Visuomenei prieinami duomenys

Atliepdamas vieną opiausių nūdienos aplinkosaugos iššūkių – CO2 mažinimą – Klaipėdos uostas pradeda detalią laivų, technikos ir transporto išskiriamos emisijos stebėseną.

Sutartis dėl programinės įrangos, apskaičiuosiančios ir vizualiai pateiksiančios šiuos duomenis, nuomos pasirašyta su Suomijos įmone „Gisgro“.

„Klaipėdos uostas nuosekliai siekia tvarumo tikslų, o emisijų stebėsenos sistema yra dar vienas reikšmingas žingsnis šia kryptimi, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. – Stebėdami ir analizuodami duomenis, galėsime ieškoti veiksmingiausių priemonių, kurios padės mažinti neigiamą poveikį aplinkai, bei užtikrinti, kad Klaipėdos uostas taptų vienu žaliausių ir pažangiausių transporto ir logistikos mazgų Europoje.“

Suomijos įmonei „Gisgro“ priklausanti programinė įranga, naudodama įvairias sistemas ir duomenis, pagal Europos aplinkos apsaugos agentūros apskaitos metodiką apskaičiuos Klaipėdos uoste apsilankiusių laivų, dirbančios technikos ir transporto išskiriamas emisijas nuo 2023 iki 2026 m.

Duomenys bus atvaizduojami sukuriant vizualizacijas, kurios taip pat bus pateikiamos visuomenei.

Padės įvertinti kitas priemones

Klaipėdos uoste bus tiriami anglies monoksidai, azoto oksidai, sieros dioksidas, kietosios dalelės ir kitos emisijos. Stebėsena taip pat apims šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio matavimus, kuriuos Klaipėdos uostas įsipareigoja vykdyti pagal šiemet jam suteiktą PERS (Port Environmental Review System) sertifikatą. Šių duomenų apskaitą atlikti įpareigoja ir įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva.

Uosto direkcija jau yra gavusi Europos Sąjungos finansavimą elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūrai uoste diegti, netrukus bus pradėtas įgyvendinti žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektas, įmonė taip pat stato tris aplinkai draugiškus laivus, o uoste veikiančios krovos ir laivų statybos bei remonto įmonės kasmet investuoja į tvaresnius ir aplinkai draugiškesnius sprendimus.

Tad atliekant stebėseną, bus galima fiksuoti, kaip šių priemonių diegimas atliepia uosto tikslus mažinti poveikį aplinkai. Taip pat bus galima daryti duomenimis pagrįstas išvadas, kurios priemonės veikia, o kurias reikia tobulinti bei kurios sritys išlieka probleminėmis. Ši sistema padės Klaipėdos uostui dar labiau priartėti prie tvaraus veiklos modelio.

Tieks elektrą nuo kranto

Prenumeruojama programinė įranga, skaičiuosianti laivų, technikos ir transporto išskiriamas emisijas per 2023–2026 m. laikotarpį, Uosto direkcijai iš viso kainuos 68 tūkst. eurų, neskaičiuojant PVM.

Suomių įmonė „Gisgro“ specializuojasi skaitmeninių sprendimų, kurie skirti uostams valdyti, srityje. Savo klientams bendrovė teikia informacines sistemas, padedančias efektyviau valdyti infrastruktūrą, užtikrinti saugumo kontrolę, aplinkos apsaugą, optimizuoti kasdienes operacijas. Įmonė turi emisijų skaičiavimo uostuose patirties.

Laivų, technikos ir transporto emisijos uoste Klaipėdos universiteto mokslininkų skaičiuotos bei vertintos ir 2022-aisiais.

Jaučiame didžiulę atsakomybę ir esame pasirengę dėti kuo daugiau pastangų, kad mūsų veikla atitiktų aukščiausius aplinkosaugos standartus.

Itin svarbų žingsnį siekiant mažinti uosto veiklos poveikį aplinkai bei stiprinti miestiečių gyvenimo kokybę žymi ir kita Klaipėdos uosto tvarumo iniciatyva. Europos Komisija teigiamai įvertino elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūros kūrimo uoste projektą, kurio vertė siekia apie 11 mln. eurų, – jam įgyvendinti numatytas 8,6 mln. eurų siekiantis ES finansavimas.

„Priežasčių, kodėl būtent dabar pradedame elektros tiekimo nuo kranto stotelių įrengimo darbus, yra keletas. Pirmiausia – tai supratimas, kad tarša yra glaudžiai susijusi su klimato kaita, o visuotinio atšilimo padarinius visi jaučiame ir matome“, – teigė Klaipėdos uosto vadovas.

Algis Latakas. Partnerių nuotr.

Augs konkurencinis pranašumas

Šios investicijos į aplinkai draugiško uosto kūrimą atspindi įsipareigojimą būti moderniu, inovatyviu ir atsakingu jūrų transporto centru.

„Elektros tiekimo nuo kranto stotelių įrengimas lems tikrai didelius pokyčius. Visų pirma teigiamas pasekmes pajus Klaipėdos miestas ir jo svečiai – laivams elektrą kraunantis nuo kranto ir išjungus variklius, liks mažiau žmones erzinančių iš laivų kylančių dūmų. Esame įsikūrę unikalaus gamtos kampelio pašonėje, pagaliau visa Baltijos jūra yra itin jautri aplinkosaugos atžvilgiu. Todėl jaučiame didžiulę atsakomybę ir esame pasirengę dėti kuo daugiau pastangų, kad mūsų veikla atitiktų aukščiausius taršos suvaldymo standartus“, – kalbėjo A. Latakas.

Be globalių siekių stabdyti klimato atšilimą ir užkirsti kelią su tuo susijusioms pasekmėms, ne mažiau svarbus ir ekonominis aspektas – įgyvendinti elektrifikavimo projektai neabejotinai prisidės prie uosto konkurencingumo tarptautinėje rinkoje didinimo.

Šiandien į Klaipėdos uostą atplaukę laivai daugiausia naudoja dyzeliną. Šie degalai naudojami laive ne tik plaukiant, bet ir jam stovint uoste. Dyzelinu yra maitinami jo generatoriai. Remiantis pernai Klaipėdos uosto veiklos poveikį vertinusių mokslininkų išvadomis, elektros tiekimo į laivus infrastruktūra krantinėse žymiai prisidėtų prie emisijų mažinimo.

Energija – iš žaliųjų šaltinių

Ši infrastruktūra pirmiausia bus diegiama į Klaipėdos uostą plaukiantiems „DFDS Seaways“ ir „TT-Line“ keltams. Trys stotelės bus įrengtos Centriniame Klaipėdos terminale ir viena – Klaipėdos konteinerių terminale, pietinėje uosto dalyje. Jos turėtų pradėti veikti jau 2026-aisiais. Pirmųjų keturių elektros stotelių įrangos kaina sieks 5,3 mln. eurų be PVM.

Krantinių elektrifikacija numatyta ir tose krantinėse, prie kurių švartuojami konteinerius gabenantys laivai bei kruiziniai laineriai, taip pat Klaipėdos uosto laivynas. Visą numatytą uosto krantinių elektrifikavimo projektą tikimasi baigti 2028 m.

Estijoje jau komplektuojama įranga, kuria laivams uoste nuo kranto bus tiekiama elektra. Šią įrangą tieks, montuos ir visus paleidimo bei derinimo darbus atliks įmonės „Aktsiaselts BLRT ERA“ Klaipėdos filialas.

Šiuo metu taip pat rengiamas elektros tinklų statybos projektas, gavus statybą leidžiantį dokumentą bus perkami rangos darbai.

Klaipėdos uostas, įgyvendinęs šį infrastruktūros projektą, elektrą planuoja pirkti iš tiekėjų, kurie ją generuos iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulė bei vėjas.

Europos Komisijos finansavimas Klaipėdos uosto krantinių elektrifikavimo projektui numatytas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) Transporto programą. 

Šventės svečius žvarbų šeštadienio vakarą džiugino ne tik pusšimtis eglučių, sukurtų iš įvairiausių medžiagų – kalėdinių žaisliukų, plastikinių vazonų, tekstilės audinių, kankorėžių, eglės šakelių ir kitų, bet ir tarp praeivių dideliais šviečiančiais ragais vaikštantys baltieji elniai.

Senoje renginį vedė, eglutes skaičiuoti ir įžiebti kvietė aktorė Solveiga Reklaitytė. Šventinę atmosferą taip pat kūrė atlikėjos Justinos Joanos atliekami lietuvių liaudies kūriniai, šventinė arbata bei pamažu krintantis sniegas.

Šiemet sulaukta iš viso pusšimčio eglučių, nors lapkričio 21-ąją paskelbus registracijos į konkursą pabaigą buvo sulaukta 45 eglučių. Dalyvių buvo prašoma atsižvelgti į kasmet palaikomas tvarumo idėjas ir pasirinkti vieną iš nurodytų rašytojų – Marių Marcinkevičių arba Janiną Degutytę bei pasirinktą jų eilėraščio posmą įgarsinti.

Siekiant skatinti tvarumą ir tarp šventės dalyvių, buvo prašoma jų atsinešti savo puodelį karštiesiems gėrimams, kuriais vaišino bibliotekos partneriai.

Eglutes Saulės laikrodžio kiemelyje bus galima apžiūrėti visą gruodį, o po to – ir balsuoti už labiausiai patikusiąsias. Nugalėtojos bus paskelbtos kitų metų sausio 16 d.

Išgryninti vertybes

Tvarumo edukatorė, klimato kaitos žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė pastebi, kad dažnai, užuot kėlusios džiaugsmą, šventės tampa tikru galvos skausmu. Jaučiame stresą, nes neturime laiko nupirkti visiems dovanų, išleidžiame daugybę pinigų ir gaištame savo brangų laiką stovėdami prekybos centrų eilėse.

Kad šventės įgautų tikrąją prasmę, ji kviečia stabtelti, išsigryninti tikrąsias vertybes ir pasistengti jomis vadovautis šventinio šurmulio metu.

„Daugeliui mūsų šventinis laikotarpis tampa reta galimybe prie vieno stalo susėsti su pačiais artimiausiais, kurti bendras tradicijas ir priminti mylimiems žmonėms, kaip vienas kitą branginame. Čia ir prasideda tikrasis tvarumas, – sako pašnekovė. – Kiekvienas šventiniu laikotarpiu galime priimti paprastų sprendimų, kurie padės žymiai sumažinti atliekų kiekį ir kartu leis sutaupyti. Paklauskite savęs, kokia dovana jums pačiam būtų malonesnė – smulki, paties artimojo dekoruota, kuri jums išties reikalinga, ar didžiulė brangi, įpakuota į blizgantį popierių, kurį išmesite vos tik išpakavę, o pačią dovaną įsidėsite į spintą ir pamiršite? Tad galbūt neverta išlaidauti ir užteks įteikti mažesnę, bet išties nuoširdžią dovaną?“

Svarbiausia – iš širdies

Pasak R. Matusevičiūtės, pats lengviausias būdas sumažinti kalnus nereikalingų dovanų – susitarti su draugais ir artimaisiais, kad jomis šiemet nesikeisite. Vietoje to su bičiuliais nusipirkite bilietus į renginį ir smagiai praleiskite laiką kartu, padovanokite vienas kitam namų gamybos kepinių ar tiesiog nueikite kartu išgerti kavos švenčių proga.

Šeimoje, užuot pirkę dovanas visiems, burtų keliu išsitraukite po vieną žmogų ir nutarkite sumą, kurią išleisite pirkiniui. Taip turėsite daugiau laiko ir lėšų išrinkti vieną tikrai nuoširdžią ir reikšmingą dovaną savo mylimam žmogui. Taip pat galima sutarti, kad sumą pinigų, kurią būtumėte išleidę dovanoms, panaudosite kartu apsilankydami koncerte, SPA, ar su visa šeima įsigiję kelionę.

„Su šeimos nariais galima susitarti, kad bent dalis dovanos turi būti rankų darbo. Dovanai tai suteiks unikalumo, o kartu su artimaisiais apžiūrėti vienas kito kūrinius bus labai smagu, – pataria R. Matusevičiūtė. – Prieš kelerius metus šeimoje nutarėme, kad kaip dalį dovanos kitam šeimos nariui galime pridėti savo pačių turimą daiktą, kuris stovi užmirštas. Iki šiol naudoju vaflinę, kuri mano šeimos nariui buvo visai nereikalinga, o man praverčia. Kiti šeimos nariai dovanų gavo knygų, elektronikos prietaisų, žvakidžių. Tai buvo linksmas ir unikalus būdas dovanų apsikeitimą paversti įdomesniu ir tvaresniu.“

Alternatyva: ar tikrai norisi tų blizgių papuošimų? Apsidairykite ir įsitikinsite, kad daug kas gamtoje ir virtuvėje gali tapti kalėdinėmis dekoracijomis. / freepik.com nuotr.

Kūrybiškos pakuotės

R. Matusevičiūtė tvaresnio požiūrio rekomenduoja laikytis ir pakuojant dovanas, kadangi įprastas pakavimo popierius labai greitai keliauja į šiukšlių dėžę ir tampa atliekomis. Pašnekovė dovanas siūlo pakuoti ne į vienkartinį popierių, o į tekstilę, kuri gali tapti vertinga dovanos dalimi. Pavyzdžiui, tiks natūralaus pluošto virtuviniai rankšluostėliai, skarelės, daugkartiniai maišeliai.

„Šeimoje turime tradiciją dovanas pakuoti į medžiagų skiautes, kurias perrišame lininiais siūlais ir padekoruojame džiovintomis gėlėmis. Vos tik dovanos išpakuojamos, medžiagas galime surinkti, sulankstyti ir panaudoti kitoms dovanoms pakuoti, – atskleidžia tvarumo edukatorė. – Jeigu leidžia galimybės, namuose rekomenduoju turėti vietą, kurioje per visus metus kaupsite įvairų popierių ir dėžutes, tinkamas pakuotėms ir dekoracijoms. Pavyzdžiui, galbūt gaunate daug siuntų, kurios atkeliauja kartono dėžėse? Šios dėžutės gali pasitarnauti kaip puiki pakuotė, kurią galima nudažyti, apipiešti ir kitaip papuošti. Dovanų pakuotėms taip pat galima naudoti laikraščius, žurnalus ir kitą popierių, kurį kitu atveju tiesiog išmestumėte.”

Kiekvienas šventiniu laikotarpiu galime priimti paprastų sprendimų, kurie padės žymiai sumažinti atliekų kiekį ir kartu leis sutaupyti.

Prisiminimų kolekcija

Kasmet susigundote naujais madingais eglutės žaisliukais, staltiesėmis ar lemputėmis? R. Matusevičiūtė primena, kad pačios gražiausios dekoracijos yra tos, kurios turi sentimentalią vertę.

„Pagalvokite, kas jums siejasi su šilčiausiais šventiniais prisiminimais? Turbūt daugelis atsakys, kad tai – senelių kalėdinė eglutė su daugybę šeimos kartų mačiusiais senoviniais žaisliukais. Tad užuot kasmet pirkus naujas dekoracijas, kviečiu pradėti pamažu kurti savo ilgametę, tradicijomis apipintą kolekciją. Galbūt su šeima kasmet nusipirksite vos po vieną naują žaisliuką ant eglutės ir taip pamažu ją papuošite šeimos atsiminimais? O gal kartu su šeima patys pasigaminkite po dekoraciją? Pavyzdžiui, galima įsigyti molio ir kiekvienam nulipdyti po žaisliuką. Tai bus smagi pramoga ir nuostabus atsiminimas – idėjų pasiūlė pašnekovė. – Nepamirškite, kad kalėdiniams papuošimams ir dekoracijoms galime naudoti įvairius džiovintus augalus, vaisius. Mes savo namuose kasmet eglutę puošiame džiovintais apelsinais, kaspinėliais ir rankų darbo sausainiais.“

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad prekybos centrai ir per televiziją matomos reklamos kasmet bando mus privilioti naujomis kolekcijomis ir pasiūlymais. Tačiau svarbu prisiminti, kad realus šventinis stalas neturi atrodyti it iš reklaminio klipo, kurio dirbtiniam grožiui sukurti buvo pasitelktos ištisos komandos dizainerių ir kitų specialistų. Šventės mūsų namuose skirtos ne kopijuoti madoms iš televizijos ekranų, o kurti jaukius atsiminimus artimųjų rate.

Rugilė Matusevičiūtė / Asmeninio archyvo nuotr.

Esmė – ne vaišių kalnai

Per šventes daugelis mūsų esame įpratę sėsti prie vaišėmis nukrautų stalų. Maisto perteklius ne tik sukelia skrandžio negalavimų, bet ir palieka likučių, kurie dažniausiai būna išmetami, krūvą. R. Matusevičiūtė pataria į šventinių vaišių gaminimą pažvelgti tvariau.

„Neretai bijoma, kad pritrūks maisto, tad jo priruošiama daugiau, nei galima suvalgyti. Tačiau juk švenčių esmė yra dvasinės patirtys, kurios neatsiejamos nuo besaikio vartojimo atsisakymo, – atkreipė dėmesį pašnekovė. – Vienas iš būdų sumažinti vaišių kiekį yra susitarti su artimaisiais, kad kiekvienas bus atsakingas už skirtingą patiekalą. Pavyzdžiui, vienas rūpinsis pagrindiniu patiekalu, antras atsineš kelis užkandžius, trečias pasirūpins desertu, o kitas – gėrimais. Švenčių metu labai svarbu sąžiningai pasidalyti krūvį. Ne kartą teko matyti, kaip moterys visą dieną pluša virtuvėje, pačios neturėdamos laiko nei atsikvėpti, nei pasidžiaugti švente. Tad būtinai padėkokite artimiesiems už jų triūsą ir pasidalykite krūviu, kad, užuot stovėję prie puodų, galėtumėte ilgiau pabūti kartu.“

Tvarumo taisyklės apsiperkant vaišėms

• Rinkitės vietinius ir sezoninius produktus.

• Sumažinkite porcijas.

• Parduotuvėje, prieš eidami į kasą, kelis pirkinius išimkite iš krepšelio ir pažiūrėkite, ar jų pasigesite.

• Pirkite sertifikuotą maistą, rinkitės ekologišką sertifikatą turinčius produktus, ypač mėsą, žuvį.

Tvarių dekoracijų idėjos

• Perdažykite ar kitaip atnaujinkite nusibodusius senus dekoro elementus.

• Eglutę puoškite džiovintais apelsinais, cinamono šakelėmis, kaspinėliais, namų gamybos sausainiais.

• Puikia dekoracija gali tapti nudažyti kankorėžiai, kurių prisirinksite miške.

• Originaliomis dekoracijomis galima paversti ir vasarą pajūryje surinktas kriaukleles ar akmenėlius. Juos nudažykite ir suklijuokite įvairiomis formomis. Smeigtuku kriauklėse galima išdurti mažas skylutes, perverti vilnonį siūlą ir pakabinti ant eglutės.

Natūralios medžiagos

Asmeninė stilistė Viktorija Kovriga pastebi, kad artėjant Kalėdoms, nemažai žmonių ima ieškoti megztinių, dekoruotų smagiais piešiniais ir nuotaikingais motyvais. Reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudėtį, nes neretai tokie megztiniai būna pagaminti iš sintetinių siūlų. Dirbtinės medžiagos ne tik nedraugiškos žmogaus kūnui, bet ir kenkia aplinkai, sukurdamos ilgalaikę žalą ekosistemai. Ypač pavojingos medžiagos yra akrilas, nailonas ir poliesteris.

Stilistė pataria papildyti spintą natūralių medžiagų kalėdiniais megztiniais. Puikiai tinka medvilnė, vilna ir pusiau natūralūs siūlai – liocelis, vario amoniakinis pluoštas (cupro).

Kalėdiniams megztiniams trūksta tvarumo ir todėl, kad jie nešiojami tik šventiniu laikotarpiu, o pasibaigus švenčių maratonui užmirštami spintoje iki kito sezono arba apskritai daugiau nebedėvimi. Todėl V. Kovriga siūlo rinktis megztinius, kurie būtų pritaikomi ir kitomis progomis.

„Idealus toks megztinis, kurį galima nešioti visą žiemos sezoną. Jis gali būti puoštas ne kalėdinėmis aplikacijomis, bet skandinaviškų motyvų raštais: elniais, eglėmis, snaigėmis, tautiniais ornamentais, artimais žiemos tematikai. Tokie megztiniai bus universalūs ir lengvai derinami net ir pasibaigus šventėms“, – pastebi ji.

Naudinga: ne šventiniais piešiniais, o žiemos tematikos raštais puošti megztiniai tarnaus ilgiau. / freepik.com, pixabay.com, pinterest.com nuotr.

Tvarūs sprendimai

Jei mokate, V. Kovriga pataria kalėdinį megztinį nusimegzti patiems. Toks drabužis bus ne tik puošnus, bet ir kurs asmeninę vertę.

Idealus toks megztinis, kurį galima nešioti visą žiemos sezoną. Jis gali būti puoštas ne kalėdinėmis aplikacijomis, bet skandinaviškų motyvų raštais.

Nemokantiems ar nenorintiems megzti verta natūralių medžiagų megztinių pasidairyti ne tik parduotuvėse, bet ir drabužių mainų platformose, antrų rankų krautuvėlėse. Venkite greitosios mados parduotuvių, kuriose dažniausiai prekiaujama nekokybiškais, greitai suplyštančiais sintetiniais drabužiais.

„Kalėdinio megztinio gyvavimo ciklas priklauso nuo asmeninių preferencijų. Kai kuriems patinka prie mylimo drabužio sugrįžti kasmet, o kitiems norisi vis atsinaujinti. Jei prikausote pastarųjų vartotojų grupei, savo turimą megztinį verta padovanoti ar parduoti kitiems, jį išsimainyti drabužių mainų platformoje arba perdaryti į kitą šventinį akcentą“, – pataria stilistė.

Rankdarbiai: mokančios megzti ar nerti gali pačios susikurti ypatingą šventinį drabužį. / freepik.com, pixabay.com, pinterest.com nuotr.

Stilingi eksperimentai

Renkantis kalėdinį megztinį, V. Kovriga siūlo nebijoti eksperimentuoti. Galima nutolti nuo tradicinių raudonos ir žalios spalvų, prisijaukinti šiltus kakavos ar karšto šokolado atspalvius. Tiks su sniegu ir ledu asocijuojančios balta ir žydra spalvos. Šventiškai atrodys sidabrinė ir auksinė.

„Jei jūsų kalėdinis megztinis puoštas tik raštais, jį lengvai galima derinti prie neutralių atspalvių ir lygių audinių. Jei norisi įdomaus įvaizdžio, pasirinkite porą spalvų, esančių megztinio detalėse, ir jas perkelkite į apatinės kūno dalies drabužius, – rekomenduoja stilistė. – Norint sustiprinti šventinę įvaizdžio nuotaiką, gelbės aksesuarai – papuošalai, rankinė. Vis dėlto nereikėtų persistengti, nebent stiliuje vertinate eklektiką.“

Patogu: užuot pirkus naują, jau turimą megztinį galima papuošti kalėdiniais akcentais, o po švenčių juos nuardyti. / freepik.com, pixabay.com, pinterest.com nuotr.

Gera idėja jau turimą megztinį papuošti linksmais kalėdiniais ženkliukais ar rankų darbo aplikacijomis, kurias vėliau bus galima nuimti.

Pasak pašnekovės, megztinio raštai ir spalvos nėra tokie reikšmingi, jei pasirenkate sau tinkantį drabužio modelį ir siluetą. Prigludęs megztinio modelis paryškins liemenį ir pečių grakštumą. Labiausiai paplitęs megztinių tipas yra vadinamasis „oversize“, kuris atrodo tarsi yra per didelis. Deja, jį dėvint, figūra pradingsta, todėl ypač svarbu atrasti jums tinkantį „oversize“ megztinio ilgį.

„Įprastas, tiesus megztinio modelis yra lyg aukso viduriukas tarp „oversize” ir prigludusių megztinių. Jis labiausiai universalus ir lengvai derinamas, nes neturi ryškių detalių – didelės apimties ar išryškintos liemens dalies. Šį megztinio modelį visada rekomenduoju moterims, norinčioms trumpo, sluoksniuojamo drabužio“, – atskleidžia V. Kovriga.

Nors prasidėjus kūrenimo sezonui tiek provincijoje, tiek miestuose iš privačių gyvenamųjų namų kaminų vis dar rūksta tamsus dūmelis, laimė, jo pasirodo vis mažiau.

Ir sveikiau, ir naudingiau

Statant naują modernų aukštos energinės klasės būstą, apie senesnius šildymo būdus reikia pamiršti. Nuo 2021 m. Lietuvoje galioja įstatymas, įpareigojantis statybose užtikrinti A++ , aukščiausią naudingumo klasę. Būtent tai sukuria galimybę namus eksploatuoti ekonomiškai ir tvariai.

Vienas svarbiausių šios energinės klasės reikalavimų – šildymui turi būti naudojama kuo daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių, visiškai nenaudoti iškastinio kuro.

Tie, kurie sau stato naują namą, įstatymą vertina palankiai – atsinaujinantys energijos šaltiniai yra palankūs ne tik būsto gyventojų sveikatai, bet ir aplinkai. Vienas patraukliausių šio šildymo būdo aspektų yra eksploatavimo patogumas. Jauni žmonės nenori pusę savo laisvo laiko praleisti rūpindamiesi šildymu.

Aplinkos ministerijos (AM) Būsto politikos grupės vyresnysis patarėjas Martinas Nyderis sako, kad Lietuva siekia šilumos ūkį iki 2050 m. padaryti visiškai netaršų. Prie to einama nuosekliai, tačiau gana sparčiai.

„2006 m. valstybės reikalavimas naujiems pastatams buvo ne mažesnė nei C energinė klasė. 2014 m. – ne mažesnė nei B, 2016 m. – A, 2018 m. – A+, o 2021 m. – jau A++ energinė klasė, – aiškina M. Nyderis. – Šiemet Europos Parlamentas priėmė naują direktyvą, kuri greitai turėtų pakeisti dabartinę energinę klasę į A nulinę klasę, nors ir A++ jau beveik atitinka netaršių pastatų sąvoką, tad labai daug pasikeitimų neturėtų būti. Toliau gal bus gręžiamasi į kitas problemas, pavyzdžiui, pastatų vėsinimo, nes šylant klimatui atsiranda naujų problemų dėl pastatų mikroklimato ir t. t.“

Tad jau šiandien negalima pastatyti jokio būsto, kuris neatitiktų A++ reikalavimų, nebent tai, pasak M. Nyderio, būtų kariniai, kultūros paveldo objektai, kurių neįmanoma įrengti pagal naujausius reikalavimus, tad paisyti šių reikalavimų išimties tvarka nebūtina.

Atgyvena: vis daugiau žmonių atsisako anglies ir dėl jos kenksmingumo, ir dėl nepatogaus jos naudojimo. / pixabay.com nuotr.

Nedotuos kietojo kuro katilų

Tik ką daryti su senais namais, kuriuose įrengti tvarius šildymo įrenginius yra sudėtinga ir nemenkai kainuoja? O senesniuose namuose, ne paslaptis, gyvena ir vyresni gyventojai, kurių apsisprendimą, kuo šildyti namus, dažniausiai lemia įprotis ir informacijos stoka. Laimė, jeigu šalia yra jaunesnių artimųjų, kurie gali paaiškinti seneliams, tėvams apie valstybės teikiamą paramą šildymo sistemų rekonstrukcijai.

Pertvarkyti senesnių namų šildymo ūkį į modernesnį dabar yra ne viena galimybė – reikia tik norėti.

Vis dėlto kai kurie gyventojai kol kas negali įsivaizduoti savo būsto be krosnies ar kietu kuru kūrenamo šildymo katilo, tačiau valstybė, skatindama tvarų šildymą ir ragindama atsisakyti taršaus kuro, nuo ateinančių metų sausio 1 d. nedotuos kietojo kuro katilų įsigijimo.

Ką daryti su anglies niekaip nepamirštančiais žmonėmis? „Nuo 2028 m. visos ES valstybės narės turėtų atsisakyti ir nebenaudoti iškastinio kuro, dujinių katilų ir kitų taršių kuro rūšių, – sako M. Nyderis, – tačiau uždrausti naudoti šildymui anglis nuspręsti gali kiekviena savivaldybė savarankiškai.“

Tokių bandymų būta Vilniuje, nors galiausiai sprendimas buvo atidėtas. „Vis dėlto gyvenimo kokybė žmogui yra labai svarbi, o naudojant anglis, tomis pačiomis anglimis kvėpuoji ir tu, ir tavo kaimynas, ir galbūt pusė rajono“, – aiškina M. Nyderis.

Sprendimas: kam vargti kūrenant krosnį, jeigu vienu paspaudimu galima įjungti šildymą. / pixabay.com nuotr.

Anglys – tiesiog atgyvena

Kaunietis Julius Kaminskas miesto pakraštyje esančius savo namus kelis dešimtmečius šildė malkomis ir akmens anglimis.

„Anksčiau buvo populiaru krosnį kūrenti malkomis, anglimis, nes kitų būdų net nebuvo, – pasakoja 80 metų sulaukęs gyventojas. – Tačiau ir malkos, ir anglys ėmė brangti, mums su žmona, kaip pensininkams, tapo tikra prabanga gyventi šiltai, todėl jau prieš penkerius metus, vaikams padedant, namo rūsyje vietoje nugriautos krosnies pasistatėme kietojo kuro katilą, kuriam priežiūros reikėjo kur kas mažiau nei krosniai.“

Tai palengvino buitį, tačiau netrukus ir katilo buvo atsisakyta, nes ilgainiui tapo vis sunkiau lipti į rūsį, įjungti jį ir pakrauti briketų. Tada atsirado dar vienas sprendimas – šildymo sistema oras–oras.

„Dabar gyvename kaip ponai. Didžiausia problema liko tik nepamiršti, kur pasidėjome valdymo pultelį“, – juokiasi J. Kaminskas ir prisimena nelengvas dienas, kai reikėdavo rūpintis kuro pirkimu, jo atvežimu, o ir anglių ne visada pavykdavo gauti, jos brango, kaip, beje, ir malkos.

„Jau vasarą imdavai sukti galvą, kaip bus žiemą, – prisimena vyras. – Paskui kasdien juodas nuo tų anglių, kol įkuri krosnį, tai kosti kosti... Išeini į lauką žiemą, tai net sniegas juodas nuo tų dūmų. Negali atsitraukti nuo krosnies, net pravardę sau buvau sugalvojęs – krosnies vergas.

Iš tiesų anglys jau tapo tikra atgyvena, nors jomis iki šiol prekiaujama, yra dar poreikis. Ypač kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, kur žmonės gal mažiau informuoti apie naujas galimybes tvariai, sveikai šildyti net ir senos statybos būstą. Internete gausu skelbimų apie parduodamas akmens anglis iš Kazachstano, Lenkijos. AM Būsto politikos grupės vyresnysis patarėjas M. Nyderis sako, kad kaimyninėje Lenkijos situacija dėl anglių kūrenimo yra dar prastesnė nei Lietuvoje, mat ji vietoje kasama, todėl lenkams ji pigi.

Patogumas: vietoj krosnies ir nuolatinio jos kūrenimo gali užtekti vienos dėžutės išorėje ir panašios viduje. / pixabay.com nuotr.

Pavojingiau už malkas ir dujas

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė doc. dr. Jurgita Černeckienė sako, kad kalbant apie tvarumą, mums aktualus ir išmetamųjų nuodingų medžiagų kiekis, ir paliekamas CO2 pėdsakas, nes būtent jis sukelia klimato kaitą ir su tuo susijusias problemas.

Anglys pasižymi labai dideliu sukuriamu CO2 pėdsaku ir išmetamų kietųjų dalelių kiekiu, o ir kiti teršalai anglies naudojimo atveju yra dideli.

Kiek mažiau kenksmingų išmetamų medžiagų šildymui naudojant dujas. „Dujų atveju CO2 pėdsakas yra vis dar didelis, tačiau į aplinką išmetamų kitų teršalų lygis yra labai mažas. Malkų ir briketų charakteristikos panašios, jos labai priklauso nuo katilo eksploatavimo sąlygų – tvarkingai eksploatuojant išmetamųjų kietųjų dalelių lygis vertinamas kaip vidutinis, o CO2 prasme šios kuro rūšys laikomos neutraliomis – t. y. medis arba kiti augalai augdami CO2 sugeria, o degdami tą patį kiekį išskiria, todėl vertinant ilguoju laikotarpiu biomasės deginimas CO2 išmetimų nepadidina“, – aiškina dr. J. Černeckienė.

Taupymas ne visur tinka

Žinoma, viskas yra kitaip, jeigu statote naują namą. Didesnė pusė naudojamos energijos turi būti atsinaujinančioji, o kita pusė?

Dr. J. Černeckienė primena, kad atsinaujinančioji energija yra ta, kurią gauname iš saulės spinduliavimo, biomasės (malkų, medienos ir kitų augalinės kilmės medžiagų granulių, drožlių) deginimo, o taip pat ta šiluminė energija, kuri yra aplinkoje – ore, grunte, vandens telkiniuose ir kurią galima naudoti pastatui šildyti ją transformavus šilumos siurbliuose.

Neatsinaujinantieji energijos ištekliai, kuriuos vis dar naudojame šildymui, yra daugiausia dujos, iš neatsinaujinančių išteklių pagaminta elektra.

„Labai norėtųsi pastatus šildyti kuo paprasčiau, pvz., naudojant saulės energiją, tačiau tuo metu, kai mums reikia šildyti pastatus, saulės būna labai mažai, – sako mokslininkė. – Biomasė yra toks išteklius, kurį galime sukaupti ir saugoti, kol prireiks, todėl jis plačiai naudojamas pastatams šildyti – ir kalbant apie miestų šildymo sistemas, ir apie individualius namus. Gaila, kad šios kuro rūšies naudojimas centralizuotuose tinkluose ir individualiuose pastatuose gan stipriai skiriasi – deginant biokurą miesto šilumos tiekimo elektrinėse tai kontroliuojama ir prižiūrima profesionalų, o individualių namų biomasės, arba kietojo kuro katilai kartais pavirsta visko, kas dega, katilais. Puikiai suprantu, kad individualūs namai taip šildomi tikrai ne dėl prabangos, bet taupymas čia yra labai blogas pasirinkimas. Tikriausiai ne vienam teko būti individualių namų rajonuose pirmajam stipresniam šaltukui paspaudus – dūmų kvapas riečia nosį, nes deginamas per šiltąjį sezoną sukauptas „kuras“, dėl to stipriai išauga užterštumas kietosiomis dalelėmis, kurias pašalinti iš plaučių labai sudėtinga. Galbūt kas nors sakytų, kad atliekos deginamos ir didelėse, miestų elektrinėse, tačiau reikia nepamiršti, kad tai daroma filtruojant degimo produktus, o ant individualių katilų dūmtraukių sumontuotų filtrų man neteko matyti.“

Martinas Nyderis / Asmeninio archyvo nuotr.

Įdarbina orą

KTU mokslininkės teigimu, moderniausios šildymo sistemos dažniausiai naudoja aplinkos – oro, grunto, vandens telkinių, energiją, kuri transformuojama specialiame įrenginyje – šilumos siurblyje.

Gali kilti klausimas – kaip galima panaudoti aplinkos orą arba gruntą, kurio temperatūra yra, pvz., 0 °C, pastatui šildyti, jei vien patalpose tikiuosi +20 °C, o pačioje šildymo sistemoje tam tikslui pasiekti turi cirkuliuoti dar aukštesnės temperatūros vanduo?

Ši transformacija ir atliekama šilumos siurblyje, kuris naudoja tam tikrą elektros energijos kiekį šilumos siurblio komponento – kompresoriaus veikimui, tačiau gali paimti daug daugiau šiluminės energijos iš aplinkos ir paversti ją mums naudinga šilumine energija.

Pertvarkyti senesnių namų šildymo ūkį į modernesnį dabar yra ne viena galimybė – reikia tik norėti.

Vartotojams aktualu žinoti tai, kad vidutiniškai šilumos siurblys, sunaudodamas 1 kWh elektros energijos, pagamina 3–4 kWh šiluminės energijos pastatui. Kuo aukštesnės temperatūros terpe maitinsime  šilumos siurblį, tuo mažiau elektros energijos jis sunaudos tam pačiam šilumos kiekiui sugeneruoti. Taip pat šilumos siurblys dirbs efektyviau, jei į šildymo sistemą reikės tiekti kuo žemesnės temperatūros vandenį, t. y. jei pastatas šildomas grindiniu šildymu arba pastato radiatoriai yra santykinai dideli.

Grindinis šildymas arba didesni radiatoriai dažniausiai yra arba naujuose, arba renovuotuose – apšiltintuose pastatuose, nes apšiltinus pastatą šilumos nuostoliai sumažėja, tačiau radiatorių keisti niekas neskuba, o diegiant šilumos siurblį, to geriau ir nedaryti.

Trys taupymo „drambliai“

Apskritai energijos taupymas laikosi ant trijų „dramblių“ – energijos poreikio mažinimo (pastatų šiltinimas), energijos naudojimo efektyvumo (energijos naudojimas tada, kai reikia, ir tik tiek, kiek reikia – čia tinka automatiniai temperatūros reguliatoriai, radiatorių termostatai ir pan., temperatūros sumažinimas naktį arba kai nesame namuose) ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas.

„Sakyčiau, kad šias priemones reikėtų diegti nuosekliai, ta tvarka, kuria išvardijau, bet galima imtis bet kurios, kuriai tuo metu yra galimybė, ir tai duos neabejotinai teigiamą efektą. Labai svarbu suprasti, kad pati šildymo sistema turi gan nedidelę įtaką siekiant bendro sistemos tvarumo – daug svarbiau, kaip mes energiją pagaminame, o ne kaip po patalpas paskirstome. Kartais girdžiu, kad didžiuliai sutaupymai buvo pasiekti pakeitus ketinius radiatorius plieniniais (skardiniais) – tai negali būti tiesa, vien radiatorių pakeitimas jokio žymaus efekto neduos“, – aiškina dr. J. Černeckienė.

Jurgita Černeckienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Valstybės riestainis

Tiek dr. J. Černeckienė, tiek M. Nyderis pripažįsta, kad situacija Lietuvoje gerėja – vis daugiau žmonių renkasi tvarų šildymą. Tam padeda ir valstybės politika.

„Valstybė šiuo metu naudoja riestainio principą ir remia taršaus kuro šaltinių pakeitimą į švaresnius, tvaresnius, patogesnius vartotojui sprendinius“, – sako dr. J.Černeckienė ir siūlo nepramiegoti tokių pasiūlymų.

M. Nyderis sako, kad gyventojai noriai naudojasi valstybės finansine pagalba. „Pertvarkyti senesnių namų šildymo ūkį į modernesnį dabar yra ne viena galimybė – reikia tik norėti, pasidomėti ir dalyvauti valstybės finansuojamose programose. Laimėsime visi – ir aplinka, gamta, ir žmogus“, – teigia AM specialistas.

Kietojo kuro teršalai

* Būstą šildant kietuoju kuru (anglimis, mediena, durpėmis ir kt.) į orą patenka: kietosios dalelės, azoto oksidai (NOx), anglies monoksidas (CO), sieros dioksidas (SO2), ozonas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA), dioksinai ir daug kitų cheminių junginių. Šios medžiagos, išsisklaidžiusios ore, ne tik užteršia aplinką, bet ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač žmonėms, gyvenantiems netoli taršos šaltinių arba ilgą laiką veikiamiems šių teršalų.

* Teršalai neigiamai veikia orą, dirvožemį ir vandens telkinius. Vienas pagrindinių teršalų yra anglies dioksidas (CO2), kuris yra viena pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šios dujos prisideda prie globalinio klimato atšilimo, sukeliančio įvairių aplinkos pokyčių – nuo ekstremalių oro sąlygų iki jūros lygio kilimo ir ledynų tirpimo.

Šaltinis: Higienos institutas

Deginamų atliekų teršalai

* Deginant buitines ar pramonines atliekas į atmosferą išsiskiria dar didesnis kiekis pavojingų teršalų.

* Ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą (dažytą, impregnuotą) medieną, baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, alyvomis užterštas atliekas. Joms degant išsiskiria ir į aplinką patenka tokių nuodingų cheminių medžiagų kaip sunkieji metalai švinas, gyvsidabris ar kadmis. Šie metalai gali nusėsti dirvožemyje ir ilgą laiką jame išlikti, nuodingai veikdami augalus ir gyvūnus. Ilgainiui šie teršalai patenka į maisto grandinę, užteršia maistą ir vandenį, o tai gali sukelti ilgalaikių problemų tiek gamtai, tiek žmonėms.

* Plastiko ar kitų sintetinių medžiagų deginimo metu išsiskiria dioksinų, kurie yra ypač toksiški ir gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį gamtai. Dioksinai gali kauptis gyvūnų organizmuose ir per maisto grandinę patekti į žmogaus organizmą, sukeldami įvairių ligų.

Šaltinis: Higienos institutas

Tarp kitų tvarumo aspektų labiausiai yra vertinami triukšmą mažinantys sprendimai (51 proc.), viešojo transporto stotelių artumas (48 proc.), įrengta pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra (48 proc.), namų statybai naudotų medžiagų kokybė ir ilgaamžiškumas (45 proc.).

Nors žaliųjų erdvių svarbą labiausiai akcentuoja visų amžiaus grupių gyventojai, šis aspektas ypač aktualus vyresniems nei 50 metų amžiaus respondentams. Žaliųjų erdvių apsuptyje nori gyventi beveik trys iš keturių šios amžiaus grupės gyventojų. Tuo metu 31-40 metų amžiaus gyventojams, labiau nei kitų amžiaus grupių atstovams, yra svarbi išvystyta pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra (55 proc.) bei žaliosios energijos naudojimas (42 proc.). Moterims yra svarbesnis viešojo transporto stotelių artumas (54 proc.), o vyrams – patogus kvartalo išplanavimas (44 proc.) ir eksploatuojant pastatą sunaudojamas energijos kiekis (39 proc.).

„Neretai tvarumo sąvoka yra taikoma ganėtinai siaurai, ją pirmiausiai siejant su aplinkai draugiškais sprendimais, tačiau Tvarumo barometro tyrimo duomenys rodo, kad gyventojams yra svarbūs ir daugelis kitų aspektų – pradedant kokybišką poilsį užtikrinančiomis žaliosiomis erdvėmis ir baigiant neįgaliesiems pritaikyta infrastruktūra ar patogiu paslaugų pasiekiamumu. Visa tai neabejotinai didina gyventojų gerovę ir gyvenimo mieste kokybę bei mažina socialinius ir aplinkosauginius kaštus, kurie susidaro, jei urbanistinė ir gyvenamoji aplinka neatitinka tvarios plėtros principų. Platesniu požiūriu į tvarumą vadovaujamės įgyvendindami savo gyvenamojo būsto projektus, kuriose didelį dėmesį skiriame visoms tvarumo dedamosioms“, – sakė bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Kęstutis Vanagas. „YIT Lietuva“ nuotr. 

Anot K. Vanago, viskas prasideda nuo 15 minučių miesto koncepcijos taikymo. Ši koncepcija, pagal kurią visos svarbiausios paslaugos iš namų turi būti patogiai pasiekiamos per penkiolika minučių, diktuoja būtinybę užtikrinti gerai išvystytą mobilaus judumo infrastruktūrą, pasirūpinti tokiais aspektais kaip dviračių saugyklos, rekreacijai ir bendruomenės poreikiams skirtos erdvės.

Būsto tvarumas yra neįsivaizduojamas be aukštos namų energinio naudingumo klasės, efektyvios eksploatacijos, aplinkai draugiškų ir ilgaamžiškų medžiagų naudojimo.

„Tuo pačiu būsto tvarumas yra neįsivaizduojamas be aukštos namų energinio naudingumo klasės, efektyvios eksploatacijos, aplinkai draugiškų ir ilgaamžiškų medžiagų naudojimo. Vis didesnei daliai būsto pirkėjų Lietuvoje tai jau tampa savaime suprantamais dalykais, o būsto, kuriame nėra galimybės gyventi šiltai, komfortiškai ir taupiai, įsigijimas dažnu atveju jau net nebesvarstomas. Taikydami itin aukštus kokybės standartus siekiame kuo geriau atliepti šiuos gyventojų poreikius“, – sakė K. Vanagas.

Daugiau nei pusei (57 proc.) Tvarumo barometro tyrime dalyvavusių Lietuvos didmiesčių gyventojų taip pat svarbu, kad namai būtų statomi mažinant statybų metu išsiskiriantį CO₂ kiekį, racionaliai naudojant medžiagas ir energiją. 42 proc. respondentų taip pat prisipažino, kad jiems yra svarbus statybų įmonių poveikis klimato kaitai.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų apklausa, pagal kurios duomenis parengta Tvarumo barometro tyrimo ataskaita, atlikta šių metų liepos mėnesį. Iš viso apklausti 1005 Lietuvos didmiesčių gyventojai, kurių amžius – nuo 20 iki 74 metų. Tyrimą tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. 

Natūralumas ir ilgaamžiškumas

Tvarumas interjero dizaine dažniausiai prasideda nuo medžiagų pasirinkimo. Pasak architektės Aušros Nyman, pagrindinis tvarių medžiagų bruožas yra kuo mažesnis CO2 pėdsakas gamybos, transportavimo ir naudojimo procese ir galimybė perdirbti. Tvariam interjerui ji pataria naudoti natūralias medžiagas (medį, akmenį), kurios daro mažiausią įtaką aplinkai ir sukuria palankiausią mikroklimatą patalpose. Be to, tokios medžiagos yra nesunkiai atnaujinamos pašlifavus ar padažius.

„Atlikdami senos statybos būsto remontą neskubėkite atitarnavusių apdailos medžiagų vežti į sąvartyną. Tikra klaida išmesti senas medines stalių pagamintas duris arba šimtametes medžio masyvo grindis keisti laminatu. Gal verčiau pamėginti jas perdažyti? Šiais laikais yra dažų, kuriais galima nudažyti net ir vonios plyteles, taip sutaupant medžiagų ir laiko ir originaliai atnaujinant interjerą. Laiko paženklinti ne tik istoriniai, bet ir 30–40 metų senumo interjero elementai gali puikiai kontrastuoti su naujais, sukurdami ypatingą, išskirtinę interjero aurą, – sako ji. – Renkantis naujas medžiagas, be abejonės, svarbi jų kokybė – ilgaamžiškumas ir nesudėtinga priežiūra. Tada nekils poreikio jų nuolat atnaujinti, pakaks apsiriboti minimaliu kosmetiniu remontu.“

Renkantis baldus ir kitus interjero elementus, A. Nyman pirmiausia pataria nesivaikyti dienos madų ir pasirinkti laikui nepavaldžių formų ir dizaino gaminius. Geriausia, jei jie – žinomų, kokybę užtikrinančių gamintojų. Ilgaamžio dizaino baldai nepasens ir jų nereikės nuolat atnaujinti. Pagreitį įgauna ir tvari tendencija naujam gyvenimui prikelti gerai išsilaikiusius senus baldus. Tokiu būdu ne tik tausojame aplinką, bet ir namus papuošiame unikaliais, išskirtiniais akcentais.

„Jeigu labai norisi ko nors madingo, tai gali būti tekstilė ar kiti nesunkiai pakeičiami interjero elementai: užuolaidos, kilimai, dekoratyvinės pagalvėlės, rankšluosčiai, pledai ar pan. Juos pakeisti bus kur kas lengviau nei baldus. Pagrindinės interjero spalvos turėtų būti neutralios, gamtiškos. Namuose jos padės geriau atsipalaiduoti ir neišeis iš mados, tad jų nereikės nuolat atnaujinti“, – pastebi architektė.

Atnaujinimas: Laikantis tvarumo principų, vis dažniau šiuolaikiškai atnaujinami butai senos statybos daugiabučiuose. „DO architects“ / G. T. Gylytės projektas. L. Juso nuotr.

Tvarūs akcentai

Kaip tvarius interjero akcentus A. Nyman rekomenduoja paveikslus ir kitus meno kūrinius. Pasak pašnekovės, jie gali sukurti norimą nuotaiką, padiktuoti viso interjero spalvinę gamą, arba priešingai – lakoniškas minimalistinis interjeras taps puikiu fonu išskirtiniam meno kūriniui.

Ypatingą interjero nuotaiką gali sukurti ir tinkamas tvarus apšvietimas. Naudojant lubose ar kituose interjero elementuose integruotas LED juostas, pakaks vos kelių akcentinių šviestuvų ir funkcionalaus apšvietimo darbo zonoje, kurie suteiks pakankamai šviesos ir jaukumo. Tinkamai paskirsčius LED juostas ar taškinius šviestuvus, reikės mažiau dekoratyvių šviestuvų, tad interjeras taps tvaresnis. Be to, LED juostos ir taškinis apšvietimas yra pigesni.

Man tikrai gera gyventi tokiuose namuose, kurių kiekvienas daiktas pasakoja savo istoriją ir išskirtinumu nusako mus, namų gyventojus.

„Kitas tvarus akcentas, kurį rekomenduoju, yra vaizdas už lango. Tai – nuolat kintantis „paveikslas“, dėl kurio interjeras tampa susietas su būsto išore, be to, gamtos vaizdas niekada nepabosta. Toks sprendimas ypač rekomenduojamas patalpoms, turinčioms didelius vitrininius langus, kuriuos tamsiuoju paros metu galima pridengti užuolaidomis, taip kartu taupant ir šilumą“, – sako ji.

Mažiau dirbtinio apšvietimo

Norint gyventi tvariai, svarbu taupyti energiją. Tad renkantis buitinę techniką A. Nyman pataria pirmiausia atkreipti dėmesį į prietaiso energinę klasę, garantiją ir gamintojo patikimumą. Žemesnės nei A energinės klasės prietaisų pašnekovė nerekomenduoja, jei pastatas nenaudoja atsinaujinančių energijos išteklių technologijų.

Pasak jos, verta namuose įdiegti automatizuotą „protingo namo“ sistemą, kuri išmaniai valdys apšvietimą, užuolaidas, žaliuzes, rekuperacijos įrenginius, vėsinimo ir šildymo sistemas, priklausomai nuo lauko ir vidaus temperatūros. O sukaupta informacija padės koreguoti kasdienius įpročius.

L. Juso nuotr.

„Ne mažiau svarbu, kad patalpose būtų natūralus apšvietimas, jeigu įmanoma, net ir vonios kambaryje. Pastaruoju metu yra tekę matyti tikrai dėmesio vertų sprendimų – tvariai renovuotų butų senuose daugiabučiuose, kai virtuvė perkeliama į didesnįjį gyvenamąjį kambarį, paverčiant ją funkcionalia šeimos susibūrimo vieta. O buvusioje ankštoje virtuvėje įrengiamas pakankamai erdvus vonios kambarys. Tada reikia mažiau dirbtinio apšvietimo, o tai taupo elektros energiją ir kasdienes išlaidas, – pasakoja ji. – Verta reguliariai domėtis naujosiomis technologijomis ir galimybe naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius vietoje iškastinio kuro. Šiuolaikinės technologijos sparčiai tobulėja ir tuo pačiu vis pinga.“

Gal geriau atnaujinti?

A. Nyman pastebi, kad tvarumas – tai ne tik brangios medžiagos ir naujausios technologijos. Be abejonės, jos kuria komfortą ir palengvina buitį, tuo pačiu taupydamos energinius resursus. Tačiau tvariai gyventi puikiai galime ir tiesiog atnaujindami sena.

„Deramai renovavus senus daugiabučius, jie kokybe beveik nenusileidžia naujiesiems. Tiesa, renovuoti reikia kompleksiškai – net tik šiltinti ir keisti langus, bet ir atnaujinti šildymo sistemą arba įrengti naujas vėdinimo sistemas, – pastebi ji. – Olandų architektų įmonė „Superuse“ jau keletą metų kuria naujus projektus, kuriuose senų demontuojamų pastatų medžiagos panaudojamos antrą kartą. Vieno Olandijos miesto bendruomenės namai buvo demontuoti ir jų vietoje numatytas kotedžų kvartalas. Architektai įtikino būsimus naujakurius rūšiuoti demontuojamas medžiagas ir jas naudoti naujiems statiniams. Paskaičiuota, kad taip buvo sutaupyta net 30 proc. statyboms skirtų lėšų ir net 84 proc. medžiagų buvo panaudota antrą kartą.“

Architektė džiaugiasi, kad ir Lietuvoje jau esti pokyčių. Žmonės vis labiau domisi „protingo namo“ sistemomis, perka ilgaamžes apdailos medžiagas. Neseniai dar buvo gajus įsitikinimas, kad naujos statybos būstas yra gerokai kokybiškesnis nei senos. Tačiau kylant kainoms, o savivaldybėms pamažu suvokiant, kad reikia išnaudoti esamą infrastruktūrą ir nebesiplėsti į užmiestį gamtinių teritorijų sąskaita, būsimieji naujakuriai vis dažniau žvalgosi į senos statybos daugiabučius.

Ateitis: „Naujausioms technologijoms tobulėjant ir pingant, lieka tik laiko klausimas, kada tvarus interjeras taps norma, o ne išskirtinumu“, – tiki A. Nyman. / A. Nyman asmeninio archyvo nuotr.

„Prestižiniais tapo biurai, loftai ir gyvenamieji apartamentai, įsikūrę buvusiose gamybinėse patalpose. Rekonstruojant ir modernizuojant butus istoriniuose pastatuose, po truputį silpsta „euroremontų“ pandemija, kai autentiškos medžio masyvo grindys ar net gerai išsilaikęs parketas būdavo keičiamas laminatu. Pagaliau pradedame vertinti laiko patikrintus dalykus – net sovietmečio silikatinių plytų siena gali atrodyti naujai ją paprasčiausiai perdažius. Įprastam cementiniam tinkui taip pat galima rasti alternatyvų, pavyzdžiui, natūralaus molio tinką. Tai jau yra sėkmingai pritaikyta kai kuriuose naujos statybos eksperimentiniuose būstuose“, – tikina A. Nyman.

Klaida išmesti senas medines stalių pagamintas duris arba šimtametes medžio masyvo grindis keisti laminatu. Gal verčiau pamėginti jas perdažyti?

Naujo tipo pastatai

Kalbant apie visuomeninio naudojimo interjerus, pasak architektės, vis lankstesnis tampa jų išplanavimas, numatant galimybę ateityje keisti patalpų funkciją be didelių intervencijų į laikančiąsias konstrukcijas.

Kai kuriuose biuruose vietoje stacionarių vidaus pertvarų yra naudojamos stiklo konstrukcijos. Tokiu atveju posėdžių kambarius prireikus galima atskirti užuolaidomis. O kai posėdžiai nevyksta, jie tampa bendros erdvės dalimi, vizualiai didindami patalpos plotą.

„Jau kalbama ir apie mišrios paskirties pastatus. Tarkime, daugiabučius su apatiniuose aukštuose įrengtais biurais ir visuomeninėmis patalpomis: kavinėmis, prekybos salonais, kepyklėlėmis, o gal net ir apželdinta bendruomenei skirta lauko terasa, kur šiltuoju sezonu galima prie kavos puodelio bendrauti su bičiuliais, jaukiai įsitaisius medžių pavėsyje. Tai sudaro galimybę viską turėti tame pačiame rajone – ir būstą, ir darbą, ir pramogas, nevažiuojant iš vieno miesto galo į kitą ir tokiu būdu mažinant taršą, – atskleidžia ji. – Atsiranda ir visai naujų pastatų tipų. Neseniai konversijos būdu atgimė buvusi sanatorija „Nemunas“ Druskininkuose, virtusi apartamentų viešbučiu. Populiarėja bendradarbystės ir kitos bendro naudojimo erdvės, padedančios burti bendruomenes, nuo kurių ir priklauso, kiek ateityje būsime lankstūs tvariems pokyčiams.“

A. Nyman pastebi, kad technologijos pastaruoju metu itin sparčiai tobulėja. Tuo pačiu, augant pasiūlai, pinga tiek energijos gavyba iš atsinaujinančių šaltinių, tiek pastatų valdymo ir „protingų namų“ sistemos. Jie leidžia sukurti palankų mikroklimatą patalpose, kai komfortas neprarandamas net ir taupant ir atsiranda galimybė kontroliuoti savo įpročius. Tad, anot pašnekovės, tik laiko klausimas, kada visa tai taps norma, o ne išskirtinumu.

Derinys: „Vintažiniai baldai ir kiti akcentai dera prie bet kokio interjero“, – sako G. Felenderė. / G. Felenderės asmeninio archyvo nuotr.

Interjeras su istorija

Interjero dizainerė Gabija Felenderė jaučia aistrą sendaikčiams, kuriais puošia savo namus. Pasak jos, vintažinius akcentus galima pritaikyti prie bet kokio interjero. Savo tvariais atradimais Gabija dalijasi socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje „Laumių sodelis“.

„Nelaikau savęs labai didele tvarumo judėjimo atstove. Tačiau, kurdama namų interjerą, baldų ar kitų detalių visada pirmiausia stengiuosi pasižvalgyti vintažo krautuvėlėse. Žinoma, tai trunka ilgiau nei nuvažiuoti į įprastą specializuotą parduotuvę, bet išskirtinio daikto įsigijimas ir moralinis pasitenkinimas viską atperka, – pasakoja ji. – Žmonės, kurie nesusidūrė su naudotais vintažiniais interjero akcentais, kartais galvoja, kad jie tinkami tik senoviniuose interjeruose. Tačiau verta pabandyti prie šiuolaikinio, modernaus interjero pritaikyti skandinavišką stiklo žvakidę ar metalo indus. Nustebsite, kaip puikiai viskas derės.“

Savo interjere G. Felenderė prioritetą visada teikia natūraliems lino ir medvilnės audiniams ir medienai. Šios medžiagos ne tik ilgaamžės, bet ir draugiškos aplinkai. Pasak pašnekovės, sendaikčiai namams suteikia labai daug jaukumo, o šiuolaikiniai interjerai jai dažnai atrodo vienodi ir be charakterio.

„Kiekvieną kartą, vartydama lietuviškus interjero žurnalus, stebiuosi, kaip sunku atskirti, ar tai tie patys namai, apie kuriuos rašyta praeitame numeryje, ar jau kiti. Nenoriu, kad maniškiai pavirstų į tokius. Nuo pat susidomėjimo vintažu pradžios ieškojau išskirtinių daiktų, kurie atspindėtų mane ir kurtų asmeninę mano namų istoriją, – atskleidžia ji. – Man tikrai gera gyventi tokiuose namuose, kurių kiekvienas daiktas pasakoja savo istoriją ir išskirtinumu nusako mus, namų gyventojus. Tiesa, sendaikčiai dabar išgyvena tikrą renesansą ir nebūtinai jie bus pigesni nei įprastoje parduotuvėje pirktos prekės, tačiau kokybės atžvilgiu jų kaina vis tik išlieka tikrai palanki. Kartais tenka įsigytą senieną dar ir restauruoti, kas dar labiau išpučia kainą. Vertinantys kokybę ir išskirtinumą toliau eina šiuo keliu.“

Vintažą pamilusios G. Felenderės teigimu, tvaraus interjero kūrimas ir aistra sendaikčiams taip pat pakeitė jos drabužių pirkimo įpročius.

„Savo spintoje jaučiu išties didelį pokytį. Per kelerius metus joje atsirado labai daug rankų darbo, vintažinių, natūralių audinių drabužių. Svarbu suprasti, kad pigūs poliesterio rūbai kenkia ne tik gamtai, bet ir nėra sveiki mūsų kūnui. Be to, nebūtinai už natūralių medžiagų drabužį mokėsite daug. Dėvėtų drabužių parduotuvėse išties galima rasti labai daug kokybiškų, firminių rūbų, kurie nekainuos brangiai“, – sako pašnekovė.

Nauji gyvenamieji rajonai ar senųjų konversijos keičia pasaulio miestų veidus: pasitelkus inovatyvius sprendimus jie iš negyvų betoninių džiunglių virsta gyvybingomis erdvėmis, kuriose dominuoja gamta. Tai ir apželdinti stogai, ir vertikalūs želdynai ant išorinių sienų, ir augalais apsodinti balkonai, terasos, ir mišką primenantys kiemai. Juose apsigyvena ir miesto gyvūnai, ypač įrengus jiems inkilus, lizdus.

Miesto archipelago koncepcija

Vienas žinomiausių šios krypties pradininkų yra daugybę tarptautinių apdovanojimų pelnęs italų architektas, urbanistas Stefano Boeri. Jo svajonė – sukurti miestą archipelagą, kurį sudaro salas primenantys nedideli rajonai, paskendę žaliosiose viešosiose erdvėse.

Pirmasis S. Boeri kūrinys, atspindintis šią filosofiją, buvo daugiabučių namų komplekso Milane projektas „Vertikalus miškas“, įgyvendintas 2014 m. Šios unikalios koncepcijos šerdis – harmoningas žmogaus ir kitų gyvybės rūšių, augalų ir gyvūnų, santykis, padedantis išsaugoti planetos bioįvairovę, kuriai yra iškilusi grėsmė.

„Vertikalus miškas“ susideda iš dviejų daugiaaukščių gyvenamųjų korpusų. Projektuodamas juos architektas teikė pirmenybę augalams, siekė, kad pastatai pirmiausia taptų tinkamais namais medžiams, krūmams, vijokliams, daugiametėms gėlėms ir kitiems želdiniams, kuriuose galėtų apsigyventi ir žmonės, paukščiai, vabzdžiai. Šių namų fasadai ir balkonai apsodinti 800 medžių, 15 tūkst. daugiamečių augalų ir gėlių, 5 tūkst. krūmų. Toks kiekis želdinių vidutiniškai gali augti 30 tūkst. kv. m ploto miške, o šiame projekte išsitenka 3 tūkst. kv. m urbanizuotoje erdvėje.

Visi šie augalai susodinti statinius iš visų pusių supančiuose trijų metrų pločio balkonuose-terasose, išdėstytose laiptų forma. Balkonai suprojektuoti taip, kad juose būtų galima įrengti erdvius išorinius konteinerius želdiniams. Pastatus gaubianti augalų skraistė tarnauja kaip saulės spindulių filtras ir padeda sukurti žmogui palankų mikroklimatą viduje iki minimumo sumažinant žalingą poveikį aplinkai. Ši žalioji užuolaida padeda sureguliuoti drėgmę, išskiria deguonį ir sugeria CO2, taip pat kietąsias daleles, vieną pavojingiausių miesto teršalų, mažina triukšmą. Vasarą saugo nuo karščio.

Įdomu, kad, nors šių daugiabučių apželdinimui parinkti nereiklūs augalai, vietinės rūšys, kad galėtų augti natūraliai, be didelės priežiūros, buvo specialiai suburta „skraidančių sodininkų“, aukštalipių arboristų komanda, kuri kartą per metus nusileidusi nuo stogo apžiūri želdinius, juos geni, papildo dirvožemiu konteinerius, nuskurdusius pakeičia naujais. Augalų laistymas taip pat nėra gyventojų galvos skausmas – šis procesas valdomas per centralizuotą drėkinimo sistemą.

Įgyvendinus projektą buvo suskaičiuota, kad „Vertikaliame miške“ apsigyveno net 1,6 tūkst. rūšių miesto paukščių ir drugelių.

Žaluma: daugiabučių namų kompleksas Milane „Vertikalus miškas“ – Architektas S. Boeri siekė, kad pastatai pirmiausia taptų tinkamais namais medžiams, krūmams, vijokliams, daugiametėms gėlėms ir kitiems želdiniams. / stefanoboeriarchitetti.net nuotr.

Projektai pasklido po pasaulį

Per dešimtmetį pagal unikalią S. Boeri koncepciją jo paties ar bendradarbiaujant su kitomis architektūros studijomis buvo suprojektuota daugiau nei 10 vertikaliai apželdintų daugiaaukščių pastatų ir jų kompleksų, daugiausia gyvenamosios paskirties. Ir ne tik Europos miestams, bet ir Pietryčių Azijos megapoliams, kuriuose oro taršos problemos yra didžiulės, dieną naktį tvyro smogas.

Tokie daugiabučiai jau pastatyti Albanijos sostinėje Tiranoje, Egipto sostinėje Kaire, Nyderlandų mieste Utrechte, Šveicarijos mieste Lozanoje, Kinijos Jiangsu provincijos centre Nanjing.

Tarp jų yra ir socialinio būsto projektas Eindhovene, Nyderlanduose. Ant šio 70 m aukščio daugiabučio, kuriame įrengti 125 nebrangūs butai socialiai remtiniems gyventojams, balkonų įkurdinta net 10 tūkst. medžių, krūmų, kitų daugiamečių augalų. Paskaičiuota, kad per metus jie sugers daugiau nei 50 t CO2 ir išskirs 13 t deguonies. Be to, ant stogo sumontuoti saulės paneliai, įrengta lietaus vandens surinkimo sistema augalams drėkinti. Šis projektas išskirtinis tuo, kad taip sprendžiama ne tik nepasiturinčių asmenų aprūpinimo būstu problema, bet ir prisidedama prie klimato kaitos mažinimo.

Pasitelkus inovatyvius sprendimus gyvenamieji rajonai iš negyvų betoninių džiunglių virsta gyvybingomis erdvėmis, kuriose dominuoja gamta.

Pasak architekto, projektai nėra identiškos kopijos. Prieš pradėdamas plėtoti kūrybinę idėją jis gilinasi į konkrečios vietos klimatą, konsultuojasi su arboristais, kokius augalus parinkti, kokių sąlygų augti jiems reikia, ir tik po to gimsta architektūriniai, techniniai sprendimai. Todėl visi namai labai skirtingi.

S. Boeri atkreipia dėmesį, kad miestai užima apie 3 proc. planetos paviršiaus, tačiau generuoja beveik 70 proc. CO2 ir sunaudoja daugiau nei 45 proc. išteklių, todėl šiandien turime galvoti ne tik apie tvarius pastatus ar gyvenamuosius kvartalus, bet apie naują požiūrį į miestus.

Taip gimė dar viena originali S. Boeri idėja – žali, tvarūs miško miestai, kuriuose pastatai ir augalai darniai sugyvena. Vienas toks miško miestas netrukus bus pradėtas statyti Kinijoje, kitas Meksikoje, netoli Kankuno, o trečiasis iškils Egipte. Tai atveria naujas perspektyvas plėtoti tvarią architektūrą ir urbanistiką tose pasaulio vietose, kur yra būtinybė naujiems miestams atsirasti dėl didelės vidinės migracijos, pavyzdžiui, Kinijoje, Šiaurės Afrikoje.

Europoje, architekto nuomone, turime regeneruoti, transformuoti egzistuojančius miestus kuo geriau pritaikant juos šiandienos poreikiams ir atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkius.

Įspūdinga: neapsigaukite – tai ne aikštė. Portugalijoje, Porto mieste, žalioji erdvė įrengta ant prekybos komplekso pastatų stogų. 4 500 kv. m plote pasodinta 50 alyvmedžių. / livingarchitecturemonitor.com nuotr.

17 tvaraus vystymosi tikslų

Nemažai aplinkai draugiškų namų ir kvartalų, kuriuose daug dėmesio skiriama žaliosioms erdvėms, įvairiausiais pavidalais statoma Skandinavijos šalyse, laikomose tvarios gyvensenos lyderėmis Europoje. Vienas iš tokių projektų yra Kopenhagoje, šiuo metu jis baigiamas statyti.

Šis iš 5 daugiabučių susidedantis kvartalas ypatingas tuo, kad yra pirmasis pasaulyje, kuris siekia įgyvendinti visus 17 Jungtinių Tautų (JT)  tvaraus vystymosi tikslus, susijusius su globaliais iššūkiais, su kuriais susiduria pasaulis. Nemaža jų dalis susijusi su aplinkosauga: klimato kaita, švaria energija ir vandeniu, atsakingu vartojimu ir gamyba, gyvybės sausumoje ir vandenyje išsaugojimu.

Vienas iš komplekso daugiabučių yra pirmasis aukščiausias medinių konstrukcijų pastatas šalyje, be to, jam panaudota chemiškai neapdorota mediena. Namų statybai naudojamos ir kitos tvarios medžiagos. Pavyzdžiui, cementas, kurio CO2 emisijos yra mažesnės trečdaliu, palyginus su įprastu. Vieno iš namų fasadas padengtas perdirbtu aliuminiu, visų namų laiptai išlieti iš perdirbto betono, sumaišyto su statybinėmis stiklo ir keramikos atliekomis. Visose virtuvėse ir vonios kambariuose sumontuoti vandenį taupantys praustuvai, renkamas ir lietaus vanduo, kuris vėliau naudojamas augalams lieti.

JT ekspertai prognozuoja, kad iki 2060 m. pasaulyje pastatų plotas išaugs du kartus. Urbanizuotos teritorijos didžiuliais tempais plėsis natūralios gamtos sąskaita.

Ant stogų sumontuoti saulės moduliai, generuojantys elektrą šiai bendruomenei. Integruoti įvairūs pažangūs skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip automatinis sveikatai palankaus mikroklimato palaikymas patalpose, leidžiantis sutaupyti nemažai energijos.

Kvartalo gyventojams čia įrengti ne tik butai, bet ir bendros erdvės, pavyzdžiui, pietų zona, kurioje konsultuoja mitybos specialistas ir virėjas, padedantys pasigaminti sveiką maistą ir patariantys, kaip išvengti jo švaistymo. Ant kelių namų stogų įrengti šiltnamiai, kur šios bendruomenės nariai gali užsiimti miesto daržininkyste – užsiauginti daržovių ir vaisių.

Kiti namų stogai paversti žaliosiomis poilsio oazėmis. Fasadai suprojektuoti taip, kad ant jų konstrukcijų būtų galima sodinti augalus, pritaikius laiptų principą jie vieni kitiems neužstoja saulės. Medeliais ir krūmais gausiai apželdinti ir balkonai, terasos. Jau nekalbant apie pastatų aplinką, kuri primena parką ar mišką, nes pasirinktas laukinis apželdinimo stilius.

Atsižvelgus į bioįvairovės palaikymo poreikį, kiemuose pasodinti vietinių rūšių želdiniai, visi daugiamečiai, kad nereikėtų kasmet persodinti. Tai taip pat yra vienas iš tvaraus kraštovaizdžio principų. Lauko apšvietimas sąmoningai parinktas ne toks ryškus, kad netrikdytų čia atklystančių ar apsigyvenusių gyvūnų ir vabzdžių.

Dėžutės svirpliams ir stalčiai ežiams

JT ekspertai prognozuoja, kad iki 2060 m. pasaulyje pastatų plotas išaugs du kartus. Urbanizuotos teritorijos didžiuliais tempais plėsis natūraliosios gamtos sąskaita. Tačiau kiekvienas statinys miestuose gali tapti laukinių gyvūnų namais ir taip prisidėti prie harmonijos atkūrimo. Gyvūnai gali įsikurti ant stogų, sienų, kiemuose, jei jie bus tinkamai apželdinti. Sudarius tam tikras sąlygas, ten gali apsigyventi retos, saugomos rūšys. Europoje populiarėja šią idėją propaguojantis judėjimas, kuriame dalyvauja gamtinikai ir architektai. Vienas jo iniciatorių – Europos žaliųjų stogų ir gyvųjų sienų asociacija.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jau yra ne vienas tiek gyvenamosios paskirties, tiek biurų pastatas, ant kurio stogo specialiai sodinamos laukinės gėlės, žolės, suformuojamas nelygus reljefas su dirbtiniais vandens telkinukais, į dirvožemį įterpiama pūvančio medžio, kuris patinka vabzdžiams. Ten mielai apsigyvena ir įvairūs drugeliai, bitės. Minėta asociacija propaguoja, kad ant apželdintų stogų, sienų ar aplink esančiuose želdynuose atsirastų dėžutės svirplių lizdams, skylėtos plytos laukinėms bitėms privilioti, kad būtų įrengti inkilai ne tik paukščiams, bet ir šikšnosparniams.

Šios žaliosios idėjos vis dažniau sulaukia gyventojų, biurų savininkų pritarimo. Jiems į pagalbą ateina specialistai. Miuncheno technikos universitete veikia konsultacinė studija „Gyvūnams palankus dizainas“, kuri siūlo pastatų sprendimus, skirtus bioįvairovei puoselėti. Jos atstovai, įvertinę konkretaus pastato architektūrines ir technines galimybes, jo vietą mieste, greta esančius natūralios gamtos objektus, pasiūlo, kokias vietines gyvūnų rūšis būtų galima saugoti ir kaip tai tinkamai padaryti. Tarkime, kur ir kokius želdynus formuoti, iš kokių augalų, kokios papildomos priemonės reikalingos.

Šia iniciatyva susidomėjo vienas nekilnojamojo turto vystytojas, statantis naują daugiabučių kompleksą Miunchene, Brantstrasse. Šiame projekte ypač daug dėmesio skiriama draugiškai žmonių ir gyvūnų kaimynystei. Prie namų fasadų pritvirtintos specialios medšarkėms ir šikšnosparniams skirtos dėžutės. Ant stogų prisodinta laukinių pievų augalų, viliojančių drugelius, bites. Į šių daugiabučių sienas žemės lygyje netgi integruoti pagal biologų rekomendacijas sukonstuoti stalčiai ežiams, kuriuose jie gali saugiai pailsėti. Tai duoda ir naudos gyventojams: ten, kur apsigyvena šikšnosparniai, stipriai sumažėja uodų, kuriais jie minta, ežiai ėda peles, kirminus.

Namas, kuris sukasi kartu su saule

Organizatorių nuotr.

Unikalios konstrukcijos individualus gyvenamasis namas Vokietijoje, Veclaro priemiestyje, pastatytas pritaikius saulėgrąžos principą – jis sukasi kartu su saule. Į saulę nukreipta fasado dalis yra iš stiklo, pro kurį į pastato vidų, jam besisukant, visą dieną plūsta saulės šviesa ir šiluma. Todėl žiemą jį reikia mažiau šildyti, taip sutaupoma energijos. Tuo tarpu vasarą šeimininkai dienos metu gali daugiau laiko leisti namo dalyje, kuri yra šešėlyje, ir net tada, kai labai karšta, apsieiti be kondicionieriaus. Projekto autoriai architektai Peteris Gronychas ir Yvonne Dollega ieškojo originalių tvarių sprendimų ir netikėtai jiems kilo ši idėja. Ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai leidžia apsirūpinti atsinaujinančia energija, namą šildo geoterminis šilumos siurblys. Antro aukšto patalpas apšviečia stoglangiai, greta namo esantis baseinas skirtas tam, kad atspindėtų saulės šviesą į interjerą, tai taip pat padeda sutaupyti elektros energijos. Šis projektas 2024 m. laimėjo tarptautinį Ateities namo apdovanojimą už inovatyvią koncepciją ir tvarius sprendimus. Šiuo metu Vokietijoje statoma dar keletas tokių namų.

„Vikonda grupės“ ir Kauno kolegijos atstovai dalijasi, kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi vartotojų maisto produktų pasirinkimai, kas buvo išstumta iš maisto prekių lentynų ir kas šiandien jose užima matomiausią vietą.

Per dešimtmetį pasikeitė vartotojų lūkesčiai

„Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis sako, kad per pastarąjį dešimtmetį maisto pramonė patyrė reikšmingų pokyčių, kurie aiškiai atspindi besikeičiančius vartotojų poreikius ir prioritetus: „Pastebime stiprėjančią tendenciją ar bent jau norą rinktis sveikatai palankesnius produktus – vis dažniau vartotojai ieško produktų, galinčių pagerinti jų savijautą ir palaikyti sveiką gyvenseną. Sveikatai vertingų produktų paklausa auga, o tai liudija didėjantį visuomenės sąmoningumą renkantis maisto produktus.“

Jis akcentuoja, kad „Vikonda grupei“ priklausančios maisto pramonės įmonės atitinkamai laikosi kertinių šių pokyčių ašių, apimančių „švarios etiketės“ (angl. clean label) principą, kuris reiškia galimybę vartotojui pasirinkti produktus su daugiau natūralių ingredientų, be dirbtinių priedų ar konservantų; supermaisto (angl. superfood), ypač vertingų sveikatai ingredientų naudojimą receptūrose – tai suteikia įprastiems maisto gaminiams papildomų gerųjų savybių.

„Reikia paminėti ir aukščiausios produktų kokybės užtikrinimą gamybos procesuose, trumpinant tiekimo grandines, ir dalį reikalingų žaliavų renkantis arba užsiauginant vietinėje rinkoje“, – sakė M. Snarskis.

„Vikonda grupės“ generalinis direktorius M. Snarskis. Kauno kolegijos nuotr.

Jis priduria, kad cukraus, druskos mažinimas konservuotoje produkcijoje, visiškas palmių aliejaus atsisakymas valgomuosiuose leduose – tik maža dalis iniciatyvų gerinant „Vikonda grupės“ tiekiamų produktų kokybines savybes, kartu siekiant tvaresnio veikimo.

„Svarbu pabrėžti, kad mūsų įmonių grupė, eksportuojanti produktus į 30 pasaulio šalių, aktyviai stebi naujausias maisto produktų vartojimo tendencijas. Tai leidžia ne tik greitai reaguoti į vartotojų poreikius, bet ir prisidėti prie sveikesnių vartojimo įpročių formavimo“, – sakė Kauno kolegijos Praktikos ir karjeros dienų įmonės partnerės generalinis direktorius.

Vartotojai šiandien yra linkę rinktis maisto produktus, kurie yra palankūs sveikatai.

 

Dabar vartotojai sąmoningesni

Maisto pramonės gamintojai tvirtina, kad dabar vartotojai reiklesni nei bet kada anksčiau – jie ieško ne tik kokybės, bet ir gyvenimo vertybių atspindžio produktuose. Tvarumas, sveikata ir atsakomybė tampa svarbiausiais pasirinkimo kriterijais.

„Šiandienis vartotojas – išrankus, smalsus ir gerokai sąmoningesnis nei bet kada anksčiau. Dirbdami su vartotojais net iš 26 eksporto šalių, pastebėjome, kad ledų mėgėjai ieško daugiau nei vien skanėsto – jiems reikia sveikesnės, tačiau jokiu būdu ne mažiau gardžios alternatyvos. Rinkdamiesi desertą, jie vertina ne tik cukraus kiekį, bet ir tikisi išlaikyto skonio gylio ir intensyvumo“, – sakė Brigita Migonienė, „Vikeda“, gaminančios DADU ledus, rinkodaros vadovė.

Ji pažymi, kad įmonės tikslas – kurti receptus, kurie ne tik atitiktų, bet ir pranoktų šiuos lūkesčius: „Nuolat stebime pasaulines tendencijas ir ne tik stengiamės jas pritaikyti, bet ir patys kuriame inovacijas, nes eksportas sudaro net 65 proc. mūsų įmonės apyvartos.“

Be to, B. Migonienė atkreipia dėmesį, kad vartotojai, pavyzdžiui, leduose vis dažniau ieško netikėtų tekstūrų derinių – jiems patinka, kai ledai vienu metu gali būti ir traškūs, ir minkšti. Sparčiai populiarėja ledai su guminukais ar net populiarių kepinių, desertų gabaliukais.

Vis dėlto, kad ir kaip keistųsi tendencijos, išlieka nepakitę populiariausių skonių ledai: vaniliniai, šokoladiniai, karameliniai ir braškiniai.

„Šiandien žmonės keliauja daugiau nei bet kada, ieško naujų skonių ir patirčių. Todėl mūsų misija yra ne tik stebėti, bet ir kurti naujas tendencijas, kurios stebintų ir džiugintų net reikliausius šiuolaikinio pasaulio ledų mėgėjus“, – sakė „Vikeda“ rinkodaros vadovė B. Migonienė.

Kauno kolegijos nuotr.

Pirmenybė – produktams be dirbtinių priedų ir konservantų

Jai pritaria ir Kėdainių konservų fabriko rinkodaros vadovė Rasa Miliauskienė: „Šiandienis Lietuvos vartotojas – tai vis labiau sąmoningas, atsakingas ir išrankus pirkėjas, kurio pasirinkimus lemia ne tik kaina, bet ir produkto papildomi pranašumai. Gerėjant šalies ekonominei situacijai, žmonės vis labiau vertina sveikatos, tvarumo ir kokybės aspektus. Funkcinis maistas ir „švarios etiketės“ produktai tampa neatsiejama jų kasdienybės dalimi. Vartotojai nori žinoti, ką valgo, ir renkasi produktus be dirbtinių priedų ar konservantų.“

Tvarumas, pasak R. Miliauskienės, taip pat užima svarbią vietą vartotojų prioritetų sąraše. Lietuviai vis labiau vertina vietinius gamintojus ir noriai renkasi jų produkciją – prekės kilmė buvo ir išlieka reikšmingu veiksniu.

„Tai rodo didėjantį lietuviškos produkcijos populiarumą ir norą palaikyti Lietuvos ekonomiką. Be to, mūsų atliekami rinkos tyrimai įrodo, kad vartotojai dabar ieško daugiau nei tik maisto – jiems svarbus istorijos, tvarumo ir kokybės derinys“, – sakė Kėdainių konservų fabriko rinkodaros vadovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad globalizacija ir plačiai prieinama informacija dar labiau plečia lietuvių skonio horizontus. Jie noriai eksperimentuoja su įvairių pasaulio virtuvių skoniais, tačiau išlieka ištikimi ir tradicijoms. Kėdainių konservų fabriko produkcija, pavyzdžiui, konservuotos daržovės, majonezai ar pomidorų padažai, ne tik išlieka paklausi, bet ir vis labiau populiarėja.

„Plati produktų pasiūla skatina daugiau domėtis, lyginti ir rinktis tik tai, kas atitinka vartotojų poreikius ir vertybes. Aktyvi prekių ženklų komunikacija padeda edukuoti vartotojus, o tai dar labiau skatina apgalvotą pirkimą. Šiuo metu Kėdainių konservų fabrikas eksportuoja savo produkciją į 25 šalis, tačiau ir Lietuvos rinkoje šie pokyčiai leidžia išlaikyti stiprias pozicijas, kartu plečiant inovatyvių produktų asortimentą“, – dalijosi Kėdainių konservų fabriko rinkodaros vadovė R. Miliauskienė.

Ieško sveikesnių alternatyvų

Kauno kolegijos Maisto ir agrotechnologijų katedros vedėja docentė dr. Ingrida Kraujutienė dalijasi, kad besikeičiančius vartotojų įpročius rodo jų pasirinkimas vartoti produktus, kuriuose yra mažiau druskos, cukraus ir riebalų, kurių pagrindas yra sočiosios riebalų rūgštys.

„Cukraus pakeitimas saldikliais nėra vartotojams palankus sprendimas, nes neaiškus jų poveikis sveikatai. Juslinis saldiklių neigiamas poveikis ypač jaučiamas gaiviuosiuose gėrimuose“, – pažymėjo dr. I. Kraujutienė.

Kauno kolegijos Maisto ir agrotechnologijų katedros vedėja dr. Ingrida Kraujutienė. Kauno kolegijos nuotr.

Ji atkreipia dėmesį, kad vartotojai šiandien yra linkę rinktis maisto produktus, kurie yra palankūs sveikatai, pavyzdžiui, pieną ne tik be laktozės, bet ir be A2 baltymo, kurie kai kuriems asmenims sukelia alergiją: „Taip pat vartotojai vis dažniau renkasi populiarius gurmaniškus maisto produktus, kraftinės gamybos alų, didėja veganiškų, vegetariškų patiekalų poreikis.“

Kauno kolegijos docentė primena, kad anksčiau rinkoje karaliavusius vienintelius – bulvių – traškučius šiandien keičia sveikesnės alternatyvos, tokios kaip daržovių, burokėlių, morkų ir kiti traškučiai. Keičiantis vartotojų poreikiams ir prioritetams, įprastus šokoladinius saldainius gamintojai keičia į vaisių ir riešutų užkandžius, kad nebūtų sintetinių priedų, konservantų. Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo liofilizuoti vaisiai, uogos.

„Maisto pramonės įmonės reaguoja į vartotojų poreikius, tad asortimentas nuolat keičiamas siekiant atliepti pirkėjų lūkesčius, išgirsti jų pasiūlymus, idėjas, naujovių ir grįžtamojo ryšio ieškoma dalyvaujant parodose, mugėse ir kt.“, – dalijosi dr. I. Kraujutienė.

Ji priduria, kad įmonės, siekdamos užtikrinti maisto saugos ir kokybės reikalavimus, automatizuoja procesus, vadovaujasi tvarumo, ekologiškumo principais. Pažangesnės įmonės papildomai taiko RSPO SG standartą, kuris apima aplinkosaugos ir socialinių standartų rinkinį, kurių įmonės turi laikytis, kad galėtų gaminti sertifikuotą tvarų alyvpalmių aliejų.

„Tinkamai taikomi šie kriterijai padeda sumažinti neigiamą alyvpalmių aliejaus auginimo poveikį aplinkai ir bendruomenėms alyvpalmių aliejų gaminančiuose regionuose“, – akcentavo Kauno kolegijos docentė.

Svarbu planuoti valgiaraštį

Tvarumo edukatorės ir klimato kaitos žurnalistės Rugilės Matusevičiūtės teigimu, klimatarišką mitybą propaguojantys žmonės rūpinasi, kad jų maistas turėtų kuo mažesnį anglies dvideginio pėdsaką, neterštų aplinkos ir būtų sveikas organizmui. Kitaip nei vegetarai ar veganai, klimatarai nesilaiko konkrečių apribojimų. Tiesiog prieš rinkdamiesi produktus jie atkreipia dėmesį į jų sudėtį, tvarumo sertifikatus, kilmės šalį, pakuotę.

„Klimataras stengsis valgyti kuo mažiau mėsos, bet jei ji pagaminta vietiniame ekologiniame ūkyje ir nesupakuota į perteklinį plastiką, šią mitybą propaguojantis žmogus veikiau pasirinks mėsą nei egzotinius produktus ar vegetariškas alternatyvas, – sako ji. – Aplinkai palanki mityba apima ne tik tai, ką dedame į lėkštę, bet ir mūsų pirkimo ir gaminimo įpročius. Tad svarbus žingsnis yra meniu planavimas iš anksto, taip išvengiant nereikalingų pirkinių ir išmetamo maisto.“

Pasak tvarumo edukatorės, pirkdami produktus klimatarai renkasi tvaresnes pakuotes arba jų išvis vengia, jei tik yra tokia galimybė. Pavyzdžiui, daržoves ir vaisius galima įsigyti be plastiko pakuočių, ir juos susidėti į daugkartinius maišelius. Vienas svarbiausių aspektų yra sezoninių ir vietinių produktų pasirinkimas. Taip galima sumažinti transportuojant išmetamų dujų kiekį ir paremti vietinius ūkininkus.

Rugilė Matusevičiūtė / R. Matusevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Lėti, bet reikšmingi pokyčiai

R. Matusevičiūtė atkreipia dėmesį, kad labiausiai aplinkai kenkia raudona mėsa, ypač jautiena, todėl klimatarai jos vengia. Tai yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. Užauginti jautienai reikia milžiniškų vandens ir pašarų išteklių, be to, gyvulininkystė prisideda prie miškų kirtimo ir biologinės įvairovės nykimo.

Aplinkai palanki mityba apima ne tik tai, ką dedame į lėkštę, bet ir mūsų pirkimo ir gaminimo įpročius.

Pašnekovė siūlo bent iš dalies mėsą pakeisti augaliniais baltymais: lęšiais, avinžirniais, pupelėmis. Šie produktai ne tik mažiau kenksmingi aplinkai, bet ir sveiki mūsų organizmui. Pasak tvarumo edukatorės, visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės produktų nebūtina, tačiau juos verta vartoti saikingai.

„Šiuo metu Lietuvoje pastebiu vis didesnį susidomėjimą klimatariška mityba. Matau, kad parduotuvėse vis populiarėja augaliniai produktai, pavyzdžiui, avižų ar migdolų pienas, įvairūs augaliniai baltymai, ekologiškas maistas. Žmonės pradeda suvokti, kad mūsų įpročiai daro tiesioginį poveikį aplinkai, ir stengiasi rinktis atsakingai. Pokyčiai gali būti lėti, bet jei kiekvienas prisidėtų bent mažais žingsneliais, pavyzdžiui, sumažintų suvartojamos mėsos kiekį ar rinktųsi vietinius produktus, ilgainiui galėtume pamatyti reikšmingų teigiamų pokyčių aplinkai“, – tiki ji.

Eglė Minevičienė / E. Minevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Taršiausia – raudona mėsa

Pasak gyvensenos medicinos specialistės Eglės Minevičienės, maisto pramonė yra atsakinga už maždaug ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Produktai, kurių gamybos grandinėje į aplinką išskiriamas didžiausias anglies dvideginio kiekis, yra jautiena, veršiena, aviena, sūriai ir šokoladas.

„Raudonos mėsos produktų gamyba nepalanki ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai. Dar 2018 m. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros išleistoje monografijoje buvo pažymėtas raudonos mėsos kancerogeninis poveikis žmogaus organizmui. Pastebėtas ryšys tarp raudonos mėsos vartojimo ir storųjų žarnų, kasos ir prostatos vėžio. Perdirbta raudona mėsa priskirta pirmajai žinomų kancerogenų grupei. Jos vartojimas didina riziką susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, taip pat pastebėtas ryšys tarp perdirbtos mėsos vartojimo ir skrandžio vėžio. Būtent šio tipo piktybinių navikų paplitimas yra didelis Lietuvoje, – sako ji. – „EAT-Lancet Commission“ ekspertų grupės mokslininkai apskaičiavo, kad tiek žmogui, tiek visai planetai saugus raudonos mėsos vartojimas siekia vos 14–28 g per dieną. Vadinasi, ją rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę.“

Raudonos mėsos produktų gamyba nepalanki ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai.

Kalbant apie kitą taršų produktą – sūrius, E. Minevičienė atkreipė dėmesį, kad jie dažniausiai būna riebūs, ypač fermentiniai. Didelė dalis šių riebalų yra sveikatai nepalankūs sotieji riebalai. Nykščio dydžio kietojo sūrio gabalėlyje yra daugmaž 8 g sočiųjų riebalų, o jų patariama vartoti ne daugiau kaip 12 g per dieną. Tad produktai, kurių gamyba labiausiai teršia aplinką, yra nepalankūs ir žmogaus sveikatai.

Tiesa, nors trečiojo taršaus produkto – juodojo šokolado, sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų, kartu jis turi nemažą antioksidantų polifenolių kiekį. Todėl šokoladu saikingai pasimėgauti nepakenks, jis yra labiau nepalankus aplinkai, nei žmogaus sveikatai.

Ypatinga: labiausiai aplinkai kenkia raudona mėsa, ypač jautiena, todėl klimatarai jos vengia. / freepik.com nuotr.

Svarbu pažinti savo poreikius

„Klimatarinės mitybos šalininkai skatina gausų daržovių, vaisių ir visų grūdo dalių valgymą, o tokia mityba susijusi su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto ir piktybinių navikų rizika. Be abejo, kuo maistas šviežesnis ir mažiau perdirbtas, tuo mažiau jame yra konservuojančių medžiagų ir kitų maisto priedų. Tad galima sakyti, kad klimatarinė mityba atliepia nemažai mokslu grįstų mitybos gairių. Tačiau svarbu suprasti, kad bet kuri mitybos praktika, kilusi iš aplinkosauginių idėjų, nėra vienareikšmiškai pripažįstama sveikatai palankia ar žalinga. Reikia vertinti kiekvieno žmogaus racioną, jo sudėtį, taip pat įvertinti, ar pakankamai gaunama pagrindinių maistinių ir apsauginių mikromedžiagų: vitaminų, mineralų, antioksidantų“, – paaiškina E. Minevičienė.

Pasak gyvensenos medicinos specialistės, norint laikytis klimatariškos mitybos principų, svarbu įsivertinti savo energijos ir įvairių maistinių medžiagų poreikius, gerai pažinti maistą. Tada bus galima vienus produktus ekvivalentiškai pakeisti kitais.

„Jeigu atsisakome mėsos, turime pasirūpinti, kad vietoj jos atsirastų kitas baltymų šaltinis: lęšių, pupelių, sojų produktų, grybų, pieno ar išrūgų varškės. Jei nenorime valgyti sveikatai palankių riebalų ir skaidulinių medžiagų teikiančių avokadų, kurių plantacijos dažnai plečiamos kertant miškus, juos galime pakeisti Lietuvoje užaugintų kanapių ar linų sėklomis. Norėdami pasimėgauti šokoladu, atkreipkite dėmesį, kad jis būtų pagamintas naudojant tvariuose ūkiuose užaugintą kakavą, ir valgykite jį saikingai. Apskritai, keičiant mitybą labai pravartu pasitarti su gyvensenos ar sveikatos specialistu, turinčiu patikimų žinių“, – pataria ji.