Jo duomenimis, 26 savivaldybės iš 60 pasiekė epideminį lygį, tai yra peržengė 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą. Tačiau iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Gruodžio 4–10 dienomis bendras minėtų ligų sergamumo rodiklis siekė 1720,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 1603,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Utenos apskrityje (1310,3), didžiausias išliko Vilniaus apskrityje (1991,8).

Per savaitę gripo atvejų padaugėjo nuo 320 iki 571, COVID-19 – nuo 6665 iki 7685.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 27 asmenys: 14 vaikų iki 17 metų, vienas asmuo, priklausantis 18–64 metų grupei, ir 12 vyresnių nei 65 metai. Intensyvios terapijos skyriuose gydytas vienas senjoras.

Bendras sergamumo rodiklis šiomis ligomis praėjusią savaitę siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Augo tiek sergamumas gripu, tiek peršalimo ligomis, tiek COVID1-9: gripo atvejų praėjusią savaitę fiksuota 98 (savaitę anksčiau – 73), peršalimo ligų – 26 tūkst. 487 (prieš savaitę – 18 tūkst. 537), koronaviruso – 3746 (prieš savaitę – 2511).

Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis praėjusią savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Praėjusią savaitę dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 12 asmenų: devyni vaikai ir trys vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.

Savaitę anksčiau dėl gripo į ligonines pateko dvigubai mažiau gyventojų – trys vaikai ir trys vyresni nei 65 metų asmenys.

NVSC nurodo, kad per šių metų rugsėjo ir spalio mėnesius valstybės biudžeto lėšomis sezoninio gripo vakcina buvo paskiepyti 135 tūkst. 993 rizikos grupėms priklausantys asmenys, sunaudota 75 proc. nupirktos vakcinos. Nuo spalio 5 dienos COVID-19 vakcina pasiskiepijo 32 tūkst. 263 asmenys.

Lietuvoje praėjusią savaitę (spalio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1166 atvejai 100 tūkst. gyventojų, spalio 9–15 d. jis buvo mažesnis – 1082,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę buvo Alytaus apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 11 asmenų, iš jų 7 vaikai (0–17 m.) ir 4 suaugusieji, priklausantys vyresnių nei 65 m. asmenų grupei, savaitę prieš praėjusią į ligonines pateko mažiau pacientų – 4 asmenys.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2023 m. spalio 9–15 d. ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 238 ėminiai, iš kurių 2-uose ėminiuose buvo aptiktas respiracinis sincitinis virusas (RSV).  

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, iki spalio 15 dienos sergamumas kvėpavimo takų ligomis (gripu ir ŪVKTI) išliko panašus kaip ir praeitų sezonų tuo pačiu metu daugumoje ES ir (arba) EEE šalyse. Daugelyje šalių sezoninio gripo aktyvumas išliko žemas.

COVID-19 sukeltų kvėpavimo takų ligų dalis buvo daug didesnė nei RSV bei sezoninio gripo.

SARS-CoV-2 viruso cirkuliacija tarp vyresnio amžiaus asmenų toliau didėjo maždaug pusėje šalių, dėl to didėjo asmenų, patekusių į ligonines ir intensyviosios terapijos skyrius, skaičius.

Sergamumo duomenys rodo, kad registruojamas didėjantis RSV aktyvumas.

Pasiskiepijusiųjų gretos auga

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šį sezoną, t. y. nuo spalio 5 d., nuo COVID-19 ligos jau pasiskiepijo 13 339 asmenys. NVSC duomenimis, rugsėjo mėn. nuo gripo pasiskiepijo 24 619 asmenų, priklausančių rizikos grupėms.

NVSC specialistai primena, kad nuo gripo ir COVID-19 ligos efektyviausiai apsaugo skiepai. Nuo šių ligų rekomenduojame pasiskiepyti vieno vizito metu. Tiek nuo gripo, tiek ir nuo COVID-19 ligos ypač raginame pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis ligomis, žmonėms su nusilpusiu imunitetu, taip pat medikams ir nėščiosioms.

NVSC primena, kad COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Jei rizikos grupėms priklausantys asmenys nori skiepytis kartu su gripo vakcina, tą gali padaryti savo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje yra prisirašę.

Specialistai nurodo, kad veikiausiai rudenį sergamumo rodikliai ims didėti, o tai esą įprasta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė pažymėjo, kad, pagal prieinamus atvirus duomenis, Klaipėdoje registruojami pavieniai COVID-19 atvejai – birželio 12–18 d. buvo užregistruoti trys.

Oficialią COVID-19 ligos statistiką teikia Valstybės duomenų agentūra.

Sergamumas COVID-19 liga, kaip ir kitomis ŪVKTI, didžiausią piką pasiekia žiemos mėnesiais.

„Sergamumas COVID-19 liga, kaip ir kitomis ŪVKTI, didžiausią piką pasiekia žiemos mėnesiais. Registruotas sergamumas priklauso ir nuo besikreipiančių asmenų skaičiaus, t. y. oficiali statistika atspindi tik tuos atvejus, dėl kurių žmonės kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas“, – teigė specialistė.

„Vadovaujantis ŪVKTI sergamumo tendencijomis, vasarą registruojama daug mažiau atvejų, nes ŪVKTI būdingas sezoniškumas. COVID-19 liga yra viena iš ŪVKTI, todėl rudens ir žiemos sezoną matysime sergamumo kilimą, tačiau koks jis bus, prognozuoti sunku“, – pažymėjo G. Gargasienė.

Specialistai tikino, kad vienas veiksmingiausių būdų apsisaugoti nuo COVID-19 – skiepai ir neseniai atsiradę vaistai.

Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad gyventojai gali kreiptis į savo šeimos gydytojus dėl valstybės biudžeto lėšomis apmokėto ir neatlygintinai išduodamo registruoto vaisto nuo COVID-19 skyrimo.

Nurodyta, kad „vaistas skirtas koronaviruso sukeltos ligos gydymui suaugusiesiems, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kuriems kyla didesnė progresavimo į sunkios eigos COVID-19 rizika“.

Jo duomenimis, lapkričio 28 – gruodžio 4 dienomis bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1169,9 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 900,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Utenos apskrityje, ten suminis rodiklis siekė – 670,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Didžiausias fiksuotas Kauno apskrityje – 1528 atvejo.

NVSC nurodo, jog epideminis sergamumo lygis pasiektas Kėdainių rajono, Kauno miesto, Šilutės rajono, Kazlų Rūdos, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Jurbarko rajono ir Visagino savivaldybėse.

Iš viso praėjusią savaitę nustatyti 995 gripo, per 29 tūkst. ŪVKTI ir apie 2,7 tūkst. koronaviruso atvejų. Prieš savaitę buvo fiksuoti 277 gripo, per 23,1 tūkst. peršalimo ligų ir apie 1,8 tūkst. koronaviruso atvejų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldyti 38 pacientai, iš jų – 26 nepilnamečiai.

NVSC duomenimis, intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydomi keturi asmenys, iš jų du priklausė 2-17 metų amžiaus grupei.

Prasidėjus naujam gripo sezonui, NVSC sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklius pradėjo skelbti kartu su sergamumo koronaviruso duomenimis.

Jo duomenimis, lapkričio 21–27 dienomis bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis siekė 900,9 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 707,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Utenos apskrityje, ten suminis rodiklis siekė – 526,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, didžiausias fiksuotas Kauno apskrityje – 1116,6 atvejo.

Iš viso praėjusią savaitę nustatyti 277 gripo, per 23,1 tūkst. ŪVKTI ir apie 1,8 tūkst. koronaviruso atvejų. Prieš savaitę buvo 116 gripo, per 18,1 tūkst. peršalimo ligų ir per 1,5 tūkst. koronaviruso atvejų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldytas 21 pacientas, iš jų – 16 nepilnamečių.

Prasidėjus naujam gripo sezonui, NVSC sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklius pradėjo skelbti kartu su sergamumo koronavirusu duomenimis.

NVSC duomenimis, spalio 31 – lapkričio 6 dienomis bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 500,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 722,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Utenos apskrityje, o didžiausias – Kauno apskrityje.

Prasidėjus naujam gripo sezonui, NVSC sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklius pradėjo skelbti kartu su sergamumo koronavirusu duomenimis.

Iš viso praėjusią savaitę buvo nustatyti 33 gripo, per 12,2 tūkst. ŪVKTI ir per 1,7 tūkst. koronaviruso atvejų. Tuo tarpu savaitę anksčiau buvo nustatyti 29 gripo, per 17,4 tūkst. peršalimo ligų ir per 2,8 tūkst. koronaviruso atvejų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti trys asmenys.

Kaip pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), per savaitę bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis nukrito iki 54,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Savaite anksčiau jis siekė 70,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Daugiausiai sergančiųjų – 69,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų užregistruota Panevėžio apskrityje, mažiausiai – 39,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Utenos apskrityje.

Gripas praėjusią savaitę diagnozuotas 934 Lietuvos gyventojams, dar prieš savaitę susirgusiųjų šia liga buvo 1 tūkst. 129.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gydėsi 43 asmenys, iš jų 39 vaikai, o savaitę anksčiau dėl gripo ligoninėse gulėjo 40 asmenų, visi nepilnamečiai.

Prieš metus tuo pačiu metu Lietuvos gyventojų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 23 atvejai 10 tūkst. gyventojų, tad šiemet tuo pačiu laikotarpiu sergamumas yra daugiau nei du kartus didesnis – 54,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, šių metų 15-ą savaitę 319 ėminių, paimtų COVID-19 ligai nustatyti, buvo tirti ir dėl gripo viruso. 45-iuose ėminiuose buvo rastas gripo virusas.

Situacija Kauno apskrities teritorijose

NVSC Kauno departamentas informuoja, kad 16-osios metų savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekia 58,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas septinta savaitė registruojamas Kėdainių rajone – 82,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Mažiausiai serga Birštono gyventojai.

Per savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose rodiklis sumažėjo 14 proc., sumažėjo ir gripo atvejų skaičius. Kauno apskrityje užregistruoti 105 gripo atvejai, iš kurių 67 susirgę gripu yra vaikai iki 17 metų. Vaikai sudaro 51 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Į Kauno apskrities ligonines 16-ąją savaitę medicinos pagalbos dėl gripo kreipėsi 20 asmenų, iš kurių 10 vaikų (2-17 m.) buvo hospitalizuoti.

Ankstesnę savaitę sergamumas gripu ir ŪVKT siekė 59,4 atvejo 10 tūkst. šalies gyventojų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergančiųjų tiek ŪVKTI, tiek gripu skaičius padidėjo.

Per praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų buvo užregistruota Telšių apskrityje, mažiausia – Marijampolės apskrityje.

Lietuvoje pirmą šių metų savaitę buvo diagnozuoti 27 gripo atvejai, antrą šių metų savaitę gripas nustatytas 31 asmeniui, trečią – 49 gripo atvejai.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gulėjo keturi 2–17 metų amžiaus asmenys, vienas iš jų gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 18,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų, šiemet jis daugiau nei tris kartus didesnis.

NVSC informacija.

Situacija Kauno apskrityje

NVSC Kauno departamentas informuoja, kad sergamumas ŪVKTI Kauno apskrityje siekia 78,0 atvejo 10 t8kst. gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas užregistruotas Jonavos rajone – 97,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Mažiausiai serga Kauno rajono gyventojai.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 2,5 proc., užregistruoti trys gripo atvejai. Vaikai sudaro 37 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, trečiąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo.

NVSC informacija.