atsilieka matematikos pasiekimų, ar kitose srityse – tai mes kartu su savivaldybėmis nuspręsime, pažiūrėję į konkrečią savivaldybės situaciją, į mokyklas, ką sustiprinę pasieksime geriausią rezultatą“, – kalbėjo ji.

Ji taip pat akcentavo, kad investicijos pirmiausia bus nukreiptos tam, kad į bendrojo ugdymo mokyklas būtų pritraukti šiuo metu jų dėl įvairių priežasčių nelankantys specialių poreikių turintys moksleiviai.

„Dėmesio šitai iniciatyvai tikrai daug ir mes esame pasiruošę ir visiškai atviri tobulinti tą programą, nes mes esame pradinėse stadijose, ši programa nėra patvirtinta Europos Komisijoje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė J. Šiugždinienė.

„Kada turėsime koncepcijos patvirtinimą, projektą vystysime toliau, detalizuosime“, – pridūrė ji.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) planuoja iki 2025-ųjų šalyje sukurti 150 vadinamųjų „Tūkstantmečio mokyklų“, užtikrinant šiuolaikišką mokymosi infrastruktūrą ir ugdymo metodus.

Dėmesio šitai iniciatyvai tikrai daug ir mes esame pasiruošę ir visiškai atviri tobulinti tą programą, nes mes esame pradinėse stadijose.

Programai ketinama skirti 210 mln. eurų, ji būtų pradėta įgyvendinti nuo kitų metų sausio – planuojama, kad tokios mokyklos galės atsirasti daugelyje šalies savivaldybių.

„Čia yra kompleksinė programa, (...) kuri pritaikyti kiekvienos savivaldybės specifikai, kad pagerintume ugdymo kokybę kiekvienoje savivaldybėje“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

„Tūkstantmečio mokyklų“ iniciatyvos kritikai sako, kad tokios ugdymo įstaigos didintų atskirtį tarp moksleivių.

J. Šiugždinienė teigia, kad kai kurie politikai turėtų stengtis ir išgirsti naujos koncepcijos privalumus.

„Jeigu tu nenori išgirsti ir suprasti, tai tu ir nesuprasi ir visada kelsi klausimą“, – kalbėjo ji.

Kuriant „Tūkstantmečio mokyklas“, planuojama ypatingą dėmesį skirti įtraukiajam ugdymui. Įgyvendinant projektus galėtų būti sukurta mokyklų infrastruktūra – įkurtos ar atnaujintos laboratorijos, bibliotekos, mokomieji kabinetai, koridoriai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės, mokyklos prieigos.

Taip pat lėšos būtų skiriamos vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijoms stiprinti, kokybiškai švietimo pagalbai teikti, stipriai ir savivaldžiai mokyklos bendruomenei kurti.

Sukurta infrastruktūra galėtų naudotis ir kitos švietimo įstaigos.

Tūkstantmečio mokyklų programa nemažai klausimų kelia ir Alytaus miesto merui Nerijui Cesiuliui bei Pakruojo vicemerui Virginijui Kacilevičiui. Jie akcentuoja, kad pagrindinė problema, jog Švietimo mokslo ir sporto ministerija nepakankamai komunikuoja su savivaldybėmis.

V. Targamadzė: labai stokojama sisteminio požiūrio

„Tūkstantmečio mokyklų programa neišvengiamai programuoja konfliktą. Konfliktas nėra blogai, išvertus į lietuvių kalbą, tai yra susidūrimas. Bet koks jis bus? Ar tai bus akstinas ir kuriantis konfliktas, ar tai bus griaunantis, priklauso nuo to, kaip bus pasirengta, kaip bus įgyvendinama ši programa, kaip mes matysime visumą ir kaip bus diskutuojama“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Tūkstantmečio mokyklų programa – ar pigūs politikų dividendai, o gal nerimas dėl bendrojo ugdymo mokyklų ateities?“ teigė V. Targamadzė.

„Švietimas nėra nei vieno asmens, nei grupės, nei kokios nors partijos nuosavybė. Švietimas yra visos Lietuvos reikalas ir tai yra raktas į mūsų šalies ateitį“, – pridūrė ji.

Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad išdraskyti nusistovėjusią mokyklos kultūrą ir suformuoti naują yra sudėtinga užduotis, kuriai nepavykus galima sulaukti liūdnų pasekmių.

Pasakyti žodį, kuris yra modernus, yra viena, bet sumodeliuoti tinklaveiką tikrai nėra paprasta.

„Mokyklų kultūros plotmėje, kur teko nemažai tirti, galima susilaukti labai liūdnų pasekmių. Išdraskyti mokyklos kultūrą ir sukurti, suformuoti naują nėra taip paprasta. Čia yra ir vertybės, ir nuostatos, ir taisyklės. Galų gale mes dažniausiai žiūrime tik išorinę kultūrą, o tai yra tik ledkalnio viršūnė“, – sakė ji.

V. Targamadzė akcentuoja, kad valdantieji, inicijuodami Tūkstantmečio mokyklų programą, stokoja sisteminio požiūrio.

„Labai stokojama sisteminio požiūrio: juk pokytis bus tikrai tiek savivaldybėje, tiek bendrojo ugdymo mokyklų sistemoje, tiek visoje švietimo sistemoje. Nepamirškime, kad bendrojo ugdymo mokyklos yra sudėtinė ir visos švietimo sistemos dalis. Tai kaip tas pokytis bus? Ar jis bus iš tikrųjų pozityvus, o tai galima padaryti, jeigu tikslingai mes mąstysime tikslo-rezultato paradigmoje ir susidėsime tam tikrus rodiklius (...), nebus tik kiekybiniai rodikliai, bet ir kokybiniai rodikliai ir matysime visumą“, – atkreipė dėmesį ji.

Pasak politikės, klausimų kelia ir finansavimo pasirinktoms mokykloms paskirstymas, Tūkstantmečio mokyklų tinklaveika.

„Tinklaveika nėra taip paprasta. Pasakyti žodį, kuris yra modernus, yra viena, bet sumodeliuoti tinklaveiką tikrai nėra paprasta“, – teigė V. Tragamadzė.

N. Cesiulis: ministerija su mumis nesitaria, trūksta aiškumo

Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigia, kad informacijos apie Tūkstantmečio mokyklų programą tenka ieškoti internete, nes ministerija, pasak jo, su regionais nesitaria.

„Savivaldybės apie šią Tūkstantmečio mokyklų viziją išgirsta tik iš interneto. Jei mes kalbame tik apie regioninę politiką, kadangi esu daugiau regioninės politikos šalininkas, čia mes su šiomis mokyklomis stiprinsime ar silpninsime?“ – klausė N. Cesiulis.

Nors girdime iš ministerijos, kad yra tariamasi su merais, tačiau nežinau su kuriais, nes su mumis – tai ne.

„Šioje vietoje priimdami reformas, pasakydami apie jas garsiai ir skambiai kol kas nepasakome labai daug dedamųjų, kurių turėtų būti. Nors girdime iš ministerijos, kad yra tariamasi su merais, tačiau nežinau su kuriais, nes su mumis – tai ne“, – pabrėžė jis.

Jis neslepia, kad yra nuogąstaujama dėl to, jog daugelis mokyklų Alytaus rajone bus uždarytos.

„Kalbantis su Alytaus rajono meru išgirdau jo nuogąstavimus, kad praktiškai visos mokyklos Alytaus rajone turėtų būti uždarytos. Kaip čia atrodys, kokia bus sistema? Ir ar švietimas bus priartintas arčiau žmonių, arčiau vaikų, ar švietimas atitols?“ – kalbėjo N. Cesiulis.

Alytaus meras taip pat tikina, kad pasigendama aiškių kriterijų, kaip bus atrenkamos Tūkstančio mokyklų programoje galinčios dalyvauti mokyklos.

„Daugybėje savivaldybių vyksta vienokios ar kitokios švietimo reformos. Mes turėdami labai aiškius kriterijus, aiškų finansavimą, galėtume tas reformas daryti visiškai kitokias. Girdime apie pinigus, girdime mokyklas, tačiau aiškių kriterijų, kaip bus atrinktos mokyklos, į kurias bus investuota, kol kas šiandieną mes nežinome“, – teigė N. Cesiulis.

„Kalbame apie 80 proc. savivaldybių, kuriose bus investuojama. O tose 20 proc. savivaldybių jau viskas yra gerai, ar į jas nebus investuota? Ar ten dirba ne tos partijos merai?“ – stebėjosi jis.

N. Cesiulio teigimu, taip pat klausimas kyla, kokią sprendimų galią turės pačios savivaldybės.

„Klausimas kyla, kaip savivaldybės dalyvaus, kaip savivaldybės galės daryti įtaką sprendimams, kaip savivaldybės pačios galės spręsti, kokias mokyklas palikti, ir ar nebus didesnės atskirties tarp tų mokyklų, į kurias investuosime lėšas, ir į kurias ne“, – abejonių neslėpė jis.

Savo ruožtu Pakruojo vicemeras Virginijus Kacilevičius sako, kad kol kas kategoriškai teigti, jog Tūkstantmečio mokyklų programa bus arba nebus sėkminga kol kas negalima.

„Jeigu klausiate, ar ši Tūkstantmečio mokyklų programa padės mums kaip savivaldybei pagerinti vaikų mokymą arba siekti tikro, kokybiško mokymo gerinimo, – nežinau. Aš kategoriškai pasakyti, kad ne, jokiu būdu nepadės, nedrįsčiau aš taip teigti. Nedrįsčiau, žinoma, teigti, kad jau ši paskleista žinia apie Tūkstantmečio mokyklas sukėlė sumaištį“, – spaudos konferencijos metu sakė V. Kacilevičius.

Visgi, pasak jo, Tūkstantmečio mokyklų iniciatyva tarp švietimiečių sukėlė tam tikrą nežinią, nerimą. Pakruojo vicemeras taip pat neslėpė pritarantis problemoms ir nuogąstavimams, kuriuos išsakė Alytaus miesto meras N. Cesiulis, ir viliasi, kad ministerija išklausys regionų abejones.

„Šiokia tokia viltis, kad būsime išklausyti ir išgirsti yra. Ir jeigu būsime išklausyti, jeigu bus daroma ne vien politikuojant, ne vien galvojant apie būsimų rinkimų rezultatus, o apie mūsų ateitį, apie vaikų išsimokslinimą ir lygias starto pozicijas visiems, aš manau, kad šie skiriami pinigai bus panaudoti tinkamai“, – sakė jis.

ŠMSM atsakė į socialdemokratų kritiką

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sureagavo į socialdemokratų kritiką, esą ministerija, rengdama Tūkstantmečio mokyklų programą, nepakankamą dėmesį skiria diskusijai su savivaldybėmis. ŠMSM akcentuoja, kad jau kelis mėnesius vyksta virtualios konsultacijos su savivaldybių atstovais, siekiant glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis jau vykstama į regionus.

„Tai, kad taip daug kalbama ir keliami klausimai dėl šios programos, tik patvirtina jos svarbą ir aktualumą ir tai, kad einame teisingu keliu. Ministrė ir ministerijos atstovai su savivaldybių atstovais jau kelis mėnesius reguliariai diskutuoja ir kalbasi šia tema virtualiai, o dabar pradėti ir gyvi apsilankymai savivaldybėse. Taigi pokalbiai vyksta ir bus tęsiami“, – Eltai atsiųstame komentare teigia ŠMSM.

Ministerija akcentuoja, kad kai kurios savivaldybės jau pateikia savo vizijas ir scenarijus, kaip jos galėtų įsitraukti į programą ir pagerinti vaikų ugdymosi sąlygas bei rezultatus.

„Kiekviena savivaldybė kartu su mokyklų bendruomenėmis bus kviečiama įsivertinti tobulintinas sritis ir teikti paraišką dalyvauti programoje. Ji kiekvienoje savivaldybėje atlieps konkrečius, tik jai būdingus bendrojo ugdymo mokyklų stiprinimo poreikius“, – rašoma ŠMSM komentare.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad kol kas parengta ir visuomenei pristatyta tik programos koncepcija. O pati programa, ŠMSM teigimu, yra ir bus tobulinama, konkretinama, tariantis su ekspertais, savivaldybėmis, socialiniais partneriais.

Pažangos programa Tūkstantmečio mokyklos sukėlė daug visuomenės diskusijų ir abejonių, ar jai skirsimi 210 mln. eurų iš Europos atsigavimo fondo tikrai koncentruojami esminėms švietimo problemoms spręsti. O jų apstu. Kaip jas padės spręsti ši programa ir kitos numatomos priemonės?

Parama – konkrečioms mokykloms

– Kuo Tūkstantmečio mokyklų programa iš esmės skirsis nuo kiek padidinto finansavimo bendrajam ugdymui?

– Ji skiriasi tuo, kad lėšos bus skiriamos ne bendrai visų mokytojų kvalifikacijai ar ugdymo proceso kokybei gerinti, o konkrečiai pagalbai konkrečioms mokykloms. Paraišką teiks savivaldybės, bet dabar kartu atliekame didelį parengiamąjį darbą. Su kiekviena jų analizuojame švietimo būklę savivaldybėje, kur didžiausios problemos, silpnosios vietos, į ką reikėtų nukreipti tą paramą, kad pagerėtų ugdymo rezultatai ir mažėtų skirtumai, kurie tarp skirtingų mokyklų, ypač kaimo ir miesto, šiandien labai dideli. Nusprendus, nuo kurių mokyklų pradedame, joms siūlysime labai konkrečią praktinę pagalbą.

Žodžiu, vyks ne kažkokie bendri seminarai, o bus teikiamos labai konkrečios konsultacijos ir konkreti pagalba tobulinant ugdymą, vadovavimą, procesus konkrečioje mokykloje, kad situacija jose pasikeistų. Į konsultacijas ir konkretų darbą kviesime ir aplinkinių mokyklų mokytojus, jų vadovus.

Jurgita Šiugždinienė/KTU nuotr.

– Ar problemos nėra daug kur tokios pačios?

– Rengiantis programai pradėjau turą po savivaldybes. Pavyzdžiui, Raseiniuose, kur jau lankiausi, ugdymo rezultatai gana geri, tačiau matome, kad viena iš silpnesnių vietų yra tikslieji mokslai.

Tūkstantmečio mokyklų programa – iš dviejų dalių: kompetencijų tobulinimo ir aplinkos gerinimo. Kompetencijų dalyje keturi prioritetai: STEAM, kultūrinio, įtraukiojo ugdymo ir lyderystės stiprinimas. Antra dalis – aplinka. Dabar tik 27 proc. aštuntokų gali eksperimentuoti laboratorijose, todėl siekiame, kad jų būtų ne tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet ir mažesniuose rajonuose. Taip bus mažinama atskirtis. Kiekvienoje mokykloje negalime iš karto visko atnaujinti, bet esančiosios šalia taip pat galės pasinaudoti ta infrastruktūra.

Mažins atskirtį

– Buvo baimių, kad Tūkstantmečio mokyklų programa skirta kurti elitines mokyklas, bet ją paskelbus išryškėjo kitas kraštutinumas – joje negalės dalyvauti atsirenkančios mokinius ir privačios mokyklos. Kodėl išsikeltas siekis kilstelėti prastesnes nuo dugno, bet nepadedama dar pagerinti ugdymo kokybės ir geriausioms?

– Pasaulyje turime ne vieną pavyzdį, kai buvo taikomos tokios strategijos ir labai sėkmingai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. Pirmiausia orientuojamės į valstybines silpnesnes mokyklas, kur didžiausios problemos.

– Ar tai reiškia, kad kaimiškosios savivaldybės procentiškai pagal mokinių skaičių pinigų gaus daugiau nei Vilnius ar Kaunas, kur nemažai mokinius atsirenkančių ir privačių mokyklų?

– Nevertiname. Vienas iš kriterijų, pagal kurį skirstysime finansavimą, – mokinių skaičius savivaldybėje, bet gali atsirasti ir kitų – kokybinių kriterijų.

– Kiek mokyklų ir maždaug po kiek gaus iš šios programos?

– Pirmiausia orientuojamės į tai, kas galėtų duoti kokybinį pokytį, kaip tą padarysime, o ne kiek mokyklų gaus lėšų iš šio fondo. Skaičius priklausys nuo kiekvienos savivaldybės ir situacijos joje. Planuojame, kad pirmame etape dalyvaus apie 150 mokyklų.

Keista girdėti kritiką, kad ne visos gali dalyvauti programoje. Bet ir dabar matome, kad kai kurios mokyklos suremontuotas, o kai kurios paliktos likimo valiai, ir šį klausimą galėčiau kelti ir buvusioms Vyriausybėms. Natūralu, kad nuo kažko pradedame, bet norime, kad visos 1 tūkst. Lietuvos mokyklų būtų Tūkstantmečio. Kai kurios tokios jau yra, ir jas reikia paskatinti per kitas ministerijos įgyvendinamas programas.

– Na, 1 tūkst. mokyklų Lietuvoje ir dabar jau nėra. Pasigirsta nuogąstavimų, kad ši programa – tai tinklo optimizavimo programa, tik pavadinta kitaip. Keliamas tikslas, kad Tūkstantmečio mokyklose 70 proc. pedagogų dirbtų visu etatu, padaugėtų mokinių, tenkančių vienam mokytojui, jose bus įrengiami stadionai, STEAM laboratorijos, tuo naudotis į jas važinės ir kitų mokyklų vaikai, tad gal palaipsniui kitos ir išnyks.

Norime, kad visos 1 tūkst. Lietuvos mokyklų būtų Tūkstantmečio. Kai kurios tokios jau yra, ir jas reikia paskatinti per kitas ministerijos įgyvendinamas programas.

– Mūsų siekis – kokybiškas ugdymas. Jei turime mokyklą, kurioje yra jungtinės klasės nuo penktokų iki aštuntokų, ir negali būti užtikrintas kokybiškas ugdymas, mūsų patarimas savivaldybei – spręsti klausimą, o ne laukti ir dar kažkiek metų nesuteikti kokybiško ugdymo. Tai nesudaro sąlygų vaikams, ypač gyvenantiems rajonuose, gauti tokį pat ugdymą kaip miestuose. Atskirtį reikia mažinti. Bet Tūkstantmečio mokyklų programa tikrai neorientuota į tinklo optimizavimą.

Kad mokytojai turėtų visą etatą – puikus tikslas. Yra didelė problema, kad mokytojai dirba ir 0,3, ir 0,4 etato. Valstybė turi spręsti šį klausimą, nes mokytojai niekada negaus gero atlyginimo, kad ir kiek jis būtų keliamas, jei neturės viso etato.

– Tačiau tam vis tiek reikia optimizuoti mokyklų tinklą.

– Nežinau, kodėl tai akcentuojama. Ir dabar Lietuvoje yra neblogų sprendimų, ką ir šioje programoje labai skatinsime – jungtines mokyklas. Mažų mokyklėlių, ypač pradinių, šiandien tikrai nereikia uždarinėti, nes jos arti vaikų namų. Bet jas sujungiant su didesne mokykla iš karto sudaromos kitos galimybės ir mokytojams mokėti didesnius atlyginimus, ir vaikams gauti neformalųjį ugdymą, mažėja administravimo išlaidos.

– Numatyta, kad tie Tūkstantmečio mokykloms skirti 210 mln. eurų pasieks mokyklas nuo 2022-ųjų iki 2025-ųjų. O kas toliau? Ar projektai nesustos pusiaukelėje?

– Planuojame, kad iki 2025 m. šioje programoje dalyvaus bent 80 proc. savivaldybių. Bet norime, kad ji tęstųsi, net lygiagrečiai galima galvoti ir apie biudžetinį finansavimą, nes turime atnaujinti visas mokyklas. Čia tik pirmas žingsnis, gera proga naudojantis ir Europos Komisijos pagalba išbandyti šį modelį.

Daugiau kelių tapti mokytojais

– Nupirkti mėgintuvėlių lengviau, nei išugdyti mokytojus. Ypač kai kurių dalykų mokytojų jau dabar didelis stygius, o prognozės gąsdinančios. Ar neketinama atverti dar platesnes galimybes tapti mokytojais baigus kitos srities studijas?

Kartu su savivaldybėmis analizuojama, į kur nukreipti paramą, kad pagerėtų ugdymo rezultatai ir mažėtų skirtumai tarp mokyklų. (Dainoro Luko nuotr.)

– Mokytojų klausimas – prioritetinis. Problema didžiulė, todėl planuojame imtis aktyvių veiksmų. Ketiname atverti kuo daugiau kelių tapti mokytojais. Jais jau dirbantiems reikia padėti įgyti papildomą kvalifikaciją, kad jie galėtų mokyti kelių dalykų, planuojame plėsti profesines pedagogų studijas.

Kalbamės su savivaldybėmis, kad jos identifikuotų tuos baigiamųjų klasių mokinius, kurie ketina tapti mokytojais, ir su jais sudarytų trišales sutartis dėl grįžimo į mokyklą po studijų ir kelerių metų atidirbimo savivaldybių mokyklose. O po kelerių metų jau susikūrę gyvenimą čia gal jie ir pasiliktų.

Raginsime persikvalifikuoti ir kitų profesijų atstovus, nes labai trūksta ir profesijų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų.

– Parengtos naujos ugdymo programos, tačiau kai kurioms kritikos tikrai daug. Dėl lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, matematikos, gamtamokslinio ugdymo ministerija paprašė papildomų konsultacijų. Ar pati matėte naująsias programas, pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir literatūros? Kai kurie ekspertai baiminasi, kad vaikus tik atgrasys nuo skaitymo, kai, pavyzdžiui, penktokams reikėtų vertimo Motiejaus Valančiaus "Mikės melagėlio" jau pirmam sakiniui: "Mosėdžio parapijoj, Šakalių sodoj, išsigimė vaikelis, vardu Mikė, labai guvus, labai šarpus, pašankus ir linksmas", o moralas – "už savo melagystes nuo tėvo gerai gavo per kailį" – šių laikų požiūriu skamba nelabai pedagogiškai.

– Bendrųjų programų atnaujinimas prasidėjo dar 2020 m., ir tikrai iškeltas didelis uždavinys – atnaujinti net 31 pradinio ir pagrindinio, 34 vidurinio ugdymo programas. Sunku tikėtis, kad jos visiems patiktų, nes požiūriai į ugdymą skirtingi.

Prie šių programų dirbo daug stiprių ekspertų, esu jiems labai dėkinga. Turime rezultatus, juos analizuojame. Vienas jau galėtume išbandyti bandomuosiuose projektuose, su kai kuriomis dar reikia dirbti.

Dėl jų diskutuoja ir politikai, bet man norisi, kad diskutuotų savo srities specialistai, ekspertai, mokytojai ir būtų kuo mažiau paviršutiniškumo. Nesinorėtų, kad tai būtų politizuota, jog politikai imtų svarstyti ugdymo turinį. Ir aš nesu lietuvių literatūros ekspertė, tad nevertinsiu programos turinio.

Bet bendrojo ugdymo programos – tik gairės, jų įgyvendinimas labai priklauso nuo mokytojų. Turime labiau jais pasitikėti.

Bręsta egzaminų pokyčiai

– Šiomis dienomis – du siūlymai keisti brandos egzaminų tvarką. Ar pritartumėte, kad aukštosios mokyklos pačios nustatytų, kuriuos brandos egzaminus būtina išlaikyti, norint nemokamai studijuoti konkrečią studijų kryptį, bet matematikos egzaminas nebūtų privalomas? Kitas siūlymas, atvirkščiai, kad matematikos egzaminas būtų privalomas stojantiesiems ne tik į valstybės finansuojamas vietas.

– Turime suvienodinti reikalavimus stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek ir nefinansuojamas vietas. Dar Seimo pavasario sesijos metu teiksime tokį siūlymą. Dabar labai keistai atrodome, kai į valstybės nefinansuojamas vietas galima įstoti išlaikius vieną egzaminą. Siūlysime ir pataisą, kad aukštosios mokyklos būtų skatinamos už studijų kokybę.

Neabejoju, kad sprendimai dėl stojimo į aukštąsias mokyklas taip pat keisis – turės būti daugiau galimybių pačioms aukštosioms mokykloms nusistatyti reikalavimus. Tačiau nemanau, kad reikia keisti reikalavimus dėl privalomo matematikos egzamino. Mokiniai turi baigti vidurinį ugdymą laikydami pagrindinius egzaminus, tarp jų – ir matematikos, kuris, kaip ir lietuvių kalbos, yra bazinio išsilavinimo įrodymas. Šiandien matome labai prastus tiksliųjų mokslų rezultatus, mažėja besirenkančiųjų laikyti šių sričių egzaminus ir studijas. O šių sričių specialistų labai reikia. Turime siųsti mokiniams tinkamą žinutę.

Bet jei Seimas patvirtins kokį egzaminų pokytį, jis gali įsigalioti ne anksčiau kaip po dvejų metų.

Turime suvienodinti reikalavimus stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek ir nefinansuojamas vietas. Dar Seimo pavasario sesijos metu teiksime tokį siūlymą.

– Problemos dėl COVID-19 liks ir kitais mokslo metais. Mokyklos kritikuoja, kad žadamų lėšų hibridiniam ugdymui užtektų tik vienai kitai klasei. Ką ketinate daryti, kad vaikai rugsėjį pagaliau grįžtų į klases?

– Vakcinacijos tempai greiti, tad, tikiu, vasaros pabaigoje turėsime visuotinį imunitetą, ir nuo rugsėjo galėsime sugrįžti į klases. Tam intensyviai rengiamės. Vyriausybė skiria lėšų ir papildomoms konsultacijoms, ir hibridinėms klasėms, ir vasaros stovykloms, ir geros savijautos programai. Dirba darbo grupė, rengianti tvarkas ir rekomendacijų, kad būtų kuo aiškiau jų laikytis.

Bet čia turi būti bendras darbas su savivaldybėmis: ministerija gali teikti rekomendacijas, o jų įgyvendinimas – savivaldybių atsakomybė, nes jos yra mokyklų steigėjos ir yra atsakingos už procesų organizavimą.

– Jau šiomis dienomis turėtų būti baigtas rengti Nacionalinio susitarimo dėl švietimo projekto variantas su visais darbo grupės siūlymais. Skelbta, kad diskutuota ir dėl mokytojų algų, ir informacinio raštingumo, ir galimybės tėvams patiems ugdyti ikimokyklinukus, ir lėšų didinimo, ir neformalaus švietimo, ir visi kiti įmanomi klausimai. Tai kokios apimties bus šis dokumentas? Kada jis gali būti priimtas?

– Dokumentas tikrai nebus didelis. Visus klausimus, kurie atrodė svarbūs politinėms partijoms, apsvarstėme, sutarėme, dėl ko galima sutarti. Parengus projekto variantą, jis grįš į Seimo frakcijas. Norėčiau, kad jis būtų parengtas iki Seimui išeinant vasaros atostogų, o bus priimtas, tikiuosi, iki naujų mokslo metų.

Seimo „valstiečiai“ prognozuoja, kad pertvarka įves ir mokyklų finansinę nelygybę, taip dar labiau didindama socialinę ir edukacinę atskirtį, – 210 mln. eurų iš 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos atsigavimo fondo planuojama investuoti, anot jų, tik į išskirtines mokyklas. „Tad šias lėšas gaus tik 150 mokyklų iš šiuo metu esančių maždaug 1000 jų. Perbraižomi ir vertybiniai ugdymo turinio pagrindai. Antai nelieka rengimui šeimai skirtos ugdymo programos“, – sako opozicinės LVŽS frakcijos nariai.

Apie šias pertvarkas ir jose kylančias grėsmes bus diskutuojama Seimo plenarinių posėdžių salėje šį ketvirtadienį LVŽS frakcijos iniciatyva vyksiančioje diskusijoje „Šiuolaikinė mokykla. Ant kokių vertybinių pamatų ketiname ją statyti?“

Viena iš diskusijos iniciatorių, Seimo narė Asta Kubilienė pažymi, kad pertvarkas, kurios vykdomos nesitariant nei su visuomene, tėvais, nei su Seimo nariais, Vyriausybė inicijuoja beatodairiškai.

„Drastiškus tinklo pokyčius, mokyklų finansinę nelygybę, ugdymo vertybių atsisakymą dabartinė Vyriausybė tiesiog ciniškai vadina bendrojo ugdymo kokybės gerinimu, atskirties ir mokymosi galimybių netolygumų mažinimu. Nors deklaruojami aukštesni ugdymo kokybės tikslai, tačiau realiai tokia pertvarka gali pabloginti mokymosi aplinką, supriešinti švietimo sistemos dalyvius ir mokinių pasiekimus smukdyti žemyn. Šie ir kiti šių dienų valdančiųjų užmojai, perrašomos bendrojo programos kelia nerimą mokyklų bendruomenėms, savivaldybių atstovams. Tuo metu ten, kur ypač reikia Vyriausybės indėlio, – COVID pasekmių švietimui mažinimas, vaikų psichikos sveikatos problemų sprendimas, esminių pokyčių ar planų nematyti“, – sako A. Kubilienė.

Drastiškus tinklo pokyčius, mokyklų finansinę nelygybę, ugdymo vertybių atsisakymą dabartinė Vyriausybė tiesiog ciniškai vadina bendrojo ugdymo kokybės gerinimu.

Vienas iš diskusijos dalyvių, Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas klausia valdančiųjų, koks yra rengimo šeimai dėmuo švietimo sistemoje ar yra įgyvendinamas valstybės raidos strateginiuose dokumentuose prisiimtas įsipareigojimas stiprinti darnią šeimą „kaip svarbiausią visuomenės ląstelę ir tautos išlikimo garantą, kurioje subręsta laisvas, kūrybiškas ir atsakingas žmogus?“

„Šio proceso metu 2016 m. priimtą Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą turėtų pakeisti nauja – Gyvenimo įgūdžių programa. Viešai paskelbtame Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos projekte lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai ekspertai pasigenda išsamių rengimo šeimai principų, rengimo šeimai tikslų ir turinio. Lytiškumo ugdymas programoje suprantamas siaurai, medikalizuotai, kaip sveikatinimo įgūdžių formavimo dalis, be sąsajos su rengimu šeimai“, – sako R. Aušrotas. 

Profesorius Rimantas Kėvalas sako, kad vaikai yra rytdienos piliečiai, todėl vaikų vystymasis, ugdymas, sugebėjimas veikti ir priimti sprendimus yra tolesnės pažangos, gyvenimo kokybės, gerovės prielaida. Jo nuomone, fizinei, psichinei sveikatai, o ypač vaikų ugdymui turi būti skiriamas reikiamas dėmesys.

„Pandemija ir karantinas darė įtaką pagrindinių gyvenimo sričių apribojimui, kas sąlygojo žymų vaikų gyvenimo pablogėjimą. Mokyklų uždarymas, pablogėjusi psichinė sveikata, mitybos problemos, fizinės sveikatos pokyčiai, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir vakcinacijos sumažėjimas“, – pagrindinius vaikų gyvenimo pablogėjimo faktorius vardina R. Kėvalas.

Anot profesoriaus, mokyklų uždarymas lemia drastiškai neigiamus rezultatus vaikams ir turi neigiamą ekonominį efektą šaliai. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ankstesnėse studijose mokyklų uždarymas buvo įvardijamas, kaip didesnę reikšmę turinti priemonė epidemijos plitimo stabdymui. Šiandien jos svoris žemesnis. Jų teigimu, tai parodo, kad mokyklos gali veikti ir pandemijos metu, jei yra imamasi prevencinių priemonių, kaip testavimas ir kontaktų atsekamumas.

„Ypač problema yra su paauglių psichine sveikata. Paaugliai šiuo laikotarpiu išgyvena daugiau nerimo ir turi mažiau galimybių įveikti stresą jiems įprastais būdais“, – sako R. Kėvalas. 

Seime rengiamoje diskusijoje dalyvaus Ramūnas Aušrotas, Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas, Birutė Obelenienė, VDU profesorė, Kęstutis Mikolajūnas, Lietuvos tėvų forumo atstovas, Robertas Ramanauskas, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkas, Asta Sakalauskienė, Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos direktorė, Emilija Sakadolskienė, VU ir VDU prof. dėstytoja, bei Rimantas Kėvalas, profesorius, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.