Dronų fragmentų buvo rasta ir anksčiau šios NATO narės teritorijoje po Rusijos invazijos į Ukrainą ir intensyvaus jos Dunojaus uostų infrastruktūros bombardavimo.

Vėlai ketvirtadienį dalių rasta Dunojaus upės saloje Breilos apygardoje, maždaug už 20 km nuo sienos su Ukraina.

„Fragmentai, kurie, kaip atrodo, buvo orlaivio (drono), buvo aptikti Breilos Didžiojoje saloje esančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Pranešimų apie aukas negauta. Rumunai pridūrė, kad incidentas tiriamas.

Apie kitas sudužusių dronų dalis Rumunijos pareigūnai pranešė 2023 metais, kai Rusija suintensyvino atakas prieš Pietų Ukrainos uostus, įskaitant su Rumunija besiribojančias teritorijas.

Nors pareigūnai pabrėžė nemanantys, jog į šalį buvo nusitaikyta tyčia, po vieno gruodį įvykusio incidento Rumunija išsikvietė Rusijos ambasadorių ir pasiskundė dėl naujo pažeidimo jos oro erdvėje.

1,5 m gylio krateris buvo rastas negyvenamoje vietovėje Tulčos apskrityje, esančioje priešais Ukrainos Renio uostą kitoje Dunojaus pusėje.

Tuo metu Rumunijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė pasikartojančius Maskvos išpuolius.

Praėjusią savaitę lenkų ūkininkai per naujausius protestus užblokavo tris sienos su Ukraina kirtimo punktus, piktindamiesi, jų nuomone, nesąžininga ukrainietiškų grūdų importo į Europos Sąjungą konkurencija.

Sekmadienį lenkų ūkininkai sustabdė sieną kertantį ukrainietiškus grūdus vežusį sunkvežimį ir išpylė jo krovinį.

Lenkijos žemės ūkio ministras Czeslawas Siekierskis (Česlavas Sekerskis) pasmerkė incidentą, tačiau pabrėžė sunkią ūkininkų padėtį.

„Lenkijos ūkininkų vardu atsiprašau už tokį desperacijos aktą ir prašau suprasti jų nepaprastai sunkią padėtį“, – teigė Cz. Siekierskis.

Incidentas sulaukė aštrios Kyjivo kritikos. Ukraina paragino Lenkiją nubausti kaltininkus.

Lenkija pirmadienį pradėjo tyrimą dėl muitinės apsaugos pažeidimo ir turto sunaikinimo. Už šiuos pažeidimus gresia maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

„Tai nėra tinkama protesto forma, tačiau ją dažnai naudoja įvairių šalių ūkininkai“, – apie incidentą prie Dorohusko sankryžos sakė Cz. Siekierskis.

Lenkijos ūkininkų vardu atsiprašau už tokį desperacijos aktą ir prašau suprasti jų nepaprastai sunkią padėtį.

Ukrainos, kadaise vadintos Sovietų Sąjungos duonos kraite, žemės ūkio sektorius dėl Rusijos invazijos patyrė didžiulių nuostolių užblokavus daugelį Juodosios jūros eksporto kelių bei po to, kai dėl karo veiksmų žemės ūkio paskirties plotai tapo nebetinkami naudoti.

Nauji protestai – dar vienas smūgis Ukrainos ir jos sąjungininkės Lenkijos, kuriai vos prieš kelias savaites pavyko numalšinti panašią du mėnesius trukusią Lenkijos sunkvežimių vairuotojų blokadą, santykiams.

Praėjusiais metais, kai Lenkija vienašališkai uždraudė grūdų importą iš Ukrainos, tarp šalių kilo nesutarimų dėl grūdų.

Ukrainos pasieniečiai antradienį pranešė, kad naujausia protestų banga sutrikdė krovininių transporto priemonių eismą penkiuose sienos perėjimo punktuose.

„Nuo šio ryto visuose kontrolės punktuose stovi apie 1 tūkst. 250 sunkvežimių“, – naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ sakė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos atstovas spaudai.

Pradėtas tyrimas dėl „muitinės apsaugos pažeidimo ir turto niokojimo“, AFP sakė Liublino apygardos prokuratūros atstovė spaudai. Ukraina paragino Lenkiją „nubausti“ kaltininkus.

Sekmadienį Lenkijos ūkininkų asociacija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip protestuotojai atidaro trijų ukrainietiškų sunkvežimių užpakalinius bortus ir iš jų pasipila dalis grūdų krovinio. Pranešama, kad incidentas įvyko Lenkijos teritorijoje, prie Dorohusko pasienio punkto.

Ukrainos ambasadorius Varšuvoje Vasilijus Zvarychas paragino Lenkijos valdžios institucijas įsikišti. Vėliau naujienų agentūra PAP pranešė, kad Lenkijos policija Chelmo mieste pradėjo tyrimą.

Nuo praėjusio penktadienio Lenkijos ūkininkai visoje šalyje protestuoja ne tik prieš ES žemės ūkio politiką, bet ir prieš pigių žemės ūkio produktų importą iš Ukrainos.

Ūkininkai pirmadienį vėl užblokavo eismą trijuose sienos perėjimo punktuose, o kai kuriais atvejais per valandą praleisdavo tik nuo vieno iki trijų sunkvežimių, pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka. Lengviesiems automobiliams, autobusams, mažesniems sunkvežimiams ir humanitarinės pagalbos kroviniams nebuvo trukdoma pravažiuoti.

Manoma, kad apie 1,2 tūkst. sunkvežimių, norinčių įvažiuoti į Ukrainą, įstrigo Lenkijos pusėje. Lenkijos ūkininkų ir vežėjų protestai pasienyje tęsiasi jau kelis mėnesius.

Lenkijos policija nurodė tirianti sekmadienio incidentą, kai ūkininkai sustabdė sieną kertantį ukrainietiškus grūdus vežusį sunkvežimį ir išpylė jo krovinį.

Socialiniuose tinkluose išplatintose nuotraukose matyti ant kelio išpilti grūdai, ūkininkams, protestuojantiems prieš ūkio sektoriaus dalyvių iš Ukrainos konkurenciją ir griežtas ES taisykles, visoje Lenkijoje surengus blokadas.

Prieš kelias savaites Lenkijos sunkvežimių vairuotojai, kurie buvo prisijungę prie ūkininkų protestų, nutraukė du mėnesius trukusią sienos blokadą.

„Turime dar vieną smurto eskalaciją prie mūsų bendros sienos, – sakė Ukrainos ekonomikos viceministras Tarasas Kačka. – Lenkijos valdžios institucijų reakcijos į sunaikintą krovinį stoka paskatins dar didesnę ksenofobiją ir politinį smurtą.“

Ukrainos žemės ūkio ministerija atskiru pareiškimu griežtai pasmerkė „tyčinį ukrainietiškų grūdų sunaikinimą“.

2022-ųjų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lenkija priėmė daugiau kaip milijoną ukrainiečių pabėgėlių, tačiau pastaraisiais mėnesiais santykiai su Kyjivu pašlijo dėl ekonominių ginčų ir tam tikrų antiukrainietiškų nuotaikų tarp Lenkijos dešiniųjų pažiūrų rinkėjų.

Lenkijos valdžios institucijų reakcijos į sunaikintą krovinį stoka paskatins dar didesnę ksenofobiją ir politinį smurtą.

Ukrainos Lvivo miesto, esančio netoli sienos su Lenkija, meras pasmerkė incidentą.

„Ukrainiečiai tiesiogine to žodžio prasme krauju laisto laukus, kuriuose auginami šie grūdai“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė Andrijus Sadovas.

„Nuimti kviečių derlių lauke vykstant karui yra tas pats, kas dirbti išminuotoju“, – pridūrė jis. Grūdus išpylusius asmenis jis pavadino prorusiškais provokatoriais.

Sustabdytos Lenkijos vežėjų protesto akcijos lyderis Rafalas Mekleris pirmadienį gynė grūdų išpylimą ir sakė, kad buvo pasienyje.

Šis kraštutinių dešiniųjų vietos politikas pareiškė, kad Ukraina atstovauja nacių kolaborantui Stepanui Banderai ir abortams. Rusija tradiciškai pasitelkia nacizmą savo invazijai į Ukrainą pateisinti.

Žydų organizacijos S. Banderos sekėjus siejo su masiniu žydų žudymu.

Lenkijos vežėjai, norintys, kad jų konkurentams iš Ukrainos būtų vėl įvesti apribojimai įvažiuoti į ES, pažadėjo atnaujinti plataus masto sienos blokadą, jei jų reikalavimai nebus patenkinti.

Vežėjų streiko Dorohuske organizatorė Edyta Ozygała tai pranešė šeštadienį po susitikimo su Lenkijos infrastruktūros ministru Dariuszu Klimczaku, rašo „Ukrinform“.

Pasak jos, protestuotojai praleis šventes blokuodami sieną ir jau sudarė atitinkamą budėjimo grafiką.

„Kol nepasieksime realaus konsensuso, būsime čia“, – pareiškė E. Ozygała.

Savo ruožtu ministras D. Klimczakas pažymėjo, kad, norint išspręsti problemą pasienyje, reikia peržiūrėti Ukrainos ir ES prekybos sutartį.

„Mes priėjome tvirtą išvadą, kad reikia pataisyti ir pakeisti dabartinę ES ir Ukrainos prekybos sutartį. Ukraina pagaliau sutiko vesti derybas šia tema. Iki šiol tokio sutikimo nebuvo“, – pažymėjo ministras.

Kol nepasieksime realaus konsensuso, būsime čia.

Pasak žinybos vadovo, informaciją apie Ukrainos pasirengimą sudaryti bendrą darbo grupę, kuri analizuos sutartį, jis gavo penktadienio vakarą. Ministras nori, kad ši grupė kuo greičiau imtųsi darbo.

Anot D. Klimczako, Ukrainos ir ES sutarties nuostatos yra bendro pobūdžio, dėl to Lenkijos vežėjai buvo išstumti iš rinkos ir prarado užsakymus.

„Tai reikia išsamiai apsvarstyti“, – pabrėžė ministras.

Kaip jau buvo pranešta, lapkričio 6 d. Lenkijos vežėjai pradėjo blokuoti sunkvežimių eismą prie trijų didžiausių pasienyje su Ukraina esančių kontrolės punktų: Korčova-Krakovecas, Hrebenė-Rava Ruska, Dorohuskas-Jagodynas.

Vienas iš svarbiausių jų reikalavimų – vėl taikyti Ukrainos vežėjams leidimų praktiką, panaikintą iki 2024 metų birželio 30 d. sutartimi su Europos Sąjunga. Dėl protesto Ukrainos vilkikų eilės nusidriekė dešimtis kilometrų.

„Varšuvoje surengėme pirmąjį susitikimą su naujai paskirtu Lenkijos infrastruktūros ministru Dariuszu Klimczaku (Darjušu Klimčaku). Aptarėme keletą transporto sektoriaus klausimų, tačiau pagrindinė tema buvo sienos atblokavimas“, – sakoma Ukrainos ministerijos pranešime.

Atskiruose komentaruose naujienų agentūrai AFP ministerija sakė, kad susitikimas įvyko ankstesnę dieną.

„Aptarėme keletą transporto sektoriaus klausimų, tačiau pagrindinė tema buvo sienos atblokavimas“, – priduriama pareiškime.

O. Kubrakovas sakė, kad susitikime abi šalys galėjo paaiškinti savo pozicijas ir kad Ukrainos pusė pateikė duomenų, kurie paneigė Lenkijos argumentus.

„Svarbu pasiekti bendrą supratimą apie mūsų ir Lenkijos vežėjų turimus skaičius ir duomenis apie srautus bei rinkos dalį“, – sakė jis.

Lenkijos vežėjai pirmadienį atnaujino didžiausio krovininių transporto priemonių punkto Ukrainos pasienyje blokadą po teismo nutarties, kuria vilkikų vairuotojams leista važiuoti per Dorohusko kontrolės punktą.

Aptarėme keletą transporto sektoriaus klausimų, tačiau pagrindinė tema buvo sienos atblokavimas.

Vilkikų vairuotojai daugiau nei mėnesį blokavo sieną, reikalaudami, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų taikoma leidimų įvažiuoti į Europos Sąjunga sistema.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą blokas atsisakė leidimų sistemos, tačiau Lenkijos vežėjai teigia, kad dėl to sumažėjo jų pajamos.

Praėjusią savaitę vietos valdžios pareigūnai Dorohurske atšaukė leidimą protestams šiame kontrolės punkte, tačiau vėliau teismas šį sprendimą panaikino.

Ukrainos eksportas ir importas labai priklauso nuo kelių transporto su ES nare Lenkija, ypač po Rusijos invazijos beveik prieš dvejus metus.

Naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas praėjusią savaitę pažadėjo išspręsti konfliktą ir apkaltino ankstesnę vyriausybę pamiršus protestuojančius sunkvežimių vairuotojus.

Tačiau naujos Varšuvos vyriausybės ir protestuojančių Lenkijos sunkvežimių vairuotojų derybos nepadėjo rasti sprendimo.

Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba tai pranešė „Facebook“ paskyroje.

Vežėjai riboja sunkvežimių, važiuojančių iš Ukrainos į Slovakiją, judėjimą. Šiuo metu sunkvežimių judėjimas iš Slovakijos nėra blokuojamas. Lengvieji automobiliai ir autobusai praleidžiami įprasta tvarka.

​Elektroninėje išvažiavimo į Slovakiją eilėje prie Užhorodo kontrolės punkto, kuris yra šalia Slovakijos Vyšne Nemeckės kontrolės punkto, šiuo metu yra 1 tūkst. 263 sunkvežimiai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, lenkų vežėjų protesto akcija prie Dorohusko-Jagodyno kontrolės punkto baigėsi pirmadienį, 14 val.

Tarnybos interneto svetainėje nurodoma, kad registracija prasidėjo 1 val. Kyjivo laiku ir kad iki 7 val. ryto buvo užbaigtos procedūros dėl maždaug 30 sunkvežimių.

Lenkų sunkvežimių vairuotojai lapkričio 6 dieną protestuodami ėmė blokuoti sunkvežimių judėjimą prie Ukrainos ir Lenkijos sienos kirtimo punktų. Jie reikalauja, kad Ukrainos įmonėms, vežančioms krovinius, būtų išduodami komerciniai leidimai, taip pat jie nori, kad būtų sustabdytas po plataus masto Rusijos karo Ukrainoje įsteigtų įmonių veiklos leidimų galiojimas.

Iš viso blokuojami keturi sienos kirtimo punktai, abiejose sienos pusėse susidarė didžiulės eilės.

Sekmadienį Kyjivo pasienio tarnyba pranešė, kad nuo pirmadienio viena perėja bus atidaryta tuštiems sunkvežimiams, vykstantiems iš Ukrainos į Lenkiją.

Penktadienį Kyjivas pareiškė, kad Lenkijos sunkvežimių vairuotojų protesto pasekmės bus katastrofiškos, ir pridūrė, kad pasienyje įstrigę Ukrainos vairuotojai yra baisioje padėtyje.

Praėjusią savaitę Varšuva pareiškė, kad, siekdama nuraminti protestuojančius vežėjus, sustiprins ukrainiečių sunkvežimių, važiuojančių į pasienį vedančiais keliais, kontrolę.

Tačiau protestai tęsiasi, o penktadienį prie jų prisijungė ir viena didžiausių Slovakijos sunkvežimių vairuotojų profsąjungų, teigdama, kad panaikinus leidimus Ukrainai jie atsidūrė nepalankioje situacijoje.

„Linava“ kartu su Tarptautine kelių transporto sąjunga (IRU) bei jos narėmis kreipėsi į Europos Komisiją (EK) ir siūlo įvesti prioritetines sienos kirtimo linijas, skirtas TIR transporto judėjimui ir kurios per 24 valandas sieną su Ukraina galinčių kirsti vilkikų skaičių padidintų net 2–3 kartus.

Asociacijos skaičiuoja, kad šiuo metu viename iš Rumunijos ir Ukrainos pasienio punktų Ukrainos pusėje yra susidariusi daugiau nei 40 kilometrų ilgio eilė, Ukrainos–Vengrijos pasienyje – daugiau nei 25 kilometrai, o Ukrainos–Slovakijos pasienyje – maždaug 15 kilometrų.

Vežėjų atstovai paragino EK kuo greičiau įgyvendinti koordinuotas priemones tarp ES valstybių narių ir Ukrainos, kurios leistų užtikrinti sklandesnį krovinių gabenimą į Ukrainą ir iš jos.

Anot „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, dar nuo karo Ukrainoje pradžios transporto ir logistikos organizacijų atstovai ėmėsi konkrečių veiksmų, kad užtikrintų nepertraukiamą svarbiausių prekių judėjimą per sienas.

Visgi šiuo metu veiksmai nebėra tokie produktyvūs, nes vieno vairuotojo laukimas Ukrainos pasienyje užtrunka net kelias paras, o tai, anot jo, sukelia nemažai iššūkių tiek vežėjams, tiek tolimųjų reisų vilkikų vairuotojams.

„Dabartinės eilės prie Ukrainos ir jos kaimyninių šalių sienų ne tik neleidžia laiku ir operatyviai pristatyti būtiniausių prekių į Ukrainą ar iš jos išvykti, bet ir sukelia nemažai problemų mūsų vežėjams, o ypač – vilkikų vairuotojams. Vairuotojai, neturėdami būtiniausių patogumų, pasienyje su Ukraina turi praleisti net po keletą dienų ir tai, be jokios abejonės, juos labai išsekina“, – teigė Z. Buivydas.

Kreipimąsi į EK ir jos pirmininkę pasirašė IRU prezidentas Radu Dinescu bei generalinis sekretorius Umberto de Pretto, taip pat asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas bei Moldovos, Ukrainos, Serbijos, Slovakijos, Latvijos, Vengrijos, Turkijos, Rumunijos, Lenkijos šalių vežėjų atstovai.

Ji su nerimu stebinti dalinių koncentraciją, sakė A. Merkel ketvirtadienį Berlyne po susitikimo su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu. „Bet koks tolesnis agresyvus elgesys prieš suverenią Ukrainą brangiai kainuotų, tai visiškai aišku“, – pabrėžė kanclerė.

Ji apkaltino Rusiją blokavus ir užsienio reikalų ministrų, ir vyriausybių vadovų susitikimą vadinamuoju Normandijos formatu. Šiame formate Vokietija, Prancūzija, Ukraina ir Rusija kaba apie padėtį prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje. „Tai būtų buvęs geras signalas, kad visos pusės suinteresuotos Ukrainos temos sprendimu“, – kritikavo A. Merkel.

Rusija savo pasienyje su Ukraina sutelkė dalinius. Ukrainos žvalgybos savaitgalio duomenimis, tai daugiau kaip 92 tūkst. kareivių. Rusija esą ruošiasi puolimui iki sausio pabaigos ar vasario pradžios. Rusija tokius planus neigia.