„Visiškai sumažėjus nuo karo bėgančių Ukrainos piliečių srautui, priimtas sprendimas uždaryti paskutinį ukrainiečių registracijos centrą šalyje. Ukrainiečiai ir toliau laukiami Lietuvoje – čia jiems bus suteikta visa reikiama pagalba“, – teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą į Lietuvą atvyko 57 karo pabėgėliai iš Ukrainos, o per praėjusias septynias dienas –122, vidutiniškai pastaruoju metu – iki dviejų dešimčių per parą.

Praėjusių metų vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Lietuvoje buvo įkurti septyni registracijos centrai priimti pabėgėliams iš Ukrainos, pirmasis iš jų – Alytuje. Šis centras uždaromas nuo gegužės 8 dienos.

Visiškai sumažėjus nuo karo bėgančių Ukrainos piliečių srautui, priimtas sprendimas uždaryti paskutinį ukrainiečių registracijos centrą šalyje.

Kaip nurodo VRM, nuo šiol į Lietuvą atvykę ukrainiečiai turėtų kreiptis tiesiai į bet kurį Migracijos departamento skyrių. Taip pat toliau veiks karštoji linija 1808, kuria telefonu teikiama informacija apie apgyvendinimą, socialinę ir sveikatos apsaugą, grįžimą namo ir t. t. Karštoji linija veikia kasdien nuo 8 iki 20 val. Operatoriai karo pabėgėlius konsultuoja ukrainiečių, anglų ir rusų kalbomis.

Policijos atstovų teigimu, dvi Alytaus registracijos centre dirbusios Ukrainos pilietės tęs darbą Alytaus miesto savivaldybėje ir teiks pagalbą į Lietuvą atvykusiems savo tautiečiams. Iš viso policijoje dirba septyni Ukrainos piliečiai.

Į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams humanitarinė pagalba kiekvienoje savivaldybėje teikiama nevyriausybinių organizacijų – Lietuvos „Carito“, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos, Maisto banko ir Maltos ordino pagalbos tarnybos – centruose.

Alytaus registracijos centras atsidarė antrą karo dieną – 2022 metų vasario 25-ąją ir priėmė pirmuosius į Lietuvą atvykusius nuo karo bėgančius Ukrainos piliečius. Per visą laikotarpį į registracijos centrą kreipėsi 10 tūkst. 707 asmenys, čia laikinai gyveno 5722 ukrainiečiai.

Karo pabėgėlių iš Ukrainos registracija kurį laiką vyko keliuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Alytuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Marijampolėje ir Šiauliuose. Piko metu per parą Į Lietuvą atvykdavo daugiau nei 2 tūkst. ukrainiečių.

Elektroninių paslaugų sistemoje MIGRIS iš viso užregistruoti 76 tūkst. 578 (iš jų 26 tūkst. 152 vaikai iki 18 metų) Ukrainos piliečiai. Šiuo metu galiojančius leidimus gyventi laikinos apsaugos pagrindu turi 45 tūkst. 168 asmenys.

Šis centras buvusių Kybartų pataisos namų teritorijoje veikti pradėjo 2021 metų rugsėjo 20 dieną, migracijos krizės įkarštyje.

Toks sprendimas priimtas Lietuvai susidūrus su, anot pareigūnų, hibridine Baltarusijos režimo ataka, kuomet iš kaimyninės valstybės į Lietuvą neleistinose vietose imta masiškai nukreipti migrantus iš įvairių Azijos bei Afrikos šalių.

Įkūrus Kybartų registracijos centrą didžioji dauguma pirmųjų jo gyventojų buvo perkelti iš Rūdninkuose veikusios palapinių stovyklos. Pradžioje jame gyveno apie 700 migrantų. Šiame centre nuo pat jo įkūrimo buvo apgyvendinami tik vyrai. Jie buvo iš 37 šalių.

Kaip skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba, užsieniečiams suteikus teisę judėti šalies teritorijoje, šiame centre apgyvendintų migrantų skaičius ėmė smarkiai mažėti. Pasinaudodami suteikta teise 24 val. išeiti iš teritorijos, be galimybės palikti Lietuvą, didžioji dalis migrantų išvyko šalies.

Nuo kovo 1 dienos šio centro administracinės patalpos bus naudojamos netoliese veikiančios sieną su Rusija saugančios VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos reikmėms. Pasak tarnybos, ateityje esant poreikiui teritorija vėl galės būti naudojama užsieniečiams apgyvendinti.

Uždarant šį centrą, naikinama apie 100 statutinių pareigybių ir apie 50 darbo sutartininkų etatų. Tarp pastarųjų daugiausia socialinio darbuotojo padėjėjai, virtuvės darbininkai, virėjai, valytojai, logistikos specialistai, pagalbiniai darbininkai, apskaitininkai.

Anot VSAT, priėmus sprendimą uždaryti centrą, jiems pasiūlyta užimti kitas laisvas vietas tarnybos padaliniuose. Didžioji dauguma pareigūnų liko tarnauti, dalis pasirinko darbą kitose teisėsaugos įstaigose, yra ir palikusiųjų tarnybą.

Pernai rugsėjį dėl tų pačių priežasčių buvo uždarytas ir Užsieniečių registracijos centras Medininkuose.

Veiklą tęsia toks centras Pabradėje. Antradienio duomenimis, jame yra apgyvendinta 110 užsieniečių. Dar 51 migrantas gyvena Ruklos pabėgėlių priėmimo centre bei Naujininkų pabėgėlių stovykloje.

Kiek daugiau nei prieš metus, pernai sausio 1-ąją, visuose užsieniečių registracijos centruose Lietuvoje buvo 3403 migrantai.

„Šiuo metu šiame centre gyvena 52 užsieniečiai, kai pradžioje gyveno apie 700. Su tokiais kiekiais laikyti tokį personalą nėra ekonomiška ir nėra prasmės“, – BNS sakė pasieniečių atstovas Giedrius Mišutis.

„Kaip buvo uždarytas Medininkų centras, taip uždaromas ir Kybartų, kuris darbą pradėjo migrantų krizės įkarštyje“, – pridūrė jis.

Nuo kovo 1 dienos uždarant šį centrą, naikinama apie 100 statutinių pareigybių ir apie 50 darbo sutartininkų etatų. Tarp pastarųjų daugiausia socialinio darbuotojo padėjėjai, virtuvės darbininkai, virėjai, valytojai, logistikos specialistai, pagalbiniai darbininkai, apskaitininkai.

Šiuo metu šiame centre gyvena 52 užsieniečiai, kai pradžioje gyveno apie 700. Su tokiais kiekiais laikyti tokį personalą nėra ekonomiška ir nėra prasmės.

Vis dėlto, anot G. Mišučio, visiems jiems yra siūloma galimybė įsidarbinti VSAT sistemoje, tačiau kitose vietose.

„Su statutiniais, žinoma, lengviau, nes yra daugiau laisvų pareigybių. Su darbo sutartininkais – kiek sunkiau, bet kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas individualiai, stengiantis, kad be darbo neliktų nė vienas žmogus“, – sakė G. Mišutis.

Kybartų užsieniečių registracijos centro administracinės patalpos bus toliau naudojamos šalia esančios Kybartų užkardos reikmėms.

„Nėra taip, kad centras paliekamas likimo valiai“, – kalbėjo G. Mišutis.

Be to, šis objektas taip pat galės bus panaudotas, jei vėl kiltų migrantų antplūdis.

Kiek anksčiau šį mėnesį Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad Lietuvoje beliko kiek daugiau nei 200 neteisėtai į šalį atvykusių migrantų.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Didžioji dalis šių žmonių iš Lietuvos pabėgo leidus jiems laisvai judėti.

Dalis neteisėtai atvykusių migrantų buvo sugrąžinti į kilmės šalis, dar maždaug pusantro šimto jų suteiktas prieglobstis.

Kaip pranešė savivaldybė, nuo pirmadienio ministerijos sprendimu uždarius centrą, veikusį „Aušros“ progimnazijos patalpose, ukrainiečiai toliau bus registruojami Migracijos departamento Panevėžio skyriuje.

„Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie paramos ukrainiečiams, taip pat reiškiu nuoširdžią padėką visoms nevyriausybinėms organizacijoms, institucijoms, savanoriams, dėl kurių procesas vyko tikrai sklandžiai“, – pranešime cituojamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius.

Savo paslaugas ir toliau teiks Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ savanoriai, Užimtumo tarnyba ir toliau informuos apie darbo galimybes.

Centras veikė nuo kovo 28-osios, jame registruota 530 ukrainiečių – vidutiniškai po 8 asmenis per parą.

Naujausiais duomenimis Panevėžio ugdymo įstaigas lanko 269 mokyklinio amžiaus ukrainiečiai, dar 89 jų ugdosi ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Autorius 

„Ledo rūmai beveik metus veikė kaip skiepijimo nuo COVID-19 epicentras. (...) Kauno vakcinavimo centro veikla tapo geruoju srautų ir skiepijimo algoritmų pavyzdžiu ne tik šalies savivaldybėms, bet ir kaimyninių šalių skiepijimo organizatoriams“, – savivaldybės pranešime cituojamas Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Uždarius Ledo rūmų vakcinavimo centrą, Kauno miesto poliklinikos padaliniuose gyventojai bus priimami su išankstine registracija.

Vaikai nuo koronavirusinės infekcijos bus skiepijami Šilainių, Dainavos ir Kalniečių padaliniuose. Suaugę pacientai „Comirnaty“ („BioNTech ir Pfizer“) vakcina galės pasiskiepyti visose Kauno miesto poliklinikose, o „Spikevax“ („Moderna“) – Šilainių ir Kalniečių padaliniuose.

„Janssen“ vakcina skiriama tik sustiprinančiajai dozei. Antrą skiepą kauniečiai galės gauti poliklinikos Centro padalinyje (A. Mickevičiaus g. 4).

Pirmadienį numatytos kauniečių revakcinacijos „Comirnaty“ vakcina bus automatiškai nukreiptos į Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinį (Baltų pr. 7), „Spikevax“ vakcina į Kalniečių padalinį (Savanorių pr. 369). Visą informaciją apie perkeltą skiepo laiką ir vietą gyventojai gaus trumpąja SMS žinute.

Jeigu pacientams paskirta revakcinacijos vieta nėra tinkama, jie savarankiškai galės persiregistruoti į kitus poliklinikos padalinius ar bet kurį parankesnį skiepijimo punktą Kaune.

Kauniečius nuo COVID-19 taip pat skiepija dauguma mieste veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų – nemokamai pasiskiepyti galima 48 vietose.

Pasak P. Kero, uždarius vakcinavimo centrą, jau kovą naujai pastatyti Ledo rūmai turėtų pradėti veikti pagal savo pirminę paskirtį ir pakviesti čiuožimo entuziastus bei profesionalius sportininkus.

Savivaldybės duomenimis, nuo vakcinavimo centro atidarymo pernai vasario 24 dieną Kauno miesto poliklinikos specialistai suleido beveik pusę milijono vakcinos dozių – paskiepyta daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų.

Čia pamainomis nuolat dirbdavo daugiau kaip pusšimtis žmonių: gydytojai, slaugytojos, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties personalas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai ir kiti pagalbininkai.