Tai numato Šiaulių universiteto prijungimo planas, jį patvirtino Vilniaus universiteto (VU) taryba, pranešė universitetas. Šiam planui dar turi pritarti Seimas, universitetai sprendimo tikisi pavasario sesijoje.

VU prisijungus Šiaulių universitetą Šiauliuose atsiras Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (VU ŠA). Studentai, pradėję studijas Šiaulių universitete, jas tęs Vilniaus universitete Šiaulių mieste.

„Šiaulių universitetas yra didžiausia aukštoji mokykla Šiaurės Lietuvoje, turinti gilias akademines pedagogų rengimo tradicijas, skatinanti regiono socialinę, kultūrinę, ekonominę raidą ir palaikanti glaudžius ryšius su regiono ir šalies įmonėmis“, – sako VU rektorius Rimvydas Petrauskas.

„Sieksime, kad po integracijos į Vilniaus universitetą įsteigta Šiaulių akademija užtikrintų tvarią kokybiškų studijų ir aukšto lygio mokslo raidą Šiauliuose. Kartu tai Vilniaus universiteto indėlis į vykstantį Lietuvos aukštojo mokslo konsolidavimo procesą“, – teigia rektorius.

Jungiant ŠU prie VU procesą šiuo metu jau yra patvirtintas 2021–2025 metų VU ŠA raidos planas, naujos akademinių ir neakademinių padalinių struktūros, sprendžiami infrastruktūros optimizavimo ir atnaujinimo klausimai.

Šiemet Šiaulių universiteto reorganizacijai Vyriausybė ketina skirti 300 tūkst. eurų, 2021 metais – 2,32 mln. eurų, 2022 metais – 1,47 mln. eurų, 2023 metais – 944 tūkst. eurų, 2024 metais – 459 tūkst. eurų biudžeto lėšų.

Šios piniginės lėšos bus panaudotos VU ŠA dėstytojų atlyginimams išlyginti, pritaikyti juos prie VU teisinės bazės. Be to, numatyta skirti ES struktūrinių fondų lėšų pedagogų rengimo centro ir kitai mokymosi infrastruktūrai, studijų programoms atnaujinti, studijų tarptautinimo plėtrai.

VU ŠA planuojama užtikrinti trijų studijų pakopų ciklą – vykdyti bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų programas. Nusprendusieji studijuoti VU ŠA galės rinktis ne tik pedagogikos, bet ir inžinerijos, informacinių technologijų, filologijos, ekonomikos ir kitas studijas.

2021 metais VU ŠA studentus priims į 10 bakalauro studijų programų: tai anglų filologija, dalyko (lietuvių kalbos, istorijos) pedagogika, ekonomika, elektronikos inžinerija ir robotika, kineziterapija (alternatyva – slauga), kūno kultūros ir sporto pedagogika, muzikos pedagogika, pradinio ugdymo pedagogika ir ikimokyklinis ugdymas, programų sistemos, specialioji pedagogika ir logopedija.

Numatoma rengti devynias magistrantūros programas: tai edukologija, ekonomika, kūno kultūros ir sporto edukologija, matematika, muzikos pedagogika, socialinis darbas, specialioji pedagogika, vadyba, viešasis valdymas.

Daktaro laipsnio nuo 2021 metų bus galima siekti ekonomikos, edukologijos, filologijos ir vadybos kryptyse.

Anot jo, prie tarptautinių tinklų besijungiančių Vilniaus, Klaipėdos bei Kauno technologijų universitetų iniciatyvos yra „puiki sėkmės istorija“, kuria turėtų pasinaudoti ir kitos aukštojo mokslo įstaigos.

„Kol kas tai – trys kregždės, bet tai yra geras žingsnis. Mes ir norėtumėme, kad tai būtų tvaru, kad tai taptų sistema, tokia tarptautinio bendradarbiavimo ekosistema, kur moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos yra bazinis dalykas. Šiuo metu mes teikiame tuos pasiūlymus Vyriausybei ir Finansų ministerijai, kartu su partneriais“, – teigė A. Monkevičius.

Ministras vis dėlto pripažino, kad didžiausia problema šioje srityje išlieka maži mokslininkų atlyginimai.

„Doktorantų stipendijos – taip, mes regione ne taip ir blogai atrodome, bet tai tik pradžia, mokslininkų atlyginimus pradėjome didinti. Bet tris kartus jie atsilieka nuo mūsų kolegų kitose šalyse. Todėl čia sustoti negalime“, – svarstė jis.

Į europinius aukštųjų mokyklų tinklus besijungiantys Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno technologijų universitetai tikisi, kad Europos Komisijos bandomasis projektas padės pritraukti geriausius užsienio dėstytojus, vykdyti masinius studentų mainus ir pereiti prie bendrų diplomų su užsienio aukštosiomis mokyklomis.

„Mūsų tikslas, kad politiniai sprendimai, reorganizavimo dokumentai, planas iki liepos 1 dienos būtų patvirtinti mūsų abiejų universitetų senatų ir atitinkamai būtų priimti Vyriausybės ir Seimo. O patys reorganizavimo, vadybos procesai dar užtruks, nes turime vadovautis teisės aktais“, – interviu portalui LRT.lt sakė VU prorektorius Valdas Jaskūnas.

„Jei Seimas sprendimą priimtų dar šioje pavasario sesijoje, atitinkamai galėtume pradėti reorganizavimo procedūras. Tikimės, iki šių metų pabaigos viską užbaigti“, – teigė jis.

Pasak jo, Šiauliuose išliks pedagogų rengimo centras, tikimasi čia pradėti rengti daugiau specialybių mokytojus, stiprinti informatikos studijas.

VU prognozuoja, kad Šiauliuose ateityje mokysis apie 900 studentų.

„Mykolo Romerio universitetas nuosekliai prisideda ir ketina toliau prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo“, – pabrėžė MRU rektorė I. Žalėnienė.

Tačiau pasak I. Žalėnienės, MRU nuosekliai laikosi pozicijos, jog siekiant šių tikslų būtų modeliuojamas ne mechaninis vieno universiteto prijungimas prie kito, bet konsolidavimo procese būtų išnaudojamos ir kitos, žymiai efektyvesnės akademinio bendradarbiavimo formos ir modeliai, kurie pasiteisino ir sėkmingai veikia kitose šalyse.

„Mes pirmiausia pasisakome už dialogą, strateginę partnerystę, tvarų tarpdisciplininį bendradarbiavimą, įvairių tarpdisciplininių mokslo tinklų sukūrimą tarp akademinių institucijų, kurie telktų bendruomenes, suburtų bendriems mokslo projektams ir turėtų teigiamą poveikį valstybės gerovei“, – sako I. Žalėnienė. – Universitetų vertę visuomenei atspindi ne pastatų skaičius, infrastruktūra ar suskaičiuoti kaštai, bet per išsilavinimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, pridėtinę socialinę ir ekonominę vertę visuomenei ir valstybei kurianti akademinė bendruomenė – studentai, dėstytojai, tyrėjai, alumnai, nacionaliniai ir tarptautiniai partneriai. Tad ir konsolidavimo procesuose labai svarbu išsaugoti kiekvieno universiteto stiprybes ir unikalumą, o sąlyčio taškų tarp universitetų ieškoti ir juos atrasti per jungtines mokslinių tyrimų, studijų, projektines veiklas, o ne mechaninį vieno universiteto prijungimą prie kito ir iškabos pakeitimą“.

Pasak I. Žalėnienės, MRU kaip vienas lyderiaujančių Lietuvos socialinių mokslų universitetų, ateityje mato milžinišką bendradarbiavimo su technologinių mokslų universitetais potencialą bei toliau sėkmingai tęsia ir dar labiau stiprina bendras mokslo ir studijų veiklas su strateginiais partneriais iš Azijos universitetų.

„Mūsų universitetas taip pat intensyviai atnaujina studijų programų tinklelį, jau šiemet pristatome atnaujintas viešojo, kibernetinio saugumo studijų programas, toliau stipriname ir aktyviname bendradarbiavimą su tarptautiniais akademiniais ir socialiniais partneriais studijų ir mokslo srityse“, – sako MRU rektorė.

MRU kartu su Vilniaus kolegija ir Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centru 2019 m. pabaigoje pasirašė Didlaukio akademinio miestelio steigimo sutartį. Didlaukio akademinis miestelis net ir Lietuvos mastu unikalus dėl savo mokslo, švietimo įstaigų geografinės koncentracijos, kuri apima visas ugdymo sistemos pakopas nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, progimnazijų, kolegijų, universitetų iki taip vadinamų trečiojo amžiaus universitetų senjorams. „Per socialinės atsakomybės, edukacines, prevencines, užimtumo veiklas ir projektus galime padėti spręsti ir nemažai Vilniaus miesto bendruomenei aktualių klausimų ir socialinių problemų, įgyvendinti nacionalinių ir regioninių strategijų prioritetus, skatinant ir inicijuojant tvarias ir įtraukias darnaus vystymosi veiklas“, – pasakoja I. Žalėnienė.

„Seimas buvo įpareigojęs Vyriausybę surasti lėšų Šiaulių universiteto taip vadinamai „finansinei skylei“ padengti. Tai tikrai mes tas lėšas surasime, ir jau šiais metais dalį lėšų universitetui skirsime“, – antradienį universitetų jungimosi problemoms skirtoje spaudos konferencijoje Seime sakė V. Razumas.

Šiaulių meras Artūras Visockas BNS įvardijo, kad šis lėšų trūkumas siekia apie 200-300 tūkst. eurų ir išreiškė viltį, kad jį padengus, jungimosi procedūros bus užbaigtos netrukus ir jau šiemet studentai Šiauliuose galės stoti į VU.

Anot V. Razumo, pirminis stabdis derybose tarp Vilniaus ir Šiaulių universitetų būtent ir buvo šis finansinis minusas.

„Vilniaus universitetas pamatė finansinį minusą Šiaulių universiteto biudžete ir nenorėjo jo prisiimti ant savo pečių. Ir tai suprantama“, – teigė jis.

Vilniaus universitetas pamatė finansinį minusą Šiaulių universiteto biudžete ir nenorėjo jo prisiimti ant savo pečių. Ir tai suprantama.

Tiek viceministras, tiek A. Visockas pabrėžė, kad po šio sprendimo didesnių problemų ŠU ir VU jungimuisi neturėtų kilti.

„Vadinasi, yra nulis problemų padaryti susijungimą. Manyčiau, kad problemos jau yra eliminuotos, nors trūko tam tikro ryžtingumo, noro, geranoriškumo“, – teigė meras.

„Manau, kad jau kitą sezoną studentai stos į Vilniaus universitetą Šiauliuose“, – pridūrė A. Visockas.

Vis dėlto A. Visockas antradienį pranešė, jog kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą bei premjerą Saulių Skvernelį, kad valstybės vadovai atkreiptų dėmesį į silpnėjančią aukštojo mokslo padėtį regionuose.

Spaudos konferencijoje politikai, ŠU atstovai pabrėžė, jog per dešimtmetį regioninėms aukštosioms mokykloms nuolat mažėjo finansavimas, o šios veikdamos „rinkos sąlygomis“ nebepajėgia užtikrinti konkurencijos su Vilniaus ir Kauno universitetais.

V. Razumas tvirtino, kad finansavimas mažėjo iš esmės dėl dvigubai sumažėjusio studentų skaičiaus, jų Lietuvoje per dvidešimtmetį iš daugiau nei 200 tūkstančių liko apie 110 tūkstančių.

Tuo metu A. Visockas prašo atkreipti valstybės vadovų dėmesį regionų poreikį gauti didesnį valstybės finansavimą aukštajam mokslui.

„Arba tas mokslas turi būti stiprus, kad būtų patrauklus stojančiajam, jaunimui, arba pripažinkime, kad jo neturi būti. Nereikia truputį duoti vaistų ir sakyti – tu sveik. Arba tu duodi visą porciją vaistų, žmogus pasveiksta ir eina į rinką, arba pripažįsti, kad gydyti nėra prasmės. Esu tikras, kad gydyti yra prasmė, nes pas mus yra labai stipri ikimokyklinio, pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos sritis. Nepamirškime, kad universitetas tarnauja Lietuvai, ne Šiauliams“, – BNS teigė A. Visockas.

Universitetų jungimasis balandžio pabaigoje Seimas nukėlė metams. Praėjusią savaitę abi aukštosios mokyklos pasirašė ketinimų protokolą, numatanti iki kitų metų kovo 1 dienos sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Šioje sutartyje bus aptartos Šiaulių universiteto, po reorganizavimo tapsiančio Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, finansinės veiklos tvarumo užtikrinimo priemonės, tarp jų ir papildomo finansavimo poreikis nuo 2020 metų.

Iki vasario 1 dienos universitetai parengs VU Šiaulių akademijos 2020-2024 metų raidos planą, kuris bus įgyvendinamas pasibaigus reorganizavimo procedūroms, po liepos 1 dienos.

VU Šiaulių akademijos valdymo modelis bus grindžiamas specialaus statuso padalinio valdymo principais.

Į besijungiančius Vilniaus ir Šiaulių universitetus investuojama 46 mln. eurų – iki 32 mln. eurų ES investicijų ir apie 14 mln. eurų vertės valstybės nekilnojamojo turto.

„Labai svarbu, kad aukštojo mokslo išteklių konsolidavimas būtų vykdomas ne „nuleidžiant iš viršaus“, o nuoseklaus tarimosi keliu. Šis ketinimų protokolas – būtent toks žingsnis, tad džiaugiamės galėdami sėkmingai jam tarpininkauti“, – ministerijos pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ketinimų protokole numatyta, kad iki kovo 1 dienos šalys sudarys jungtinės veiklos sutartį, kurioje bus aptartos Šiaulių universiteto, po reorganizavimo tapsiančio Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, finansinės veiklos tvarumo užtikrinimo priemonės, tarp jų ir papildomo finansavimo poreikis nuo 2020 metų.

„Palaikome Seimo ir Vyriausybės siekį konsoliduoti išskaidytą Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklą, tai leis siekti kokybiškų studijų ir mokslo. Tikimės, kad tai bus bendra sėkmės istorija,” – pabrėžia Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas.

Kaip sako Šiaulių universiteto rektorius Darius Šiaučiūnas, telkiant mokslo ir studijų potencialą, žmogiškuosius, infrastruktūrinius ir finansinius išteklius, bus galima pasiekti tiek šaliai, tiek abiems universitetams naudingų rezultatų.

Iki vasario 1 dienos universitetai parengs VU Šiaulių akademijos 2020-2024 metų raidos planą, kuris bus įgyvendinamas pasibaigus reorganizavimo procedūroms, po liepos 1 dienos.

VU Šiaulių akademijos valdymo modelis bus grindžiamas specialaus statuso padalinio valdymo principais.

Į besijungiančius Vilniaus ir Šiaulių universitetus investuojama 46 mln. eurų – iki 32 mln. eurų ES investicijų ir apie 14 mln. eurų vertės valstybės nekilnojamojo turto.

Trečiadienį pakeistame Ministrų kabineto nutarime iš sąrašo išbrauktas Lietuvos sporto universiteto (LSU) jungimas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU). Planų jungti šiuos universitetus atsisakyta dar liepą.

Nukeltos ir šiemet planuotos Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) bei Mykolo Romerio universitetų (MRU) jungtuvės universitetams nespėjus parengti reorganizavimo sąlygų ir statuto. Galutinę susijungimo datą universitetams siūloma apsibrėžti per mėnesį.

Sporto universiteto bendruomenė visą laiką prieštaravo Vyriausybės planams jį prijungti prie Sveikatos mokslų universiteto. Pernai birželį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo sprendimas prijungti LSU prie LSMU prieštarauja Konstitucijai, nes nebuvo įvertinta pačios aukštosios mokyklos nuomonė.

Tuo metu VGTU ir MRU jungtuvių terminas nukeltas, kad dėl jų sąlygų galutinai sutartų aukštosios mokyklos.

Anksčiau Seimas yra priėmęs sprendimus prijungti Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetus prie Vytauto Didžiojo universiteto, planai prijungti Šiaulių universitetą prie Vilniaus universiteto pernai gruodį atidėti 2020-iesiems.

Sumažės studentų

Prie VDU prijungus Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) ir ASU, jis tapo antrąja pagal dydį aukštąja mokykla Lietuvoje, vykdančia plačios aprėpties studijas ir mokslo tyrimus humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos, žemės ūkio, taip pat menų srityse.

Kaip teigiama susijungimo plane, tikimasi, kad naujasis universitetas taps ryškiu Lietuvos, o ilgalaikėje perspektyvoje ir Europos lyderiu įvairiose mokslo sferose. Planuojama, kad sutelktos skirtingų mokslų tyrėjų pajėgos užtikrins tarpdiscipliniškumą ir mokslo naujovių diegimą studijų procese.

Vis dėlto net ir po susijungimo didelių studentų srautų vadovybė nesitiki. "Atsižvelgiant į demografines tendencijas, prognozuojama, kad iki 2020 m. stojančiųjų, palyginti su 2016 m. priėmimo skaičiais, sumažės apie 23 proc.", – rašoma plane.

Tad per pirmuosius metus proporcingai turėtų sumažėti ir dėstytojų skaičius – planuojama atsisakyti 178 etatų, 30 jų pervedant į mokslinius darbuotojus, o 148 atleidžiant. Dėl personalo funkcijų dubliavimosi palaipsniui planuojama atsisakyti apie 250 neakademinių ir 30 administracijos darbuotojų.

Pokyčiai visada kelia nerimo, ypač kai jie paskatinti Vyriausybės, kuri ne iki galo supranta, ką daro.

Pasak ASU profesinės sąjungos pirmininko Romualdo Povilaičio, tokia situacija neretam darbuotojui kelia nerimą. "Reorganizacija yra sudėtingas procesas. VDU vadovybė labai stengiasi suteikti visą reikiamą informaciją, tačiau neabejoju, kad yra tokių dalykų, kurių kol kas nežino ir patys rektoriai, – sakė jis. – Organizuojami bendruomenės susirinkimai, kurių metu stengiamasi atsakyti į visus klausimus,  tačiau jų iškyla vis daugiau. Kita vertus, kai kurie aspektai iš tikrųjų neaiškūs, pavyzdžiui, dėstytojų pervedimas į mokslinius darbuotojus. Dauguma jų daugiausia dirba pedagoginį darbą ir nėra pasirengę užsiimti vien tik moksline veikla. Galų gale juk ne visi ir gali būti aukšto lygio mokslininkais."

Jam pritarė ir pavardės nepanorusi atskleisti ASU dėstytoja. "Mes, dėstytojai, daugiausia uždirbame iš pedagoginio, o ne mokslinio darbo. Įdėjome daug sąnaudų ir laiko, kad taptume profesoriais, o dabar nemažos mūsų dalies atsisakoma. Aiškinama, kad etatai keičiami ir naikinami, atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, tačiau ši sistema nėra iki galo aiški. Pokyčiai visada kelia nerimo, ypač, kai jie paskatinti Vyriausybės, kuri ne iki galo supranta, ką daro", – nuomonę išsakė ji.

Daug nerimo

Anonime taip pat panorusi likti ASU administracijos darbuotoja atskleidė, kad nemažai painiavos įvedė ir susijungimo metu pakeistos darbo sutarties sąlygos.

Pasak jos, daliai administracinio personalo buvo sumažintas darbo užmokesčio koeficientas. "Dirbdami ASU buvome vyriausieji specialistai, o perėjus į VDU mūsų pareigos buvo sumažintos iki vyresniųjų. Nors pažadėti priedai prie algos, nebesijaučiame užtikrinti, kadangi tapome žemesnio rango darbuotojais, –  pasakojo ji. – Pastebime ir tai, kad aptarnaujančiuose ir administraciniuose padaliniuose vadovaujamosios pareigos numatomos tik VDU atstovams. Norėtume jaustis lygiateisiais partneriais, tačiau kol kas jokių konkrečių diskusijų nesulaukiame."

R.Povilaitis patikslino situaciją: "Informacijos apie vykstančius pokyčius teikiama nemažai, tačiau ne visada pasiseka išsklaidyti abejones. Dalis ASU personalo yra išreiškę nepasitenkinimą, kad su jais nepakankamai tariamasi, o VDU vadovybė neabejoja, kad daroma viskas, kas tik įmanoma. Sunku pasakyti, kaip yra iš tikrųjų, tačiau faktas, kad darbuotojai nesijaučia užtikrinti – informacijos nepakanka arba ji yra netinkama."

Besijungiant universitetams bus naikinamos ir besidubliuojančios studijų programos. Planuojama, kad iki 2021 m. naujajame junginyje sumažės apie 40 proc. įvairių sričių programų. Pokyčiai ypatingai palies socialinius mokslus – šioje srityje daugiau nei 50 proc. programų yra artimos pagal savo tikslus, siekinius ir suteikiamas kvalifikacijas. Vis dėlto, skelbiama, kad VDU Žemės ūkio akademijoje bus išsaugotos visos Lietuvos mokslui, ekonomikai ir sociokultūrinei raidai svarbios studijų programos.

Reorganizacija palies ir besijungiančių universitetų fakultetus. Į buvusio ASU erdves planuojama perkelti VDU Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetus, o į VDU atkraustyti ASU Ekonomikos ir vadybos fakultetą. Planuose ir ASU laboratorijos pastato rekonstrukcija, ASU sporto komplekso įrengimas, šio universiteto studentų bendrabučio renovacija.

Pasak R.Povilaičio, nemažai neaiškumų kyla svarstant, ar visos ASU erdvės bus panaudotos naujojo universiteto gyvenime. Galbūt kai kurios ilgainiui liks tuščios?

Ateities perspektyvos

Profesinės sąjungos pirmininkas džiaugėsi planais po susijungimo suvienodinti ASU ir VDU darbuotojų atlyginimus.

"ASU darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo kur kas žemesnis, tačiau tai nereiškia, kad jie dirba mažiau ar blogiau. Nenustebčiau, jeigu mūsų pedagogų krūvis netgi būtų didesnis. Dėl to labai džiugu, kad vyriausybė nusprendė suvienodinti specialistų darbo užmokesčius. Vis dėlto, kiek žmonių liks dirbti ir tuo pasinaudos, iki galo neaišku", – pastebėjo jis.

R.Povilaitis neabejojo, kad didžiausią įtaką VDU Žemės ūkio akademijos likimui turės studentų skaičius, kuris po susijungimo nebūtinai padidės. Pasak jo, nerimo dėl mažėjančių studentų srautų būta ir anksčiau: "Pastaraisiais metais studentų vis mažėdavo, o dabar dar prisijungėme prie kito universiteto. Kol kas ateities perspektyvos neaiškios, nes studentų priėmimas priklausys ne tik nuo mūsų, bet ir nuo demografinių pokyčių, Vyriausybės politikos ir viešosios nuomonės, kurią žiniasklaida formuoja apie žemės ūkio specialistą. Ne vienus metus jis įsivaizduojamas vos ne kaip Lietuvos ekonomikai prie kojos pririštas akmuo."

Pagalius į ratus esą gali kišti ir ateityje didesnis stojamasis balas. "Į mūsų universitetą daugiausia stodavo abiturientai iš provincijos, kitų mokyklų, kurios nėra prestižinės. Viena vertus, negerai, kai įstojusį mokytis studentą dar reikia paruošti. Tačiau, žvelgiant plačiau, regionams taip pat reikia specialistų. Maža tikimybė, kad vilnietis baigs agrarinius mokslus ir išvažiuos į provinciją. O jauni specialistai iš mažesnių miestelių neretai sugrįžta į savo kraštą ir ten užsiima žemės ūkio ar kita veikla", – pastebėjo profesinės sąjungos lyderis.

"Jeigu nustosime žemės ūkio specialistus rengti Lietuvoje, teks juos vežtis iš užsienio arba siųsti studentus studijuoti svetur. Įvertinus dabartinę situaciją mūsų valstybėje, tai būtų netikslinga", – pridūrė jis.

Anot R.Povilaičio, buvusiame ASU sklando nemažai baimės, kad po susijungimo daliai studentų VDU Žemės ūkio akademija tiesiog nebebus patraukli, kadangi tai – nebe atskiras universitetas. "Savarankiškos aukštosios mokyklos statuso praradimu nepatenkinti beveik visi, tačiau suprantame, kad išlaikyti autonomiją esant dabartinei aukštojo mokslo politikai nelabai realu", – pripažino jis.

Oficiali pozicija: džiaugiasi reforma

Premjeras Saulius Skvernelis Vytauto Didžiojo (VDU), Lietuvos edukologijos (LEU) ir Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetų sujungimą laiko pirmu realiu aukštojo mokslo reformos rezultatu.

Universitetas turi keistis. Jeigu jis nesikeičia, jis miršta.

"Tai nebuvo vienintelis tikslas, kad mes fiziškai ar mechaniškai sujungtume universitetus ir pasakytume, jog kažką padarėme", – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje vakar sakė S.Skvernelis.

Premjeras padėkojo šiems universitetams, atsiliepusiems į Vyriausybės kvietimą vykdyti reformą.

"Labai džiaugiuosi, kad nebuvo panaudotas perkeltine prasme buldozeris", – pažymėjo Vyriausybės vadovas.

VDU rektorius Juozas Augutis, komentuodamas trijų universitetų sujungimą, sukuriant plačios aprėpties aukštąją mokyklą Kaune, sakė, kad buvo remtasi kitų Europos šalių pavyzdžiais.

"Tikrai atsirado Lietuvos universitetų žemėlapyje universitetas su žymiai didesnėmis galimybėmis, nei buvo", – pabrėžė rektorius.

Jo teigimu, nė vienas dėstytojas dėl reformos neprarado savo darbo, nors jų darbo krūvis mažėja dėl mažėjančio studentų skaičiaus. Tiesa, kai kurie dėstytojai paliko darbą savo noru.

Pasak J.Augučio, kol kas reorganizacijai išleista iš biudžeto skirti 360 tūkst. eurų, tačiau pagal reformos planą visas universitetų jungimas Kaune turėtų kainuoti apie 30 mln. eurų.

Kalbėdamas apie naująjį VDU, J.Augutis pabrėžė, kad šalies provincijoje mažėja mokytojų, gydytojų, kitų specialistų, bet daugėja žemės ūkyje dirbančių žmonių. Studijuodami žemės ūkio specialybes VDU naujieji studentai esą įgis ir humanitarinių, socialinių mokslų žinių ir jas neš į šalies provincijas.

"Universitetas turi keistis. Jeigu jis nesikeičia, jis miršta", – pridūrė VDU žemės ūkio akademijos kancleris Antanas Maziliauskas. Jis tikisi, kad atsinaujinęs VDU po penkerių metų taps stipriausiu Lietuvos universitetu.

VDU švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė teigė, kad universitetų sujungimas leis užtikrinti aukštą būsimų mokytojų ruošimo lygį. Nors, anot J.Augučio, pernai į edukologijos specialistų programas įstojo 60 studentų, bet taip nutiko dėl ydingos ministerijos politikos skirstant finansavimą vietoms studijų programose. "Priėmėme sprendimą savo lėšomis padengti mokančių už studijas išlaidas", – sakė VDU rektorius.

"Kauno dienos", ELTA inf.

Tai yra pirmasis įgyvendintas Vyriausybės numatyto universitetų tinklo pertvarkos žingsnis.

Sausio 3 d., ketvirtadienį, 11 val., LR Vyriausybėje (Gedimino pr. 11, Vilnius) rengiama spaudos konferencija, kurios metu bus pristatyta šių universitetų integracija bei kiti jos etapai.

Spaudos konferencijoje dalyvaus LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė, VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas, VDU Studentų atstovybės prezidentė Greta Šmaižytė.

Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo vienu Vytauto Didžiojo universitetu, kuris yra plačiausios aprėpties Lietuvoje ir vykdys mokslinius tyrimus bei studijas humanitarinių, socialinių, fizinių, menų, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse. Integracija siekia užtikrinti aukštą studijų ir mokslo kokybę, mažinti studijų programų dubliavimą, skatinti tarpdisciplininius tyrimus bei efektyviai naudoti mokslo ir studijų infrastruktūrą. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija.

Pagal plano projektą, prie VGTU prijungus MRU, besidubliuojančių komunikacijos, ekonomikos, finansų, informatikos, vadybos bei verslo studijų programų turėtų sumažėti nuo 54 iki 35. Taip pat iki 2020-ųjų nuo 88 iki 80 planuojama apkarpyti studijų programų skaičių technologijos ir fizinių mokslų srityse.

„Atsisakius vykdyti studijas kai kuriose kryptyse ir sujungus besidubliuojančias studijų programas, jų sumažės nuo 209 dabar esančių iki 167 – tai yra 20 proc.“, – dėstoma 2018–2021 metų universitetų pertvarkos projekto santraukoje.

Pagal ją, įgyvendinus reorganizaciją, sostinėje veiks „technologinis universitetas su stipriu socialinių mokslų branduoliu“, didelį dėmesį skiriantis tarpkryptiškumui ir tarpdiscipliniškumui, išlaikantis glaudų ryšį su verslu, valdžia ir visuomene.