Seniausioje sostinės cerkvėje – XI amžiaus Šv. Sofijos katedroje – surengtose Kalėdų pagal Julijaus kalendorių pamaldose dalyvavo Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Sekmadienį Stambule reziduojantis ortodoksų patriarchas Baltramiejus perdavė oficialų dekretą, kuriuo buvo užbaigta Ukrainos naujosios Bažnyčios pripažinimo procedūra.

„Nutraukėme paskutinius saitus, siejusius mus su Maskva ir jos fantazijomis apie Ukrainą kaip apie Rusijos Ortodoksų Bažnyčios kanoninę teritoriją“, – po pirmadienio pamaldų sakė P. Porošenka.

Dvasininkai tikintiesiems katedroje pademonstravo Baltramiejaus dekretą.

Pamaldoms vadovavo 39 metų metropolitas Epifanijus, naujosios Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios lyderis. Pasak jo, Ukraina sulaukė „išties istorinio įvykio“.

„Mūsų vieningosios Ortodoksų Bažnyčios durys yra atviros visiems, – susirinkusiems tikintiesiems sakė jis. – Dar laukia daug bendro darbo šiai vienybei sustiprinti.“

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios galva patriarchas Kirilas anksčiau pirmadienį vadovavo Kalėdų pamaldoms Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje, o prezidentas Vladimiras Putinas dalyvavo pamaldose savo gimtajame Sankt Peterburge.

Interviu Rusijos televizijai „Rossija 1“ patriarchas Kirilas naująją Ukrainos Bažnyčią pavadino „dviejų atskalūniškų grupių sąjunga“ ir apkaltino valdžią Kijeve griaunant Ortodoksų Bažnyčią Ukrainoje.

„Tai virsta absurdo teatru“, – pareiškė jis.

Daugiau kaip 300 metų Ukrainos Bažnyčia buvo susiskaldžiusi į tris bendruomenes, kurių vieną prižiūrėjo Maskvos patriarchas. Vyriausybė Kijeve dabar tai laiko nepriimtinu dalyku, juolab tebevykstant karui su Rusijos remiamais separatistais Ukrainos rytuose, jau pareikalavusiam daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

Rusijos kontroliuojama Ortodoksų Bažnyčios Ukrainoje dalis atsisakė dalyvauti kuriant suvienytą Ukrainos Bažnyčią ir nutraukė ryšius su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchatu Stambule.

Konstantinopolio patriarcho sprendimas pripažinti Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybę nuo Rusijos buvo didžiulis smūgis Maskvos dvasiniam autoritetui ortodoksų pasaulyje.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia ne kartą reiškė nuogąstavimus, kad Kijevas imsis teisinių veiksmų ar net panaudos jėgą, norėdamas perimti šiuo metu jos kontroliuojamas cerkves ir vienuolynus. Kai kurie dvasininkai pasakė parapijiečiams būti pasirengusiems juos ginti.

P. Porošenka pabrėžė, kad vyriausybė gerbs tikinčiųjų, norinčių ir toliau priklausyti Maskvos patriarchatui, pasirinkimą.

Šiuo žingsniu oficialiai įtvirtinama Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybė nuo Rusijos. Ukrainos stačiatikiai nuo 1686 metų buvo formaliai pavaldūs Maskvos patriarchatui.

Ukrainos televizijos tiesiogiai transliavo ceremoniją, vykstančią Šv. Jurgio katedroje, kur yra patriarcho rezidencija.

Sekmadienį tomosas bus įteiktas UOB vadovui metropolitui Epifanijui. Ankstesniuose pranešimuose buvo sakoma, kad dekreto pasirašymas įvyks po jo įteikimo.

Šiose ceremonijose taip pat dalyvauja Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus.

Iš Ukrainoje anksčiau veikusių trijų pagrindinių ortodoksų Bažnyčių didžiausia yra Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (MP+UOB), likusi pavaldi Maskvai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Taip pat buvo stambios atsiskyrusios bendruomenės: Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB), vadovaujama patriarcho Filareto, ir Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (UAOB), vadovaujama metropolito Makarijaus.

Kijeve Šv. Sofijos katedroje susirinkęs ortodoksų dvasininkų sinodas gruodžio 15 dieną įkūrė suvienytą Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią, nebepavaldžią Rusijai. Jos naujuoju vadovu buvo išrinktas 39 metų metropolitas Epifanijus.

Ukrainos ir Rusijos ryšiai pašlijo po Kijeve 2014 metais įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos, į kurią Rusija reagavo Krymo pusiasalio užėmimu ir aneksija, o Rytų Ukrainoje tai pačiais metais įsiplieskė konfliktas su Maskvos remiamais separatistais. Praeitais metais ši įtampa persikėlė ir į religijos erdvę.

Autokefalijos suteikimas verčia Ukrainos dvasininkus rinktis likti ištikimiems Kremliaus patriarchatui arba dėtis prie naujosios suvienytos Bažnyčios, šalies rytuose tęsiantis susirėmimams tarp vyriausybės pajėgų ir separatistų.

„Ukrainos tikintieji šios palaimintos dienos laukė ištisus septynis šimtmečius“, – pareiškė Baltramiejus.

Patriarchas, pasaulio ortodoksų laikomas „pirmuoju tarp lygiu“, sakė, kad ukrainiečiai dabar gali džiaugtis „išsivadavimo, nepriklausomybės ir savivaldos šventąja dovana, tapę laisvi nuo bet kokios išorinės priklausomybės ir kišimosi“.

Per kovo 31-ąją vyksiančius rinkimus naują kadenciją siekiantis užsitikrinti P. Porošenka nepriklausomos Bažnyčios įkūrimą įtraukė į savo kampanijos uždavinius.

„Man didelė garbė kartu su naujai išrinktu Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovu metropolitu... Epifanijumi keliauti į Stambulą, kur rytoj įvyks ilgai lauktas įvykis“, – šeštadienį per „Facebook“ parašė P. Porošenka, prieš išskrisdamas į Turkiją.

Prezidentas pridūrė, kad vyksta pas patriarchą Baltramiejų „su nuoširdaus dėkingumo žodžiais visos ukrainiečių tautos vardu už istorinį sprendimą suteikti tomosą dėl autokefalinės visuotinės Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios“.

Pasak jo, šis įvykis žymės „naują erą pasaulio ortodoksijos istorijoje“.

„Meldžiamės už taiką ir vienybę. Juk vienybėje – mūsų tautos galia. Vienybė yra tai, kas užtikrins mums pergalę“, – rašo P. Porošenka.

Prieš ceremoniją Stambule P. Porošenko taip pat susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia savo ruožtu pareiškė, kad ekumeninio patriarcho pasirašytas tomosas yra „raštas, kuris yra nevaržomų politinių ir asmeninių ambicijų rezultatas“.

„Pasirašytas pažeidžiant kanonus, todėl neturįs jokios kanoninės galios“, – sakoma jos atstovo Vladimiro Legoidos šeštadienį per susirašinėjimo sistemą „Telegram“ paskelbtoje žinutėje.

„Neužmirškime, kad mums, stačiatikiams krikščionims, dabar svarbiausia tema – Kalėdos! Mūsų džiaugsmas dėl Išganytojo atėjimo į pasaulį, – pridūrė V. Legoida. – Kad ir kaip stengtųsi kai kurie Ukrainos politikai su Stambulo patriarcho pagalba pavogti Kalėdas iš milijonų tikinčiųjų Ukrainoje – jos vis tiek ateis.“

Ortodoksų Kalėdos švenčiamos sausio 7-ąją.

JAV Valstybės departamentas išsiuntė sveikinimus naujosios Bažnyčios vadovui metropolitui Epifanijui ir pavadino po 300 metų nutrūkusį Maskvos dominavimą „istoriniu momentu Ukrainai“.

„Jungtinės Valstijos ir toliau tvirtai remia Ukrainą bei gerbia tikėjimo laisvę, nevaržomą išorinio kišimosi“, – pareiškime nurodė Valstybės departamento atstovas Robertas Palladino (Robertas Paladinas).

„Teisė į tikėjimo laisvę taikoma visiems ukrainiečiams, įskaitant tuos, kurie nusprendė prisijungti – ar neprisijungti – prie naujosios Ortodoksų Bažnyčios“, – pridūrė jis.

Jau kelerius metus tęsiantis konfliktui su Rusija, kuri 2014-aisiais aneksavo Krymo pusiasalį, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka laikė autonominės Bažnyčios įkūrimą vienu pagrindinių savo uždavinių.

Rusija anksčiau apkaltino Jungtines Valstijas palaikant pasaulio stačiatikybės lyderio – Konstantinopolio ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I, su kurio Maskva protestuodama nutraukė ryšius – surengtą „provokaciją“.

„Tai įvyko!“ – skambant katedros varpams valstybės vadovas paskelbė miniai žmonių, laukusių šio sprendimo prie Šv. Sofijos katedros Kijevo centre.

Kijevo vyriausybė tikisi, kad šis žingsnis dar labiau sumažins Rusijos įtaką šalyje.

„Ši diena pateks į istoriją kaip šventa diena, kai buvo įkurta autokefalinė Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia. Diena, kai pagaliau gavome nepriklausomybę nuo Rusijos“, – pridūrė P. Porošenka.

Naujosios Bažnyčios vadovu buvo išrinktas metropolitas Epifanijus.

Planuojama, kad per sausio 6-ąją Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I suteiks metropolitui Epifanijui tomosą (religinį dekretą) dėl Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios autokefalijos pripažinimo.

Iš Ukrainoje iki šiol veikusių trijų pagrindinių ortodoksų Bažnyčių didžiausia yra Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (MP+UOB), likusi pavaldi Maskvai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Taip pat buvo stambios atsiskyrusios bendruomenės: Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB), vadovaujama patriarcho Filareto, ir Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (UAOB), vadovaujama metropolito Makarijaus.

Ukrainos ir Rusijos ryšiai pašlijo po Kijeve 2014 metais įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos, į kurią Rusija reagavo Krymo pusiasalio užėmimu ir aneksija, o Rytų Ukrainoje tai pačiais metais įsiplieskė konfliktas su Maskvos remiamais separatistais. Šiemet ši įtampa persikėlė ir į religijos erdvę.

Per ateinančiais metais vyksiančius rinkimus naują kadenciją siekiantis užsitikrinti P. Porošenka nepriklausomos Bažnyčios įkūrimą įtraukė į savo kampanijos uždavinius.

Apie tai buvo pranešta, kai žlugo planuotas prorusiškų dvasininkų lyderių ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos susitikimas.

Praėjusį mėnesį Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, visame pasaulyje laikomas dvasiniu stačiatikių lyderiu, priėmė istorinį sprendimą – pripažino Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybę nuo Maskvos patriarchato.

Toks sprendimas išprovokavo Maskvos įtūžį ir paskatino Rusijos Ortodoksų Bažnyčią nutraukti visus ryšius su Stambule įsikūrusiu Ekumeniniu patriarchatu.

Ukrainos stačiatikiai buvo pasidaliję į tris bendruomenes, kurių vieną techniškai prižiūri Maskvos patriarchas, o kitą - Kijeve reziduojantis patriarchas Filaretas, kurio įgaliojimų nepripažįsta Maskva.

Šis susiskaldymas dar labiau paaštrėjo, Rusijai aneksavus Krymą ir prasidėjus separatistų sukilimui Rytų Ukrainoje – konfliktui, kuris nuo 2014-ųjų pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Iš Ukrainoje veikiančių trijų ortodoksų Bažnyčių didžiausia yra Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, likusi pavaldi Maskvai nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Taip pat yra dvi stambios atsiskyrusios bendruomenės: dabar ekumeninio patriarchato pripažįstama Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB), vadovaujama patriarcho Filareto, ir Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (UAOB), vadovaujama metropolito Makarijaus.

Spalį Stambulo sinodo susitikimas, kuriam pirmininkavo ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, laikomas „pirmuoju tarp lygių“ 300 mln. tikinčiųjų turinčioje pasaulio ortodoksų krikščionių bendruomenėje, panaikino 1686 metų įsaką dėl Kijevo metropolijos perdavimo Maskvos žinion.

Ekumeninio patriarchato Šventasis Sinodas – Baltramiejaus I vadovaujama sprendimų priėmimo institucija – taip pat sutiko grąžinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Filaretui ir Kijevo metropolitui Makarijui kanoninius rangus po jų ekskomunikacijos ginčo su Maskva.

Antradienį Maskvai ištikima bažnyčia pareiškė, kad nepriklausomybės suteikimas Kijevo kontroliuojamai bažnyčiai yra „nenatūralus, iš išorės primestas, procesas“, tik padidinsiantis susiskaldymą.

„Prisijungti prie šio proceso – neįmanoma“, – pareiškime nurodė Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia.

Ši institucija pridūrė, kad nutraukia bendradarbiavimą su Ekumeniniu patriarchatu.

Jos vadovybė susitiko Kijevo Pečorų lauroje – svarbiausioje Ukrainos stačiatikių šventovėje.

P. Porošenka ruošėsi su susitikti su šiais dvasininkais, bet atsisakė tai daryti būtent tame vienuolyne. Anot prezidento atstovo Sviatoslavo Ceholkos, valstybės vadovas pasiruošęs susitikti kitoje vietoje.

S. Ceholka apkaltino Maskvą siekiant „sutrukdyti“ vieningos bažnyčios kūrimui Ukraine.

„Absoliuti dauguma mūsų valstybės piliečių remia šį procesą“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

„Taigi, priešintis savo tautos valiai akivaizdžiai yra kelias į niekur“, – pridūrė jis.

Tuo metu patriarchas Filaretas, 89-erių Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios lyderis, pareiškė esąs pasiruošęs vadovauti suvienytai Ukrainos bažnyčiai.

„Konstantinopolio patriarchatas stojo į atskalūnų pusę“, - Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas sakė vienoje konferencijoje Maskvoje.

„Prieštaraudamas kanonams, pažeisdamas taisykles jis įsiveržė į mūsų jurisdikciją ir atleido atskalūnams“, - pridūrė jis, kalbėdamas apie Rusijos Ortodoksų Bažnyčios nepripažįstamą Ukrainos stačiatikių atšaką.

„Susitapatinę su atskalūnais jie patys tampa atskalūnais“, - kalbėjo jis.

Pirmadienį Rusijos Ortodoksų Bažnyčia pareiškė, kad nutraukia ryšius su Konstantinopolio patriarchatu ir nepripažins jo sprendimo suteikti Ukrainai teisę turėti savo nepriklausomą bažnyčią.

Šis įvykis laikomas viena didžiausių krizių stačiatikybės istorijoje.

Teisindamasis dėl sprendimo nutraukti ryšius su Konstantinopoliu Rusijos dvasinis lyderis sakė, kad dauguma ortodoksų tikinčiųjų jam pritaria.

Jis taip pat paragino dvasininkus „išaiškinti situaciją dėl Ukrainos“ savo tikintiesiems.

„Kadangi šį sprendimą palaiko žmonės - jaučiu, kad absoliuti dauguma ortodoksų tikinčiųjų palaiko šį sprendimą - dvasininkai privalo dirbti savo darbą“, - kalbėjo patriarchas.

Tik tada, sakė Kirilas, šios bažnyčios padėtis bus „labai stipri ir užtikrinta“.

„Labai tikiuosi, kad taip ir bus, bet labai svarbus ganytojiškas darbas - išaiškinti šią situaciją dėl Ukrainos“, - kalbėjo jis.

Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Maskvos patriarchato diplomatinių ryšių vadovas metropolitas Ilarionas Alfejevas penktadienį už uždarų durų susitiko su popiežiumi Pranciškumi Vatikane aptarti Maskvos sprendimo nutraukti ryšius su Konstantinopoliu.

Praėjusią savaitę Konstantinopolio patriarchatas panaikino XVII amžiuje priimtą savo sprendimą prijungti Kijevo ortodoksų bažnyčias prie Maskvos.

Ekumeninio patriarchato Šventasis Sinodas  taip pat sutiko grąžinti kanoninį rangą Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios  patriarchui Filaretui.

Ketvirtadienį Ukrainos parlamentas nubalsavo už tai, kad Kijevo Šv. Andriejaus cerkvė būtų perduota Stambule įsikūrusiam Ekumeniniam patriarchatui, sutikusiam pripažinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybę.

Dauguma Ukrainos ortodoksų parapijų istoriškai priklausė Maskvos patriarchatui, o dabar, nepaisant Maskvos perspėjimų, jos gali prisijungti prie naujos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios.

Ukrainoje šiuo metu yra trys ortodoksų Bažnyčios. Didžiausia iš jų yra Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (MP+UOB), kuri liko Rusijos Ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Taip pat yra dvi atsiskyrusios Bažnyčios: dabar Ekumeninio patriarchato pripažįstama Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB), vadovaujama patriarcho Filareto, ir mažesnė Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (UAOB), vadovaujama metropolito Makarijaus.

2014 metais Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija ir Kremliaus remiamas separatistų sukilimas Rytų Ukrainoje padidino KP+UOB narių skaičių ir pakurstė pastangas dėl Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybės.

Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas, kuris yra laikomas tvirtu prezidento Vladimiro Putino sąjungininku, labai stengėsi, kad provakarietiška Ukraina neturėtų nepriklausomos Bažnyčios.

Svarbi pergalė

Praėjusią savaitę Stambule įsikūręs Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas sutiko pripažinti Ukrainos ortodoksų bažnyčios nepriklausomybę. Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriaus G.Mažeikio, dabar Lietuvai reiks apsispręsti, ar LDK istorija yra Lietuvos istorija.

"2018 m. sugrįžo 1686-ieji LDK metai. Būtent tada, po ilgų papirkinėjimų ir intrigų, Abiejų Tautų Respublikos, Kijevo ir Lietuvos ortodoksų metropolija buvo perduota Maskvai. Ilgainiui tai susilpnino LDK iki nuolatinių sukilimų slavų žemėse, skatinant LDK bei Abiejų Tautų Respublikos griūtį. Ir štai dabar, Ukrainai kovojant prieš Kremliaus įtaką, pasiekta labai svarbi religinė pergalė: Konstantinopolio patriarchas atšaukė 1686 m. sprendimą, kas leidžia įkurti Kijevo metropoliją ir gauti autokefaliją", – pasakojo filosofas.

Filosofas G.Mažeikis ragina diskutuoti, nes klausimo ignoravimas gali pakenkti ir Lietuvos saugumui. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Anot jo, Konstantinopolio patriarcho sprendimas skelbia nebegaliojančia Maskvos metropolijos valdžią visoje buvusioje LDK teritorijoje, taip pat ir Baltarusijoje bei Lietuvoje. Lenkai savo stačiatikių bažnyčią jau buvo atkūrę 1923 m., o autokefaliją Lenkijos ortodoksų bažnyčia atgavo 1925 m.

Ignoravimas kenkia saugumui

"Be abejonių, tai yra tiesioginė LDK įvykių teisinė tąsa ir keista, kad Lietuvos politikoje tai liko beveik nepastebėta ir nediskutuota. Ar Lietuvos ortodoksai liks Maskvos, Kremliaus pavaldumo, ar pripažins Kijevo metropolitą? Ar liks su eretiška Maskva, ar su dar nesusiformavusia Kijevo autokefalija?" – pasak G.Mažeikio, tai nėra skubus klausimas, jis gali užtrukti ir pusmetį, tačiau kiekvienas šventikas puikiai žino, kad tai yra klausimas apie jo tikrąjį ar netikrąjį tikėjimą.

Anot filosofo, imperinė Maskva Ortodoksų bažnyčią visada labai efektyviai išnaudojo kaip savo įtakos priemonę. O dabar šimtametis manipuliacijos instrumentas ištraukiamas Maskvai iš rankų: "Nors šiais laikais propaganda veikia efektyviau nei Bažnyčia, šitas Ortodoksų bažnyčios, kaip įtakos priemonės, reliktas vis dar yra likęs."

Todėl, pasak G.Mažeikio, šis įvykis tikrai gali sukelti papildomą karinę įtampą: "Ar tai turės įtakos visam regionui, turint omeny Ukrainą, Baltarusiją ir Lietuvą – taip. Ar Lietuva gali pabėgti nuo šitos įtakos – ne." Anot filosofo, būtina apie tai daug kalbėti, o kol kas diskusijos yra nepakankamai aštrios. "Diskusijos ignoravimas iš dalies kenkia ir Lietuvos saugumui", – sakė G.Mažeikis.

Išsilaisvinimas nuo įtakos

Rusijos ortodoksų bažnyčia šią savaitę paskelbė nutraukianti ryšius su Konstantinopolio patriarchatu dėl jo sprendimo pripažinti Ukrainos ortodoksų bažnyčios nepriklausomybę. Politikos apžvalgininkai tokį Maskvos žingsnį vertina kaip savo jėgos demonstravimą.

Rusijos ortodoksų bažnyčios įtakoje yra dauguma pasaulio krikščionių ortodoksų. Jos vadovas patriarchas Kirilas palaiko itin glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris patriarchą yra pavadinęs "Dievo stebuklu".

Todėl, anot užsienio politologų, Ukrainos bažnyčios atsiskyrimas yra ne tik dalis 2014 m. prasidėjusio Rusijos ir Ukrainos konflikto, bet ir tam tikras išsilaisvinimas nuo Maskvos įtakos. Dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka Ukrainos autokefaliją įvardijo, kaip "gėrio pergalę prieš blogį, šviesos (pergalę) prieš tamsą".

Teks apsispręsti

Praėjusį penktadienį V.Putinas su Rusijos Saugumo tarybos nuolatiniais nariais aptarė Konstantinopolio patriarchato sprendimo įtaką Rusijos ortodoksų bažnyčios padėčiai Ukrainoje. Po susitikimo buvo paskelbta, kad Rusija gins ortodoksų teises Ukrainoje.

"Po to, kai Rusijos Federacijos Saugumo taryboje buvo priimtas sprendimas dėl Rusijos ortodoksų bažnyčios Ukrainoje gynimo, aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad laikau tai tiesioginiu kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus ir hibridinės agresijos elementu. Mes puikiai suprantame su tuo susijusias grėsmes", – į Maskvos pareiškimą atsakė P.Porošenka.

Rusijos ortodoksų bažnyčiai priklauso 150 mln. tikinčiųjų iš maždaug 260 mln. ortodoksų visame pasaulyje. Maskvos patriarchatas Ukrainoje kontroliuoja 12 tūkst. parapijų, Kijevo patriarchatas – apie 5 tūkst., o Konstantinopolio – apie tūkstantį. Nors užsienio politologai mano, kad Ukrainos ortodoksams nebus sunku apsispręsti, didelis iššūkis laukia Baltarusijos ir Lietuvos, kuriose Kijevo patriarchatas dar neatkovojo savo parapijų.

Ketvirtadienį paskelbtas Konstantinopolio patriarchato pranešime sakoma, kad patriarchas Baltramiejus I, pasaulio ortodoksų dvasinis lyderis, „nusprendė tęsti autokefalijos suteikimo Ukrainos bažnyčiai“ procesą.

Kijevo ir Maskvos santykiai pašlijo po 2014 metų Maidano revoliucijos, vėliau tais metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir tebesitęsiančio konflikto su Kremliaus remiamais separatistais Rytų Ukrainoje.

„Tai istorinis įvykis, bet jis taip pat gali sukelti rimtų problemų“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Ukrainos vyriausybės šaltinis, pageidavęs, kad jo vardas nebūtų viešinamas.

Ukrainoje šiuo metu yra trys ortodoksų Bažnyčios. Didžiausia iš jų yra Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (MP+UOB), kuri liko Rusijos Ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Taip pat yra dvi atsiskyrusios Bažnyčios: dabar ekumeninio patriarchato pripažįstama Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB), vadovaujama patriarcho Filareto, ir Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (UAOB), vadovaujama metropolito Makarijaus.

Tačiau Kijevo vyriausybei tokia padėtis atrodo nepriimtina, juolab kad šalies rytuose tęsiasi konfliktas su Rusijos remiamomis jėgomis, nusinešęs daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Sprendimą ukrainiečių Bažnyčiai suteikti nepriklausomybę Rusijos Ortodoksų Bažnyčia piktai atmetė. Jai gresia prarasti tūkstančius parapijų, jeigu šios nuspręstų atsiskirti nuo Maskvos patriarchato ir prisidėti prie naujo nepriklausomo darinio.

Maskvos patriarchatas pareiškė, kad Konstantinopolio sprendimas yra „katastrofa“.

„Konstantinopolio patriarchatas peržengė raudoną liniją“, – per televiziją sakė patriarcho Kirilo atstovas Aleksandras Volkovas.

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas perspėjo, kad „Rusija, sauganti rusų ir rusakalbių interesus... saugo ir stačiatikių interesus“.

Jis pridūrė, kad tokia apsauga būtų „išskirtinai politinė ir diplomatinė“, tačiau toks pažadas vargu ar bent kiek nuramins Kijevą, ne Maskva savo veiksmus Kryme ir Ukrainos rytuose iš dalies grindžia būtinybe ginti etninių rusų interesus.

„Rusija nori destabilizuoti“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Konstantinopolio patriachato sprendimas dėl Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybės yra Vašingtono remiama „provokacija“.

Duodamas interviu žiniasklaidai diplomatijos vadovas teigė, kad šis žingsnis yra „Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus provokacijos, vykdomos su Vašingtono tiesioginiu viešu palaikymu“.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka savo ruožtu ketvirtadienį sakė, kad „Kremliaus uždavinys – sukurstyti Ukrainoje religinį karą“.

„Jeigu pamatysite žmonių, raginančių užimti vienuolyną ar cerkvę, žinokite, kad jie yra Maskvos agentai“, – perspėjo jis.

Dar prieš paskelbiant sprendimą dėl autokefalijos vienas įtakingas Maskvos dvasinis hierarchas perspėjo, kad parapijiečiai savo noru neperduotų naujai ortodoksų institucijai savo bažnyčių.

Tuo metu Kijevas patikino, kad parapijos galės laisvai pasirinkti, ar nori prisijungti prie naujai pripažintos suvienytos Bažnyčios, ar išlaikyti savo status quo.

Tačiau Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, turinti daugiau parapijų negu atsiskyrusios Bažnyčios, bet, kaip rodo naujausios apklausos, turinti mažiau tikinčiųjų, baiminasi Kijevo spaudimo ir bandymų perimti jos valdomus objektus.

Vienas opiausių klausimų – kokia bus svarbių Ukrainos vienuolynų – Kijevo Pečorų ir Počajivo laurų – šiuo metu priklausančių Maskvos patriarchato Bažnyčiai – ateitis.

„ (Valdžia) tvirtina, kad nesiims jėgos, bet kaip kitaip jie planuoja perduoti mūsų bažnyčias ir žemę kitoms konfesijoms?“ – klausė Maskvai ištikimas arkivyskupas Klimentas Večeria.

„Radikalios jėgos... atvirai sako, kad nesistengs vengti agresyvių veiksmų“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija penktadienį perspėjo vengti bet kokių mėginimų „destabilizuoti padėtį“ ir pažadėjo, kad bet koks smurtas sulauks griežto atkirčio.

Įtampa dar labiau didėja dėl ateinantį sekmadienį minimos Ukrainos gynėjų dienos – valstybinės šventės, per kurią aktyviai reiškiasi nacionalistiniai judėjimai.

Daugelis baiminasi, kad tradiciškai tą dieną sostinėje rengiamos dešiniųjų eitynės virs kautynėmis dėl Kijevo Pečorų lauros.

Šios šventovės vadovas metropolitas Pavelas pakvietė tikinčiuosius visą sekmadienį, minint vieną didžiųjų ortodoksų švenčių, melstis šiame vienuolyne.

„Rusai ketina pamėginti destabilizuoti padėtį ir šiuo tikslu pasinaudos ukrainiečių ultradešiniaisiais“, – sakė vienas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU( šaltinis, pageidavęs likti anonimas.

„Jiems čia reikalingas kraujas ir chaosas“, kad Ukrainą būtų galima vaizduoti kaip „žlungančią valstybę, nesugebančią garantuoti piliečių religinių teisių“, jis sakė AFP.

„Rusai mėgins surengti provokaciją... bet mes priešinsimės visomis savo išgalėmis“, – pridūrė jis.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Serhijus Jarovojus sakė, kad sekmadienį Kijeve budės smarkiai sustiprintos policijos pajėgos.

„Ukrainos gynėjo dienos ir Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios autokefalijos proceso pradžios proga policijos darbuotojai ir Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai smarkiai sustiprins saugumo priemones. Spalio 14-ąją viešajai tvarkai apsaugoti bus pasitelkta 6,2 tūkst. teisėsaugos darbuotojų, tarp jų 3,5 tūkst. nacionalinės gvardijos karių“, – sakoma Kijevo policijos pranešime.

Sinodas, kuriam pirmininkavo ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, pasaulio ortodoksų dvasinis lyderis, „nusprendė suteikti autokefaliją Ukrainos bažnyčiai“, sakoma oficialiame patriarchato pranešime.

Ukrainoje veikia trys Ortodoksų bažnyčios: didžiausia iš jų Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, priklausanti Rusijos Ortodoksų Bažnyčios jurisdikcijai; Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, vadovaujama patriarcho Filareto, kurios nepripažįsta nei Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, nei Konstantinopolio patriarchatas, taip pat Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia.

Ukrainą jau ketverius metus krečiantis konfliktas tarp Kijevo vyriausybės ir Rusijos remiamų separatistų šalies rytuose daugelį ukrainiečių paskatino nusigręžti nuo Maskvai pavaldžios Bažnyčios.

Naujuoju Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (Maskvos patriarchato) vadovu Vyskupų taryba trečiadienį Kijeve išrinko Černivcių ir Bukovinos metropolitą Anuprą, kuris nuo vasario laikinai užėmė šalies sostinės metropolito sostą.

„Anupras buvo išrinktas primu“, - žurnalistams pranešė Bažnyčios atstovė spaudai Žana Ševčenko.

Primo rinkimai vyko Kijevo Pečiorų Lauroje, Šv.Antano ir Šv. Teodozijaus valgomojo cerkvėje. Balsavimas buvo slaptas, jam buvo pateikti visų 74 pareigas einančių vyskupų vardai.

Prieš rinkimus Černivcių ir Bukovinos hierarchas buvo minimas kaip vienas realiausių kandidatų į šį postą, ypač dėl to, kad jis nesivelia į politiką ir yra itin apdairus.

Kaip pranešta, naujasis primas į savo sostą įžengs sekmadienį, rugpjūčio 17-ąją.

Jo pirmtakas, Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (Maskvos patriarchato) primas, Kijevo ir visos Ukrainos metropolitas Vladimiras (Sabodanas), kuris buvo išrinktas 1992 metais, mirė šių metų liepos 5-ąją.