„Praktiškai nebuvo sudaromos sąlygos UPC vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti kitiems potencialiems tiekėjams, taip buvo ribojama konkurencija“, – rašoma STT tyrimo išvadoje.

Pirkimus vykdė, kad įsisavintų lėšas

Išvadoje nurodoma, jog centre nebuvo konkrečių asmenų, atsakingų už viešuosius pirkimus, juos inicijuoti galėjo platus ratas darbuotojų. Pasitaikydavo atvejų, kai viešųjų pirkimų komisijos pirmininkės pareigas ėjusi darbuotoja tuo pat metu ėjo pareigas, pagal kurias turėjo derinti šių pirkimų procedūras.

Taip pat nustatyta, kad pernai centrui dvylika skirtingų ministro įsakymų paskirta 585,7 tūkst. eurų lėšų, o centras savo pirkimus planuodavo ne pagal buvusį poreikį, bet pagal gautas lėšas, stengiantis įsisavinti visus skirtus pinigus.

„Darytina išvada, kad UPC viešųjų pirkimų planavimas vykdomas ne pagal realų poreikį, o pagal gautas lėšas, kurias siekiama įsisavinti visa apimtimi. Tai lemia, kad įstaiga atlieka daug neplaninių pirkimų“, – rašoma išvadoje.

Neplaniniai pirkimai 2017 metais sudarė 84 proc. visų įstaigos pirkimų, o 2018 metais – 68 procentus.

Darytina išvada, kad UPC viešųjų pirkimų planavimas vykdomas ne pagal realų poreikį, o pagal gautas lėšas, kurias siekiama įsisavinti visa apimtimi.

„UPC vykdant viešuosius pirkimus praktiškai buvo maksimaliai išleidžiamos visos lėšos, skirtos tiems pirkimams“, – rašo STT.

Taip pat pastebėta, jog centre jei tik įmanoma viešieji pirkimai vykdyti neskelbiamos apklausos būdu. 2017 metais tiekėjų apklausos žodžiu būdu vyko daugiau kaip 93 procentai įstaigos pirkimų, 2018 metais beveik 91 proc. pirkimų įvykdyti neskelbiamų derybų būdu.

„Jei vertintume UPC 2017–2018 metais vykdytus tik mažos vertės viešuosius pirkimus, tai beveik visi jie buvo atlikti neskelbiamos vienintelio pasirinkto tiekėjo apklausos būdu. UPC viešųjų pirkimų registro įrašų analizė leidžia daryti išvadą, kad pirkimų iniciatorius į neplaninio pirkimo paraišką dažniausiai įrašydavo maksimalią pirkimui skirtą sumą (...) arba tokią perkamo dalyko (prekių, darbų ar paslaugų) kainą, kokią ją galimai pasiūlydavo apklausiamas tiekėjas, kuris galimai žinodavo perkančiosios organizacijos maksimaliai galimą pirkimui skirtą pinigų sumą ir pasiūlydavo jai artimą kainą“, – teigiama išvadoje.

UPC neskelbiamų pirkimų suma 2016–2018 metų laikotarpiu siekė 1,3 mln. eurų – 44 proc. visų šio laikotarpio viešųjų pirkimų sumos.

„Kyla abejonės, ar šios institucijos vykdomų viešųjų pirkimų metu yra vadovaujamasi objektyvumu pasirenkant ir kviečiant konkrečius tiekėjus ir ar paslaugos bei prekės yra įsigyjamos geriausiomis kainomis (atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją šių tiekėjų dalį sudaro privatūs fiziniai asmenys, su kuriais yra sudaromos mažos vertės sutartys)“, – teigiama išvadoje.

Už 3 tūkst. eurų sukurtą filmą pirko už 10,9 tūkst. eurų

STT išvadoje pateikiamas atvejis, kai 2016 metais įstaiga už 15 tūkst. eurų atliko neplaninį informacinės kampanijos, susijusios su elgesio ir emocijų bei autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų integracijos priemonėmis, organizavimo paslaugų pirkimą. Jame apklaustas vienintelis tiekėjas – mažoji bendrija „Sumanūs projektai“, įregistruota pora mėnesių anksčiau nei vykdytas pirkimas.

Tiekėjas paslaugas pasiūlė teikti už vos dviem šimtais eurų mažesnę sumą, nei maksimali numatyta: 14,8 tūkst. eurų. Iš jų 10,9 tūkst. eurų turėjo būti skirta filmui sukurti.

Pasak išvados, UPC darbuotojai į prašymus pateikti aprašyto pirkimo sutarties įvykdymo įrodymus atsakė, kad jie šių dokumentų neturi, ar jie iš viso buvo surašyti, neprisimena, tačiau akcentavo, kad tokių dokumentų ilgiau saugoti neprivalo, todėl negali pateikti. Tuo tarpu STT pažymi, kad pagal galiojusius teisės aktus, jie turėjo būti saugomi ketverius metus, taigi, iki 2020 metų.

Aiškinantis šio pirkimo aplinkybes taip pat buvo nustatyta, kad filmą „Kitokie vaikai“ (šio pirkimo dalis) kūrė bendrovės „Idea Mecca“ vadovė Ugnė Siparienė. Kas konkrečiai pasiūlė sukurti filmą „Kitokie vaikai“, pasak tyrimo autorių, ji neprisiminė, bet teigė dėl jo kūrimo bendravusi su kažkuo iš UPC atsakingų darbuotojų – greičiausiai direktoriaus pavaduotoju.

STT duomenimis, 2016 metų gruodžio 28 dieną UPC vieno padalinio vedėja el. laiške nurodė filmo kūrėjai, kad „reikia išrašyti ir nusiųsti sąskaitą faktūrą už filmo apie autizmo spektro turinčių vaikų ugdymą sukūrimą, suma – 3 000 Eur.“ Toliau šiame el. laiške nurodyti mažosios bendrijos „Sumanūs projektai“ rekvizitai.

Tuo tarpu viena diena anksčiau UPC gavo bendrovės „Sumanūs projektai“ sąskaitą faktūrą dėl 14,8 tūkst. eurų sumos.

Apibendrinus šiuos ir kitus duomenis STT daro išvadą, kad tikroji 10,9 tūkst. eurų įkainoto filmo vertė – 3 tūkst. eurų. Vykdant šį viešąjį pirkimą buvo apklaustas vienintelis ką tik įregistruotas, jokios veiklos nevykdęs, niekur nesireklamavęs ir nesiskelbęs tiekėjas, kuriame dirbo vienas asmuo – vadovas Vidas Pošiūnas, nenustatyta jokių duomenų apie jo sąsajas nei su švietimu, nei su elgesio sutrikimų turinčių vaikų ugdymu.

UPC šių metų birželį už šiurkščius pažeidimus vykdant viešąjį pirkimą R. Totoraitį atleido.

Nustatyta, kad pirkime numatytus viešinimo renginius organizavo UPC darbuotojai, rašę skelbimus dėl registracijos, kvietimus dalyvauti ir pan. Be to, STT teigia nenustatę, ar visi viešinimo renginiai vyko.

Tuometinis UPC direktoriaus pavaduotojas Ričardas Totoraitis ir „Sumanūs projektai“ vadovas V. Pošiūnas kelerius metus buvo artimais kaimynais: jų gyvenamieji namai stovi greta viename naujų gyvenamųjų namų kvartalų Vilniaus pakraštyje.

Nors per viešinimo renginius turėjo būti rodomas filmas, nustatyta, kad jis galėjo būti sukurtas maždaug 2017 metų kovą-vasarį. UPC neturi duomenų apie šio filmo perdavimo laiką, jokių tai fiksuojančių dokumentų nėra. Tuo tarpu viešinimo renginiai vyko 2016 metų spalį ir lapkritį, kai filmas dar nė nebuvo sukurtas.

„Viešinimo paslauga, už kurią UPC sumokėjo jos teikėjui kaip už kokybiškai atliktą, galimai buvo vykdyta be pažindinamojo filmo, nes jis dar buvo nesukurtas“, – nurodoma išvadoje.

STT skelbia nustačiusi, jog tuometinis UPC direktoriaus pavaduotojas Ričardas Totoraitis ir „Sumanūs projektai“ vadovas V. Pošiūnas kelerius metus buvo artimais kaimynais: jų gyvenamieji namai stovi greta viename naujų gyvenamųjų namų kvartalų Vilniaus pakraštyje.

STT turimais „Sodros“ duomenimis, V. Pošiūnas įmonėje „Sumanūs projektai“ dirbo iki 2017 metų vasario ir buvo vienintelis darbuotojas, o nuo tada įmonėje dirba tik jo motina.

Iš buvusių darbuotojų pirko paslaugas, kurias teikia patys

Nustatyta, kad centras įsigydavo paslaugas darbams, kuriuos turi atlikti patys darbuotojai.

Pavyzdžiui, Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus darbuotojams numatyta funkcija konsultuoti mokyklas dėl veiklos tobulinimo po mokyklos išorinio vertinimo, tačiau nustatyta, kad 2017 metais centras 22 kartus vykdė viešuosius pirkimus mokyklos konsultavimo paslaugoms, remiantis mokyklos išorinio vertinimo ir kitais duomenimis.

Iš 18 konsultantų buvo nupirkta 19 paslaugų už 23 tūkst. eurų, vienam konsultantui mokant nuo 528 iki 2 tūkst. eurų.

Iš tų 18 konsultantų 16 yra buvę UPC minėto skyriaus darbuotojai.

2018 m. UPC 35 kartus pirko tokias konsultacijas už 43,3 tūkst. eurų ir pusė iš 33 konsultantų sudarė buvę ar esami UPC Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus darbuotojai.

„Tokia situacija, kai UPC neskelbiamos apklausos būdu perka paslaugas iš fizinių asmenų, kurių dauguma anksčiau dirbo ar tebedirba UPC, ir tos perkamos paslaugos priskiriamos prie UPC darbuotojų pareiginių funkcijų, vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys. Taip pat kyla abejonių dėl tokių konsultacijų realaus poreikio ir efektyvumo“, – pastebi STT.

Atliekant analizę taip pat nustatyta, kad UPC nuotolinis darbas buvo naudojamas kaip tam tikra motyvavimo forma: dauguma iš 28 nuotoliniu būdu dirbančių centro darbuotojų dirba visu etatu UPC įvairiuose skyriuose ir taip pat puse arba ketvirčiu etato įvairiuose projektuose, kuriuos vykdo UPC. Minėti darbuotojai projektinį darbą UPC direktoriaus įsakymų pagrindu turėtų atlikti namie nuotoliniu būdu, tačiau nėra numatyta jokia tvarka, kaip turėtų būti atskiriamos jų pareigos.

„Pabendravus su UPC darbuotojais gauta informacija, kad papildomas nuotolinis darbas yra tam tikra reikalingų darbuotojų motyvavimo forma. Buvo skundžiamasi nepakankamais darbo užmokesčiais, netobula mokėjimo sistema (pvz., teisininkas tokiose įstaigose daugiau uždirbti negali, nes nėra „metodininkas“ švietimo sistemos prasme). Bijomasi, kad kitu atveju šį darbą paliks esami specialistai, o naujų nebus kuo „privilioti“, – rašoma išvadoje.

Taip pat nustatyta atvejų, kai viešųjų pirkimų procedūros buvo baigiamos jau po to, kai buvo pasirašyta sutartis su tiekėju. Tokiu būdu buvo vykdomi gėlių, knygų, kanceliarinių, ūkinių, maisto, automobilių apklijavimo prekių, maitinimo, spausdinimo, kelionių agentūrų, automobilių plovimo, brūkšninio kodo suteikimo knygai, domeno vardo registravimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų pirkimai.

Ministerija: situacija pasikeis įstaigą reorganizavus

STT pateikė UPC ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasiūlymų, kaip mažinti korupcinę riziką.

Įstaigos turės informuoti STT, kaip planuojama įgyvendinti pateiktas rekomendacijas, siekiant panaikinti ar sumažinti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija po šiemet atliktų kelių auditų paskelbė inicijuojanti pavaldžių įstaigų pertvarką. Vyriausybė balandį pritarė planams mažinti ŠMSM pavaldžių institucijų skaičių nuo 17 iki dešimties.

Ugdymo plėtotės centras, Švietimo aprūpinimo centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Nacionalinis egzaminų centras, Švietimo informacinių technologijų centras ir Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra nuo rugsėjo 1 dienos bus sujungtos į naują instituciją – Nacionalinę švietimo agentūrą.

Tiek UPC, tiek ministerija BNS teigė, jog reorganizavimas padės spręsti ir nustatytas problemas.

„UPC yra prijungiamas prie kuriamos Nacionalinės švietimo agentūros, ir bus vadovaujamasi jau naujos įstaigos viešųjų pirkimų tvarka, kurioje bus atsižvelgta į STT ir kitų kontroliuojančių organizacijų pastabas, pasiūlymus“, – teigia laikinasis UPC vadovas Vaino Brazdeikis.

Pasak jo, šiuo metu praktikos, kai pirkimai vykdomi apklausiant vienintelį tiekėją, yra atsisakyta.

„Kodėl ir kaip buvo vykdomi konkretūs pirkimai, galėtų atsakyti buvę UPC vadovai“, – sakė nuo rugpjūčio įstaigai laikinai vadovaujantis V. Brazdeikis.

Ministerija teigia, jog Nacionalinėje švietimo agentūroje bus įsteigtas projektų ir viešųjų pirkimų skyrius, padėsiantis užtikrinti pirkimų skaidrumą.

„Jame švietimo poreikiams skirtais viešaisiais pirkimais rūpinsis aukštesnės kvalifikacijos specialistai ir ekspertai, kurie privalės užtikrinti pirkimų efektyvumą ir skaidrumą“, – teigia ministerija.

UPC pernai dėmesio sulaukė dėl 1,3 mln. eurų vertės ugdymo programų atnaujinimo pirkimų.

Dėl to tuometinė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė atleido Giedrių Vaidelį iš UPC vadovo pareigų ir laikinai vadovauti centrui buvo pavedusi jo pavaduotojui R.  Totoraičiui.

Tačiau pastarasis jau kitą dieną buvo nušalintas nuo UPC direktoriaus pareigų BNS paskelbus kai kurių ekspertų liudijimus apie galimai neskaidriai atliekamus kitus centro pirkimus.

Anot kritikų, kai kuriuos R. Totoraičio organizuotus pirkimus UPC tarnautojai imituodavo – patys surasdavo ekspertus, o šiuos vėliau „pakišdavo“ po bendrovėmis, kurios ir laimėdavo konkursus, kai kurie tokių pirkimų laimėtojai neturėjo nė vieno darbuotojo, o kai kurie – jokių sąsajų su švietimo sritimi.

UPC šių metų birželį už šiurkščius pažeidimus vykdant viešąjį pirkimą R. Totoraitį atleido.

„Už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kad davė neteisėtus nurodymus darbuotojams, nors turėjo imtis priemonių užkirsti kelią blogam viešajam pirkimui, o jis nesiėmė nieko, padarė savaip“, – BNS ketvirtadienį sakė laikinasis UPC direktorius Rimantas Stankevičius.

R. Totoraitis BNS atsisakė komentuoti situaciją.

Jis atleistas dėl pažeidimų, padarytų vieno viešojo pirkimo metu.

Patikrinimo duomenimis, R. Totoraitis nesiėmė veiksmų žinodamas, kad viešąjį pirkimą leidinio maketavimo ir leidybos darbams laimėjusi įmonė neturi maketuotojo ir negali atlikti laiku darbų, už kuriuos buvo sumokėta avansu.

Darbus, kurių negalėjo atlikti pirkimą laimėjusi bendrovė, galiausiai pavesta atlikti paties UPC darbuotojams.

„Jis (R. Totoraitis – BNS) nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad būtų gauta paslauga, neįspėjo tiekėjo apie galimas sankcijas, o neracionaliai ir pažeisdamas centro vidaus tvarką, davė nurodymus Ugdymo plėtotės centro darbuotojams atlikti maketavimo darbus, už kuriuos jau buvo sumokėta tiekėjui“, – rašoma UPC pranešime.

Be to, teigiama, kad R. Totoraičio nurodymais, pašaliniai asmenys kreipėsi į maketavimo darbus atlikusius Ugdymo plėtotės centro darbuotojus, prašydami minėtam tiekėjui pateikti sąskaitas už padarytus darbus.

„2018 metų gruodžio mėnesio pabaigoje buvo pasirašytas paslaugų perdavimo-priėmimo aktas, kad paslauga (maketavimo darbai ir leidinio spausdinimas) atlikti ir priimami kaip atitinkantys kokybės reikalavimus ir techninius duomenis, nors tyrimo komisija nustatė, jog minėtas leidinys buvo pristatytas į Ugdymo plėtotės centrą tik 2019 metų sausio mėnesio viduryje“, – nurodoma pranešime.

Ši informacija anksčiau buvo perduota vertinti ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, pastaroji nusprendė tyrimo nepradėti, tačiau duomenis dėl galimo tarnybinio nusižengimo perdavė vertinti pačiam UPC.

Anot R. Sinkevičiaus, vidiniai tyrimai bus atliekami ir kai kurių kitų darbuotojų, dėjusių parašus po paslaugų priėmimo aktais, atžvilgiu.

Ugdymo plėtotės centras pernai dėmesio sulaukė dėl 1,3 mln. eurų vertės ugdymo programų atnaujinimo pirkimų.

Dėl to tuometinė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė atleido Giedrių Vaidelį iš UPC vadovo pareigų ir laikinai vadovauti centrui buvo pavedusi R. Totoraičiui.

Tačiau pastarasis jau kitą dieną buvo nušalintas nuo UPC direktoriaus pareigų BNS paskelbus kai kurių ekspertų liudijimus apie galimai neskaidriai atliekamus kitus centro pirkimus.

Anot kritikų, kai kuriuos R. Totoraičio organizuotus pirkimus UPC tarnautojai imituodavo – patys surasdavo ekspertus, o šiuos vėliau „pakišdavo“ po bendrovėmis, kurios ir laimėdavo konkursus, kai kurie tokių pirkimų laimėtojai neturėjo nė vieno darbuotojo, o kai kurie – jokių sąsajų su švietimo sritimi.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija po šiemet atliktų kelių auditų paskelbė inicijuojanti pavaldžių įstaigų pertvarką. Vyriausybė balandį pritarė planams mažinti ŠMSM pavaldžių institucijų skaičių nuo 17 iki dešimties.

Ugdymo plėtotės centras, Švietimo aprūpinimo centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Nacionalinis egzaminų centras, Švietimo informacinių technologijų centras ir Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra bus sujungtos į naują instituciją – Nacionalinę švietimo agentūrą.

Abu tame pačiame skyriuje eina tokias pat pareigas, rašo portalas 15min.lt.

Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai (VTEK) nustačius interesų konfliktą, balandžio pradžioje M. Bilotienė pasitraukė iš švietimo viceministrės pareigų. Šiuo metu ji dirba UPC Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus metodininke. Metodininku čia dirba ir G. Kazakevičius.

M. Bilotienė dirbo viceministre ministro Algirdo Monkevičiaus politinėje komandoje. G. Kazakevičius – buvusios ministrės Jurgitos Petrauskienės komandoje.

Kaip rašo portalas, tai – ne pirmas kartas, kai M. Bilotienės ir G. Kazakevičiaus karjeros susipina.

G. Kazakevičius Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus pareigas ėjo nuo 2006-ųjų iki 2015-ųjų, nuo 2007-ųjų iki šių metų vasario šios agentūros direktoriaus pavaduotoja dirbo M. Bilotienė.

2015 – 2017 metais G. Kazakevičius buvo UPC direktoriaus pavaduotojas.

Praėjusiais metais po rezonansą sukėlusių viešųjų pirkimų dėl bendrojo ugdymo programų atnaujinimo atleidus iš pareigų UPC vadovą Giedrių Vaidelį, ministrė J. Petrauskienė laikinai vadovauti UPC pavedė M. Bilotienei. Ji vadovavo UPC nuo praėjusių metų spalio iki šių metų vasario.

Ugdymo plėtotės centro Teisės, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas, Rimas Stankevičius teigė neabejojantis buvusių viceministrų kompetencija ir žiniomis, ir pridūrė, kad eiti žemesnių pareigų jiems niekas nedraudžia.

VTEK balandį nustatė, kad būdama Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktore M. Bilotienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Ji 2016 metų birželio 20 dienos įsakymu delegavo save vertinti mokyklas, o tų pačių metų liepos 11 dienos įsakymu patvirtino sau aukštesnę kvalifikacinę vertintojos kategoriją.

VTEK kovą taip pat nustatė, kad buvęs UPC direktoriaus pavaduotojas G. Kazakevičius vėlavo pateikti privačių interesų deklaraciją.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pavaldus Ugdymo plėtotės centras vykdo penkis 21 mln. eurų vertės projektus, kasmet iš viso atlieka apie 700 pirkimų.

Dalį projektų pirkimų kai kurie centro tarnautojai imituoja – patys suranda ekspertus, o šiuos vėliau „pakiša“ po bendrovėmis, kurios ir laimi pirkimus. Kai kurie pirkimų laimėtojai neturi nė vieno darbuotojo, o kai kurie – jokių sąsajų su švietimo sritimi.

Apie tai BNS liudijo keli kalbinti švietimo ekspertai, besipiktinę įsigalėjusia „įžūlia savivale“ švietimo srityje, tačiau sutikę kalbėti tik su anonimiškumo sąlyga.

„Nieko nežinau apie įmonę, kuri mane „pasamdė“, žinau tiek, kad viską organizavo, derino ir ekspertus rinko Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotojas Ričardas Totoraitis“, – pasakojo vieno universiteto lektorius, dalyvavęs centro projekte.

Būtent R. Totoraitį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nuo pirmadienio paskyrė laikinuoju Ugdymo plėtotės centro vadovu vietoj atleisto G. Vaidelio.

Ugdymo programų atnaujinimo pirkimas G. Vaideliui kainavo postą. ELTOS nuotr.

„Pastaruoju metu ŠMM vadovybė nėra gavusi informacijos apie galimai neskaidrius pavaldžių įstaigų pirkimus, nesame gavę signalų ir dėl R. Totoraičio veiklos. Nusiskundimų dėl pavaldžių įstaigų galimai netinkamai atliekamų pirkimų gauta anksčiau, kiekvienas signalas tikrinamas ir tiriamas bendradarbiaujant su Viešųjų pirkimų tarnyba, projektus administruojančia Europos socialinio fondo agentūra“, – teigiama ŠMM atsakyme BNS.

„Jei mes padėtume surašyti (pirkimų) pasiūlymus, tai turbūt aš jau sėdėčiau Lukiškėse. Aš 20 metų Švietimo ministerijoje...(...) Nepradedame gi ateidami ryte į darbą ir galvojame, kaip čia mums pasukčiauti ir vakare sugalvojame kaip kokią nors įmonę įkišti. Šiais viešumo laikais dar tiek sveiko proto nepraradome“, - BNS tvirtino Ugdymo plėtotės centro vairą perėmęs R. Totoraitis.

Ministerija ėmėsi audito, vertins ir STT

ŠMM paskelbė šį trečiadienį pradėsianti jai pavaldaus Ugdymo plėtotės centro auditą. Šį pranešimą ministerija išplatino po pirmadienį pateiktų BNS klausimų apie centro ir jos vadovų veiklą.

„Švietimo ir mokslo ministerijos auditoriai patikrins Ugdymo plėtotės centro vykdytus 2017–2018 metų viešuosius pirkimus, siekdami įsitikinti, ar viešieji pirkimai vykdyti tinkamai ir skaidriai, laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų. Šis patikrinimas pradedamas, Viešųjų pirkimų tarnybai išsakius pastabų dėl centro vykdyto konkurso pirkti ugdymo programų rengimo paslaugas“, – nurodo ministerija.

Auditą žadama atlikti per mėnesį, bus tikrinamas ir finansų bei turto valdymas.

Neleisime, kad tai virstų dar vienu e-sveikatos projektu.

Prieš kelias savaites ministrė J. Petrauskienė atleido centro vadovą G. Vaidelį po to, kai švietimo bendruomenė pasipiktino 1,3 mln. eurų vertės ugdymo programų atnaujinimo pirkimo organizavimu.

Pats pirkimas sustabdytas. Nors Ugdymo plėtotės centro vadovas aiškino, kad pirkimas glaudžiai derintas su ŠMM, o pirkimą kartu su G. Vaideliu kaip vieną skaidriausių gynė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Korupcijos rizikas Ugdymo plėtotės centre patvirtino žadanti aiškintis ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), centro atliekamus pirkimus ėmėsi nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija.

„Neleisime, kad tai virstų dar vienu e-sveikatos projektu“, – BNS sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Pasak jo, komisija yra gavusi informacijos apie galimus piktnaudžiavimus Ugdymo plėtotės centre ir juos ėmėsi aiškintis praėjusią savaitę.

Nuo vilko ant meškos?

BNS pradėjus domėtis kitais minėto centro pirkimais, kai kurie juose dalyvauti pakviesti švietimo ekspertai pasakojo, kad UPC, kaip ir dar keliuose Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiuose centruose organizuojami pirkimai galbūt iš anksto sutariant ir dėl jų sąlygų, ir dėl jų dalyvių bei laimėtojų.

Anot BNS kalbėjusių švietimo projektų dalyvių, nepanorusių būti įvardytais, ŠMM pavaldžiuose centruose sistemiškai veikia kelios grupės žmonių.

Ugdymo plėtotės centro atstovai šią informaciją patvirtina ir pripažįsta, kad toks pirkimų organizavimas vyksta jau ne vienus metus. Tačiau centro darbuotojai taip pat atsisako kalbėti viešai, tvirtindami, kad bijo susidorojimo.

„Yra tiesiog pasidalinę, veikia susibūrę į tokias grupes, kuriose ir uab'ų, ir kai kurių viešųjų įstaigų atstovai, ir dalinasi. Pavyzdžiui, visiems, kas toje sistemoje dalyvauja, žino, kad R. Totoraitis – vienas esminių žmonių. Jis su bendrais sugalvoja, kokį projektą ES pinigams įsisavinti, tada kreipiasi į kokį pažįstamą ekspertą ar ekspertę, paprašo, kad tas suburtų reikalingus kitus ekspertus. Visada tiksliai nurodo, kurie tinkami ekspertai turi dalyvauti, kurie ne“, – pasakojo vienos aukštosios mokyklos dėstytojas. BNS jo vardas ir pavardė žinomi.

Anot jo, suburta švietimo ekspertų grupė surašo būsimos projekto veiklos apmatus ir tuomet „lyg iš dangaus atsiranda koks nors UAB'as, kuris gali net nieko bendro neturėti su švietimo sritimi“.

„Visi tie ekspertai pakišami po tuo UAB'u ir teikia pasiūlymą pirkimui, kurį ir laimi. O visą šį procesą akylai prižiūri pats R. Totoraitis. Jo paties tarsi niekur nesimatys, bet visi žino, kad jis viskam vadovauja“, – pasakojo BNS pašnekovas, ekspertu dalyvavęs daugelyje švietimo sistemos projektų.

Tokiose schemose, pasak jo, samdomiems ekspertams esą nubyra tik lašas visų ES lėšomis finansuojamų projektų išlaidų.

Pirkimų laimėtoja - įmonė, neturinti nė vieno darbuotojo

Šiemet Ugdymo plėtotės centras ėmėsi įgyvendini kelerių metų trukmės mokytojų kompetencijų tobulinimo projektą ir paskelbė 20 dalių pirkimą mini mokymų organizavimui. 13 dalių pirkimus, kurių bendra vertė 265 tūkst. eurų, laimėjo Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotojo R. Totoraičio buvusio bendramokslio Sauliaus Ignatavičiaus valdoma viešoji įstaiga Socialinės informacijos ir mokymų agentūra“. Joje, rekvizitai.lt duomenimis, ir anksčiau, ir dabar nėra nė vieno darbuotojo, įstaiga neturi net internetinio tinklapio.

S. Ignatavičius aiškino, kad jo vadovaujamoje įstaigoje darbuotojų nėra, nes lektoriai, samdomi pagal poreikį.

Jis su bendrais sugalvoja, kokį projektą ES pinigams įsisavinti, tada kreipiasi į kokį pažįstamą ekspertą ar ekspertę, paprašo, kad tas suburtų reikalingus kitus ekspertus. Visada tiksliai nurodo, kurie tinkami ekspertai turi dalyvauti, kurie ne.

„Aš dirbu ne kaip darbuotojas, aš dirbu pavedimo sutarties pagrindu“, – teigė S. Ignatavičius.

Jis tikino jau daugiau nei 30 metų dirbantis šioje srityje, todėl neblogai pažįstantis daugelį lektorių, gerai besiorientuojantis šioje rinkoje ir teikiantis kokybiškas mokymų paslaugas.

„Mes – kuklūs žmonės. Mes geriau dirbame normalius darbus, bet gerai dirbame, negu kad skelbiamės, kaip gerai mes dirbame. Aš užsiimu gana rimtai rimtomis kokybinėmis paslaugomis. (…) Tai įmonės marketingas, paslaugų marketingas man yra nereikalingas“, – aiškino S. Ignatavičius, klausiamas, kodėl apie jo agentūros bei paties veiklą šykštu informacijos viešoje erdvėje.

Panagrinėjus viešuose šaltiniuose randamus įstaigos teiktus pasiūlymus Ugdymo plėtotės centrui, aiškėja, kad nemažą dalį eksperčių viešosios įstaigos vadovas S. Ignatavičius randa savo sutuoktinės Kristinos Ignatavičienės darbovietėje – kitame ŠMM pavaldžiame Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre, čia iš viso dirba apie 400 darbuotojų.

R. Totoraitis: tai įprastas projektų valdymo modelis

„Aš 20 metų dirbau ministerijoje ir uždavinėdavau lygiai tokius pačius klausimus kaip ir jūs – kaip gali vieno žmogaus įstaiga dirbti tokiu stiliumi, bet yra vienintelis būdas – ekspertai samdomi, įstaiga atlieka koordinacines vadybines funkcijas. Jei ji gauna pinigų, ji samdo ekspertus,  tiems ekspertams turbūt sumoka didžiąją dalį reikalo.(...) Ir tai yra Lietuvos švietimo problema, kad mes priversti pirkti paslaugas iš tokių smulkų įmonių, kurių neįmanoma išplėtoti“, – sistemos ypatumus aiškino Ugdymo plėtotės centro vadovavimą perėmęs R. Totoraitis.

Paklaustas, kam reikia privataus tarpininko vienai ŠMM įstaigai samdant kitoje ŠMM įstaigoje dirbančius ekspertus, R. Totoraitis aiškino, kad tokiu būdu per viešuosius pirkimus siekiama pritraukti kuo daugiau įvairių sričių ekspertų.

„Šita schema tokia pirkti paslaugas ir pritraukti įvairius žmones iš įvairių sričių ir įvairų centrų tam, kad išspręstume konkrečias problemas. Tai yra projektinio valdymo modelis. (Kitas) modelis yra toks centralizuotas, yra valstybinė institucija, yra žmonės su etatais, ir jie kažką daro nuolatos už savo atlyginimą ir panašiai. Aš lygiai taip galvoju kaip jūs, bet techniškai to padaryit na...  tokia yra projektų logika ir ji jau veikia 15 metų“, – aiškino R. Totoraitis.

Tiesa, čia pat jis tvirtino, kad pirkimuose norinčios dalyvauti įmonės neretai stokoja žinių apie kvalifikuotas paslaugas galinčius teikti ekspertus, todėl centras dalijasi informacija.

„Šitų visų ekspertų paieška, ir jų surinkimas, ir jų pasirinkimai, su kuo jie dalyvauja, aišku, yra problema, jie patys dažnai to nesupranta, mano požiūriu. Jie turi kitus darbus. Mes sukviečiame visus tuos, kas tik nori dalyvauti, sakome, va dalyvaukite. Ir kad iš dangaus nukristų kažkokie ekspertai... Tai iš kur juos paimti? Aišku, kad įmonės mūsų klausia, ir įmonės, ir asociacijos klausia, iš kur juos paimti. Turime kažkokią informacijos sklaidą daryti. Ar mes turime paskelbti konkursą ir įdėti į tą bazę, kurios niekas neskaito, ir laukti kol kas nors pateiks pasiūlymą?“ – svarstė laikinasis centro vadovas.

Tiesa, ankstesnė Ugdymo plėtotės centro patirtis rodo, kad, pavyzdžiui, 2012 metais organizuotus mini mokymų pirkimus yra laimėję ir bendrovės, ir į ūkio subjektų grupes susibūrę pavieniai ekspertai.

Samdomi ekspertai nežino juos samdančios bendrovės

Dar tris to paties didžiulės apimties vadinamųjų mini mokymų pirkimo dalis (80 tūkst. eurų vertės) laimėjo bendrovė „Ramundas“. Viešuose šaltiniuose išsamesnės informacijos apie šios įmonės veiką ir patirtis švietimo srityse nėra. Gimininga to paties verslininko Genadijaus Jermakovo vadovaujama įmonė „Ramundas GM“ verčiasi medienos padėklų gamyba.

Kaip aiškino „Ramundas“ atstovai, įmonė maždaug prieš metus pradėjo veiklą švietimo mokymų srityje ir ėmėsi dalyvauti kai kuriuose Ugdymo plėtotės centro pirkimuose, siekdami padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

Įmonei „Ramundas“ patikėta adaptuoti ir vykdyti specialiųjų poreikių mokinių ugdymo programas. Savo pasiūlyme bendrovė nurodo ir konkrečius šį darbą atliksiančius specialistus. Tačiau net keli kalbinti minėti ekspertai BNS teigė negirdėję nei įmonės „Ramundas“, nei jos vadovo Genadijaus Jermakovo, pasirašiusio sutartis su Ugdymo plėtotės centru. Su specialiųjų poreikių vaikais ilgus metus dirbantys specialistai taip pat sakė negirdėję apie šios įmonės veiklą kokiuose nors šios srities projektuose.

Viena BNS kalbinta ekspertė sunkiai beprisiminusi, su kuo konkrečiai tarėsi dėl minėto projekto, galiausiai prasitarė, jog savo gyvenimo aprašymą siuntė „lyg ir R. Totoraičiui“.

R. Totoraitis kelis kartus klausiamas, ar galįs paneigti, kad kai kurie „Ramundas“ dokumentuose nurodomi ekspertai siuntė savo gyvenimo aprašymus tiesiai jam, iš pradžių vengė tai paneigti: „Mes pasižiūrėjome, kokie tie ekspertai, gal yra ekspertų, su kuriais yra tekę bendrauti“.

„Tikrai paneigiu, kad šioje vietoje esu atlikęs kokius nors veiksmus, kurie gali būti netesėti ar mes darėme kokią nors įtaką“, – primygtinai klausiamas patikino laikinasis centro vadovas.

Su bendrovės „Ramundas“ vadove prisistatančia Tatjana Jermakova BNS padėjo susisiekti pats R. Totoraitis, prieš tai neigęs kontaktus su šios įmonės atstovais.

Klausiama, kaip rado ekspertus, „Ramundas“ vadovė teigė pati yra dalyvavusi daugelyje mokymų ir išmananti sritį, apie kurią kalbama. Ji tvirtino pasirašiusi sutartį ir samdanti merginą, kuri surašo ir pasiūlymą pirkimui, ir suranda ekspertus. Merginos pavardės verslininkė neprisiminė.

Sekasi tėvo vadovaujamame centre

Dar viena neseniai įsikūrusi viešoji įstaiga, kurią lydi sėkmė Ugdymo plėtotės centro pirkimuose, – „Edukacijos forumas“, vadovaujama Lauryno Salio. Pastarasis – buvęs Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) finansininkas, nusprendęs imtis privačios veiklos švietimo srityje.

Nagrinėjant viešus Centrinio viešųjų pirkimų portalo bei žiniasklaidai atvertus Registrų centro duomenis, ryškėja, kad L. Salio partneriai kai kuriuose pirkimuose – su bendrove „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) susijusios įmonės ar jos darbuotojai, kuriuos L. Salys pasiūlymuose nurodo kaip ekspertus.

Tuo metu „Biznio mašinų kompanijai“ pastaraisiais metais ypač sekasi L. Salio tėvo Tautvydo Salio vadovaujamo Švietimo aprūpinimo centro, taip pat pavaldaus ŠMM, pirkimuose. Per pastaruosius dvejus metus šis centras su BMK pasirašė pusantro šimto sutarčių, bendra jų vertė siekia daugiau nei 3 mln. eurų.  

Ir Švietimo aprūpinimo centro vadovas T. Salys, ir jo sūnus L. Salys BNS tikino, kad jokių galimų interesų painiojimo šiuo atveju nėra.

Beveik 20 metų centrui vadovaujantis T. Salys „technine klaida“ vadino tai, kad šių metų vasarį atnaujintoje jo interesų deklaracijoje sūnaus verslo įmonė nenurodyta, paminėta tik senoji sūnaus darbovietė CPVA. Jis teigė, kad pernai įsteigta sūnaus viešoji įstaiga nedalyvauja centro pirkimuose.

BNS klausimus, ar turi kokių nors tiesioginių ar netiesioginių ryšių su BMK, ar gali juos paneigti, T. Salys vadino keistais ir nutraukė pokalbį pasiūlęs atsiųsti klausimus raštu.

Nagrinėjant „Edukacijos forumo“ pasiūlymus ir juose minimus ekspertus į akis krinta besikartojančios kai kurių ekspertų pavardės – pavyzdžiui, Vilijos Salienės bei Rimanto Mačernio.

Žinoma edukologė profesorė V. Salienė yra L. Salio motina. Ji laikinai vadovavusi Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) prieš pat jo uždarymą, šiuo metu yra Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė, taip pat MOSTA tarybos narė.

R. Mačernis yra akcinės bendrovės „Education technologies“, BNS žiniomis, besidominčios kitu šiemet startavusiu milijoniniu Ugdymo plėtotės centro skaitmeninio ugdymo turinio kūrimo projektu, akcininkas ir vadovas. Jis tai pat yra bendrovės „Biznio mašinų kompanija“ darbuotojas.

„Taip, aš aišku žinau, kad R. Mačernis dirba BMK, kiek jie laimi kitose įstaigose pirkimų, tėčio įstaigoje irgi neklausinėju, kiek ten kas laimėjo ar nelaimėjo, čia, matyt, jums labiau užduotis pasiaiškinti šituos reikalus“, – tikino L. Salys ir pabrėžė, kad jo įmonė nedalyvauja tėvo vadovaujamo centro pirkimuose.

Bendrovę „Biznio mašinų kompanija“ valdo kita įmonė „Atea Baltic“. Ji figūruoja šiemet teisėsaugos pradėtame įtariamos korupcijos Santaros klinikose tyrime. „Atea“ pavadinimas skambėjo ir šių metų Kalėjimų departamento audite, nustačius, kad Alytaus pataisos namuose šios bendrovės už milijoną eurų diegta mobiliojo ryšio blokavimo įranga neveikia. Praėjusią savaitę pranešta, kad „Atea“ nemokamai permontuos pataisos namuose minėtą įrangą.

Verslininkas: natūralu, kad vos keli žaidėjai dalinasi šią rinką

„Atea Baltic“ valdo ir dar vieną Ugdymo plėtotės centro pirkimuose dalyvaujančią bendrovę „Prezentacijų spektras“. Praėjusių metų vasarą registruota L. Salio įsteigta viešoji įstaiga jau po kelių mėnesių laimėjo pirmąjį 16 tūkst. eurų vertės Ugdymo plėtotės centro  skelbtą inovacijų dienų - mugių moderavimo paslaugų pirkimą.

Šiame pirkime VŠĮ „Edukacijos forumas“ dalyvavo su keliais partneriais – bendrovėmis „Prezentacijų spektras“ bei „Sumanūs projektai“. Pirkimu, kaip BNS nurodė Ugdymo plėtotės centras, buvo susidomėję penki neįvardyti tiekėjai, tačiau pasiūlymą pateikė tik viena L. Salio valdoma įmonė ir laimėjo.

Paklaustas apie sąsajas su „Biznio mašinų kompanija“, su ja susijusiomis bendrovėmis, L. Salys tikino tokių neturį: „Mes daug ką pažįstame, bet kad kažkokių sąsajų būtų išskirtinių – tikrai ne. Jų ir sritis skirtinga, mes dirbam su renginiais, jie – su įranga.“

Klausiamas L. Salys iš pradžių neprisiminė ir partnerystės bendrame projekte su „Prezentacijų spektru“. Tačiau dar kartą pasiteiravus verslininkas pripažino, kad partnerystė būtent su šia bendrove padėjo laimėti pirmąjį Ugdymo plėtotės centro pirkimą.

„Jūs šitą man priminėte, tikrai buvo iškritę iš galvos. „Prezentacijų spektrą“ žinau, žinau, kad valdomas BMK, mes su jais ėjome, nes jie turėjo patirtį. Mes, kaip maža naujai įsteigta įmonė, nepaisant to, kad pats turiu nemažą patirtį reginių ir panašiose srityse, žinot, kad pirkimuose įmonė turėjo pagrįsi savo patirtį, mūsų įmonė neturėjo kvalifikacijos ir šioje vietoje rėmėmės jų („Prezentacijos spektro“) kvalifikacija, kad įrodytume, kad galime ir tiek“, – aiškino L. Salys.

Verslininkas teigė, kad šioje švietimo srities rinkoje dominuoja keli žaidėjai, tačiau jų neįvardijo.

„Šiame sektoriuje, šioje rinkoje iš esmės yra vos keli žaidėjai. Kai daug pirkimų skelbiama, natūralu, kad vos keli žaidėjai ir dalinasi tą rinką“, – kalbėjo L. Salys.

Tuo metu BNS kalbinti švietimo ekspertai nurodė, kad išsamaus auditorių dėmesio verti ne tik Ugdymo plėtotės centro atliekami pirkimai, bet ir kitų ŠMM pavaldžių centrų veikla – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro bei Švietimo aprūpinimo centro.

Kaip Eltai patvirtino švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, spalio 19 dieną šalių susitarimu darbą paliksiantis G. Vaidelis gaus 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

„Dėl laikinojo direktoriaus sprendimas dar nepriimtas. UPC direktorius atleidžiamas nuo spalio 19 dienos, tad konkursas bus skelbiamas atsilaisvinus direktoriaus pareigybei“, - pridūrė viceministras.

Pasak G. Kazakevičiaus, abejonių sukėlęs ugdymo programų atnaujinimo viešasis konkursas, ištaisius pirkimo sąlygų trūkumus, bus skelbiamas iš naujo.

„Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir pagal pateiktas Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, bus patikslinti pirkimo kokybinio vertinimo kriterijai, dėl kurių bus tariamasi su visuomene, taip pat pirkimo techninėje specifikacijoje bus aiškiai nurodyta, ką tiekėjai turi pateikti kartu su pasiūlymu“, - pridūrė G. Kazakevičius.

Spaudos konferencijoje, kurioje konkurso stabdymo išvakarėse dalyvavo viceministras ir UPC vadovas, buvo teirautasi apie vadovėlius, kurie turėtų būti parengti prieš pradedant mokyti vaikus pagal naujas programas.

Kokia dalis vadovėlių bus elektroniniai, kas juos rengs, ar jie bus suderinti su naujomis ugdymo programomis? Dar kartą Eltai paprašius atsakyti į šį klausimą, G. Kazakevičius apsiribojo atsakymu, kad, pagal galiojančius teisės aktus, visi vadovėliai ir dabar turi, ir ateityje turės atitikti bendrąsias ugdymo programas.

„Vadovėliai gali būti elektroniniai, kaip jie ateityje keisis, priklausys nuo ugdymo srities, bendrų technologinių pokyčių, mokinių amžiaus tarpsnio ir kitų sąlygų. Vadovėlius pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas, kaip ir visoje Europoje, rengs autoriai ir leidyklos“, - sakė viceministras.

Kaip skelbė ELTA, įsakymą atleisti G. Vaidelį iš pareigų po kilusio triukšmo dėl beveik 8 mln. eurų vertės viešojo pirkimo ugdymo programoms parengti pasirašė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ministerija nurodė, kad viena sprendimo atleisti G. Vaidelį priežasčių - netinkamai pristatytas 1,3 mln. eurų vertės pirkimas bendrosioms ugdymo programoms rengti. Po UPC ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovų susitikimo pirkimas buvo sustabdytas.

Kaip pripažino ministrė J. Petrauskienė, UPC vykdytas viešasis pirkimas nebuvo tinkamai pristatytas švietimo bendruomenei, ne viskas atlikta dėl pirkimo organizavimo aiškumo.

„Tai sukėlė neigiamą atgarsį visuomenėje. Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipė dėmesį, kad pirkimo dokumentai parengti su trūkumais. UPC vadovas pripažino savo klaidas ir prisiėmė asmeninę atsakomybę. Ugdymo programoms atnaujinti skirtas viešasis pirkimas bus rengiamas iš naujo, skrupulingai laikantis nešališkumo ir skaidrumo principų“, - sakė ministrė.

Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktoje rekomendacijoje buvo rekomenduota tikslinti pirkimo kokybinio vertinimo kriterijus, aiškiau nurodyti, ką tiekėjai turi pateikti kartu su pasiūlymu.

Atleidimo išvakarėse G. Vaidelis dar kartą pakartojo negalintis drausti savo darbuotojams laisvalaikiu užsiimti kūrybine veikla. UPC vadovui - norma, kad tie patys ekspertai kuria ugdymo programas, rašo vadovėlius ir patys juos aprobuoja.

„Ekspertų, gebančių parengti tinkamas mokymo priemones, turime nedaug. Todėl sąlygos, kad programų atnaujinime dalyvausiantys ekspertai negalėtų rašyti vadovėlių, nėra“, - sakė G. Vaidelis.

Kaip skelbė ELTA, „Žurnalistinių tyrimų ir konsultacijų grupė“ vadovėlių leidybą, už kurią atsakingas UPC, prilygino valstybės viešųjų finansų parodijai: G. Vaidelio vadovaujami UPC specialistai ne tik rengia mokyklines ugdymo programas bei reikalavimus vadovėlių autoriams, bet ir patys rašo vadovėlius, patys organizuoja savo ir kitų autorių vadovėlių ekspertavimą, o vėliau juos aprobuoja.

ŠMM pavaldus UPC taip pat veda seminarus mokytojams, teikia rekomendacijas dėl vadovėlių, o UPC specialistai dar ir leidyklose laimi vadovėlių bei papildomos mokyklinės literatūros, kaip pasirengti egzaminams ar testams, rašymo konkursus.

Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai dar prieš 18 metų atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vadovėlių leidybos rinkoje klesti monopolis, ir šią situaciją būtina keisti. 2016 metais vadovėlių leidyba užkliuvo Valstybei kontrolei.

„Žurnalistinių tyrimų ir konsultacijų grupė“ išsiaiškino, kad iš 54 UPC darbuotojų 18 yra įvairių vadovėlių, daugiausiai skirtų bendrojo ugdymo mokykloms, autoriai.

Kai kurių specialistų, atsakingų už bendrojo ugdymo programų rengimą bei vadovėlių kokybę, bibliografijoje - nuo 20 iki 60 vadovėlių.

Parlamentinis Antikorupcijos komitetas, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos dokumentą, kuriame rašoma, kad UPC vadovėlių recenzavimo konkursus laimi būtent konkuruojančių vadovėlių leidyklų darbuotojai arba konkuruojančių vadovėlių autoriai, šią situaciją traktavo kaip galimas korupcijos apraiškas.

Atnaujinus ugdymo programas, vaikai turėtų būti mokomi pagal naujus vadovėlius, tačiau, kas juos kurs ir kiek tai kainuos, G. Vaidelis negalėjo pasakyti. Kol kas aišku tik tiek, kad vadovėlių atnaujinimo darbai prasidės antroje 2019 metų pusėje.

ELTA primena, kad Ugdymo plėtotės centras yra Švietimo ir mokslo ministerijos padalinys. Jo misija - užtikrinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo turinio kokybę, būtiną tvariai šalies pažangai.

Metinis Ugdymo plėtotės centro biudžetas yra beveik 1,2 mln. (1 170 000) eurų. Bendra UPC administruojamų ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų suma - daugiau nei 21 mln. (21 106 705) eurų.

Penktadienį Lietuvos mokyklose vyks pirmoji nacionalinio saugumo pamoka.

Per tiesioginę interneto transliaciją vyresniųjų klasių mokiniams bus pristatyta šalies kariuomenė ir jos veikla, praneša Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Prie transliacijos panoro prisijungti daugiau kaip 100 mokyklų.

Pamokos metu bus transliuojamas mokiniams skirtas filmas, paprastai pasakojantis apie kario kasdienybę, Lietuvos kariuomenės indėlį į šalies saugumą, dalyvavimą NATO misijose. Rūpimus klausimus moksleiviai galės tiesiogiai pateikti Lietuvos kariuomenės atstovams, vyks internetinė konferencija.

Pasibaigus transliacijai, mokytojai, naudodamiesi Ugdymo plėtotės centro darbuotojų parengta metodine medžiaga, galės toliau nagrinėti temą drauge su mokiniais arba įtraukdami mokyklos, vietos bendruomenės narius, Lietuvos kariuomenės padalinių atstovus.

Tai pirmoji internetinė nacionalinio saugumo pamoka, ką rengia Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centras kartu su Lietuvos kariuomene. Yra suplanuotas mokomųjų transliacijų internetu ciklas.