Pirmosios stintos jūros priekrantėje dažniausiai pasirodydavo spalio viduryje. Tačiau šį rudenį trūko dienų, kai pūstų šiaurės vakarų vėjai.

Klaipėdietis Marius Narbutas tikino, kad pirmąsias stintas gaudė gaudyklėmis.

"Vieni įsikuria netoli Palangos, Šventosios, mes gaudyklėmis dvi dėžės sugavome netoli Klaipėdos uosto vartų. Nors socialiniame tinkle žinutė apie stintas sulaukė daugybės skaitytojų, virš šimto tūkstančių, tačiau tokio pirkėjų būrio nebuvo", – stebėjosi M.Narbutas.

Vyras pasakojo žuvimis prekiaujantis prie Dangės upės esančioje prekyvietėje.

"Matyt, daugiau emociškai žmonės domėjosi. Pirmųjų stintų kaina – nemaža. Bet tai juk pirmosios stintos", – akcentavo klaipėdietis.

O štai šeštadienį kelios stintų dėžės Naujajame turguje buvo išpirktos akimirksniu. Į žuvų paviljoną pirkėjai užsuko vedami uoslės.

Naujojo turgaus direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Mickus tikino, kad aštuonių eurų kaina už stintų kilogramą klaipėdiečių neatbaidė.

"Išpirko viską ir mikliai. Tik šeštadienį žvejai turėjo stintų, bet viliamės, kad stintmetis jau prasidės", – pastebėjo V.Mickus.

Žvejai pasakojo, kad pirmosios stintos priekrantėje pasirodė šiek tiek vėluodamos. Tiesa, pačios žuvys į marias jau traukia pilnos ikrų.

"Spalio mėnesį pūtė netinkami vėjai. Pasisukus vėjams iš šiaurės ir šiaurės vakarų, stintų turėtų būti daugiau. Svarbu, kad tinkami vėjai išsilaikytų keturias paras. Tuomet susiformuoja srovės, o su šaltu vandeniu atkeliauja ir stintos", – tikino Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Žvejai mėgėjai stintas ima gaudyti nuo Palangos tilto. Kai kurie sugauna po kelias dešimtis žuvelių.

Pirmieji žvejai pasirodė ir uosto krantinėse, tačiau kol kas laimikiais niekas nesigiria.

"Jau laukia pirmieji ir alkanieji. Bet jiems dar teks palūkėti. Šiuo metu tik labai kukli stintmečio pradžia. Kol kas gaudo tik priekrantės žvejai jūroje. Bet netrukus jos ims gausiau sukinėtis ir apie uosto vartus", – įžvelgė R.Dailidė.

Uostamiesčio turgavietėse už stintas prašyta iki 8 eurų už kilogramą, o priekrantės žvejai jas atiduodavo maždaug po 5 eurus.

Sinoptikai kitą savaitę prognozuoja audrą, todėl stintų gali ir visai nebūti. Pasak žvejų, didesnio laimikio galima tikėtis nurimus vėjui ir spustelėjus šaltukui.

Žvejai pirmąsias stintas pradėjo traukti dar lapkritį, o rimtesnė stintų žvejyba Baltijos priekrantėje, pasak žvejus vienijančios Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovo Mindaugo Rimeikio, prasidėjo vos prieš porą savaičių.

Uostamiesčio turgavietėse prekybininkai jau skelbia kainas nauja valiuta. Nors ne visiems prekybininkams privalu konvertuotas kainas skelbi kainoraščiuose, tačiau tam ryžtasi ir neprivalantys to daryti.

Turgavietėse prekiaujantys klaipėdiečiai tikino naujajam kainų skelbimui ruošęsi iš anksto.

Keisti neplanuoja

Nuo penktadienio verslininkai privalo skelbti kainas ir litais, ir eurais.

Smulkesnieji, dirbantys be kasos aparato, naujųjų kainų užrašyti neprivalo, tačiau pirkėjus turi informuoti žodžiu.

„Nerašau tų naujųjų kainų, nekeičiu jų ir nekeisiu dar iki kitų metų. Spėsime, laiko yra“, – užtikrino Senajame turguje drabužiais prekiaujanti Ona.

Prekybininkė pasakojo, jog taip pasielgti nusprendė todėl, kad naujoji valiuta glumina ir gąsdina žmones. Verslininkė nenori atbaidyti potencialių klientų.

„Žmonės labai bijo to euro, visi sako, kad taps vargšais. Jau dabar jaučiame, kad prekyba sumažėjusi, į turgų ateina vos vienas kitas žmogus“, – pasakojo klaipėdietė.

Verslininkė pabrėžė, jog šiuo metu kilstelėti kainų neplanuoja. Moteris pastebi, jog prekybos centruose jos jau dabar didesnės, todėl tikisi, jog turguje siūlomos žemesnės kainos suvilios pirkėjus.

Kainas turgaus prekeiviai tikina derinsiantys su prekybos centrų ir sieks, kad pasikeitus valiutai turguje apsipirkti būtų pigiau.

Prireikė penkių dienų

Papuošalais prekiaujanti Gitana pastebėjo, jog paprastai dėl naujos valiutos burnoja tik vyresnio amžiaus žmonės. Esą jaunesnieji kol kas į kainas eurais žvelgia su šypsena.

Senojo turgaus teritorijos priekyje esančiame kioskelyje jau mirga lipdukai, kuriuose nurodomos papuošalų kainos eurais ir litais.

„Kainas skelbti dviem valiutomis ruošiausi iš anksto. Turime labai daug prekių, o kainas nurodžiau ant skirtingų spalvų lipdukų. Visa tai atlikti man užtruko maždaug penkias dienas“, – pasakojo papuošalais prekiaujanti Gitana.

Pašnekovės teigimu, darbas nenuėjo perniek. Jau penktadienį keli klientai pasidžiaugė, jog viskas pateikiama aiškiai ir suprantamai.

Bijo baudų

Senojo turgaus mėsos paviljone prekeiviai kainas taip pat skelbia nustatyta tvarka. Verslininkai tikina, jog kainas perskaičiavo uoliai ir stengėsi pateikti kuo aiškiau.

„Tvarka yra tokia, kokia yra. Perskaičiavome pagal nustatytą kursą, jokių gudrybių nesiėmėme. Tikrintojai pastebėję klastą nubaustų tūkstantinėmis baudomis“, – pripažino mėsa prekiaujantis Jonas.

Lauko paviljonuose pačių užaugintomis daržovėmis prekiaujantys klaipėdiečiai taip pat pabandė pakeisti kainų ženklinimą.

Ten pat gėles siūlanti klaipėdietė tikino, kad kol kas kainų eurais nerašysianti. Esą šių prekių vertė kinta kiekvieną dieną. Jos teigimu, dar nebuvo tokių klientų, kurie domėtųsi, kiek gėlės kainuotų eurais. Kai tokių atsiras, prekybininkė patikino, kad kainas konvertuos vietoje.

Konsultavo prekybininkus

Prieskoninėmis žolelėmis prekiaujanti gyventoja pasakojo, jog kainas eurais užrašyti nusprendė todėl, kad gyventojai pratintųsi prie laukiančių permainų, o jos prekystalis nesiskirtų nuo kitų. Šiuo metu vieną litą kainuojantis ryšulėlis krapų ir česnakų buvo įkainotas beveik trisdešimčia euro centų.

Naujojo turgaus vadovas Viačeslavas Karmanovas patikino, jog jo vadovaujamame turguje naujajam kainų skelbimui dviguba valiuta buvo ruošiamasi iš anksto.

„Prekeiviams buvo nurodytas nustatytas nekintantis euro kursas, paskelbėme konsultavimo valandas, žmonės galėjo bet kada ateiti ir paklausti. Dabar jau visi prekeiviai paskelbė kainas ir litais, ir eurais“, – užtikrino V.Karmanovas.