Ukrainiečių pabėgėlių vaikams iš viso perduota 100 kuprinių su įvairiais reikmenimis.

Šią iniciatyvą surengė Ukrainos ambasada Lietuvoje ir prekybos tinklas „Rimi“. Nuo Rusijos besiginančios šalies atstovai ragina daugiau Lietuvos verslo prisidėti remiant pabėgėlių vaikus.

Kaip pranešime sakė ambasadorius Petro Bešta, nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios Lietuvos švietimo įstaigos suteikė ukrainiečių vaikams galimybę iš karto pradėti mokytis, gauti nemokamus pietus, viešąjį transportą, popamokines veiklas, tačiau „dabar, praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo karo pradžios, didžiausiu iššūkiu tampa ukrainietiškų mokyklų Lietuvoje finansavimo stygius“.

„Ukrainietiškos mokyklos yra būtinos vaikams, kad jie galėtų tęsti mokslą Ukrainos švietimo sistemoje, o tai padės jiems grįžus į Ukrainą. Verslo pagalba gali apimti mokyklų aprūpinimą baldais ir medžiagomis, klasių įrengimą ir mokykloms skirtų patalpų remontą. Be to, vis dar yra šeimų, neturinčių galimybės paruošti vaikus mokyklai, aprūpinti juos kanceliarinėmis priemonėmis“, – sakė ambasadorius.

Pasak P. Beštos, liepą Lietuvoje oficialiai įregistruotas „Tarptautinės ukrainiečių mokyklos“ filialas Lietuvoje – joje vaikai iš Ukrainos gali mokytis pagal savo šalies švietimo programą.

Kaip pasakojo Ukrainos centro vyriausioji koordinatorė Olesia Cholodova, švietimas yra tik dalis vaikų integracijos Lietuvoje.

„Labai svarbu vykdyti ir popamokines veiklas, kad moksleiviai turėtų kur leisti laiką tarp ukrainietiškai kalbančių bendraamžių, socializuotis ir išmokti naujų dalykų. Dabar tokią galimybę jie turi Ukrainos centre, įsikūrusiame Vytauto Didžiojo universitete. Tad įmonės, kurios norėtų prisidėti ir pasiūlyti nemokamų užsiėmimų ukrainiečių vaikams, kviečiami apsvarstyti galimybę paremti Ukrainos centrą“, – sakė ji.

Statistikos departamento duomenimis, Rusijos karinėms pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, iš šios šalies į Lietuvą atvyko beveik 62 tūkst. pabėgėlių, 17,3 tūkst. iš jų yra mokyklinio amžiaus.

Kai kiti vaikai atostogauja, ukrainiečiai vaikai mokosi lietuvių kalbos.

„Norisi žaisti, bet reikia mokytis“, – sakė ukrainietis berniukas.

Norisi ir žaisti, ir pasnausti, bet vaikai sako, kad jiems mokytis patinka, nors ir nelengva.

„Man patinka pamokos. Kalba nėra labai sudėtinga, vidutinė. Kinų kalba sudėtingesnė tikriausiai“, – teigė ukrainietė mergaitė.

„Vaikai turėtų prisijaukinti tos šalies kalbą, kurioje yra. Jiems reikia laiko, dėmesio, tylos“, – kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja Milda Normantienė.

Lietuvių kalbos pamokoms 2 mln. eurų skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tik yra kritikuojančių, kad lėšos duotos per vėlai – liepos pabaigoje, kai ir mokytojai, ir mokiniai jau atostogavo.

„Bjauriausia, kad tas lėšas reikia įsisavinti iki rugpjūčio 31 dienos“, – kalbėjo Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nėra nuostatos ar prievolės, kad reikia įsisavinti visus pinigus“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius ministeriją kritikuoja, kad iki šiol neaišku, kaip nuo rugsėjo reikės mokyti ukrainiečių vaikus.

„Kol kas iš Švietimo ministerijos nesitikiu, kad bus kokios nors rekomendacijos. Jeigu jos bus, matyt jos bus pavėluotos, rugsėjį, kai jau bus nebegalima kažką daryti“, – tęsė R. Remeika.

Direktorius sako pats apsvarstęs kelis mokymo modelius.

„Tie vaikai, kurie gebės suvokti lietuvių kalbą, ypač pradinėse klasėse, mokysis atitinkamai tose klasėse su visais vaikais“, – sakė R. Remeika.

Vyresniems bus siūloma dalį pamokų mokytis ukrainiečių kalba nuotoliu, o dalį – su bendraklasiais lietuviais. Kokį mokymosi modelį rinktis, bus tariamasi su tėvais.

Bet kokiu atveju jie turi būti registruoti mokykloje, jie turi mokytis ir lietuvių kalbos.

Ukrainietė Veronika jau pasisakė savo močiutei, kaip norėtų mokytis.

„Ji norėtų mokytis lietuvių klasėje, nes kolektyvas labai geras, jų mokytoja buvo nuostabi“, – kalbėjo Veronikos močiutė Nadežda.

Anot Švietimo ministerijos, pradinukai pasirinkimo turės nedaug.

„Ikimokyklinei grupei nėra numatyta galimybės, kad būtų mokomasi ukrainiečių kalba. Iš karto yra mokomasi lietuvių arba tautinių mažumų grupėse“, – sakė R. Skaudžius.

Anot viceministro, tie, kas atvyko trumpam, galės mokytis ukrainiečių mokykloje nuotoliniu būdu.

„Bet kokiu atveju jie turi būti registruoti mokykloje, jie turi mokytis ir lietuvių kalbos“, – tęsė R. Skaudžius.

Vien į Vilniaus mokyklas šiuo metu priimta per 3,3 tūkst. ukrainiečių vaikų.

„Šiandien mes priimame mokinius į bendrojo ugdymo klases, integruojame į jau esamas klases. Taip pat praeitais mokslo metais bandėme modelį, kai kūrėme atskiras klases. Tai pasiteisino. Devyniose mokyklose esame įsteigę klases ukrainiečių kalba“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės atstovė Alina Kowalewska.

Pusė ukrainiečių darželinukų sostinėje eina į lietuvių darželius, o dauguma moksleivių renkasi rusų, ukrainiečių arba lenkų mokyklas. Lietuviškas pasirinko apie 35 proc. Tačiau mokykloms nerimą kelia tai, kad iš 22 tūkst. atvykimą registravusių vaikų tik 10 tūkst. pasirinko ugdymo įstaigas.

„Realius skaičius žinosime rudenį“, – sakė R. Skaudžius.

Spėjama, kad dalis vaikų jau išvyko iš Lietuvos arba turi vilties išvažiuoti, todėl neskuba ieškoti mokyklos.

Apie tai pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova.

„Tai yra Rusijos karas prieš Ukrainos vaikus. Per karą, kurį Rusijos Federacija pradėjo mūsų šalyje, nukentėjo jau daugiau nei 584 vaikai, 208 iš jų buvo nužudyti. Ir tai – tik duomenys, kuriuos galime oficialiai patvirtinti. Kiek jų yra apgultame Mariupolyje ir okupuotose teritorijose – baisu net įsivaizduoti“, – sakė ji.

I. Venediktova tikino, kad Rusija ukrainiečius vaikus naikina kitu būdu – įtraukdama juos į ginkluotą konfliktą.

„Rusija nuodija jų sielas ir verčia juos netiesiogiai dalyvauti renkant ar perduodant karinę informaciją, gabenant ginklus ir pan. Užfiksavome aštuonis tokius atvejus“, – pabrėžė I. Venediktova.

Rusija nuodija jų sielas ir verčia juos netiesiogiai dalyvauti renkant ar perduodant karinę informaciją.

Užfiksuota, kad Charkovo srityje dvylikametis paauglys Rusijos kariams išdavė informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įrangos, patikros punktų ir karinių dalinių buvimo vietą, norėdamas už tai gauti piniginį atlygį. Panašus įvykis fiksuotas ir Luhanske.

Be to, Charkovo srityje septyniolikmetis per „YouTube“ kanalą platino medžiagą, kurioje palaikė agresoriaus veiksmus Ukrainoje.

Černigovo srityje šešiolikmetis vaikinas viename iš okupuotų kaimų kartu su įsibrovėliais patruliavo gatvėse, nukreipė priešus į butus, kurių savininkai yra susiję su Ukrainos teisėsaugos institucijomis ar kariniais daliniais ir turi savo ginklus.

Renka ir tikrina

Iki praėjusių metų gruodžio 1 d. į Kauno savivaldybės švietimo skyrių suplaukė duomenys apie pamokų nelankančius vaikus. Jau tada buvo aišku, kad teks aiškintis, kodėl 1 447 vaikai nepasirodė  mokyklose. Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patikslinimo šis skaičius padidėjo iki 1 665.

„Nesimokantis vaikas yra traktuojamas tada, kai jo nesimato mokinių registre, bet jo gyvenamoji vieta yra Kauno mieste“, – sąvokos apibrėžimą patikslino Kauno savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Pagal Švietimo įstatymą, vaikai iki šešiolikos metų privalo mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Yra speciali sistema, kurioje aiškiai matyti, ar Kaune gyvenamąją vietą deklaravęs vaikas atėjo į mokyklą.

Kreipiamasi į Socialinių paslaugų centrą, seniūnijas, į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, siekiant išsiaiškinti priežastis, kodėl tie vaikai nesimoko. Tačiau apibendrinti rezultatai paaiškėja tik pavasarį, kai duomenys su atsakymais suplaukia iš visų institucijų.

Švietimo skyriaus vedėja O.Gucevičienė patikslino, kad šis tikrinimo procesas užtrunka. Tenka ir ne po vieną kartą belstis į duris pagal tuos adresus, kuriuose deklaruota vaikų gyvenamoji vieta.

„Paaiškėjo, kad vis dėlto 114 vaikų lanko mokyklą, mokosi ir viskas yra gerai. Liko išsiaiškinti 1 500 vaikų mokyklos nelankymo priežastis“, – apibendrindama patikrinimo rezultatus pradėjo O.Gucevičienė.

Priežastis – emigracija

Po patikrinimo paaiškėjo, kad didžiausia dalis vaikų, kurie praėjusių metų rydenį neatėjo į mokyklas, išvyko į užsienį. Tiksliau, išvyko visa šeima. Tai išsiaiškino Socialinės paramos skyriaus ir seniūnijų darbuotojai, kuriems pasisekė pabendrauti su išvykusiųjų artimaisiais, likusiais Kaune. Tokių vaikų buvo 1 064.

Anot O.Gucevičienės, pagal vaikų amžių jie automatiškai atsiduria mokinių registre, o jau mokslo metais tikrinama, ar jie mokosi.

Maždaug 70 vaikų nustatytas neprivalomas ugdymas. Vedėja patikslino, kadangi pagal Švietimo įstatymą Lietuvoje privalomas ugdymas yra iki 16 metų, tai tie 70 vaikų buvo vyresni ir, greičiausiai, šeimos sprendimu pasuko kitu keliu, nei tęsti mokslą gimnazijose.

Iš to daugiau nei tūkstančio nustatyti devyni vaikai, kurie turi sunkią negalią. Kaune yra specialiųjų mokyklų, kurios yra pritaikytos negalią turintiems vaikams, tačiau, kai negalia labai sunki, tėvai apsisprendžia neleisti vaikų į mokyklą, atsižvelgdami ir į gydytojų rekomendacijas, ir į vaiko fizinius ir psichinius pajėgumus.

„Mokyklos nelankančių vaikų paiešką atlikę specialistai informuoja tėvus, auginančius negalią turinčius vaikus, kad yra galimybė vaikams lankyti specialią mokyklą, tačiau kiekvienu atveju tėvai sprendžia individualiai“, – pastebėjo O.Gucevičienė.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai seniūnijų darbuotojai ne po vieną kartą beldžiasi nurodytu adresu, kuriuo turėtų gyventi mokyklinio amžiaus vaikas, tačiau durų niekas neatidaro.“

Anot Švietimo skyriaus vedėjos, yra grupė vaikų, kurių tėvai, įtariama, dažnai važinėja į užsienį. Papildomai atlikę patikrinimą, jie nurodo, kad, pavyzdžiui, vaikai lanko žydų bendruomenės mokyklą, nors tokia oficialiai neregistruota. Tačiau tai tik pavieniai atvejai, kai nurodoma tokia ar panašios vaikų mokyklos nelankymo priežastys.

Likę nežinomieji

Likusi didelė dalis įrašyta į grafą „kitos priežastys“. Pavyzdžiui bute, kuriame turėtų gyventi ieškomas vaikas su šeima, jo nerandama ir paaiškėja, kad butas parduotas.

„Tokiu atveju daroma prielaida, kad šeima paliko Kauno savivaldybę, o gal ir šalį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai paaiškėja, kad butas parduotas ir išnuomotas. Nuomininkai nieko negali pasakyti apie bute anksčiau gyvenusią šeimą ir jų vaiką ar vaikus“, – pasakojo Švietimo skyriaus vedėja.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai seniūnijų darbuotojai ne po vieną kartą beldžiasi nurodytu adresu, kuriuo turėtų gyventi mokyklinio amžiaus vaikas, tačiau durų niekas neatidaro, o dažniausiai pasitaikantis namo kaimynų atsakymas: „Nežinome.“

Tokių vaikų, kurių tikslios mokyklos nelankymo priežasties nepavyko nustatyti, yra apie 300. Anot vedėjos, skaičius išties gana didelis. Švietimo įstatymas numato tėvų pareigą leisti vaiką į mokyklą, tačiau prievolės pranešti apie išvykimą ir tai, kad vaikas mokosi kitoje šalyje, nėra.

Surinkta statistika mokyklos nelankančių vaikų paieška nesibaigia. Informacija apie tai, kad 300 Kaune mokyklas turėjusių lankyti vaikų jų nelanko ir nelankymo priežastis nežinoma, perduodama Kauno savivaldybės vaiko gerovės komisijai. Šią tarpinstitucinę komisiją sudaro Švietimo skyriaus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, policijos pareigūnai. Tada mokyklos nelankančių vaikų paiešką tęsia šios institucijos.

„Galėsime informuoti, ką nustatys Vaiko gerovės komisija. Tačiau tų vaikų nemažai, todėl kol kas informacijos apie juos neturime. Labiausiai tikėtina, kad ir šie 300 vaikų išvyko, tačiau apie 1 064 vaikų išvykimą patvirtino močiutės ar kiti giminaičiai, o šių 300 išvykimo kol kas niekas nepatvirtino“, – aiškino O.Gucevičienė.

Vedėja atkreipė dėmesį, kad per pandemiją buvo stebimas į Kauną grįžtančių šeimų su vaikais skaičiaus padidėjimas. Greičiausiai, pasaulį užklupusi pandemija šeimas paskatino apsispręsti.

Ukrainiečių integracija

Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja pasidžiaugė, kad prieglobsčiu nuo karo Ukrainoje Lietuvą pasirinkusių šeimų vaikai sėkmingai įsilieja į lietuvišką švietimo sistemą.

„Sakyčiau, kad sekasi gerai. Mūsų sėkmė, kad mokyklose turime laisvų vietų ir galime priimti. Labai svarbu, kad atvykusiųjų poreikiai labai skirtingi, todėl galima pasiūlyti įvairių, jiems palankiausių variantų“, -- pagalbos Ukrainos vaikams niuansus minėjo O.Gucevičienė.

Anot vedėjos, vieni ukrainiečiai nori, kad jų vaikai lankytų mokyklas, kuriose dėstoma rusų kalba. Kaunas turi Aleksandro Puškino daugiafunkcį centrą, kuris atviras karo pabėgėliams. Kiti nori, kad vaikai lankytų lietuvišką mokyklą, mokytųsi lietuvių kalbos, integruotųsi ir kiek įmanoma labiau prisitaikytų prie šalies, kurioje laikinai apsistojo, įpročių.

Vedėja minėjo, kad trečiai grupei ne tiek svarbu lietuviška mokykla ar mokoma rusų kalba, o kaip pagrindinį pageidavimą išskiria atstumą – nori, kad mokykla būtų kuo arčiau nuo tos vietos, kur gyvena.

Yra ir dar viena grupė. Šeimose gyvenantys ukrainiečiai prisitaiko prie tos šeimos ir jei jų vaikas lanko mokyklą, į kurią mokinukus kas rytą veža tėveliai, tai dažniausiai į tą pačią mokyklą kartu vežamas ir ukrainiečių mokinukas.

„Aišku, būna, kad pagal pageidavimą artimiausioje mokykloje vietos nėra, tada siūlome toliau esančią mokyklą. Viešojo transporto paslaugos ukrainiečiams nemokamos, tai kažkaip tvarkosi“, – aiškina vedėja.

Ji patikino, kad ukrainiečių vaikai mokyklose nemokamai maitinami, pasirūpinama jiems mokslams būtinais rašikliais, pieštukais, sąsiuviniais, kuprinėmis. Šias būtinąsias priemones, anot vedėjos, jau skiria mokykla.

Balandžio 4 d. duomenimis, Kaune registruota beveik 900 ukrainiečių vaikų. Apie 600 – bendrojo lavinimo mokyklose, o likusieji – priešmokyklinėse įstaigose. Ukrainiečius priėmė 75 Kauno švietimo įstaigos. Dar devyniolika suaugusių ukrainiečių įdarbinta švietimo įstaigose.

Vyriausybė trečiadienį skyrė 80 tūkst. eurų Lietuvoje besimokančių ukrainiečių vaikų išlaikymui.

Lėšos skirtos iš Vyriausybės rezervo. Spalį vyriausybė ukrainiečiams yra skyrusi 100 tūkst. eurų.

Vilniaus Lietuvių namuose iki mokslo metų pabaigos yra mokomi ir prižiūrimi į šalį atvykę 15 ukrainiečių vaikų ir du juos lydintys pedagogai iš Donecko ir Luhansko sričių, kur jau beveik metus tęsiasi karas tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų.

Aštuoni vaikai ir vienas mokytojas Lietuvoje vieši nuo spalio, dar septyni su lydinčiuoju pedagogu į Lietuvą atvyko vasarį.