Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ pasidalino slapta filmuota medžiaga, kaip Lietuvos fermose elgiamasi su kailiams auginamais gyvūnais. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip darbuotojas prieš įmesdamas audinę į dujų kamerą, padaužo ją į sieną.

„Gyvūnai mėtomi, talžomi, gyvūnai nenori lysti į dujų kamerą, įsikabina nagais ir nenori būti įmetami. Tai, ką žvėrelių augintojai vadina „migdymu“, matome, kad gyvūnai neužmiega, jie draskosi ir kankinasi ir visa tai daroma dėl puošmenos“, – pasakojo VŠĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabriele Vaitkevičiūte.

Visą šią informaciją organizacija ruošiasi perduoti teisėsaugai ir nori, kad ši veikla būtų uždrausta. Kailių augintojai atkerta – jeigu norima uždrausti žvėrelių auginimą, reikia mokėti dosnias kompensacijas.

„Reikia daryti inventorizaciją, įvertinti kiekvieną ūkį individualiai, nes vienas ūkis naujesnis, o kitas senesnis“, – sakė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat- Kelpša.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iš pradžių valstybė buvo paskaičiavusi, kad už žvėrelį verslininkams mokės po eurą. Tačiau dabar žadamos dosnesnės išmokos.

„Pirmieji besitraukiantys gaus didžiausias sumas – 3 eurai už kiekvieną praeitų metų kailiuką. Antraisiais metais – 2 eurai. Trečiaisiais – 1 euras. Įsipareigojam finansuoti darbuotojų išeitines ir teritorijos sutvarkymą – infrastruktūros, kuri yra nereikalinga, ją demontuoti“, – akcentavo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Verslininkai atkerta, kad tiek neužtenka ir klausia, kur teisėti ūkininkų lūkesčiai – negautos pajamos.

„Nežinau tikslios sumos. Ūkiai yra investavę milijonus, o jie gaus dešimtis tūkstančių“, – sakė Č. Kelpša.

Seime po pateikimo pritarta uždrausti gyvūnų auginimą tik dėl kailių. Po savaitės laukia antras balsavimas. Tačiau yra nuomonių, kad uždraudę tokį verslą kenktume valstybei.

Ūkiai yra investavę milijonus, o jie gaus dešimtis tūkstančių.

„Priimant sprendimus be ekonominių pagrindimų, be skaičiavimų, be alternatyvų paieškos. Kas bus su tais gyvūnais, kurie dabar yra Lietuvoje? Greičiausiai jie išvažiuos į Latviją ar dar blogiau – į Baltarusiją, kur tokia veikla nėra draudžiama“, – akcentavo Seimo narys Kęstutis Mažeika.

„Tai yra ciklas. Šiandien ateis švelniakailiam, rytoj ateis vištoms, poryt – kiaulėms. Tai įdomu, iš ko Lietuva gyvens, ką Lietuva sukurs“, – teigė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Daugumoje Seimo frakcijų kailinių žvėrelių auginimo draudimas turi ir šalininkų, ir priešininkų.

„Jeigu po šio draudimo Lietuvoje nebus galima įsigyti jokių produktų iš kalio, tai yra tam tikra logika, bet taip nebus. Panaikiname konkurentus savo rankomis, panaikiname konkurentus užsienio augintojams“, – K. Mažeika.

„Tai yra per visą Lietuvą mažiau nei 300 darbo vietų, kai mes turim 22 tūkstančius laisvų darbo vietų šalyje. Tai nėra gerai apmokamos darbo vietos. Vidutinė alga, pas žvėrelių augintojus yra visada mažesnė nei Lietuvos vidutinė alga“, – sakė G. Vaitkevičiūtė.

Šalyse, kur yra uždrausta auginti kailinius žvėrelius, verslininkai sėkmingai persiorientavo ir dabar augina salotas, braškes arba žvėrelių auginimo fermos pavirto saulės energijos gaminimo fermomis.

„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė sako, kad skelbiami pirmą kartą taip aiškiai užfiksuoti vaizdai iš dujų kamerų. Visą medžiagą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ketinama perduoti teisėsaugai.

„Pirmą kartą taip aiškiai ir gerai nufilmuoti vaizdai iš dujų kamerų vidaus – kaip atrodo tai, ką žvėrelių augintojai vadina jų migdymu. Matome, kad gyvūnai neužmiega, draskosi, šokinėja, bando ištrūkti. Gyvūnai yra mėtomi, talžomi, tampomi, jie nenori lįsti į dujų kameras, įsikabina nagais į narvus, tada jie padaužomi, kad atsikabintų, tada metami į dujų kamerą“,– antradienį spaudos konferencijoje prie Seimo teigė „Tuščių narvų“ vadovė.

„Taip jie kankinasi 10 minučių, kartais ir ilgiau. Ir visa tai daroma dėl puošmenų – dėl bumbuliukų ar pakabukų ant raktų“,– pridūrė G. Vaitkevičiūtė.

Pasak jos, vaizdai buvo filmuojami 2019-2023 metais aštuoniose Lietuvos kailinių žvėrelių fermose Šiaulių, Kauno, Ukmergės, Mažeikių, Panevėžio ir kituose rajonuose.

G. Skaraitienės  / BNS nuotr.

G. Vaitkevičiūtės teigimu, šie nufilmuoti vaizdai netrukus bus perduoti teisėsaugai.

Ji taip pat akcentavo, kad žvėrelių fermose yra didelė darbuotojų kaita – per metus pasikeičia apie trečdalis žmonių, o jų atlyginimai yra mažesni nei vidutinis šalies uždarbis.

Taip jie kankinasi 10 minučių, kartais ir ilgiau. Ir visa tai daroma dėl puošmenų – dėl bumbuliukų ar pakabukų ant raktų.

„Daugiausia žmonių prieš tą žudymo sezoną ir išeina, nes negali matyti tų vaizdų“, – tvirtino „Tuščių narvų“ vadovė. 

Pasak jos, Lietuvoje veikia apie 40 kanadinių audinių fermų, 30-40 – šinšilų, jose dirba apie 300 žmonių.

„Tušti narvai“ ragina šalies gyventojus rašyti laiškus jų apygardose išrinktiems Seimo nariams, kad jie balsuotų už žvėrelių verslo draudimą.

Priešpaskutinis balsavimas Seime numatytas kitą savaitę, tada pataisos bus išsiųstos Europos Komisijos notifikavimui, o  pasibaigus šiai procedūrai, rudenį dėl pakeitimų vyktų galutinis balsavimas.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlo kailinių gyvūnų auginimą dėl jų kailio uždrausti nuo 2027 metų. Žvėrelių fermų savininkams, kurie nutrauks veiklą, 2024-2026 metais būtų mokamos kompensacijos: pirmais metais kompensacija būtų 3 eurai už gyvūną, antrais – 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras.

Komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienė teigimu, kompensacijos būtų skaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kiek žvėrelių fermoje buvo auginama prieš metus. Ji abejoja, ar jų augintojai, siekdami gauti didesnes kompensacijas, jų daugiau priveis.    

„Jeigu neturi kur realizuoti, neveisi. Jau dabar susimažinę tų gyvūnų yra. Veikia jau tik 38 fermos iš 100“, – teigė  A. Gedvilienė.   

Komitetas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui kompensacijas mokėti atsižvelgiant į turimų motininių žvėrelių skaičių, mokant už vieną po 500 eurų.

Kaip sakė vienas pataisų iniciatorių Andrius Palionis, tokio principo laikomasi kitose šalyse, kur atsisakoma žvėrelių fermų. 

Valstybė taip pat kompensuotų išeitines išmokas fermų darbuotojams bei padengtų statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą.

A. Gedvilienės teigimu, uždarytos fermos, nebevykdančios veiklos, į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, o jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.

Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.

A. Palionio teigimu, iš kompensacijų verslas galėtų grąžinti paskolas, jeigu turėtų likučių: „Verslas, imdamas paskolas, prognozavo veiklą ir pajamų struktūrą ir srautus“.

„Tuščių narvų“ žiniomis, šiuo metu kailių fermas uždraudė jau 19 Europos valstybių: Latvija, Estija, Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Šio sprendimo, be Lietuvos, vis dar nepriėmė tik Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.

Žemės ūkio rūmų teigimu, kailinių žvėrelių augintojų metinė apyvarta siekia apie 40 mln. eurų, arba apie 7 proc. visos Europos kailių rinkos.

„Lietuva užima labai stiprias pozicijas tarptautinėse rinkose kaip labai aukštos kokybės audinių odų ir kailių gamintoja, todėl turi konkurencinį pranašumą, lyginant su kitais pasaulinės rinkos dalyviais“, – nurodoma rūmų rašte Seimui. 

Žvėrelių šėrimui kasmet sunaudojamos daugiau kaip 48 tūkst. tonų skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių atliekų, kurias kitu atveju tektų utilizuoti. Žvėrelių auginimo metu sukauptas mėšlas naudojamas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio nėra kitų gyvūnų mėšle, tokiu būdu išvengiama taršos gaminant ir naudojant chemines trąšas, o kailinių gyvūnų liekanos panaudojamos biodujų gamyboje.

Vaizdo medžiagoje užfiksuoti vienas kitą graužiantys gyvūnai, blusų apniktos audinės, po narvais besimėtantys jauniklių lavonai, besisunkiančios į dirvožemį srutų balos, jose užsiveisusios kirmėlės bei daugybė musių.

„Šis tyrimas atskleidžia kailių fermerių požiūrį į gyvūnus. Miręs audinės jauniklis pelno neatneš, todėl su juo elgiamasi kaip su šiukšle. Net nesivarginama nunešti toliau nuo narvo, kuriame vis dar yra jo motina – jaunikliai tiesiog metami ant žemės. Neaišku, kiek laiko šie lavonai taip laikyti, bet kai kuriuos graužė vabalai, kiti atrodė gerokai apirę,“ – tyrimo medžiagą komentavo organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Apie užfiksuotus pažeidimus „Tušti narvai“ informavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Aplinkos apsaugos departamentų valdybas. VMVT informavo, jog patikrinus 7 fermas, pažeidimai buvo rasti kiekvienoje iš jų. Šiaulių rajone esančioje fermoje mažesniuose nei reikalaujama narvuose buvo laikoma virš 3000 audinių. Tai įstatymuose traktuojama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais. VMVT teigimu, kailių ūkio savininkas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat rasti dar 3 ūkiai, laikę gyvūnus per mažuose narvuose, tiesa, apie jų skaičių organizacijai informacija nepateikta.

„Kailių fermų tyrimus viešiname jau penktus metus. Matosi, kad padėtis jose nesikeičia. Vienintelis būdas sustabdyti šį žiaurumą – tokią praktiką uždrausti. Kailių fermose neįmanoma užtikrinti gyvūnų poreikių. Matome, kad kailių fermeriai dažnai negali suteikti net minimalių, įstatymais reikalaujamų, sąlygų. Kalbėti apie tokią aplinką, kurioje gyvūnai jaustųsi gerai, nėra prasmės. Tai tiesiog per brangiai kainuotų“, – teigė G. Vaitkevičiūtė.

Įstatymo projektas, siūlantis uždrausti gyvūnų auginimą ir žudymą dėl kailio, yra įtrauktas į šio rudens Seimo sesijos darbotvarkę.

Kailių fermas uždraudė arba jų veiklą stipriai apribojo jau 18 Europos valstybių. Spalio mėnesį tai padarė Slovakija, o kailio pardavimas neseniai buvo uždraustas Kalifornijoje. Visuomenės apklausos Lietuvoje rodo, kad 82 proc. lietuvių gyvūnų auginimą dėl kailio laiko nepriimtinu.

Organizacijos teigimu, nauja apklausa rodo, kad net 89  proc. lietuvių nežino, kaip Lietuvoje dėl kailio žudomi gyvūnai. Skelbime, išspausdintame laikraščiuose, prašoma leisti nufilmuoti paskutinę audinių dieną kailių fermose bei dujų kameros vidų, kol joje dusinami gyvūnai. Už leidimą tai filmuoti ir paskui parodyti visuomenei „Tušti narvai“ siūlo sumokėti.

Šeštadienį organizacija paviešino panašų skelbimą, kuriame kailių fermerių prašė leisti nufilmuoti audinių žudymą, tačiau šiandien „Tušti narvai“ siūlo už tai 1000 eurų.

Organizacijos „Tušti narvai“ skelbimas.

Po pirmojo skelbimo nesulaukus jokios reakcijos iš kailių fermų darbuotojų, organizacija teigia pakeitusi taktiką. „Pirmuoju skelbimu apeliavome į jų deklaruojamą skaidrumą, šiuo apeliuojame į jų norą užsidirbti,“ – teigė „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

„89 proc. lietuvių nežino, kaip dėl kailio žudomos audinės. Manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kuri leidžia šitam verslui taip ilgai egzistuoti mūsų šalyje, kai kitos Europos valstybės jį uždraudžia. Tiesa brangiai kainuoja ir už ją esame pasiruošę sumokėti. Jeigu atsiras žmogus, kuris leisti nufilmuoti ir visuomenei parodyti, kaip atrodo viena iš kailio pagaminimo stadijų, tie pinigai bus gerai panaudoti. Ypač turint omenyje, kad nuo to priklauso milijonų gyvūnų gyvybės ir kančia kailių fermose,“ – komentavo G. Vaitkevičiūtė.

Paviešintas vaizdas išties kelia šiurpą – galvijai stovi keliomis eilėmis, silpniausi guli išmatose, o stovintieji kanopomis mindžioja leisgyvius „bendrakeleivius“ – šie negali pasipriešinti, jėgų nėra.

Liepos 24 dieną, paryčiais vilkikas pajudėjo iš Šiaulių rajono, Vileikių kaimo. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė teigė, kad vilkiką dar Lietuvoje pradėjo sekti dvi aktyvistų organizacijos – jie buvo girdėję, kad yra pasitaikę atvejų, kai lenkų įmonė, gabenanti galvijus, ne visada laikosi nustatytų reikalavimų.

Anot moters, vilkikas buvo sekamas iki Lenkijos, o aktyvistų organizacijos nariams pastebėjus, kad vieno iš vilkike esančio veršiuko koja yra įstrigusi, iškart iškvietė policiją ir veterinarus.

Už gyvūnų gerovę kelionės metu visa atsakomybė tenka vežėjui.

Stop kadras

Atvykę specialistai liepė kuo skubiau iš vilkiko iškrauti galvijus – veršiukai buvo nuvežti į kiaulidę poilsiui, keletas galvijų po 14 val. trukusios kelionės jau buvo nugaišę. Išgelbėti veršiukai buvo pamaitinti, nuprausti ir laivu išgabenti į Izraelį. Tiesa, Izraelyje šiuo metu galvijus prižiūrintys veterinarai teigia, kad veršiukų gyvybė vis dar kabo ant plauko – galvijai vis dar laikomi karantine.

Pirmadienį portalo kauno.diena.lt žurnalai kreipėsi į VMVT, tačiau tarnybos atstovai nieko konkretaus pasakyti negalėjo – tada jie teigė, kad tyrimas jau pradėtas.

Trečiadienį VMVT išplatintame pranešime teigiama, kad tarnyba, gavusi informacijos apie šiuos veršelius nedelsdama pradėjo tyrimą. Bendradarbiaujant su Lenkijos atsakingomis institucijomis nustatyta, kad veršelių siunta iš Lietuvos išvežta nesilaikant gyvūnų tankio transportavimo metu reikalavimų. Netinkamai veršelius gabenusiam Lenkijos vežėjui bus sustabdyta licencija Lietuvos teritorijoje vežti ar iš Lietuvos išvežti gyvūnus.

„Už gyvūnų gerovę kelionės metu visa atsakomybė tenka vežėjui. Jis privalo užtikrinti, kad vežami gyvūnai nesusižalotų, nepatirtų streso ir būtų užtikrintas jų saugumas. Kelionės metu gyvūnus prižiūrintys asmenys turi turėti pakankami žinių ir profesinių įgūdžių atlikti savo pareigas ir visos kelionės metu nuolat tikrinti transporto priemonės įrangos veikimą ir gyvūnų savijautą“, – rašė tarnybos atstovai.

Prekyba gyvūnais – verslas

VMVT vykdyto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Šiaulių VMVT inspektoriai išdavė veterinarijos sertifikatą, leidžiantį į Izraelį gabenti veršelių siuntą. Sertifikatu patvirtinta, kad prieš pakrovimą buvo laikomasi reglamento reikalavimų, gyvūnai buvo apžiūrėti ir tinkami transportuoti.

Nepateisiname ne tik vežėjų, kurių pareiga užtikrinti gyvūnų gerovę visos kelionės metu, bet ir leidimus išdavusių savo kolegų.

Atsižvelgiant į transporto priemonių skaičių, transportuojamiems gyvūnams jose skirtą plotą bei įvertinus oro temperatūrą visos kelionės metu, į kelionę turėjo būti išsiųstas mažesnis gyvūnų skaičius. Todėl nustačius, kad Šiaulių VMVT inspektoriai galimai netinkamai vykdė tarnybines pareigas, tyrimo medžiaga perduota VMVT tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijai.

„Prekyba gyvūnais yra verslas, atnešantis pajamų ir gyvūnų augintojams, ir prekeiviams, tačiau  gyvūnų gerovė privalo išlikti prioritetu. Apmaudu, kad mūsų inspektoriai tinkamai neįvertino gyvūnams kelionės metu skirto ploto ir neįsitikino, jog kelionės organizatorius ir vežėjas preciziškai laikysis gyvūnų gerovės reikalavimų.

Svarbu kiekvienu atveju žmogiškai įvertinti situaciją, nes kartais viena klaida ar aplaidumas gali kainuoti gyvūnų gyvybes. Nepateisiname ne tik vežėjų, kurių pareiga užtikrinti gyvūnų gerovę visos kelionės metu, bet ir leidimus išdavusių savo kolegų. Todėl pradėjome tarnybinio nusižengimo procedūras, o visus gyvulių siuntas sertifikuojančius inspektorius dar kartą įpareigojome užtikrinti, kad panašūs atvejai nepasikartotų, būtų kruopščiai ir atsakingai laikomasi nustatytų gyvūnų gerovės reikalavimų“, – pabrėžė VMVT direktorius Darius Remeika.

Liepos 24 dieną, paryčiais vilkikas pajudėjo iš Šiaulių rajono, Vileikių kaimo. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė teigė, kad vilkiką dar Lietuvoje pradėjo sekti dvi aktyvistų organizacijos – jie buvo girdėję, kad yra pasitaikę atvejų, kai lenkų įmonė, gabenanti galvijus, ne visada laikosi nustatytų reikalavimų.

Anot moters, vilkikas buvo sekamas iki Lenkijos, o aktyvistų organizacijos nariams pastebėjus, kad vieno iš vilkike esančio veršiuko koja yra įstrigusi, iškart iškvietė policiją.

Teoriškai galvijai galėjo atsigerti, bet praktiškai – labai didelė tikimybė, kad net nemokėtų to padaryti, nes yra per maži.

„Kai policija pamatė, kokios sąlygos yra vilkiko viduje, iškart iškvietė Lenkijos veterinarus. Atvykę specialistai liepė kuo skubiau iš vilkiko iškrauti galvijus – veršiukai buvo nuvežti į kiaulidę poilsiui. Po tiek valandų kelionės trys veršiukai jau buvo nugaišę, kiti buvo tokios prastos būklės, kad turėjo būti ištempti iš vilkiko. Jeigu kelionė būtų trukusi dar ilgiau, greičiausiai visi arba didžioji dauguma veršiukų būtų nugaišę“, – įvykius dėstė G. Vaitkevičiūtė.

Organizacijos vadovė teigė, kad galvijai transportavimo metu galimybės atsigerti vandens neturėjo. Anot jos, girdyklos vilkike buvo, tačiau jų buvo labai mažai, o galvijai buvo taip sugrūsti, kad didžioji dauguma prieiti prie girdyklos neturėjo galimybių.

„Animal Welfare Foundation“ nuotr.

„Veršiukai buvo ką tik atjunkyti – vos kelių mėnesių amžiaus. Teoriškai galvijai galėjo atsigerti, bet praktiškai – labai didelė tikimybė, kad net nemokėtų to padaryti, nes yra per maži“, – pasakojo G. Vaitkevičiūtė.

Kas kaltas rasti sunku

„Dėl šio įvykio kalti ir veterinarai – jie patvirtino transportavimą. Prieš patvirtindami gyvulių pervežimą, specialistai privalo apžiūrėti transporto priemonę ir galvijus. Taip pat jie mato kelionės planą ir gali susipažinti per kokias šalis bus gabenami galvijai. Jeigu šalyse, per kurias vyks transportavimas, yra daugiau nei 30 laipsnių, veterinarai negali tvirtinti kelionės. Šiuo atveju kelionės tikslas buvo Izraelis, tomis dienomis ten buvo apie 40 laipsnių karščio“, – kritikos strėles dėl neatsakingo veterinarų elgesio leido moteris.

Naivu tikėtis, kad šiame vilkike sąlygos tragiškos, o kituose idealios.

„Tuščių narvų“ vadovė sakė, kad kreipėsi ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. „Jie sakė, kad pradės tyrimą ir aiškinsis, kurie žmonės buvo atsakingi už šį transportavimą ir imsis disciplinuojančių priemonių. 

G. Vaitkevičiūtė pridėjo, kad ir lenkų vairuotojai nebuvo pasiruošę transportuoti galvijus. Anot jos, vyrai nebuvo apmokyti kaip elgtis su gyvūnais – esą galvijus tempė už ausų juos iškraudami iš vilkiko, žiauriai elgėsi su veršiukais.

„Animal Welfare Foundation“

Transportuotų gyvulių būklė kabo ant plauko

Iškrovus galvijus iš vilkiko, jie buvo parą laikomi kiaulidėje, pamaitinti, pagirdyti ir nuprausti. „Vėliau jie gabenti keliais vilkikais į Slovėnijoje esantį uostą. Visą kelionę stebėjo aktyvistai. Uoste galvijai buvo iškrauti į laivą, kuris veršiukus nuplukdė į Izraelį.

Ten esantys veterinarai sakė, kad galvijai vis dar yra kritinės būklės ir laikomi karantine. Įprastai gyvūnai karantine laikomi aštuonias dienas. Tačiau veršiukai Izraelį pasiekė rugpjūčio pradžioje ir vis dar yra laikomi karantine. Vadinasi, būklė tikrai bloga.

Paklausta, kokių žmonių reakcijų sulaukė, G. Vaitkevičiūtė teigė, kad žmonės yra pakraupę. „Sulaukėme daug žinučių, žmonės piktinasi. Jie mano, kad toks atvejis nėra vienas. Šis vilkikas buvo pasirinktas ir pradėtas sekti atsitiktinai, todėl naivu tikėtis, kad šiame vilkike sąlygos tragiškos, o kituose idealios“, – liūdną realybę apibūdino moteris.

Tačiau moteris šioje šiurpą keliančioje istorijoje įžvelgė ir džiaugsmo krislą – sako pamačiusi, kad žmonės yra gyvūnų pusėje.

Susisiekus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, jos atstovai nieko konkretaus dėl šio įvykio pasakyti negalėjo. „Dėl šio atvejo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su kompetentinga Lenkijos institucija atlieka tyrimą, todėl atsakyti, kas atsakingas, galėsime tik kai tyrimas bus baigtas“, – rašė tarnybos atstovai.

Prekybininkų atstovai keisti tvarkos nežada ir tikina, kad fiksuojami tik pavieniai nusižengimai.

Sužalotos žuvys

„Tuščių narvų“ atstovai teigia gruodį šventiniu laikotarpiu užfiksavę krauju nusidažiusius akvariumus, žaizdotas, leisgyves ar išvis negyvas žuvis, kai kuriose parduotuvėse žuvys buvo laikomos kibiruose kruviname vandenyje arba dėžėse be vandens, o pirkėjams į maišelius įdedamos neapsvaigintos.

„Situacija negerėja, todėl manome, kad vienintelis būdas užtikrinti žuvų gerovę – nustoti jas pardavinėti gyvas. Daugybė Europos šalių tokios praktikos netaiko jau seniai, o kai kurie prekybos centrai taip pat nepardavinėja gyvų žuvų. Tą padarius ir kitiems prekybos tinklams, nieko nepraras nei pirkėjai, nei prekybos centrai, o gyvūnai nepatirs nereikalingų kančių“ – teigia organizacijos atstovas Mykolas Šermukšnis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pripažįsta, kad problemų yra. Per patikrinimą nuo gruodžio 21 iki sausio 3 dienos ši institucija užfiksavo dešimtis pažeidimų.

Būtų teigiamas žingsnis, kad pati visuomenė nuspręstų nepirkti gyvos ir verslas prie to prisitaikytų.

„Šventiniu laikotarpiu gauti pranešimai dėl 42 prekybos vietų, buvo nustatyti pažeidimai trečdalyje šių parduotuvių, susiję su gyvūnų laikymu – padidintas žuvies laikymas akvariumuose, sumaišytos žuvys laikomos akvariumuose, didžiausias pažeidimas užfiksuotas – sužalotos žuvys“, – BNS sakė Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.

Anot jo, baudos – nuo įspėjimų iki pusantro šimto eurų – jau skirtos arba dar bus skirtos prekybos tinklams, kurių parduotuvėse užfiksuoti pažeidimai. Anksčiau tarnybos specialistai yra siūlę iš viso nutraukti prekybą gyva žuvimi prekybos tinkluose, tačiau, pasak G. Blekaičio, visuomenė vis dar nori pirkti gyvą žuvį.

„Būtų teigiamas žingsnis, kad pati visuomenė nuspręstų nepirkti gyvos ir verslas prie to prisitaikytų“, – teigė specialistas.

Jis teigia, kad gyvos žuvies prekyba yra aiškiai reglamentuota – į prekybos tinklus negali patekti sužeista žuvis, nustatytas aiškus kiekis akvariumuose laikomos žuvies, deguonies lygis akvariumuose.

Prekybos tinklai: pažeidimai pavieniai

Prekybos tinklų atstovai teigia, kad šventiniu laikotarpiu, kai padidėja prekyba gyva žuvimi, „probleminių atvejų“ ir „minimalių pažeidimų“ gali pasitaikyti, tačiau tai daugiau išimtys nei taisyklės.

„Pasitaiko, kad ypatingai intensyviu šventiniu periodu minimalių pažeidimų randama, tačiau tai yra tik pavieniai atvejai ir jie nėra mūsų tinklui būdinga tendencija. Paprastai pirkėjai gyvos žuvies kokybe būna patenkinti ir nusiskundimų nesulaukiame“, – BNS sakė prekybos tinklo „Maxima“ atstovas Paulius Stonis.

Anot jo, „Maxima“ gyvos žuvies pernai pardavė per 240 tūkst. vienetų arba 7 proc. daugiau nei 2017 metais, todėl atsisakyti tokios prekybos neketinama.

„Tam tikri probleminiai atvejai gali būti nebent pavieniai ir yra visiškos išimtys, tačiau imamės visų įmanomų priemonių ir griežtiname tiek vidinių procesų, tiek tiekėjų kontrolę, kad ir prieššventiniu laikotarpiu, kai vyksta ypač aktyvi prekyba gyva žuvimi, būtų užtikrintas žuvų laikymas tinkamomis sąlygomis“, – teigė „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė.

Anot jos, šiuo metu „Rimi“ prekybos tinklas svarsto galimybę pateikti alternatyvą gyviems karpiams.

Tuo metu „Iki“ tinklo naujose parduotuvėse akvariumai jau neįrenginėjami.

„Žuvies pardavimas ir gaudymas irgi yra atliekamas tik pagal nustatytus reikalavimus (...) Svarstome visas galimybes dėl prekybos gyva žuvimi, o naujose mūsų prekybos tinklo parduotuvėse akvariumų neįrenginėjame“, – teigia „Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

„Argumentai yra keli - yra etikos argumentas. Yra ir aplinkosaugos argumentas - kailinių žvėrelių ūkiai teršia aplinką ir pažeidžia žmogaus teises į švarią aplinką. Net labai konservatyvus politikas Jaroslavas Kačinskis yra sakęs, kad jei nenorime būti antros klasės Europos Sąjungos valstybė, turime užtikrinti, kad mūsų šalyje gyvūnai nebūtų žudomi dėl ne pirmos būtinybės prekių“, - Lenkijos valdančiosios daugumos partijos Teisė ir teisingumas pirmininką citavo L. Kasčiūnas.

Tuo tarpu projektą palaikantis Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys tvirtino, kad pati gyvūnų žudymo dėl kailio idėja yra iš esmės nehumaniška, todėl verslo argumentai, esą reikėtų kreipti dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis žvėreliai laikomi, neturi jokios prasmės.

Pasak L. Balsio, mokesčių sumokama keliasdešimt tūkstančių eurų, darbo vietos kuriamos sezoninės, purvinos ir kruvinos, todėl kalbėti apie naudą ekonomikai tikrai nėra didelio tikslo. Parlamentaro teigimu, reikėtų su Vyriausybe aptarti, kaip draudimą įgyvendinti sklandžiai ir kompensuoti dalį išlaidų verslui.

Tie gyvūnai pabėga iš fermų, atbėga prie gyventojų, apkandžioja žmones, pjauna vištas. Kiekvieną savaitę taip atsitinka.

Panašios pozicijos laikėsi ir A. Gelūnas, patikinęs, kad pateisinamai susimedžioti gyvūną dėl kailio galėtų nebent žmonės, kurių gyvybei gresia pavojus, tačiau šiuo atveju aptariama ne tokia situacija. „Tačiau mes kalbame ne apie tai, o apie abejotinų estetinių poreikių tenkinimą - todėl mano parašas yra po šiuo įstatymu“, - sakė liberalas A. Gelūnas.

Seimo narius papildė ir biologijos mokslų daktarė Grita Skujienė, pasak kurios, dėl kailių auginami gyvūnai nėra natūralu Lietuvos ekosistemai, pabėgę į laisvę tokie gyvūnai išnaikina vietines rūšis. Negana to, laukiniams gyvūnams užtikrinti gerų gyvenimo sąlygų narvuose neįmanoma iš principo.

Pasak sodybos „9 vėjai“ savininko Evaldo Subačiaus, kailių ferma yra sąlyginai netoli jo sodybos, todėl papūtus nepalankiam vėjui jaučiama šleikštulį kelianti smarvė.

„Su smarvės antplūdžiu ateina ir musės. Fermos deklaruoja, kad tai naikinama, tačiau tai nėra tiesa. Dar daugiau, tie gyvūnai pabėga iš fermų, atbėga prie gyventojų, apkandžioja žmones, pjauna vištas. Kiekvieną savaitę taip atsitinka. Yra visa paletė tokių labai negražių problemų“, - aiškino E. Subačius.

Tuo tarpu ne pelno siekiančios gyvūnų teisių organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė priminė, kad tokį verslą jau uždraudė 17 ES valstybių, todėl Lietuvai nederėtų atsilikti.

„Jau dabar pas mus atsikelia Nyderlandų ūkininkai, nes pas juos ši industrija buvo uždrausta. Tai mums reikia pasirinkti, ar būsime Europos šiukšlynas, kur atvežamos kitur ES nepriimtos industrijos“, - klausė vadovė.

Spalį „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, tik 19 proc. Lietuvos gyventojų pritaria gyvūnų auginimui ir žudymui tik dėl jų kailio. 64 proc. visuomenės tam nepritaria, o 17 proc. neturi nuomonės.

Kaip jau rašė ELTA, rugpjūtį, gavusi signalų iš žiniasklaidos apie visuomeninių organizacijų užfiksuotus galimus gyvūnų gerovės ir kailinių žvėrelių laikymo pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) inicijavo neplanines patikras įtarimų sukėlusiuose ūkiuose.

VMVT duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruota ir veiklą vykdo 210 kailinių žvėrelių ūkių. Visi jie tikrinami periodiškai, 1-2 kartus per metus, pasirenkant didžiausią riziką gyvūnų gerovei keliančius laikotarpius, pavyzdžiui, jauniklių atjunkymo nuo motinų laikas (birželis-liepa) ar žudymo laikas (kovas / spalis-lapkritis).

Patikrinimų metu daugiausiai nustatoma smulkių neatitikimų, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo pažeidimų. Pasitaikė atvejų, kai keliuose ūkiuose buvo rasta sužeistų gyvūnų, taip pat silpno išsivystymo jauniklių, tačiau visi sužeisti gyvūnai buvo atskirti nuo sveikųjų, jiems buvo suteikta papildoma priežiūra ir gydymas, teigė VMVT.

Kai kuriuose ūkiuose nustatyta, kad gyvūnų (jauniklių) skaičius garduose didesnis, todėl nurodyta po atjunkymo gyvūnus nedelsiant perkelti į tuščius narvus. Ūkiai, kuriuose užfiksuojami pažeidimai, pasak VMVT, įtraukiami į didesnės rizikos grupę, jų kontrolė vykdoma dažniau.