Per spaudos konferenciją mokslininkai ir kiti dalyviai užsidėjo 3D akinius, apžiūrinėdami maždaug 33 km ilgio objekto, sudaryto iš dviejų susijungusių rutuliškų kūnų, erdvinį vaizdą, atskleidžiantį numanomas paviršiaus įdubas. Vis dėlto dėl pirmųjų gautų nuotraukų mažos raiškos kol kas nesimato, ar vadinamoji „Ultima Thule“, skriejanti maždaug už 6,4 mlrd. kilometrų nuo Žemės, turi kokių nors kraterių, palydovų arba žiedų.

Nuotraukose, gautose po anksčiau šią savaitę įvykusio NASA zondo „New Horizons“ praskriejimo pro šį objektą, matyti du rutuliški gurvuoliai, sujungti plonu „kaklu“, labai panašūs į sniego senį.

Ketvirtadienį paskelbtas stereoskopines nuotraukas sukūrė astrofizikas Brianas May (Brajenas Mėjus), dar žinomas kaip britų roko grupės „Queen“ gitaristas. Jis anksčiau dalyvavo Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto Taikomosios fizikos laboratorijoje Lorelio mieste Merlilando valstijoje, kur yra šios misijos valdymo centras, Naujųjų metų naktį „New Horizons“ įvykusio praskriejimo pro „Ultima Thule“ proga surengtame vakarėlyje.

„Prizas!! Tiems iš mūsų, kad laukė sulaikę kvėpavimą „Ultima Thule“ pagrindinės stereo (nuotraukos)... – štai ir ji!“ – sakoma B. May „Twitter“ žinutėje.

Kalifornijoje veikiančio SETI instituto darbuotojas Markas Showalteris (Markas Šovalteris) išreiškė viltį, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais, kai bus gauta geresnės kokybės nuotraukų, paaiškės, ar „Ultima Thule“ turi kokių nors mažyčių palydovų arba blankių siaurų žiedų. Mokslininkas sakė įtariantis, kad gali būti mažiausiai du palydovai, skriejantys už kelių šimtų kilometrų nuo šio objekto. Vis dėlto duomenys apie tą sritį kol kas nėra gauti iš „New Horizons“.

Projekto mokslinis vadovas Alanas Sternas stebėjosi, kad ant objekto iki šiol nepastebėta jokių aiškių kraterių. Mokslininkas aiškino, kad krateriai būtų labai svarbūs, nes jie atvertų gilesnius šio dangaus kūno sluoksnius.

Kelias ateinančias dienas duomenų siuntimas iš „New Horizons“ bus sustabdytas, nes Saulė atsidurs linijoje tarp Žemės ir „Ultima Thule“, ir jos spinduliavimas trikdys radijo ryšį.

Dėl milžiniško atstumo duomenų perdavimas vyksta labai lėtai, todėl visą jų masyvą gauti gali prireikti beveik dvejų metų.

„Ultima Thule“ skrieja tolimoje, šaltoje Saulės sistemos pakraščio srityje, vadinamoje Koiperio juosta. 2015 metais „New Horizons“ aplankė mažąją planetą Plutoną, kuris taip pat priskiriamas prie Koiperio juostos objektų, bet skrieja apie 1,6 mlrd. km arčiau Žemės orbitos.

Nuo antradienį įvykusio praskriejimo „New Horizons“ yra nuskriejęs dar apie 3 mln. km toliau į šią paslaptingą sritį. Zondas ners gilyn į Koiperio juostą ir iš toli stebės kitus objektus, taip pat rinks duomenis apie dulkių ir dalelių paplitimą.

A. Sternas išreiškė viltį, kad NASA dar kartą pratęs šią misiją, todėl 3-ame dešimtmetyje būtų galima organizuoti naują praskriejimą.

Kadangi „Ultima Thule“ nėra oficialus tolimojo objekto pavadinimas, mokslininkas sakė pateiksiantis Tarptautinei astronomijos sąjungai rekomendacijų dėl jo įvardijimo. A. Sternas pripažino, kad su antikiniais ir viduramžių šaltiniais susijęs dabartinis neoficialus pavadinimas, reiškiantis kraštą už žmonėms pažįstamo pasaulio ribų, gali atsidurti šio dangaus kūno galimų pavadinimų trumpajame sąraše“.

„Visi žino jį kaip „Ultima Thule“, – pabrėžė jis.

Pirmosios išsamesnių detalių atskleidžiančios nuotraukos buvo gautos iš JAV kosmoso agentūros zondo „New Horizons“, antradienį praskriejusio arti šio objekto, esančio tamsioje, šaltoje Saulės sistemos srityje, vadinamoje Koiperio juosta. Iš jų matyti, kad „Ultima Thule“ yra sudaryta iš dviejų rutulio pavidalo kūnų, kadaise suartėjusių ir sukibusių. Mokslininkai šį atradimą laiko labai svarbiu.

„Ultima Thule“, atrasta teleskopu 2014 metais, yra tolimiausias ir potencialiai seniausias kosminis objektas, kada nors stebėtas iš kosminio aparato.

Prieš praskriejimą mokslininkai turėjo vienintelę neryškią nuotrauką, kurioje šios objekto pavidalas atrodė pailgas, panašus į kėglį ar žemės riešutą.

„Ši nuotrauka tokia (būdinga) 2018-iesiems... Susipažinkite su „Ultima Thule“!“ – neslėpdamas džiaugsmo sakė šios misijos pagrindinis tyrėjas Alanas Sternas, kai pademonstravo naują raiškesnę kosminio kūno nuotrauką, padarytą zondui skriejant maždaug už 27 tūkst. kilometrų. Šios nuotraukos raiška yra 140 metrų pikseliui.

„Kėglio nebeliko – tai visų panašiausia į sniego senį“, – A. Sternas sakė per NASA spaudos konferenciją.

„Tai, ką pasiekė šis kosminis aparatas ir ši komanda, neturi precedento“, – pabrėžė jis.

„Ultima Thule“ paviršius atspindi maždaug tiek pat šviesos kaip „daržo žemė“, pridūrė tyrėjas ir paminėjo, kad toje srityje saulės šviesa 1,6 tūkst. kartų silpnesnė negu Žemėje.

Objektas yra apie 33 km ilgio ir apsisuka aplink savo ašį maždaug per 15 valandų. Didesniąją dalį NASA pavadino Ultima, o kitą, apie triskart mažesnę – Tule (Thule).

„Tai pirmasis objektas, kai galime aiškiai pasakyti, jog jis susidarė būtent tokiu būdu“, – aiškino A. Sterna, turėdamas omenyje, kad „Ultima Thule“ susidarė susijungus dviem atskiriems kūnams.

„Tai iš tikrųjų užbaigia šį reikalą. Žinome, kad būtent taip daugeliu atvejų susidaro tokio pobūdžio objektai“, – kalbėjo jis.

„Laiko mašina“

Maždaug prieš 4,5 mlrd. metų sušalusių akmenėlių debesis pradėjo sukibti į gurvuolius. Tokiu būdu ilgainiui susiformavo du kūnai – Ultima ir Tulė.

Lėtai sukdamiesi jie galiausiai susijungė. Misijos geologijos programos vadovas Jeffas Moore'as (Džefas Muras) sakė, kad šis susidūrimas įvyko „itin mažu greičiu“, galbūt siekusiu tik vieną ar kelis kilometrus per valandą.

Pasak mokslininko, jeigu toks susidūrimas įvyktų automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuotojai tikriausiai netgi nesivargintų pildyti eismo įvykio deklaracijos. Pasak J. Moore'o, abi skiltys tiesiog „remiasi viena į kitą“.

„New Horizons“ – tarsi laiko mašina, nukelianti mus atgal į Saulės sistemos formavimosi laikus, – aiškino J. Moore'as. – Matome planetų formavimosi pradžios fizinę išraišką, sustingusią laike.“

Kita šios misijos mokslininkė Carly Howett (Karli Hovet) pažymėjo, kad „galime tvirtai sakyti, jog „Ultima Thule“ yra raudona“ – galbūt dėl ilgai trukusio ledo švitinimo kosminiais spinduliais.

NASA tyrėjai pažadėjo, kad vėliau ketvirtadienį bus paskelbta naujos informacijos, įskaitant žinias apie „Ultima Thule“ sudėtį ir atmosferą, lėtai gaunant duomenis iš „New Horizons“. Planuojama, kad artimiausiu laiku bus gauta dar didesnės raiškos šio kosminio kūno nuotraukų.

Mokslininkai nusprendė patyrinėti „Ultima Thule“, kai 2006 metais paleistas „New Horizons“ 2015 metais baigė savo pagrindinę misiją – praskriejo pro Plutoną ir atsiuntė iki šiol ryškiausių šios mažosios planetos nuotraukų.

Pasak A. Sterno, buvo siekiama gauti Ultimos nuotraukų, kurių raiška būtų triskart didesnė negu fotografuojant Plutoną.

Planetų tyrimų priešakyje

Pasak NASA, „Ultima Thule“ yra neoficialus šio objekto pavadinimas. Antikinėje ir viduramžių literatūroje bei žemėlapiuose taip buvo vadinama kažkokia tolima šiaurinė žemė ar sala, tapusi vietos už žmonėms pažįstamo pasaulio ribų simboliu.

Projekto mokslininkas Halas Weaveris (Halas Viveris), dirbantis Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijoje, sakė, kad Koiperio juosta, kurioje išlikę daug Saulės sistemos formavimosi pradžios liekanų, buvo atrasta tik praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.

„Tai planetų mokslo priešakys“, – sakė H. Weaveris.

„Pagaliau pasiekėme Saulės sistemos pakraščius. Objektus, egzistavusius ten nuo pat pradžių ir, kaip manome, menkai tepakitusius. Mes tai išsiaiškinsime“, – pridūrė jis.

Pirmadienį kitas NASA aparatas – OSIRIS-REx – pasiekė kitą rekordą, pradėjęs skrieti orbita aplink asteroidą Benu. Šis maždaug 500 metrų skersmens dangaus kūnas yra mažiausias, aplink kurį kada nors yra paleistas skrieti kosminis zondas.

NASA sakė, kad įskriejimas į orbitą aplink dangaus kūną, esantį maždaug už 110 mln. km nuo Žemės, yra „šuolis žmonijai“, nes dar joks aparatas nėra „sukęsis taip arti tokio mažo kosminio objekto, kurio gravitacijos vos pakanka išlaikyti aparatui stabilioje orbitoje“.

Virtinė nekantriai lauktų signalų buvo gauta po 10 val. 30 min. vietos (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Jie parodė, kad zondui šis rizikingas praskriejimas didžiuliu greičiu puikiai pavyko, jis nenukentėjo.

„Mūsų zondas sveikas“, – sakė „New Horizons“ misijos operacijų vadovė Alice Bowman (Elis Bauman), pasigirdus sveikinimo šūksniams skrydžių kontrolės centre Merilande esančioje Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) taikomosios fizikos laboratorijoje.

Maždaug 10-čia valandų anksčiau NASA atšventė naujametinį „New Horizons“ praskriejimą: 0 val. 33 min. vietos (7 val. 33 min. Lietuvos) laiku misijos vadovai ir astronautų skafandrus vaizduojančius kostiumus vilkintys vaikai pūtė vakarėliams skirtus švilpukus. Tą akimirką zondas nukreipė savo kameras į kosminę uolą, esančią maždaug už 6,4 mlrd. kilometrų nuo Žemės ir skriejančią tamsioje, šaltoje Saulės sistemos srityje, vadinamoje Koiperio juosta.

Daugiau atvaizdų ir duomenų laukiama vėliau antradienį. Šis prasilenkimas, įvykęs maždaug 1,6 mlrd. kilometrų atstumu už Plutono orbitos, suteiks mokslininkams pirmąją galimybę iš arti pažvelgti į vieną iš senovinių objektų, iš kurių prieš milijardus metų susidarė Žemė ir kitos planetos.

Plutonas iki šiol buvo tolimiausias pasaulis, kurį aplankė kosminiai aparatai.

Maždaug 51,5 tūkst. km per valandą greičiu skriejantis „New Horizons“ buvo atsidūręs maždaug už 3,5 tūkst. km nuo „Ultima Thule“ paviršiaus.

„Šios nakties neužmirš nė vienas iš mūsų“, – sakė grupės „Queen“ gitaristas Brianas May (Brajenas Mėjus), taip pat turintis astrofizikos daktaro laipsnį. Jis įrašė solinę melodiją, skirtą „New Horizons“ ir tyrimų dvasiai pagerbti.

Projekto vyriausiasis mokslininkas Alanas Sternas sakė, kad „Ultima Thule“ yra unikalus objektas, nes jis yra išlikęs iš ankstyvojo Saulės sistemos formavimosi tarpsnio ir gali suteikti atsakymų apie kitų planetų kilmę.

„Šis objektas taip smarkiai įšalęs, kad jis yra tobulai išsilaikęs nuo savo pirminio susidarymo“, – aiškino tyrėjas.

„Viskas, ką sužinosime apie Ultimą – pradedant jos sudėtimi, baigiant geologija, kaip ji iš pradžių susidarė, ar turi palydovų ir atmosferą, ir visokiausių kitų dalykų – suteiks mums žinių apie Saulės sistemos objektų formavimosi pirmines sąlygas“, – pridūrė jis.

Dėmesio centre

Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, koks yra „Ultima Thule“ pavidalas – ar šį asteroidą dengia krateriai, ar jis yra lygus. Taip pat neaišku, ar tai pavienis objektas, ar keli arti vienas kito skriejantys asteroidai.

Tačiau antradienį paskelbtoje vis dar neryškioje nuotraukoje matyti, kad asteroidas yra pailgas, o ne apskritas kūnas. Jo forma primena kėglį ar žemės riešutą, jis yra maždaug 35 km ilgio ir 15 km pločio.

A. Sternas sakė, jog lažintųsi, kad asteroidas yra vienas kūnas, o ne du luitai, besisukantys vienas aplink kitą, bet pridūrė, kad dar palauks naujų, ryškesnių nuotraukų, kurios turi atkeliauti trečiadienį.

Didžiausios raiškos atvaizdų laukiama vasario mėnesį, sakė A. Sternas.

Per kelias akimirkas, kol zondas skriejo netoli asteroido, jis turėjo padaryti apie 900 nuotraukų.

„Ultima Thule“ buvo aptiktas 2014 metais Hubble'o (Hablo) kosminiu teleskopu.

Mokslininkai nusprendė patyrinėti „Ultima Thule“, kai 2006 metais paleistas „New Horizons“ 2015 metais baigė savo pagrindinę misiją – praskriejo pro Plutoną ir atsiuntė iki šiol ryškiausių šios mažosios planetos nuotraukų.

Pasak A. Sterno, buvo siekiama gauti Ultimos nuotraukų, kurių raiška būtų triskart didesnė negu fotografuojant Plutoną.

Planetų tyrimų priešakyje

Pasak NASA, „Ultima Thule“ yra neoficialus šio objekto pavadinimas. Viduramžių literatūroje ir žemėlapiuose taip buvo vadinama kažkokia tolima šiaurinė sala, tapusi vietos už žmonėms pažįstamo pasaulio ribų simboliu.

Projekto mokslininkas Halas Weaveris (Halas Viveris), dirbantis Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijoje, sakė, kad Koiperio juosta, kurioje išlikę daug Saulės sistemos formavimosi pradžios liekanų, buvo atrasta tik praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.

„Tai planetų mokslo priešakys“, – sakė H. Weaveris.

„Pagaliau pasiekėme Saulės sistemos pakraščius. Objektus, egzistavusius ten nuo pat pradžių ir, kaip manome, menkai tepakitusius. Mes tai išsiaiškinsime“, – pridūrė jis.

Pirmadienį kitas NASA aparatas – OSIRIS-REx – pasiekė kitą rekordą, pradėjęs skrieti orbita aplink asteroidą Benu. Šis maždaug 500 metrų skersmens dangaus kūnas yra mažiausias, aplink kurį kada nors yra paleistas skrieti kosminis zondas.

NASA sakė, kad įskriejimas į orbitą aplink dangaus kūną, esantį maždaug už 110 mln. km nuo Žemės, yra „šuolis žmonijai“, nes dar joks aparatas nėra „sukęsis taip arti tokio mažo kosminio objekto, kurio gravitacijos vos pakanka išlaikyti aparatui stabilioje orbitoje“.

Šie du svarbūs planetų tyrimo pasiekimai įvyko minint „Apollo 8“ misijos, kai JAV astronautai pirmąsyk apskriejo Mėnulį, 50-ąsias metines.

„Švęsdami Naujuosius metus pakelkit akis į dangų ir akimirką pagalvokit, apie nuostabius dalykus, kurių gali padaryti mūsų šalis ir mūsų rūšis, kai nukreipiame į tai savo protus“, – pirmadienį A. Sternas rašė laikraštyje „The New York Times“.

Kosminio objekto, praminto „Ultima Thule“, skersmuo prilygsta JAV sostinei Vašingtonui. Šis asteroidas skrieja tamsioje ir šaltoje zonoje, vadinamoje Koiperio juosta, maždaug 1,6 mlrd. km toliau nuo Saulės negu mažoji planeta Plutonas.

Arčiausiai šio dangaus kūno „New Horizons“ praskries sausio 1-ąją, 5 val. 33 min. Grinvičo (7 val. 33 min. Lietuvos) laiku.

Iki tol lieka paslaptis, kaip šis objektas atrodo ir iš ko jis sudarytas.

„Tai laiko kapsulė, sugrąžinsianti mus puspenkto milijardo metų, į Saulės sistemos gimimą“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė šio projekto pagrindinis tyrėjas Alanas Sternas, dirbantis Pietvakarių tyrimų institute.

Zondo kameros šiuo metu yra nukreiptos į „Ultima Thule“, kad mokslininkai gautų daugiau informacijos apie asteroido pavidalą, taip pat išsiaiškintų, ar šis dangaus kūnas yra vientisas, ar sudarytas iš kelių arti vienas kito skriejančių objektų.

„Dar niekada anksčiau nesame aplankę tokio tipo objekto“, – sakė „New Horizons“ misijos tyrėja Kelsi Singer, irgi dirbanti Pietvakarių tyrimų institute.

Maždaug Naujųjų metų išvakarėse „pradėsime matyti, koks iš tikrųjų yra šio objekto pavidalas“, nurodė ji.

Kosminis zondas gruodžio 26-ąją pradėjo veikti „susitikimo režimu“ ir yra „visiškai sveikas“, pridūrė A. Sternas.

Tačiau jis skrieja taip toli, kad radijo signalai iš zondo iki Žemės atskrieja tik per 6 val. 8 minutes.

„New Horizons“ komanda nekantriai laukia „skambučio namo“, parodysiančio, ar zondas liko sveikas, praskriejęs gana arti, vos už 3,5 tūkst. km, nuo tiriamo objekto. Planuojama, kad šis signalas bus gautas sausio 1-ąją apie 17 val. 29 min. Lietuvos laiku.

Kol kas „New Horizons“ toliau lekia 51,5 tūkst. km per valandą greičiu.

NASA mokslininkai taip pat nekantriai laukia pirmųjų nuotraukų.

„Kadangi tai praskriejimo misija, turime vienintelę galimybę, kad viskas pavyktų“, - sakė „New Horizons“ misijos operacijų vadovė Alice Bowman (Elis Bauman).

Zondas, paleistas 2006-aisiais, po devynerių metų atsiuntė įspūdingų Plutono nuotraukų.