„Visos tarptautinės bendruomenės pareiga – padėti Ukrainai pasiekti pergalę, suteikiant jai karinę ir finansinę paramą, nes tik Rusijos pralaimėjimo atveju galima būtų greičiau sugrąžinti pagrobtus vaikus“, – vaizdo įraše kreipdamasis į Tarptautinės šalių koalicijos dėl Ukrainos vaikų grąžinimo susitikimo dalyvius sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva kartu su demokratiniu pasauliu solidarizuojasi su Ukraina ir reikalauja, kad Rusija nedelsdama sustabdytų vykdomą nusikaltimą ir paleistų ukrainiečių vaikus.

Pasak šalies vadovo, vaikų grąžinimas tėra pirmas žingsnis. G. Nausėda pabrėžė, jog lygiai taip pat svarbu siekti, kad asmenys teisiškai atsakytų už neteisėtas vaikų deportacijas, ir Lietuva prisidės prie tarptautinių pastangų užtikrinti teisingumą.

Prezidentas G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio 10 žingsnių taikos planą kaip būdą teisingai ir ilgalaikei taikai įtvirtinti.

„Ukraina šimtmečiais sėkmingai priešinosi daugybei Rusijos bandymų paneigti ir užgniaužti jos istoriją, kultūrą ir tapatybę. Šiandien esu tikras: ji įveiks ir šią agresiją“, – sakė prezidentas.

Vaikų grupė atvyko iš okupuotų Donecko, Luhansko ir Zaporižios sričių. Tarp jų yra vaikai iš miestų, kuriuos Rusijos kariai užėmė pernai liepą. Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus Maskva neteisėtai aneksavo praėjusiais metais, tačiau Rusija niekada jų visiškai nekontroliavo.

Valstybinės naujienų agentūros „Belta“ paskelbtose nuotraukose vaikai matomi laikantys raudonai žalią Baltarusijos valstybinę vėliavą ir, kaip pranešama, dėkojo vietos valdžiai, o juos lydėjo policija ir riaušių policija.

Vaikų išvežimą iš Ukrainos organizavo autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos remiama Baltarusijos labdaros organizacija, anksčiau šalyje organizavusi ukrainiečių vaikų sveikatinimo programas.

„Prezidentas, nepaisant išorinio spaudimo, pasakė, kad šis svarbus humanitarinis projektas turėtų tęstis“, – interviu „Belta“ sakė labdaros organizacijos vadovas Aliaksejus Talajus.

„Visi Baltarusijos žmonės“ nori padėti „vaikams iš apgriuvusių miestų ir miestelių naujose Rusijos teritorijose“, kalbėjo jis.

Baltarusijos pareigūnai anksčiau neigė kaltinimus, kad Minskas padėjo neteisėtai išvežti vaikus iš Ukrainos.

Birželio mėnesį Baltarusijos opozicijos atstovai Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) pateikė medžiagą, kurioje, jų teigimu, buvo matyti daugiau nei 2,1 tūkst. ukrainiečių vaikų iš mažiausiai 15 Rusijos okupuotų Ukrainos miestų, kurie buvo priverstinai išvežti į Baltarusiją su A. Lukašenkos sutikimu.

Buvęs Baltarusijos kultūros ministras Pavelas Latuška tikisi, kad ši medžiaga paskatins TBT išduoti A. Lukašenkos arešto orderį, kaip tai padarė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu.

„Matome vis daugiau įrodymų, susijusių su neteisėtu ukrainiečių vaikų perkėlimu į Baltarusiją, ir tai tęsis tol, kol tarptautinės organizacijos sureaguos ir sustabdys Minską“, – interviu naujienų agentūrai AP sakė P. Latuška.

Kovą TBT išdavė V. Putino ir Rusijos vaikų teisių komisarės Marios Lvovos-Belovos arešto orderius. Hagoje įsikūrusio teismo teisėjai sakė radę pagrįsto pagrindo manyti, kad jiedu yra atsakingi už karo nusikaltimus, įskaitant neteisėtą vaikų deportavimą ir perkėlimą iš okupuotų Ukrainos regionų į Rusiją.

Baltarusija yra artimiausia Maskvos sąjungininkė nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį. Autoritarinis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija užpuolant Ukrainą. Be to, Rusija savo sąjungininkės teritorijoje dislokavo taktinių branduolinių ginklų.

Pasak agentūros, su jais susiduria tiek šalyje likę, tiek į užsienį pabėgę vaikai.

Dėl besitęsiančių Rusijos išpuolių prieš švietimo įstaigas Ukrainoje ir mažo į mokyklas užsienyje – pabėgėlius priglaudusiose šalyse – prisiregistravusių mokinių skaičiaus daugeliui iš 6,7 mln. Ukrainos 3–18 metų amžiaus vaikų sunkiai sekasi mokytis, sakė UNICEF Europos ir Vidurio Azijos regiono direktorė Regina De Dominicis (Regina De Dominičis).

Ji teigė, kad po apsilankymo šalyje pastebimi visuotinio mokymosi suprastėjimo požymiai, įskaitant prastesnius ukrainiečių kalbos vartojimo, skaitymo ir matematikos įgūdžius.

„Ukrainoje nesiliauja išpuoliai prieš mokyklas, todėl vaikai labai kenčia ir neturi saugių erdvių mokytis, – sakė R. De Dominicis. – Dėl to Ukrainos vaikams ne tik sunkiai sekasi mokytis, bet ir išlaikyti tai, ką išmoko, kai jų mokyklos veikė visu pajėgumu.“

UNICEF pateikė apklausos duomenis, pagal kuriuos maždaug pusė mokytojų nurodė, jog pablogėjo mokinių ukrainiečių kalbos žinios, matematikos įgūdžiai ir užsienio kalbų mokėjimas.

Be to, iš prisiregistravimo į mokymo įstaigas duomenų matyti, kad tik trečdalis vaikų mokosi vien tik klasėje, trečdalis – tik internetu, o likusieji – mišriu būdu.

UNICEF teigė, kad virtualus mokymasis gali būti naudingas trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui negali pakeisti tiesioginio dalyvavimo pamokose, kuris laikomas itin svarbiu socialiniam vystymuisi.

Agentūra rėmėsi nacionalinės apklausos duomenimis, iš kurių matyti, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelanko du trečdaliai atitinkamo amžiaus vaikų, o karo fronte esančiose vietovėse – net trys ketvirtadaliai.

Mokyklų svarba karo metu

UNICEF teigimu, ukrainiečių pabėgėlių vaikų laukia dar vieni neaiškūs mokslo metai, daugiau nei pusei jų neįstojus į nacionalines švietimo įstaigas septyniose priimančiosiose šalyse. Kaip priežastis agentūra nurodė kalbos barjerą, sunkumus patekti į mokyklą ir perpildytas švietimo įstaigas.

Ukrainoje nesiliauja išpuoliai prieš mokyklas, todėl vaikai labai kenčia ir neturi saugių erdvių mokytis.

Pasak agentūros, nors kai kurie vaikai gali bandyti mokytis internetu, dalis jų gali visiškai apleisti mokslus.

„Krizės ar karo metu mokyklos yra kur kas daugiau nei tik mokymosi vieta, – teigė UNICEF. – Vaikams, kurie jau patyrė netektį, namų praradimą ir smurtą, jos gali suteikti įprastą ir saugią aplinką, galimybę užmegzti draugystę ir gauti mokytojų pagalbą.“

Jos taip pat gali suteikti maitinimą, vakcinų ir paramos paslaugų, nurodė agentūra.

UNICEF teigė bendradarbiaujanti su partneriais Ukrainoje ir ukrainiečių pabėgėlius priimančiosiose šalyse, kad padėtų padidinti kokybiško mokymosi galimybes, be kita ko, rekonstruodama mokyklas ir organizuodama papildomas pamokas, padedančias mokiniams pasivyti bendraamžius.

Agentūros tikslas – per ateinančius mokslo metus Ukrainoje paremti 300 tūkst. vaikų, kuriems gresia pavojus prarasti mokymosi įgūdžius.

Kardinolo Matteo Zuppi (Matėjaus Dzupio) vizitas, truksiantis iki trečiadienio, vyksta po naujausios jo misijos Maskvoje ir ankstesnio vizito Kyjive, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

M. Zuppi yra Katalikų Bažnyčios taikos iniciatyvų veteranas, kuriam Pranciškus pavedė pabandyti rasti taikos kelius tarp kariaujančių pusių.

Maskvoje M. Zuppi susitiko su rusų vaiko teisių komisare Marija Lvova-Belova ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovu patriarchu Kirilu, tvirtai remiančiu karą.

Pranciškus atsižvelgė į Ukrainos prašymą įsikišti, padedant grąžinti ukrainiečių vaikus, išvežtus į Rusiją po Maskvos invazijos. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs M. Lvovos-Belovos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderius, apkaltinęs juos vaikų grobimu iš Ukrainos. Rusijos pareigūnai neigia bet kokius priverstinius įvaikinimus, sakydami, kad kai kurie ukrainiečių vaikai yra globojami.

Pranciškus yra sakęs, kad tikisi, jog Šventasis Sostas gali palengvinti šeimų susijungimą, panašiai kaip Vatikanas prisidėjo prie apsikeitimo belaisviais.

Pirmadienį Vatikano atstovas spaudai pareiškė, kad M. Zuppi vyks į Vašingtoną kartu su Vatikano valstybės sekretoriato pareigūnu. Išsamesnės informacijos apie tai, su kuo jis susitiks JAV sostinėje, nepateikta.

„Vizitas vyksta misijos, kuria siekiama skatinti taiką Ukrainoje, kontekste ir juo siekiama pasikeisti idėjomis ir nuomonėmis apie tragišką dabartinę padėtį bei paremti humanitarines iniciatyvas, kuriomis siekiama palengvinti labiausiai nukentėjusių ir pažeidžiamų žmonių, ypač vaikų, kančias“, – sakoma pareiškime.

Pranciškus ne kartą ragino nutraukti karą, bet susilaikė nuo atviros kritikos Maskvai – tai dalis Vatikano tradicijos išlaikyti diplomatinį neutralumą konfliktuose, tikintis, kad jis gali atlikti užkulisinį vaidmenį kuriant taiką.

Jis suerzino JAV ir jų sąjungininkes pakartodamas Maskvos argumentą, esą NATO „lojo prie jos vartų“, ir užsiminęs apie panašius Ukrainos ir Rusijos nuostolius.

Jis tvirtino, kad Ukraina turi teisę į savigyną, tačiau aštriai kritikavo ginklų pramonę, sakydamas, kad Vakarų šalių ginklų tiekimas Ukrainai gali būti amoralus, „jei tai daroma siekiant išprovokuoti dar didesnį karą, parduoti ginklus arba atsikratyti senų“.

Jis teigia perdavęs šią informaciją Lietuvos ir tarptautinei teisėsaugai.

„Mes turime informaciją, kuri yra pateikta iš pradžių Užsienio reikalų ministerijai, tai dėl įmonės Baltarusijos, kalio trąšų kompanijos, dalyvavimo vaikų grobimo iš Ukrainos operacijoje, – Žinių radijui antradienį sakė G. Landsbergis. – Yra sanatorijos Baltarusijoje, kurios priklauso šiai kompanijai, BKK, kuri yra pagrindinis eksportuotojas trąšų, ir galimai, mes negalime patys patikrinti, vaikai, pagrobti iš Ukrainos okupuotų teritorijų yra tose stovyklose laikomi.“

Ministras teigė šią informaciją perdavęs generalinei prokuratūrai, kuri, jo žiniomis, yra pradėjusi tyrimą dėl šios informacijos. Informaciją jis teigia taip pat perdavęs Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) Hagoje.

„Man atrodo, kad bent jau šito argumento turėtų užtekti, kad jokių derogacijų įmonei, dalyvaujančioje tokioje veikloje, neturėtų būti“, – kalbėjo ministras.

Man atrodo, kad bent jau šito argumento turėtų užtekti, kad jokių derogacijų įmonei, dalyvaujančioje tokioje veikloje, neturėtų būti.

Pasak G. Landsbergio, Lietuva jau kurį laiką siekia įgyvendinti paketą, kuris suvienodintų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, tačiau jose lieka „prikabinta labai didelė išimtis“ kalio trąšoms, kuriai Lietuva kategoriškai prieštarauja.

„Kadangi nesutinkama yra jų atkabinti, čia yra Europos Komisijos taip pat tam tikra principinė pozicija, mes visą laiką prašėme (...), kad ta išimtis kalio trąšoms būtų atkabinta ir palikta ateities diskusijoms, labiau link demokratiškos Baltarusijos diskusijų, o sankcijos turi būti priimtos. To nesutinka padaryti ir mes esame dabar užstrigę“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, ši išimtis motyvuojama kalio trąšų stygiumi, tačiau šiuo metu jų kainos yra žemesnės nei prieš karą, todėl argumentas „neatlaiko patikrinimo“.

Hagoje įsikūręs TBT yra išdavęs arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir vaiko teisių apsaugos kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai dėl įtarimų, jog „Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.

Duomenis apie daugiau kaip 2000 Ukrainos vaikų, daugiausia našlaičių, galimą neteisėtą perkėlimą iš laikinai Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų į stovyklas Baltarusijoje surinko Baltarusijos opozicija.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, per susitikimą su K. Khanu aptarti tarptautiniai procesai, siekiant visiškos ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos atsakingų asmenų atsakomybės už agresijos prieš Ukrainą metu įvykdytus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui. 

Anksčiau šiuos duomenimis G. Landsbergis perdavė Lietuvos generalinei prokuratūrai, ši pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl civilių trėmimo ir perkėlimo bei vaiko atskyrimo.

„Ši diena – tai priminimas mums visiems apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises. Tai pagrindinė sąlyga, siekiant sukurti humanišką, dvasiškai sveiką ir teisės viršenybe bei pagarba grįstą visuomenę. Deja, vaikai Ukrainoje susiduria su dideliu teroru, kurį vykdo Rusija“, – sako mitingą rengiantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Politikas pažymi, kad nuo Rusijos pradėto plataus masto karo pradžios iš Ukrainos neteisėtai išvežta tūkstančiai vaikų, didžioji dauguma – iš okupuotų pietinių ir rytinių Ukrainos regionų. Ukrainos Generalinė prokuratūra nurodo, kad iš okupuotų teritorijų rusai pagrobė ir išvežė apie 15 tūkst. vaikų.

Dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją Tarptautinis Baudžiamasis Teismas yra išdavęs arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Prie ambasados vyksiančiame mitinge pasisakys buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys, visuomenininkas Algis Ramanauskas.

Olga Karač, Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos tremtyje „Mūsų namai“ vadovė, ketvirtadienį per nuotolinę spaudos konferenciją pasidalijo surinktais faktais, kurie rodo, kad Ukrainos, kurią pernai vasarį užpuolė Maskvos pajėgos, vaikai buvo neteisėtai deportuojami ne tik į Rusiją, bet ir į Baltarusiją.

„Vaikai sudaro iki 30 proc. perkeltų asmenų į Baltarusiją iš Ukrainos (daugiau nei 25 000). Vaikai aktyviai perkeliami iš vieno regiono į kitą tiek pačioje Rusijoje, tiek okupuotose teritorijose“, – sakė O. Karač.

Dalis vaikų į Baltarusiją atvyko su šeimomis, bėgdami nuo karo, tačiau į Baltarusiją iš Rusijos vežami našlaičiai, okupuotose teritorijose įvaikinti nepilnamečiai, kariniuose veiksmuose dalyvaujančiųjų vaikai.

„Jie buvo priverstinai perkelti per Rusiją arba okupantų valdžia juos paprasčiausiai pastato į tokią padėtį, kad jie neturėtų kito pasirinkimo kaip tik vykti į Baltarusiją“, – teigė O. Karač.

Jie buvo priverstinai perkelti per Rusiją arba okupantų valdžia juos paprasčiausiai pastato į tokią padėtį, kad jie neturėtų kito pasirinkimo kaip tik vykti į Baltarusiją.

Iš Rusijos perkelti našlaičiai taip pat apgyvendinami su savanoriškai iš okupuotų teritorijų atvykusiomis ukrainiečių šeimomis. Dėl šios priežasties sunku tirti ir rinkti informaciją.

Aktyvistė pasakojo, kad 2023 metų balandžio 4 dieną 350 ukrainiečių vaikų iš okupuotų teritorijų atvyko į Baltarusiją traukiniu. Kai kurie vaikai buvo našlaičiai iš vaikų globos namų Antracyto mieste. Kiti vaikai buvo iš Mariupolio ir Horlivkos, kurie turėjo tėvus.

Orderis A. Lukašenkai

Praėjusį mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus į Rusiją.

Pasak O. Karač, panašus orderis būtų galimas ir autoritariniam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai.

Organizacijos „Mūsų namai“ teigimu, tam reikia sukurti nuolatinę Ukrainos ir Baltarusijos vaikų stebėjimo grupę, kurią sudarytų Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai. Šiuo metu šias gretas dar reikia gerokai išplėsti, sako organizacija.

Į Baltarusiją gabenami ukrainiečių vaikai patenka į tikrą „prorusiškos ir antiukrainietiškos propagandos mėsmalę“, sako „Mūsų namai“.

„Skatinama niekinti viską, kas yra ukrainietiška, baltarusiška... Bandoma vaikams įdiegti, kad jie yra rusai. Stengiamasi pakeisti kultūrinį tautos kodą ir Ukrainos vaikų mentalitetą“, – sakoma „Mūsų namų“ parengtoje medžiagoje.

Organizacijos teigimu, situaciją Baltarusijoje prižiūri Dmitrijus Mezencevas, Sąjunginės valstybės sekretorius. Iš Baltarusijos pusės tuo užsiima paralimpietis Aliaksejus Talajus.

Aktyviai įsitraukusi į šią veiklą yra ir Rusijos ortodoksų bažnyčia, kuri prisidėjo ir prie suklastotais laikomų prezidento rinkimų 2020 metais, taip pat Rusijos baikeriai „Naktiniai vilkai“.

O. Karač teigimu, vaikai išnaudojami kaip hibridinės propagandos ginklas. Jų psichiką bandoma pažeisti militarizacija ir smurto bei ukrainiečių žudymo propaganda. Pavyzdžiui, ukrainiečių vaikams buvo rodomas Rusijos prokremliško dainininko Šamano, kuris pagarsėjo raginimais žudyti ukrainiečius, vaizdo įrašas.

„Svajoja apie pigią darbo jėgą“

O. Karač pabrėžė, kad visoje ukrainiečių vaikų perkėlimo veikloje dalyvauja tokios organizacijos, kurioms Vakarai taiko sankcijas, pirmiausia – „Belaruskalij“ ir visos jos antrinės įmonės, įskaitant A. Lukašenkos režimo kontroliuojamas profesines sąjungas.

Anot jos, galima tikėtis, kad A. Lukašenka bandys derėtis dėl ukrainiečių vaikų grąžinimo į Ukrainą mainais į sankcijų atšaukimą „Belaruskalij“ ir kitoms jam svarbioms įmonėms.

Be to, „A. Lukašenka svajoja apie pigią darbo jėgą. Baltarusijos režimo idėja yra ta, kad Ukrainos našlaičiai ir vaikai, neturintys globėjų, galėtų dirbti kasyklose Baltarusijoje“, nes jiems galima mokėti mažiau, sakė O. Karač.

Ji pasakojo, kad kai kurie vaikai, neturintys globėjų, iš karto apgyvendinami internatinėse mokyklose. Jiems mokama simbolinė stipendija tam, kad jie negalėtų reikalauti didesnio užmokesčio. Baigę mokyklą tokie vaikai nedelsiant įdarbinami tose pačiose įmonėse. Kitaip tariant, Baltarusijoje klesti vadinamoji „valstybinė vergija“, kai žmogus, gavęs išsilavinimą, yra priverstas už jį atidirbti, nepaisant minimalios algos, prastų darbo sąlygų. Toks žmogus neturi teisės keisti ar pasirinkti darbo.

Organizacija taip pat pabrėžia, kad būtina atlikti tyrimą dėl Baltarusijos vaikų karių rengimo.

„Mums yra akivaizdu, kad tokie mokymai vykdomi, nors kol kas Lukašenkos... tikslai neaiškūs“, – sakė ji.

Kyjivas teigia, kad nuo 2022 metų vasario, kai Kremliaus pajėgos įsiveržė į Ukrainą, į Rusiją buvo deportuota daugiau kaip 16 tūkst. ukrainiečių vaikų. Daugelis šių vaikų, kaip teigiama, pateko į vaikų namus ar buvo apgyvendinti globėjų namuose.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba pareikalavo, kad Rusija suteiktų prieigą prie Ukrainos vaikų ir kitų civilių gyventojų, prievarta perkeltų į jos kontroliuojamą teritoriją, bei pateiktų apie juos informaciją.

Prieš metus Tarybos įsteigta Tyrimų komisija, kuriai pavesta ištirti piktnaudžiavimo atvejus, įvykdytus nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį, savo pirmojoje ataskaitoje praėjusį mėnesį padarė išvadą, kad priverstinis ukrainiečių vaikų perkėlimas prilygsta karo nusikaltimui.

Tyrėjai, kuriems buvo suteikti dar vieneri metai tyrimui tęsti, sakė, kad jie taip pat tiria įtarimus, jog šie perkėlimai gali būti laikomi genocidu.

Komisija teigė, kad tiek tėvai, tiek vaikai susiduria su daugybe kliūčių bendravimui, o didžiausia našta tenka vaikams, nes maži vaikai greičiausiai negali užmegzti jokių ryšių. Komisija padarė išvadą, kad priverstinė deportacija „pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę ir prilygsta karo nusikaltimui“.

Kitą dieną po Komisijos ataskaitos paskelbimo Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.

Arešto orderį dėl panašių kaltinimų Hagoje įsikūręs teismas išdavė ir Marijai Lvovai-Belovai, Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinei.

Rusija šiuos kaltinimus neigia ir tvirtina gelbėjanti ukrainiečių vaikus nuo „karo baisumų“.

Vakarų šalių ambasadoriai boikotavo neoficialų JT Saugumo Tarybos posėdį, vietoj savęs siųsdami žemo rango diplomatus. Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Albanijos ir Maltos diplomatai išėjo, kai M. Lvova-Belova pradėjo kalbėti posėdyje per vaizdo ryšį.

Praėjusį mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė jos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, kaltindamas juos vaikų grobimu iš Ukrainos.

Rusija, kuri šį mėnesį rotacijos tvarka pirmininkauja Saugumo Tarybai, sušaukė šį susitikimą, kad pasipriešintų, jos teigimu, dezinformacijai apie Ukrainos vaikus.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) prieš posėdį žurnalistams sakė, kad Jungtinės Valstijos griežtai nepritarė susitikimui ir kartu su Jungtine Karalyste neleido Jungtinėms Tautoms transliuoti posėdžio.

M. Lvovai-Belovai neturėtų būti leista „naudotis tarptautine tribūna dezinformacijai skleisti ir bandyti ginti savo siaubingus veiksmus, kurie vyksta Ukrainoje“, sakė L. Thomas-Greenfield.

Spalio mėnesį paskelbtame naujienų agentūros AP tyrime apie M. Lvovos-Belovos dalyvavimą grobiant ukrainiečius buvo nustatyta, kad atvirai stengiamasi atiduoti ukrainiečių vaikus įvaikinti į Rusiją.

Tikslų į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų skaičių sunku nustatyti. Trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Ukrainos JT ambasadoriaus Serhijaus Kyslycios pareiškime teigiama, kad daugiau kaip 19 500 vaikų buvo paimti iš šeimų ar vaikų namų ir prievarta deportuoti.

Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia sakė, kad trečiadienio susitikimo tikslas – „demaskuoti akivaizdžius Vakarų dvigubus standartus“.

„Dalis šios propagandos kampanijos – tai Vakarų nutylėjimas fakto, kad Europos šalyse iš ukrainiečių pabėgėlių atimami jų vaikai“, – teigė jis. Po to buvo parodyti vaizdo įrašai, kuriuose kai kurios moterys sako, kad jų vaikai buvo paimti Europoje.

V. Nebenzia taip pat tvirtino, kad, priešingai nei teigia Vakarai, „nebuvo jokių priverstinių įvaikinimų“. Jis sakė, kad kai kurie Ukrainos vaikai yra globojami, ir tvirtino, kad nėra jokių kliūčių jiems palaikyti ryšius su savo šeimomis Ukrainoje.

AP tyrimo metu nustatyta, kad Rusijos pareigūnai deportavo ukrainiečių vaikus į Rusiją be jų tėvų sutikimo, melavo jiems, kad tėvai jų nepageidauja, naudojo juos propagandai ir suteikė jiems Rusijos šeimas bei pilietybę.

Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, M. Lvova-Belova yra sakiusi, kad Rusija priėmė daugiau kaip 5 mln. ukrainiečių, įskaitant 700 000 vaikų – visus su tėvais, giminaičiais ar teisėtais globėjais, išskyrus 2 000 vaikų iš našlaičių namų rytiniame Donbase.

Anot jos, iki šiol apie 1 300 vaikų buvo grąžinti į vaikų namus, 400 išsiųsti į Rusijos vaikų namus ir 358 apgyvendinti globėjų namuose.

M. Lvova-Belova sakė, kad su Ukrainos valdžia oficialiai nebuvo bendrauta dėl vaikų, tačiau ji teigė, kad jos biuras susitiko su UNICEF, „Refugees International“ ir Raudonojo Kryžiaus atstovais ir pateikė visą turimą informaciją apie vaikus. Ji tvirtino, kad Rusija koordinuoja su Raudonuoju Kryžiumi vaikų sugrąžinimo jų šeimoms klausimus.

Tarptautinės pabėgėlių organizacijos „Refugees International“ viceprezidentė Sarah Sheffer (Sara Šefer), atsakinga už strateginę pagalbą, tai paneigė. Ji teigė, kad Rusija nesikonsultavo su jos organizacija dėl ukrainiečių vaikų.

UNICEF ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, kuris yra atsakingas už šeimų suvienijimą, iš karto neatsakė į prašymus patvirtinti M. Lvovos-Belovos komentarus.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų brutalumas šokiruoja. Jau daugiau nei metus Ukrainos civiliai žudomi ir kankinami. Tyčia atakuojamos Ukrainos mokyklos, ligoninės ir ypatingos svarbos infrastruktūra. Rusijos valdžios institucijos vykdo priverstinį vaikų perkėlimą ir deportavimą iš Ukrainos į Rusiją ir Rusijos okupuotą teritoriją bei neteisėtą jų įvaikinimą. Mes griežčiausiai smerkiame šią praktiką ir raginame nedelsiant grąžinti visus Ukrainos vaikus“, – kalbėjo viceministras.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), viceministras M. Adomėnas tokią poziciją išsakė per JT Žmogaus teisių tarybos 52-ąją sesiją perskaitęs Lietuvos parengtą pareiškimą Šiaurės ir Baltijos šalių vardu.

Pasak pranešimo, M. Adomėnas NB8 šalių vardu išreiškė paramą tyrimo komisijos veiklai, pažymėjo, kad jos ataskaitos išvados „yra objektyvios ir nešališkos, skirtingai nei Rusijos dezinformacija ar propaganda“.

„Šios  išvados suteikia dar didesnį impulsą imtis ryžtingų tarptautinių veiksmų, nes patvirtina, kad Rusija įvykdė daug tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų, taip pat karo nusikaltimų“, – skelbiama pranešime.

Pirmadienį Nepriklausoma tarptautinė tyrimų komisija Žmogaus teisių tarybai pristatė savo ataskaitą dėl pažeidimų Ukrainoje Rusijos agresijos kontekste, apimančią laikotarpį nuo agresijos pradžios iki šių metų sausio mėnesio. 

Komisija nustatė daug tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų bei karo nusikaltimų. Anot URM, kai kurie pažeidimai galėtų būti prilyginti  nusikaltimams žmogiškumui, tam reikalingas tolesnis tyrimas.

Lietuva 2022–2024 metais yra JT Žmogaus teisių tarybos narė.