Vilniuje šiais metais nuo rugsėjo iki spalio 22 dienos kompensacijų prašė 28,8 tūkst. gyventojų – 19 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune 9,2 tūkst. – 26 proc. mažiau, o Klaipėdoje 3 tūkst. – 36 proc. mažiau.

„Jeigu yra pamažėję paraiškų ir prašančių sumažėję, tai rodo, kad žmonės taip visiškai nepatiria skurdo ir jie turi tam tikras pajamas ir todėl tokios pašalpos neprašo“, – BNS sakė R. Žakaitienė.

„Siūlymas Seimui pakeisti įstatymą ir vėl reikalauti turto deklaravimo atėjo iš pačių savivaldybių. Ten gyvenantys žmonės ir seniūnai, ir bendruomenių atstovai, ir seniūnaičiai nemažai pranešinėjo, kad tas žmogus tikrai turi pajamas, jam ta socialinė pašalpa piniginė yra perteklinė“, – pasakojo ji.

Anot LSA direktorės, anksčiau buvo pastebima piktnaudžiavimų teikiant tokią paramą.

„Kai nereikėjo tos deklaracijos, tai būta ir tokių nelabai gražių atvejų, kai turėjo tikrai ne vieną, o keletą nekilnojamojo turto objektų, ir įvairiuose miestuose, ir kurortuose, ir kai kas jų buvo ir nuomojamas, galėjo būti ir šešėlinių pajamų“, – pasakojo R. Žakaitienė.

Alytaus meras Nerijus Cesiulis praėjusią savaitę teigė, kad besikreipiančių žmonių dėl šildymo kompensacijų sumažėjo maždaug trečdaliu, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai paramos prašo tie, kurie turi pakankamai pajamų.

„Matome, kad nekilnojamojo turto vertė neatitinka to, kas yra realiai. Nes matome, kad butas Alytuje iki 30 tūkst. (eurų vertės – BNS) maždaug, nors skelbimuose yra buto vertė apie 70 tūkst. Centre namo vertė, čia neseniai vertino, – 13 tūkst. eurų. Mes suprantame, kad čia jau su nekilnojamojo turto duomenimis kažkas yra negerai“, – LRT radijui penktadienį sakė Alytaus meras.

„Mes jau prieš metus pamatėme, kad žmonės su rubinais ausyse, turėdami milijoninius turtus ir tą deklaruodami, nes tie žmonės ėjo į rinkimus, ateina prašyti kompensacijų“, – pridūrė jis.

R. Žakaitienės teigimu, itin svarbu, kad socialinė parama pasiektų tuos, kuriems jos iš tiesų reikia.

„Ta socialinė piniginė parama, ji tikrai turi pasiekti tuos, kuriems labiausiai reikia, tiems, kurie tikrai patiria skurdą, neturi jokių kitų galimybių gauti pajamų. Jiems tikrai turėtų būti skiriama ir jiems bus skiriama, bet jeigu yra žmogus, kuris turi kažkokį tai nekilnojamąjį turtą, bet vis vien turi labai dideles problemas finansines ir jam ta socialinė parama yra labai reikalinga, tai savivaldybės gali ir individualiai spręsti ir skirti paramą tam žmogui“, – sakė ji.

Rugsėjį Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kuriomis vėl vertinamas socialinių išmokų gavėjų turtas. Tvarka, kai jis nevertinamas, galiojo trejus metus ir turėjo baigtis 2024 metų balandžio pabaigoje.

Pataisos, be kita ko, numato, kad kreipiantis dėl socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams nuo jos gavimo, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama.

Pataisas teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teigė, kad grąžinti iki koronaviruso pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir žmonės, kurie turi daug nekilnojamojo turto.

Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas teigia, kad valstybės reguliavimas turto vertintojams būtinas, tačiau jeigu valstybė nenori reguliuoti, tuomet ji turėtų įgalioti savivaldą.

„Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai, vienokie ar kitokie, visada turi interesą, kad turto vertinimas būtų šališkas, viena pusė ar kita pusė, valstybinis reguliavimas yra vis tik svarbus (...) Mūsų požiūriu, pati turto vertintojų rinka yra per daug jautri, kad ji būtų nebūtų reguliuojama. Ir jeigu valstybė nenori reguliuoti, tai tegul įgalioja savivaldą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) svarstant Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektą sakė V. Kriaučiūnas.

Jo teigimu, valstybė šia reforma nieko nesutaupo, o verslui gresia papildomos išlaidos: „Nesuprantame reformos reikmės. Mes matome, kad valstybė neketina sutaupyti jokių lėšų, o verslui – papildomi kaštai“.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, kad pagrindinė dabartinio reguliavimo problema yra tai, jog neužtikrinama vertinimo ataskaitų kokybė ir vertintojų priežiūra.

„Tikslas yra vertinimo ataskaitų kokybė ir patikimumas“, – BFK posėdyje sakė R. Bilkštytė.

Įstatymo pakeitimus inicijuojanti Finansų ministerija siūlo nuo 2025 metų gegužės atsisakyti vertintojų licencijavimo, stiprinti vertinimo ataskaitų kokybę jas viešinant ir kitomis priemonėmis, o už pažeidimus bausti nuo 300 iki 6 tūkst. eurų baudomis.

Anot ministerijos, vertintojų darbo kokybę geriausiai keltų šios profesijos atstovų bendruomenės savireguliacija, siūloma palikti sąlygą, pagal kurią vertintojas privalėtų turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.

Visi turi prisitaikyti prie naujo reguliavimo, turime daugiau nepatikrinamų ir nekokybiškų paslaugų sektoriuje, vartotojai mažiau apsaugomi(...)

 

Tačiau Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad tokiu atveju problemos sprendimas ir profesinės veiklos reguliavimas bus draudikų atsakomybė.

„De facto reguliatorius – kas gali vykdyti veiklą, o kas ne – bus draudikas (...) Ne kartą susiduriu su noru institucijų sureguliuoti profesinę veiklą, norima tam tikrą problemą išspręsti trečių subjektų, tai yra draudikų rankomis“, – BFK posėdyje sakė A. Romanovskis.

Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 112 turto vertinimo įmonių, kuriose dirba 326 vertintojai, tačiau, anot R. Bilkštytės, pagrindiniai paslaugos užsakovai bankai naudojasi tik 20 įmonių paslaugomis.

Tikimasi, kad įstatymo pataisos padėtų labiau atverti rinką, tačiau LPK atstovas V. Kriaučiūnas sako, jog šį tikslą galima pasiekti ir be įstatymo pataisų. Jo manymu, priėmus siūlymus būtų tik neigiamos pasekmės, tarp kurių – ir mažesnė vartotojų apsauga nuo nekokybiškos paslaugos.

„Visi turi prisitaikyti prie naujo reguliavimo, turime daugiau nepatikrinamų ir nekokybiškų paslaugų sektoriuje, vartotojai mažiau apsaugomi, nes mažesnė dalis paslaugų reguliuojama apskritai ir realios sektoriaus problemos realiai nesprendžiamos“, – posėdyje sakė V. Kriaučiūnas.

Bendrovės „Korporacija matininkai“ vadovas Kęstutis Kristinaitis teigė, kad turto vertintojų bendruomenė nepritaria šiai reformai, kuri rengiama remiantis tikrovės neatitinkančiais argumentais ir ragino neskubėti keisti dabartinės tvarkos.

„Turto vertintojų bendruomenė nepritaria šiai naujai modeliuojamai reformai (...) Kviečiu labai rimtai tuo klausimu padiskutuoti, nes sugriauti visada labai lengva“, – BFK posėdyje sakė K. Kristinaitis.

Ministerijos duomenimis, Lietuvoje per metus parengiama apie 65 tūkst. turto vertinimo ataskaitų, o iš 32 Europos ekonominės bendrijos valstybių 24-iose turto vertintojų profesija nėra reguliuojama. 

BFK pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, komitetas dar grįš prie siūlomų įstatymo pataisų vertinimo.

Seimas antradienį priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 91 Seimo nariai, prieš buvo 9, o susilaikė 20. Jas dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad nevertinant turto kompensacijų gavėjų ratas išsiplėtė, jos pasiekė kas penktą namų ūkį – jų prašė ir tie gyventojai, kurie niekada nesikreipė dėl šios paramos, nes galbūt nežinojo, kad turi teisę ją gauti.

„Keičiantis situacijai, atsižvelgiant į ateinančio šildymo sezono prognozuojamą šilumos kainų mažėjimą, taip pat savivaldybių siūlymus, siekiame piniginės socialinės paramos taiklumo. Prioritetu ir toliau išlieka pažeidžiamiausių namų ūkių apsauga, o atskirais atvejais individualius sprendimus dėl vieno ar kito namų ūkio, priims savivaldybės“, – pranešime sakė M. Navickienė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuva“ atstovas Tomas Tomilinas apgailestavo, kad sodo namelis, didesnis žemės sklypas ar butas gali tapti rimta kliūtimi gauti paramą, o Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rita Tamašunienė piktinosi, kad keičiama tvarka dar neprasidėjus šildymo sezonui, nesant aišku, kokios bus šildymo kainos. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuva“ narys Linas Kukuraitis pabrėžė, kad priėmus pataisas, bus vertinamas  tik turtas, o kiti, anot jo, du svarbūs žingsniai nepadaryti.

„Šis įstatymas nepasieks savo tikslų, tai yra kompensacijų gavėjų nesumažės, jeigu šildymo kainos bus panašios kaip praėjusiais metais, netgi jų padaugės, ir bus pasiekti priešingai tikslai, jeigu nebus padaryti du dalykai šalia, o jų neplanuojama daryti. Pirma, kad būtų sumažintos pajamų ribos, nuo kurių žmonės gali gauti kompensacijas“,  –  teigė jis.

Liberalas Andrius Bagdonas įsitikinęs, kad kompensacijų už šildymą negali gauti žmonės, kurie turi pakankamai pajamų.

Reikia, kad už šildymą kompensacijas gautų tik tie, kurie negali susimokėti, nes neturi pajamų.

 

„Gal žmogus turi vieną būstą, o gal penkis – šiuo metu kompensacijas gali gauti. Tai nėra sąžininga prieš tuos žmones, kurie moka mokesčius, nes jų sąskaita būtų mokamos tos kompensacijos“, – Seimo posėdyje sakė parlamentaras.

„Reikia, kad už šildymą kompensacijas gautų tik tie, kurie negali susimokėti, nes neturi pajamų“, – pridūrė A. Bagdonas. 

Pataisos, be kita ko, numato, kad kreipiantis dėl socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams nuo jos gavimo, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama.

Išankstiniais skaičiavimais, kompensacijų gavėjų skaičius šiemet sieks apie 200 tūkst. per mėnesį, arba apie 18 proc. mažiau nei praėjusį šildymo sezoną.

Pataisas teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teigė, kad grąžinti iki koronaviruso pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir žmonės, kurie turi daug nekilnojamojo turto

Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos.

Turtas vėl būtų vertinamas prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.

Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas sekmadienį per svarstymo stadiją balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo keturi parlamentarai, susilaikė 21 politikas.

Seime turės būti surengtas dar vienas balsavimas, kad įstatymas būtų priimtas. Po to jį turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Pataisas teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai teigia, kad grąžinti iki koronaviruso pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir tie asmenys, kurie turi daug nekilnojamojo turto.

Ministerijos duomenimis, dėl turto nevertinimo kompensacijų gavėjų per praėjusį šildymo sezoną padaugėjo 27 tūkstančiais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Seimo posėdyje sakė, kad priėmus įstatymą galimybė savivaldybėms įvertinti individualias situacijas išliks.

„Jeigu žmogus gauna mažas pajamas ir turi sodo namelį ar miško gabalą, kuris jam negeneruoja jokių pajamų, savivaldybė tai įvertins ir kompensaciją žmogui galės skirti“, – sakė ministrė.

Pasak jos, šiuo metu savivaldybės negali neskirti paramos net akivaizdžiais atvejais, kai žmogus gauna papildomas pajamas iš turimo turto.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis sakė, kad priėmus įstatymą atsiras daugiau socialinio teisingumo, nes parama bus skirta tiems, kam iš tikrųjų reikia, o ne apsukresniems gyventojams.

Seime svarstomi pakeitimai įsigaliotų nuo spalio 1 dienos, bet SADM nurodo, kad nauja tvarka būtų taikoma tiems prašymams, kurie būtų pateikti nuo rugsėjo. 

Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams po jos gavimo, tuo atveju, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama, numato pataisos.

SADM duomenimis, šiemet pirmą ketvirtį, palyginti tuo pačiu metu pernai, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius išaugo 1,9 karto iki 288 tūkst. žmonių.

Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija.

Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos.

„Būčiau linkusi sutikti, kad į savivaldybių teikiamas tam tikras rekomendacijas reikėtų įsiklausyti ir šiek tiek anksčiau grįžti prie turto vertinimo vertinant, ar skirti kompensacijas už šildymą“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete trečiadienį teigė ministrė.  

„Nesakau, kad sprendimas jau galutinis, bet tarsimės ir su Savivaldybių asociacija, atarsime tarpusavyje ir galbūt tokį pasiūlymą teiksime anksčiau nei numatyta įstatyme“, – pabrėžė M. Mavickienė.

Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos.

Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 122 Seimo nariai, prieš bei susilaikiusių nebuvo. 

Lietuvos regionų frakcijos narė Rita Tamašunienė tvirtino, kad tokią pat tvarką, kai nevertinamas turtas, reikėtų palikti ir ateityje. 

„Nemanyčiau, kad tai turėtų būti laikina priemonė. Ateityje, po 2024 metų, vertėtų pasvarstyti ir tokį reguliavimą – neįskaičiuoti turimo turto į žmonių, kurie siekia gauti socialinę paramą, bendrą krepšelį“, – prieš balsavimą Seime teigė ji.

„Puikiai žinome, kad disponuoti žemės sklypu ir gauti tinkamos naudos iš jo retai įmanoma. Taip pat ir paveldėjus turtą su kitais bendrapaveldėtojais – disponuoti ir gauti pajamų iš tokio turto sudėtinga. O toks turtas nulemdavo žmonių socialinės paramos gavimą“, – pridūrė ji. 

R. Tamašunienė / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad tai aktualu kaimiškuose rajonuose, bet ne miestuose.

„Neskaičiuoti (turto – BNS) būtų didelė klaida, ypač piliečio, turinčio mieste žemės sklypą ar kurorte“, – pareiškė jis.

Skiriant paramą žmonių turtas nevertinamas nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Ji atšaukta nuo gegužės 1-osios.

Kompensacijoms už centralizuotą šildymą šiemet pirmąjį ketvirtį valstybė skyrė beveik tiek pat lėšų, kiek per visus praėjusius metus – apie 22 mln. eurų, jas gavo 224 tūkst. žmonių – 61 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą. 

Taip siekiama apsaugoti mažas ar vidutines pajamas gaunančius gyventojus nuo itin aukštų energijos kainų.

Skiriant paramą žmonių turtas nevertinamas nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Ji atšaukta nuo gegužės 1-osios.

Kompensacijoms už centralizuotą šildymą šiemet pirmąjį ketvirtį valstybė skyrė beveik tiek pat lėšų, kiek per visus praėjusius metus – apie 22 mln. eurų, jas gavo 224 tūkst. žmonių – 61 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą. 

STT siūlo inicijuoti galiojančio teisinio reguliavimo tobulinimą, užtikrinant didesnę teikiamų paslaugų kokybės kontrolę. Atkreiptinas dėmesys į tuos atvejus, kai turto ar verslo vertinimas yra privalomas, o asmuo, kuriam tenka padengti turto vertinimo išlaidas, neturi galimybės pats pasirinkti šios paslaugos teikėjo.

Nustatyta, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai suteikti platūs įgaliojimai ir didelė diskrecija – nuo sprendimų priėmimo dėl turto arba verslo vertintojų egzaminų iki vertintojų veiklos kontrolės ir sankcijų už pažeidimus taikymo. Be to, priežiūros įstaiga yra viena iš kvalifikacijos kėlimo kursų organizatorių.

Priežiūros įstaigos interneto svetainėje nėra skelbiamas visų turto ar verslo vertintojų asociacijų sąrašas. Todėl nėra aišku, ar visos turto ar verslo vertintojus jungiančios asociacijos turi teisę ir galimybes organizuoti mokymus, ar yra kontroliuojama kursų kokybė ir pan. Taip pat situacija, kai Priežiūros įstaiga ir organizuoja vertintojų mokymus, ir patys kontroliuoja, kaip vertintojai kelia kvalifikaciją, laikytina ydinga antikorupciniu požiūriu.

Atsižvelgiant į tai, STT nustatė, kad kasmet patikrinama tik nedidelė dalis ataskaitų, jose neretai nustatomi trūkumai ir pažeidimai, o nemažai daliai vertintojų yra sustabdytas vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas, STT pasiūlė Finansų ministerijai svarstyti galimybę tobulinti Priežiūros įstaigos veiklos teisinį reguliavimą, užtikrinant didesnį jos efektyvumą, nustatant vertintojų veiklos pažeidimus ir vykdant jų pasikartojimo prevenciją.

Taip pat antikorupciniu požiūriu neigiamai vertinama nuostata, numatanti galimybę nutraukti turto arba verslo vertintojo drausmės bylą, jei Garbės teismas per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos iškėlimo dienos nepriima sprendimo. Tokios situacijos sukuria galimybes nesąžiningiems susitarimams ir piktnaudžiavimui pasireikšti, – užvilkinus bylos nagrinėjimą, vertintojas, galimai padaręs reikšmingų pažeidimų, liktų nenubaustas ir toliau verstųsi vertintojo praktika.

STT prašė Finansų ministerijos per du mėnesius informuoti, kaip atsižvelgta į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus ir pastabas.

Jo tvarką nustatė Lietuvos banko valdyba, patvirtinusi Lietuvos banko organizuojamo kredito unijų ir Centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimo aprašą. Turto kokybės vertinimo proceso tikslas - pasiekti, kad centrinių kredito unijų ir jų narių kredito unijų mokumo užtikrinimo sistemas susijungtų finansiškai patikimos kredito unijos.

Dokumente nustatyti esminiai kredito unijų turto kokybės vertinimo reikalavimai ir procedūros. Nurodytos turto kokybės vertinimo proceso dalyvių pareigos ir atsakomybė, kredito unijų turto kokybės vertinimo proceso eiga, kontrolės priemonės ir ataskaitų parengimo tvarka.

Aprašo projektas buvo derintas su kredito unijomis, Asociacija Lietuvos kredito unijos, asociacija Lietuvos kreditas, Lietuvos kredito unijų narių asociacija, Lietuvos kredito unijų taryba, Kredito unijų narių asociacija ir Lietuvos centrinė kredito unija.

Visų šalyje veikiančių kredito unijų turto vertinimo rezultatus numatoma paskelbti viešai. Planuojama, kad turto vertinimą atliks viešą konkursą laimėjusi nepriklausoma įmonė. Tos kredito unijos, kurioms po turto vertinimo trūks kapitalo, turės vienų metų laikotarpį trūkumams pašalinti.

Pertvarkyta kredito unijų sistema turėtų pradėti veikti 2018 m. Ta pertvarka skatins bendruomenių, smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą, padės kredito unijoms tapti svaria alternatyva komerciniams bankams.