Ūkinių gyvūnų priežiūra vasaros metu

Vandens loviai ar talpyklos turi būti pakankamai dideli ir įrengti taip, kad visi gyvūnai galėtų lengvai prieiti. Jei kartu laikoma daug gyvūnų, reikėtų padidinti girdymo vietų skaičių ir vandens srautą. Vandens vieta gyvūnams turėtų būti žinoma dienomis prieš prasidedant dideliam karščiui.

Gyvūnams reikia suteikti pastogę ilgą laiką esant aukštai aplinkos temperatūrai (30 0C ir daugiau). Tai ypač svarbu labai jauniems ar seniems gyvūnams ir blogos būklės ar sergantiems gyvūnams. Jeigu didelėms gyvulių grupėms nėra pakankamai pastogės, kyla pavojus jiems perkaisti. Svarbu, kad pastogė būtų prieinama visiems gyvūnams vienu metu. Pageidautina, kad pastogėje būtų pakankamai vietos, kad visi gyvūnai galėtų atsigulti, nes tai padeda vėsintis.

Esant ekstremalioms karščio sąlygoms, vėjo srautas yra svarbus, kad gyvūnams būtų vėsiau, todėl į tai reikia atsižvelgti parenkant pastogės įrengimo vietą, pvz., atokiau nuo pastatų, tankaus miško, krūmokšnių, kurie užstotų vėjo srautą.

Pavieniai medžiai su plačia laja laukuose – puikus „skėtis“ nuo saulės kaitros. Medžiai turi vėsinantį poveikį, nes jų lapai sugeria šilumą. Miškingi plotai gali suteikti laikiną prieglobstį nuo didelio karščio.

Nedirbti laukuose su arkliais esant dideliam karščiui, o jei tai niekaip neišvengiama - tik ankstyvą rytą ar vėlai vakare, atvėsus.

Naminiams paukščiams, itin svarbu palaikyti patogią oro temperatūrą itin didelio karščio laikotarpiais. Visose paukštidėse turi būti ventiliatoriai, užtikrinantys pakankamą oro srautą visiems gyvūnams. Taip pat rekomenduojamos purkštuvų sistemos arba purškimo įrenginiai, padedantys aušinti esant ekstremalioms temperatūroms. Purkštuvai yra mažiau veiksmingi, jei oro drėgnumas viršija 80%, o temperatūra pakyla virš 30°C. Tokiomis sąlygomis viščiukams turi būti įrengta mechaninė ventiliacija. Kad paukščiai neperkaistų, paukščiams reikalinga erdvė, kad būtų lengviau prarasti kūno šilumą, ir turi būti įrengtos temperatūros kontrolės sistemos, kad aplinkos temperatūra paukščių lygyje neviršytų 33°C.

Visose paukštidėse privalu įrengti ir reguliariai patikrinti alternatyvią vėdinimo sistemą ir aliarmo sistemą, įspėjančią apie temperatūros ar vandens tiekimo sistemos problemas.

Šilumos streso nustatymas

Yra daug karščio streso požymių, kurie gali padėti nustatyti gyvūnų perkaitimą. Bendrieji požymiai yra šie:

• alsavimas,

• padidėjęs kvėpavimo dažnis,

• padidėjęs vandens suvartojimas,

• apetito praradimas,

• apatija ar letargija,

• padidėjęs seilėtekis,

• sunkiais atvejais gyvūnas gali netekti sąmonės.

Atidžiai stebėkite savo gyvūnus karštuoju periodu, apsaugokite juos nuo pavojaus perkaisti.

Apdraudė galvijus

Utenos rajono Tauragnų seniūnijoje ūkininkaujantis Arūnas Gimžauskas šiuo metu augina apie trisdešimt mėsinių galvijų, dešimt pieninių karvių, dvidešimt du veislinius limuzinus. Anot A. Gimžausko, paskata pradėti savarankišką veiklą buvo galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama jauniesiems ūkininkams, taip pat ūkininkas naudojosi KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pagalba.

Utenos rajono ūkininkas apdraudė ir savo augintinius, kad užsitikrintų finansinę pagalbą net galvijus užklupus pavojingai užkrečiamajai ligai. Be abejonės, A. Gimžauskas pasinaudojo ir KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ parama bei kompensavo sumokėtas draudimo įmokų sumas.

Pasinaudojęs ES parama, jaunasis ūkininkas per penkerius savarankiško ūkininkavimo metus pasistatė tvartą, siloso tranšėją, įsigijo technikos – du traktorius: vieną su frontaliniu krautuvu, kitą – be priedų. A. Gimžauskas įsitikinęs, kad net ir praėjus, atrodytų, netrumpam laiko tarpui jo ūkis – „naujokas“. Pasak vyro, jam dar reikia augti, į jį nemažai reikės investuoti ne tik lėšų, bet ir darbo. Mums kalbantis jaunasis ūkininkas darbavosi prie naujo savo paties sugalvoto projekto – pavėsinės gyvuliams, kad net ir šaltuoju metų laiku jie turėtų galimybę išeiti iš tvarto, pabūti gryname ore ir pramankštinti kojas.

Paramos gavėjai

Paramos pagal šią veiklos sritį gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektas, kuris laiko ūkinius gyvūnus, įregistruotus Ūkinių gyvūnų registre ūkininko vardu teisės aktų nustatyta tvarka; yra savo vardu kaip valdos valdytojas įregistravęs žemės ūkio valdą teisės aktų nustatyta tvarka. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 2 mln. eurų paramos lėšų.

Pagal KPP priemonę remiami sektoriai: galvijininkystė; avininkystė; ožkininkystė; arklininkystė; kiaulininkystė; paukštininkystė. Draudžiamos gali būti šių ūkinių gyvūnų rūšys: galvijai, avys, ožkos, arkliai, kiaulės, antys, kalakutai, vištos, putpelės, žąsys ir stručiai.

Kompensuojama dalis išlaidų

Parama pagal veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne. Paramos intensyvumas – 70 proc. Tokia dalimi kompensuojamos sumokėtos draudimo įmokos sumos (neviršijant apskaičiuotos didžiausios kompensuotinos draudimo įmokos sumos dydžio). Paramos lėšos paramos gavėjams išmokamos draudimo sutarčiai pasibaigus taikant išlaidų kompensavimo būdą.

Beje, pareiškėjas sudaromoje draudimo sutartyje turi numatyti sąlygą prisiimti tam tikrą nuostolių dalį. Šiuo metu draudėjo nuostolio slenkstis (t. y. galima draudimo išmoka esant mažesnei žalai) yra 20 proc. Taigi, jei kritusių gyvūnų vertė sudaro daugiau nei 20 proc. vidutinės metinės vertės, tai bus traktuojama kaip draudiminis įvykis.

Svarbu – tinkamai sudaryta draudimo sutartis

Kad patirtos išlaidos (draudimo įmokos) būtų laikomos tinkamomis finansuoti, svarbu tinkamai sudaryti draudimo sutartį. Tai pirmasis žingsnis, kurį turi žengti ūkininkas. Kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 tūkst. eurų, draudimo sutarčiai sudaryti reikia gauti ne mažiau kaip trijų skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus. Tuo atveju, jei pareiškėjas apklausė ne mažiau kaip tris draudikus, bet trijų komercinių pasiūlymų negavo, teikdamas paraišką turi įrodyti, kad dėl pasiūlymo kreipėsi. Šiuo metu ūkinių gyvūnų draudimo paslaugą teikia penkios draudimo įmonės.

Kai ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė siekia 58 tūkst. eurų ir daugiau, organizuojamas draudimo paslaugų pirkimas, kaip numato Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės.

Pareiškėjai, jei jie yra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta LR viešųjų pirkimų įstatyme, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus organizuoja, vadovaudamiesi LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Paraiškos teikimas

Kitas žingsnis – paraiškos teikimas. Paramos paraiškos pagal KPP priemonę pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti, kaip numato įgyvendinimo taisyklės, teikiamos savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai. Ūkininkas turi pateikti šiuos dokumentus: paraišką, draudimo sutartį, draudimo paslaugos pirkimo dokumentus. Kad išlaidos būtų pripažintos tinkamomis, svarbu, kad visa pagal draudimo sutartį mokėtina įmoka būtų sumokėta po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.

Pasibaigus draudimo sutarčiai ar ją nutraukus, savivaldybei pateikiami mokėjimus patvirtinantys dokumentai. Savivaldybė taip pat gali priimti sprendimą dėl paramos gavėjo išlaidų kompensavimo taikydama avansinį mokėjimą.

Draudžiama nuo pavojingų ligų

Ūkininkams aktualios įvairios gyvūnų ligos ar sužeidimai, kiti draudiminiai įvykiai, tačiau draudimo įmokos kompensuojamos tik tuo atveju, jei gyvūnai yra apdrausti nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų, kurių protrūkį pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir dėl kurių paprastai tektų išnaikinti visus rizikos grupės gyvūnus.

Šių kritinių ligų sąrašas ilgainiui plečiamas. Dabar jame – apie trisdešimt pavojingų ligų. Tai galvijų maras, avių ir ožkų maras, kiaulių vezikulinė liga, mėlynojo liežuvio liga, Tešeno liga, avių (ožkų) raupai, Rifto slėnio karštinė, gumbelinė, afrikinė arklių liga, vezikulinis stomatitas, Venesuelos arklių virusinis encefalomielitas, klasikinis kiaulių maras, afrikinis kiaulių maras, kontaginė galvijų pleuropneumonija, paukščių gripas, Niukaslo liga, snukio ir nagų liga, Aujeskio liga, juodligė, galvijų tuberkuliozė, galvijų bruceliozė, enzootinė galvijų leukozė, avių ir ožkų bruceliozė (B. melitensis), infekcinė galvijų pleuropneumonija, pasiutligė, užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE), salmoneliozė (zoonozinė salmonelė), Q karštinė, kergimo liga, anemija, įnosės.

Pagalbai iš viso skiriama 200 tūkst. eurų.

Pareiškėjams atlyginama iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 2 tūkst. eurų vienam pareiškėjui, kitų, išskyrus kiaules, ūkinių gyvūnų įsigijimo išlaidų per 4 metus. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos nuo 2019 m. lapkričio 1 d. ir (arba) einamaisiais metais.

Paraiškų teikimo laikotarpiu pareiškėjas gali teikti vieną paraišką, bet ne daugiau kaip keturias paraiškas per 4 metus, jei neviršijama didžiausia nurodyta paramos suma.

Pareiškėjai turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą ir pateikti reikiamus dokumentus.